Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

Mums rašykite leidykla@versme.lt


Kviečiame nemokamai parsisiųsti ir skaityti „Versmės“ leidyklos knygas elektroniniu formatu!

DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I–IV nuo 9.00 iki 13.00 val., penktadieniais nedirbame.
Adresas Geležinkelio g. 6, Vilnius, telefonas +370 698 09077.


Gauta parama

2022 m. liepos 19 d. leidyklą pasiekė Panevėžio r. savivaldybės administracijos 3000,00 Eur parama leidyklos rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „RAMYGALA“ 2 dalis (vyr. redaktorė Gražina Navalinskienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Ramygala 2 dalis.  ▲2022 07 25


Gauta parama

2022 m. liepos 19 d. leidyklą pasiekė Panevėžio r. savivaldybės administracijos 620,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „NAUJAMIESTIS“ (vyr. redaktorė Stasė Raudonienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Naujamiestis.  ▲2022 07 25


Netekome Angelės Vilutytės-Rimševičienės

2022 m. birželio 27 d. netekome kalbininkės, „Versmės“ leidyklos redaktorės Angelės Vilutytės-Rimševičienės.

Angelė Vilutytė-Rimševičienė – lietuvių kalbininkė, graikų ir lotynų kalbų dėstytoja, leksikografė, vertėja, redaktorė, gimė 1943 m. birželio 29 d. Kūriniuose, Kaltanėnų vlsč. 1966 m. baigė Vilniaus universitetą (klasikinę filologiją). Iki 2010 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 1991 m. – Lietuvių kalbos) instituto Leksikografijos centre, dėstė lotynų kalbą Vilniaus pedagoginiame universitete (1975–1982 m.), Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (1988–2007 m.). Parengė Kaltanėnų šnektos žodyną (2008 m.), Frazeologijos žodyną (su kitais, 2001 m.). Viena Dabartinės lietuvių kalbos žodyno autorių (t. 10–20) ir redaktorių (t. 19–20). Kartu su kitais rašė, redagavo ir adaptavo Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto tekstą (2005 m., atnaujintas 2008 ir 2013 m.). Redagavo Janinos Lipskienės žodyną Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai (2008 m.). Užrašė virš 70 000 leksikos vienetų su sakiniais Lietuvių kalbos žodyno kartotekai (iš jų – 40 000 iš gyvosios kalbos ir gimtosios tarmės), konsultavo rinkėjus ir pradedančiuosius rašyti žodyno tekstą, organizavo medžiagos rinkimą Lietuvių kalbos žodynui. Dalyvavo leksikos duomenų rinkimo ekspedicijose Pelesoje, Rodūnėje, Degučiuose, Žilinuose, Adutiškyje ir kitur. Į lietuvių kalbą išvertė Sabinos Filipčak-Novickos (Sabina Filipczak-Nowicka) ir Zofijos Grech-Žmijevskos (Zofia Grech-Zmijewska) vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams medikams Lingua Latina ad usum medicinae studentium (2004, 2010 m.). Rinko medžiagą ir nagrinėjo kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos leksikografinį palikimą. Paskelbė mokslinių straipsnių leksikografijos, kalbos kultūros temomis. Angelė Vilutytė-Rimševičienė apdovanota Lietuvos mokslo premija (1996 m.).
A. Vilutytė-Rimševičienė „Versmės“ leidykloje redagavo monografijas Saldutiškis, Viešvilė (I ir II d.), Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai, kt. knygas. 2022 m. Angelė Vilutytė-Rimševičienė parengė ir per šv. Antano atlaidus gimtuosiuose Kaltanėnuose pristatė savo naujausią knygą – Gimtinės kalbos lobiai.
Begalinio nuoširdumo, darbštumo redaktorė Angelė spinduliavo meile, dalijo išmintingus patarimus artimiesiems, gydė geru žodžiu. Ji sugrįžta į ten, iš kur ir atėjo  – į savo brangią tėviškę.
Nuoširdi užuojauta sūnui Laurynui.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2022 06 29


Angelės Vilutytės-Rimševičienės knyga „Gimtinės kalbos lobiai“ pristatyta Kaltanėnuose

Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti. Tai akivaizdžiai matome ne tiktai žmonių, bet ir neišmintingų padarų gyvenime. Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis. Jeigu toks gyvulių paikumas sukeltų tarp jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. <...> Juk iš prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiriša tiek prie savo tautos ir kraujo, tiek ir prie savo kalbos.

Mikalojus Daukša

2022 m. birželio 11 d. Kaltanėnų seniūnijos salėje gausus skaitytojų būrys sutiko garsios kalbininkės, Versmės leidyklos redaktorės Angelės Vilutytės-Rimševičienės knygą Gimtinės kalbos lobiai. A. Vilutytė gimė ir užaugo Kūrinių kaime (Švenčionių r.), prie Kiaunės upės. Baigusi Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijas, daug metų dirbo Lietuvių kalbos institute, kur su kitais žinomais Lietuvoje kalbininkais rinko medžiagą ir rengė Didįjį lietuvių kalbos žodyną. Daug gimtosios kalbos perlų A. Vilutytė surinko savame Kaltanėnų krašte. 2008 m. surinktos medžiagos pagrindu ji parengė ir išleido Kaltanėnų šnektos žodyną. Kadangi daug surinktų tekstų, vaizdingų posakių, frazeologizmų liko skrynioje, A. Vilutytė 2022 m. parengė gimtajai tarmei paminklą – naują knygą Gimtinės kalbos lobiai. Knygoje be senosios kartos žmonių pasakojimų spausdinami frazeologizmai, vaizdingi posakiai, kurie pateikiami ir bendrine kalba, ir transkribuoti. Gale knygos spausdinamas svetimų žodžių, slavizmų sąrašas. Tekstus paįvairina pluoštelis A. Vilutytės šeimos nuotraukų, iš mokslinių ekspedicijų, darbo institutuose, universitete, Kūrinių kaimo žmonių portretai. Į knygą įdėta kompaktinė plokštelė su A. Vilutytės mamos Eleonoros Dailidytės-Vilutienės įrašytais tarmiškais pasakojimais. Knyga aprengta A. Vilutytės mamos E. Vilutienės austa lovatiese, ant kurios rymo A. Vilutytės namus Kūrinių kaime sauganti  rūpintojėlis.
Knygos pristatyme jautriai kalbėjo pati autorė Angelė Vilutytė-Rimševičienė. Ji dėkojo visiems savo krašto žmonėms, atvėrusiems gimtosios kalbos lobius, išsaugojusiems tarmę. Autorė linkėjo mylėti savo kalbą, o per kalbą – ir tėvynę. Savo Mamai dėkojo ir nauja knyga džiaugėsi sūnus dr. Laurynas Rimševičius, knygos pristatymui parengęs nuotraukų programą. Naują autorės knygą pristatė ir autorei dėkojo leidyklos atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė. Į renginį atvyko ir A. Vilutytę sveikino leidyklos redaktorės Jūratė Baltrukaitienė ir Danutė Grigienė. Gausūs sveikintojai bėrė gražius padėkos žodžius autorei, apipildami ją birželio gėlių žiedais. Renginyje giedojo Kaltanėnų parapijos choras.

Kalbininkė Angelė Vilutytė-Rimševičienė (centre) su sūnumi (dešinėje) ir svečiais savo knygos Gimtinės kalbos lobiai sutiktuvėse Kaltanėnuose (Švenčionių r.)
 
Kalba autorė Angelė Vilutytė-Rimševičienė   Kalba autorė Angelė Vilutytė-Rimševičienė
 
Svečiai knygos sutiktuvėse Kaltanėnų seniūnijos salėje   Dainuoja Kaltanėnų parapijos choras
 
Kalba sūnus dr. Laurynas Rimševičius   Angelę Vilutytę-Rimševičienę sveikina kaimynai iš Kūrinių kaimo
 
Angelę Vilutytę-Rimševičienę sveikina Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Čepukova   Svečiai knygos sutiktuvėse Kaltanėnų seniūnijos salėje
 
Sveikinimai   Angelė Vilutytė-Rimševičienė dalina autografus skaitytojams

2022 06 28


Apie mus rašo

2022 m. birželio 25 d. laikraštyje „Švenčionių kraštas“ paskelbtas straipsnis-pokalbis su lietuvių kalbininke Angele Vilutyte-Rimševičiene „Mylėdami savo kalbą, mylėkime savo gimtąjį kraštą“. Straipsnį skaitykite čia.

2022 06 28


Išleista Angelės Vilutytės-Rimševičienės knyga „Gimtinės kalbos lobiai“

2022 m. gegužės 25 d. leidykla išleido naujausią kalbininkės Angelės Vilutytės-Rimševičienės knygą Gimtinės kalbos lobiai“ - rašytinį paminklą gimtajam Švenčionių kraštui, Kaltanėnų apylinkėms.

Knygos pristatymas vyks 2022 m. birželio 11 d., šeštadienį, 12.30 val. Kaltanėnų seniūnijos salėje (Švenčionėlių g. 34, Kaltanėnai, Švenčionių r.).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Knygoje pateikiami tekstai, kaimo žmonių pasakojimai, užrašyti iš Kaltanėnų parapijos kaimų (Kūrinių, Žvirbliškės, Terpežio, Antaliedės, Pažemio, Paluknio ir kitų kaimų), daugiau iš vakarinės parapijos dalies, t. y. rytų aukštaičių uteniškių patarmės. Tekstai sukaupti renkant medžiagą Lietuvių kalbos žodynui, Kaltanėnų šnektos žodynui. Pasakojimų turinys įvairus: apie darbus, papročius, šventes. Pavyzdžiai transponuoti į bendrinę kalbą, išlaikant morfologines ypatybes. Antroje knygos dalyje pateikti transkribuoti vaizdingieji posakiai, frazeologizmai.
Prie knygos pridedama kompaktinė plokštelė, įkalbėta ir įdainuota Kūrinių kaimo gyventojos Eleonoros Dailydytės-Vilutienės.
Leidinys naudingas etnografams, tautosakininkams, studentams ir visiems, kurie domisi tarmėmis.

2022 06 06


Paskelbti konkurso„RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ nugalėtojai

Šių metų konkursui buvo atsiųsti 39 darbai su dailiai parašytu Lietuvos vardu. Kaip ir kasmet konkurse aktyviausiai dalyvavo jaunieji patriotai iš visos Lietuvos mokyklų bei darželių.. Iš viso atsiųsti 39 darbai, kuriais pasigrožėti galite ČIA.

Skelbiame 2022 metų konkurso „Rašau Lietuvos vardą“ nugalėtojus, kurie buvo išrinkti internetiniu balsavimu, ir „Versmės“ leidyklos darbuotojams labiausiai patikusius darbus.

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus ir jų mokytojus bei nuoširdžiai dėkojame visiems konkurso dalyviams, kūrybiškai įamžinusiems Lietuvos vardą. Visų Jūsų atsiųsti darbai yra nuostabūs, ačiū Jums!

  
2022 05 10


Gauta parama

2022 m. gegužės 9 d. leidyklą pasiekė Alės ir Kazio Misių 1000,00 Eur parama leidyklos rengiamai monografijai „Vilniaus golgota“. Nuoširdžiai dėkojame! 2022 05 10


Gauta parama

2022 m. balandžio 27 d. leidyklą pasiekė Zigmo Juškevičiaus 100,00 Eur parama leidyklos rengiamai monografijai „Vilniaus golgota“. Nuoširdžiai dėkojame! 2022 05 10


Apie mus rašo

2022 m. kovo 19 d. laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ paskelbtas straipsnis „Pristatyta monografija „Žarėnai““. Straipsnį skaitykite čia.

2022 03 22


Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai

https:\\youtu.be/pAEtuR9HK_I

2022 03 16


Paminėtos 32-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės ir monografijos „Žarėnai“ pristatymas šventės dalyviams Žarėnuose

Žarėnų kultūros namuose 2022 m. kovo 10 d. 15 val. įvyko didelė šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-osioms metinėms ir susitikimas su žurnalisto, istoriko, etnografo Juozo Girdvainio parengtos monografijos „Žarėnai“ skaitytojais.

Susirinkę dalyviai iš Žarėnų miestelio ir aplinkinių kaimų pradžioje giedojo Lietuvos himną. Žarėnų muzikos kapela „Žara“ visą valandą linksmino savo nuostabiomis dainomis gausiai susirinkusius, pertraukos metu buvo pristatyta monografija „Žarėnai“, kurią įsigijo 72 renginio dalyviai.

Renginio vadovė Žarėnų kultūros namų direktorė Dalia Petrauskienė pakvietė įžanginį žodį tarti Telšių merą Kęstutį Gusarovą, kalbėjo Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas, Medingėnų seniūnas Tomas Sragauskas, ilgametis Žarėnų seniūnas poetas Pranas Lukošius, Vilniaus „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Žarėnų kultūros gaivintoja Laima Jurkuvienė, ilgametė Žarėnų mokytoja Teresė Bagdonienė, ilgametė profsąjungos pirmininkė Stefanija Jurkienė, „Žarėnų“ knygos rengėjas ir autorius Juozas Girdvainis, Žarėnų šv. Vyskupo Stanislovo parapijos klebonas Vaidas Buivydas ir dar keletas dalyvių. <...>

2022 03 15


Finansavimas neskirtas

2022 m. vasario 10 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu dalinis finansavimas neskirtas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „KAZLŲ RŪDA“, „NAUJAMIESTIS“ ir „RAMYGALA“ (II d.).

2022 03 01


Dr. V. Zelenko Covid-19 gydymo protokolai

Mielus „Versmės“ leidyklos bičiulius, skaitytojus, kolegas maloniai kviečiame susipažinti su Gydytojo didžiąja raide, tikro Covid-19 pandemijos didvyrio dr. Vladimiro Zelenko sukurta metodika Covid-19 ligai gydyti.

Dr. Vladimiras Zelenko yra amerikietis, šeimos gydytojas, pasiūlęs trijų vaistų derinį – hidroksichlorochiną, cinko sulfatą ir azitromiciną – taikyti Covid-19 ligai gydyti, kurie kartu su dr. V.Zelenko pasiūlytais taikyti kitais vaistais, papildais bei nurodytu jų dozavimu, imti vadinti Zelenko protokolais.

Dr. V. Zelenko, taikydamas savo gydymo protokolus, nuo Covid-19 greitai ir sėkmingai (per kelias dienas) išgydė JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), kitus garsius pasaulio asmenis, daug kitų žmonių – nuo pandemijos pradžios asmeniškai išgydė daugiau kaip 6 000 savo pacientų (daugelis jų pasveikdavo per 3-5 dienas), taip pat išmokė taikyti savo protokolus daug kitų gydytojų.

Prieš ketindami taikyti dr. V. Zelenko gydymo protokolus, būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

2021 11 23, 2022 01 12


Apie tablečių žalą [24][51:49]

https://youtu.be/XzO2ZyeScrM
https://dai.ly/x87y3os

Rūpindamiesi savo bičiulių – skaitytojų, bendradarbių, verslo partnerių – gera savijauta ir sveikata, pristatome Jums didelio populiarumo susilaukusį „YouTube“ vaizdo įrašą „Sąmokslo teorija. Tabletės, kurios mus žudo“ (jo lietuviško vertimo pavadinimas „Apie tablečių žalą“), nuo paskelbimo 2017-04-02 surinkusio daugiau kaip 6,8 mln. peržiūrų.

Peržiūrėję vaizdo įrašą sužinosite, kad:
- Labai svarbu neskubėti griebtis tablečių, kol dar neišbandėte kitų natūralių gydymo būdų. Pavyzdžiui, ėmus skaudėti galvą, pirmiausiai pabandykite eiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pasiklausyti ramios muzikos, gal to užteks ir galvos skausmas praeis;

- Daugelį vaistų kartu (vienu metu) vartoti yra nesaugu, todėl, pavyzdžiui, yra nepatartina vartoti aktyvuotos anglies bei vaistų, mažinančių rūgštingumą, kartu su kitais vaistais, taip pat nevartokite valokordino ir korvalolio nuolat, nes šie vaistai yra nesuderinami praktiškai su visais vaistais, skirtais širdies kraujagyslėms gydyti;

- Tabletes reikia užgerti tik vandeniu, vaistus užgeriant kitais gėrimais gali pasikeisti vaistų poveikis;

- Milteliai nuo peršalimo ir gripo, negydo pačios ligos, o tik palengvina jos simptomus;

- Pagrindinis organizmo būdas, kovojant su peršalimu ar virusine infekcija, yra kūno temperatūros kilimas, todėl nepatartina naudoti priemones, mažinančias temperatūrą;

- Virusus padedančias įveikti priemones reikia pradėti vartoti kuo anksčiau, jau nuo pat pirmų susirgimo dienų, kitaip jie taps neveiksmingi;

- Nėra prasmės gerti pirmus pasitaikiusius vitaminus, dažniausiai mums trūksta keleto kažkokių konkrečių vitaminų, kokių būtent, galima sužinoti atlikus kraujo tyrimus;

- Jei gydytojas jums paskyrė daugiau nei tris vaistus, kreipkitės į vaistininką, kad išsiaiškintumėte jų tarpusavio suderinamumą;

- Negerkite pieno anksčiau nei dvi valandas prieš ar po antibiotikų vartojimo, o paracetamolio negalima vartoti išgėrus kavos.

Vadovaukitės sveika gyvensena ir būkite sveiki. Na, o sunegalavę, prieš pradėdami gydytis būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.

Išvertė ir lietuviškai įgarsino „Versmės“ leidykla. Tai 24-asis „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašas, vaizdo įrašų dalinimosi platformose „YouTube“ ir "Dailymotion" paskelbtas 2022-02-16. Visi šio leidyklos vaizdo kanalo įrašai taip pat skelbiami leidyklos tinklapyje https://versme.lt/vaizdo_kanalas.htm .

Visą filmo garso takelio tekstą galite skaityti čia: https://versme.lt/vaizdo_kanalas_tekstai.htm . Vaizdo įrašo originalą žiūrėkite čia: https://www.youtube.com/watch?v=97PKnMlQBQc&t=2s .

Jei turėtumėte pastabų ar pasiūlymų, rašykite mums vaizdo.kanalas@versme.lt arba telefonu +370 698 20707 susisiekite su leidyklos vadovu Petru Jonušu, iš anksto dėkojame.

2022 02 28


„YouTube“ pašalintą vaizdo įrašą „Dr. Reineris Füllmichas. Nusikaltimai prieš žmoniją“ nuo šiol žiūrėkite platformoje „Dailymotion“

https://dai.ly/x87pe3j

Maloniai kviečiame nauju žvilgsniu pasižiūrėti aktualumo nepraradųsį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo 1-ąjį filmą, paskelbtą 2020 m. gruodžio 9 d.

Šis 1-asis „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo vaizdo įrašas necenzūruojamoje vaizdo įrašų dalinimosi platformoje „Dailymotion“ pakartotinai paskelbtas 2022-02-07 po to, kai iš „YouTube“ buvo pašalintas šios platformos administratorių (per vienerius metus nuo paskelbimo 2020-12-09 iki pašalinimo 2021 m. gruodžio mėn. įrašas buvo peržiūrėtas 9 433 kartus).

Šiame 2020 m. rudenį paskelbtame pranešime „Nusikaltimai prieš žmoniją“ žinomas Vokietijos teisininkas, advokatas dr. Reineris Füllmichas dalinasi savo tyrimais ir įžvalgomis apie koronaviruso krizę, plačiai Covid-19 ligos diagnostikai naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų mokslinį nepagrįstumą, nusikalstamą žinomų ekspertų ir politikų veiklą, keliančią mižinišką pavojų visai žmonijai.

Reineris Füllmichas atstovauja Vokietijos bei Kalifornijos advokatūrai. Per daugiau kaip dvidešimt penkerius metus trunkančią advokato praktiką dalyvavo ir laimėjo garsiose bylose prieš neteisėta nusikalstama veikla užsiimančias įmones, tokias, kaip pavyzdžiui, „Deutsche Bank“ – buvusį vieną didžiausių ir patikimiausių pasaulio bankų, o dabar – vieną pavojingiausių nusikalstamų organizacijų pasaulyje, „Volkswagen“ – buvusį vieną didžiausių ir patikimiausių automobilių gamintojų, pastaruoju metu pagarsėjusį dėl milžiniško dyzelino skandalo, ir „Kuehne + Nagel“ – didžiausią logistikos įmonę pasaulyje, kurią patraukė teisinėn atsakomybėn dėl daugiamilijoninio kyšininkavimo. Jis taip pat nuo 2020 m. liepos 10 d. yra vienas iš keturių Vokietijos „Koronos tiriamojo komiteto“ narių, formuluojančių kolektyvinį teismo ieškinį prieš pagrindinius pasaulinės koronaviruso krizės organizatorius.

Išvertė ir lietuviškai įgarsino "Versmės" leidykla. Filmo garso takelio tekstą rasite „Versmės“ leidyklos tinklalapyje https://versme.lt/1_filmas_tekstas.html/ .

Jei turėtumėte pastabų, rašykite mums vaizdo.kanalas@versme.lt arba telefonu +370 698 20707 tiesiogiai susisiekite su leidyklos vadovu Petru Jonušu, iš anksto dėkojame.

2022 02 07


Apie mus rašo

2022 m. sausio 19 d. interneto svetainėje www.pamarys.eu paskelbtas rengiamos spaudai monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus dr. Zigmo Malinausko straipsnis „Apie pradines mokyklas Žemaičių Naumiesčio valsčiuje“. Straipsnį skaitykite čia.

2022 01 26


Gauta parama

2022 m. sausio 17 d. leidyklą pasiekė Ėriškių žemės ūkio bendrovės 300,00 Eur parama leidyklos rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „RAMYGALA“ 2 dalis (vyr. redaktorė Gražina Navalinskienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Ramygala 2 dalis.  ▲2022 01 19


© „Versmės“ leidykla                 

     Mums rašykite leidykla@versme.lt