Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos. 2012 metai

2014      2013      2012      2011      2010      2009      2008      2006–2007      2005      2004      2001–2003

2012 12 31

KAS NUVEIKTA PER GRUODĮ. 2012 m. gruodžio mėnesį leidykloje buvo gauti 76 nauji straipsniai (795 rankraščių puslapiai), parengti 42 naujų straipsnių maketai (394 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (36 p.).

Pasirodė Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ antroji laida. Išleista kompaktinė multimedijos plokštelė „Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Panoraminių fotografijų rinkinys“.

Atiduota spaudai dr. Rasos Gečaitės knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. Su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie mėlynųjų vandenų“.

Sklandžiai vyko Elenos Spurgaitės (1924–1972) knygos vaikams „Jūreivis Baltrukas plaukia į marias“, Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimų knygos „Likimo išbandymai. Sibiro katorgų neparklupdyta Lietuva“, Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos albumo „Verutės Lietuva“ rengimo spaudai baigiamieji darbai.

„Versmės“ leidyklos biblioteka papildyta „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų kalbos redaktoriaus, žurnalisto, kalbininko Albino Masaičio daugelį metų kauptos asmeninės bibliotekos knygomis.

Gruodį gauta 29 772, 44 Lt asmeninė finansinė parama leidžiamoms monografijoms ir kitoms knygoms.  ▲2013 01 07


2012 12 31

APIE MUS RAŠO. Žurnale „Energijos erdvė“ (Nr. 4 (15) paskelbtas akademiko Jurgio Vilemo straipsnis „Černobylio atgarsiai“ – apie mūsų leidyklos išleistą Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygą „Černobylis. Katastrofos anatomija“. Straipsnį prašom skaityti čia. ▲2012 12 31


2012 12 31

APIE MUS RAŠO. 2012 m. gruodžio mėnesio visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnale „Gairės“ (Nr. 10) – Adolfo Strakšio straipsnis „Testamentas ateities kartoms“ – apie mūsų leidyklos išleistą Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygą „Černobylis. Katastrofos anatomija“. Straipsnio autorius aptaria šią, jo žodžiais, „sukrečiančią autentiškais Černobylio katastrofos liudininkų pasakojimais ir prasmingą pateikiamomis išvadomis knygą“. Visą straipsnį prašom skaityti čia. ▲2012 12 31


2012 12 28

GAUTA PARAMA. 2012 m. gruodžio 28 d. leidyklą pasiekė Skuodo rajono savivaldybės administracijos 10 000 Lt parama monografijos „SKUODAS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Skuodas. 2013 01 07


2012 12 28

GAUTA PARAMA. 2012 12 28 leidyklą pasiekė VšĮ „ART2B“ 1 000 Lt finansinė parama Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumui „VERUTĖS LIETUVA“. Apie knygą skaitykite čia. ▲2013 01 07


2012 12 20

GAUTA PARAMA. 2012 12 20 leidyklą pasiekė UAB „Lono mažmena“ 2 000 Lt finansinė parama Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumui „VERUTĖS LIETUVA“. Apie knygą skaitykite čia. ▲2012 12 21


2012 12 19

GAUTA PARAMA. 2012 m. gruodžio 19 d. leidyklą pasiekė Vitalio Lemberto asmeninė 2 000 USD (5 245,60 Lt) parama monografijos „BIRŽAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Biržai. 2012 12 20


2012 12 19

GAUTA PARAMA. 2012 m. gruodžio 19 d. leidyklą pasiekė Veros Šedienės asmeninė 10 000 Lt parama monografijos „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Juodupė. Onuškis. 2012 12 20


2012 12 18

APIE MUS RAŠO. 2012 12 18 „Lietuvos aido“ puslapiuose, „Asmenybių“ skiltyje – literato, publicisto, kraštotyrininko Aleksandro Šidlausko pokalbis su fiziku, kraštotyrininku, verslininku, redaktoriumi, „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu „Kur prasideda „Versmės“ versmės?“ Pokalbį prašom skaityti čia. 2012 12 20


2012 12 17

GAUTA PARAMA. 2012 m. gruodžio 17 d. leidyklą pasiekė William'o Morrison'o asmeninė 200 USD (526,84Lt) parama monografijos „ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Žemaičių Naumiestis. 2012 12 20


2012 12 14

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, GRUODIS). 2012 m. gruodžio 14 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 12-asis (gruodžio mėnesio) tomas LLT:2012-12, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas architektės, humanitarinių mokslų daktarės Marijos Rupeikienės straipsnis „Sintautų valsčiaus sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra“ (LLT:2012-12/45-205/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ etnologijos skyriui. 

Sintautų krašte sakraliniai pastatai stovi Sintautuose, Kiaulupiuose ir Rūgiuose; už buvusio valsčiaus ribų, Sintautų seniūnijai priklauso ir Suodžių koplyčia. Sintautuose yra mūrinė bažnyčia, laikinoji medinė bažnyčia (buvusi klebonija), varpinė, klebonija (buvusi špitolė), ūkinis trobesys ir parapijos namai. Visi pastatai išsidėstę P. Vaičaičio gatvės pietinėje pusėje. Vidurinėje dalyje yra erdvus šventorius, kuriame stovi mūrinė bažnyčia. Vakarų pusėje prie šventoriaus glaudžiasi klebonijos sklypas, kuris tęsiasi iki A. Tatarės gatvės. Jame taisyklingai išdėstyti laikinoji bažnyčia, varpinė, klebonija ir ūkinis trobesys. Į rytus nuo šventoriaus, už jo tvoros, P. Vaičaičio ir Pentos gatvių sankirtoje stovi parapijos namai. Atstatytos Sintautų bažnyčios eksterjeras yra darnių modernizuotų neoromaninių formų; interjere derinamos modernizuotos, būdingos istorizmo laikotarpiui formos su modernios architektūros elementais. Šventoriuje yra palaidojimų, koplytstulpių bei skulptūrų. Visi dekoratyviniai šventoriaus akcentai mediniai, išsidėstę pagrindinio fasado šonuose.

Klebonijos sodyba įsikūrusi už vakarinės šventoriaus tvoros linijos ir yra aptverta ažūrine vielos tvora. Laikinosios bažnyčios eksterjero architektūra nesudėtinga, jos tūris su bokštu bei dekoro elementai – kylantys kryžiai, langai su vitražiniais kryžiais, durų aprėminimas atskleidžia buvusią sakralinę paskirtį, tačiau langų forma, chaotiškas šoninių fasadų skaidymas bei galinio rytų fasado architektūra rodo, kad sakralinė funkcija nėra autentiška. Varpinė modernių formų; jos architektūra nėra tradicinė. Klebonijos (buv. špitolės) architektūra nesudėtinga, būdinga provincijos miestelių gyvenamiesiems namams. Prieš remontą pastato langai buvo dvieiliai, turėjo įsprūdines langines. Pakeitus medinius langus plastikiniais ir nuėmus langines, pastatas neteko autentiškumo. Parapijos namų architektūra nesudėtinga, būdinga to tipo trobesiams.

Kiaulupių koplyčia nesudėtingų primityvių liaudiškos architektūros formų. Rūgių koplyčia liaudiškos architektūros, su originaliais apsidės langeliais.

Suodžių koplyčios statinių kompleksas įkurtas laukuose, erdvioje teritorijoje tarp Suodžių ir Keturnaujienos. Kompleksą sudaro koplyčia, šventorius, namas su ūkiniu trobesiu ir smulkieji sakraliniai statiniai: kryžiai, statulos, koplytėlės. Koplyčia – sakralios architektūros pastatas, kuriam būdingas originalus architektūrinis–konstruktyvinis sprendimas. Tai šiuolaikiškas naujos raiškos architektūros pavyzdys, sukurtas modifikuojant tradicines etninės architektūros formas.

Tai jau 205-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 45-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 12-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 12 14


2012 12 14

PAPILDYTA „VERSMĖS“ LEIDYKLOS BIBLIOTEKA.

Norime pasidžiaugti, kad mus pasiekė ilgamečio mūsų leidyklos leidžiamų monografijų kalbos redaktoriaus, žurnalisto, kalbininko Albino Masaičio nemaža dalis daugelį metų kauptos asmeninės bibliotekos knygų.

A. Masaičio dovanojamų knygų sąrašas ir, žinoma, „Versmės“ leidyklos bibliotekos lentynos nuolat yra pildomos.

A. Masaičio dovanotų knygų sąrašą (iš viso jau 196 leidiniai) galite rasti čia. Sąraše nuo Nr. 175 išvardyti nauji gerb. Redaktoriaus dovanoti leidiniai.

Maloniai kviečiame monografijų redaktorius, leidyklos bičiulius užsukti į leidyklą paskaityti naujų gerb. p. A. Masaičio dovanotų knygų. ▲2012 12 14


2012 12 13

ZIGMAS NAUJOKAITIS, „SLAVIKŲ“ MONOGRAFIJOS VIENAS AUTORIŲ, DOMĖJOSI, KAIP RENGIAMA ELENOS SPURGAITĖS KNYGELĖ VAIKAMS „JŪREIVIS BALTRUKAS PLAUKIA Į MARIAS“.

„SLAVIKŲ“ monografijos vienas autorių, Kauno technologijos universiteto mokslinis bendradarbis, Lietuvos ūkininkų draugijos „Tėviškės žemė“ tarybos narys, kraštotyrininkas dr. Zigmas Naujokaitis

Per sniego pusnis iš Kauno į Vilnių tvarkyti rengiamos „SLAVIKŲ“ monografijos reikalų atskubėjo vienas šios monografijos autorių, Kauno technologijos universiteto mokslinis bendradarbis, Lietuvos ūkininkų draugijos „Tėviškės žemė“ tarybos narys, kraštotyrininkas dr. Zigmas Naujokaitis. Svečią leidykloje priėmė istorikė Vida Girininkienė, šiuo metu besirūpinanti, be kitų, ir „SLAVIKŲ“ monografijos rengimu.

Z. Naujokaitis (g. 1929 m.) yra pelnęs Šakių rajono savivaldybės skiriamą „Aitvarų“ apdovanojimą ir 2009 m. metų kraštotyrininko vardą. Kaune gyvenantis, bet į buvusią tėviškę Juškakaimių kaime vasaromis grįžtantis mokslininkas pasakojo mokąs prieiti prie tėviškėnų ir juos pakalbinti, jų prisiminimus užrašyti. Svečias užsiminė šį darbą daręs jau daug anksčiau nei sužinojo apie „Versmės“ rengiamas monografijas.

Savo įkurtame ir zanavykų krašto žmonių pamėgtame Kurynės parke prie Siesarties upės kraštotyrininkas turi įrengęs muziejų, kuriame galima rasti didžiulį paties pagamintas stendą, vartomą lyg knyga. Devyniuose jo lapuose pateikiama Slavikų krašto istorija, žemėlapiai, nuotraukos. Visa medžiaga suskirstyta laikotarpiais, tad galima stebėti, kaip bėgant metams viskas keitėsi. Vienas didžiausių jo kraštotyrinių darbų – ketverius metus rengtas Slavikų krašto ūkininkų valdų žemėlapis, kuriame smulkiai surašyta, kur koks ūkis buvo, kas ten vyko, kiek žemės buvo.

Kurynės dendrologinį parką, kurį Aplinkos ministerija yra įtraukusi į saugomų teritorijų registrą, Z. Naujokaitis kūrė ir puoselėja savo rankomis buvusioje tėvų žemėje (daugiau apie šią unikalią veiklą skaitykite čia). Žalioje aplinkoje mielai svečiuojasi Šakių krašto literatai: čia kasmet rengiamas festivalis „Poezijos rudenėlis“. Tiksliųjų mokslų atstovui Z. Naujokaičiui taip pat nesvetimas geras kalbos jausmas (o ar gali būti kitaip, juk zanavykų krašto tarmė yra artimiausia bendrinei kalbai!), subtili literatūros pajauta, jo giminėje būta literatų. Dar 1960-aisiais tuometinė Valstybinė grožinės literatūros leidykla išleido Z. Naujokaičio iš anglų kalbos išverstą Josepfo Conrado labai populiarų romaną „Lordas Džimas“. „Jaunystėje, – prisiminė mūsų svečias, – svarsčiau, kur link sukti: rinktis tiksliųjų ar humanitarinių mokslų kryptį. Visgi nugalėjo matematika...nors leidykla, regis, norėjo iš manęs padaryti vertėją

Leidykloje Z. Naujokaitis lankėsi ne vien rūpindamasis „SLAVIKŲ“ monografija. Juk šiuo metu „Versmė“ spaudai rengia jo pusseserės, žinomos vaikų rašytojos Elenos Spurgaitės (1924–1972) knygą vaikams „JŪREIVIS BALTRUKAS PLAUKIA Į MARIAS“. Tai antroji knyga iš autorės parašytos trilogijos apie keliauninką kiškelį Baltruką, kurios pirmoji dalis „Jūreivis Baltrukas“ buvo išleista 1969 m. E. Spurgaitė savo rašytinį kūrybinį palikimą (pasakas, eilėraščius) testamentu paliko pusbroliui Zigmui, kuris štai dabar ir rūpinasi kitų trilogijos dalių apie Baltruką išleidimu.

Knygelėje „Jūreivis Baltrukas plaukia į marias“, kaip ir pirmojoje trilogijos dalyje, E. Spurgaitė jai būdinga sklandžia ir vaizdinga kalba pasakoja draugų ančiuko Ramunio ir kiškelio Baltruko keliones vandeniu po Lietuvos ežerus ir upes iki pat Kuršių marių.

– Mes apkeliausim visą Lietuvą, – pasakė Ramunis. – Žeimena, Nerimi nuplauksim į Nemuną, o juo pasieksim Kuršių marias. Iki marių plauksime baltąja valtimi, o paskui – pažiūrėsime, – žemėlapyje nageliu nubrėžęs visą maršrutą, baigė Ramunis.

– Mes keliausim Nemunu! Pamatysim jūrą... – Tu vėl būsi kapitonas, o aš – jūreivis! – sušuko kiškelis ir iš didelio džiaugsmo apsivertė tris kartus kūliais.

Z. Naujokaičio, su kuriuo pusseserė Elena dažnai pasikonsultuodavusi literatūrinės kalbos klausimais, teigimu, būtų vertinga paskelbti ir kitą jo giminaitės kūrybinį palikimą. Mūsų svečias atskleidė savo troškimą parengti ir išleisti „Zanavykų poezijos antologiją“, į kurią būtų galima įtraukti ir šiame krašte, Jūrės kaime netoli Kazlų Rūdos, gyvenusios ir kūrusios E. Spurgaitės eilėraščius.

Daugiau apie E. Spurgaitę skaitykite čia.
Autorės dedikacija pusbroliui Zigmui
E. Spurgaitės „Jūreivis Baltrukas“ su dailininkės Taidos Balčiūnienės iliustracijomis. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

2012 12 14


2012 12 12

VIRTUALUS PASIVAIKŠČIOJIMAS PO TAUTINIŲ MAŽUMŲ LIETUVĄ.

Netrukus išleisime kompaktinę multimedijos plokštelę „Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Panoraminių fotografijų rinkinys“. Šioje Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iniciatyva išleidžiamoje kompaktinėje multimedijos plokštelėje pirmą kartą Lietuvos leidybos ir fotografijos istorijoje publikuojamos panoraminės fotografijos, kuriose įamžinti šalies tautinių mažumų didelės išliekamosios vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, taip pat suskaitmenintas rašytinis dokumentinis paveldas.

Išraiškingų fotografo Kosto Šukevičiaus sukurtų fotopanoramų – 360° horizontalios ir 180° vertikalios aprėpties nuotraukų – peržiūra yra tarsi virtuali kelionė po Lietuvą. Fotografijose įamžintiems unikaliems kultūros paveldo paminklams ypatingą emocinį turinį suteikia juos supanti aplinka, metų laikų nepakartojamas atspalvis. Be vaizdinės medžiagos, plokštelėje kartu pateikiami informaciniai objektų aprašai lietuvių, lenkų, anglų ir rusų kalbomis.

Kompaktinės multimedijos plokštelės „Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Panoraminių fotografijų rinkinys“ (I dalis) turinys:

1. Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia (Bazilijonų vienuolynas) Vilniuje
2. Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus (Markučių dvaro sodyba) Vilniuje
3. Rudaminos Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė
4. Karaimų kenesa Trakuose
5. Trakų Vokės dvaro sodyba
6. Chodkevičių rūmai Vilniuje
7. Karaimų kenesa Vilniuje
8. Alantos dvaro sodyba
9. Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia
10. Stačiatikių vienuolynas ir Šv. Dvasios cerkvė Vilniuje
11. Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje
12. Šv. Paraskevijos (Piatnicos) cerkvė Vilniuje
13. Keturiasdešimt Totorių kaimas
14. Zubovų rūmai Šiauliuose
15. Jakiškių dvaro sodyba
16. Žagarės dvaro sodyba
17. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
18. Kretingos liuteronų bažnyčios vargonai
19. Senosios karaimų kapinės Trakuose
20. Žurnalas „Наша Нiва“ (baltar. „Mūsų dirva“, 1906–1915 m.)
21. LDK metrika (XIV a. pab. – XVIII a.)
22. Mikniškių Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvė
23. Totorių mečetė Nemėžyje
24. Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
25. Degučių sentikių kapinės ir sentikių koplyčia
26. Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra
27. Totorių mečetė Raižiuose
28. Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia
29. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia
30. Nidos senosios kuršių kapinės
31. Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia
32. Paminklas ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai Vilniuje
33. Laikraštis „Memeler Dampfboot“ (vok. „Mėmelio garlaivis“, 1849–1944 m.)
34. Karaimų etnografinė ekspozicija (Trakų istorijos muziejus)
35. Paminklas rusų poetui Aleksandrui Puškinui ir jo proseneliui Abraomui Hanibalui Vilniuje.
 ▲2012 12 12


2012 12 12

DR. RASA GEČAITĖ KVIEČIA KELIAUTI Į PRAEITĮ TIKRĄJA LAIKO MAŠINA – MENO KŪRINIU.

„Versmės“ leidykla išleidžia dr. Rasos Gečaitės knygą „KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. SU GIEDRIAUS KAZIMIERĖNO „ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“. Tai pirmasis numatomos naujos serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“ leidinys, kuriame pristatomas šiuolaikinio tapytojo Giedriaus Kazimierėno įspūdingo dydžio paveikslas „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“ (2009), skirtas šlovingai Lietuvos pergalei prieš Aukso ordos mongolus-totorius 1363 metais.

Dr. Rasa Gečaitė – meno istorikė, meno bei kultūros kritikė, publicistė. Dešimt metų dirbusi moksline darbuotoja Lietuvos dailės muziejuje, ji yra dalyvavusi bei skaičiusi pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų, nuolat kviečiama kaip ekspertė į įvairius tarptautinius festivalius, bendradarbiauja spaudoje, radijuje bei televizijoje. Šiuo metu jos kaip mokslininkės pagrindinė sritis yra XV–XVI amžiaus meno ir karališkieji ryšiai tarp Lietuvos ir Europos.

Pasitelkusi senuosius metraščius, miniatiūras, žemėlapius, nuojautą ir vaizduotę, naujojoje knygoje autorė kviečia keliauti iš XXI a. dailininko G. Kazimierėno dirbtuvės į XIV a. prie paslaptingų Mėlynųjų Vandenų.

Leidinyje publikuojami prof. Antano Andrijausko, prof. Krescencijaus Stoškaus, prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio, Rimanto Dichavičiaus, Liudviko Pociaus ir Jūratės Statkutės de Rosales tekstai apie monumentaliuosius dailininko darbus, skirtus Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai paminėti (Giedrius Kazimierėnas „Lietuvos istorija tapyboje“, Vilnius: Logotipas, 2009). Tekste „Kviečiu į tapytojo dirbtuvę“ dailininkas suteikia unikalią progą sužinoti paveikslo „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“ gimimo istoriją.

Knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ – tai vienu metu ir meno, ir šalies istorijos tyrinėjimų sintezė, kurioje publikuojami tekstai svarbūs ir svarūs tiek menotyros, tiek Lietuvos praeities tyrinėjimo, tiek edukaciniu požiūriu. Gilinimąsi į vieno autoriaus vieno paveikslo sukūrimą galima pavadinti savotiška kūrybos archeologija. Jaučiamas mokslininkės, kelionės meno kūriniu į praeitį vedlės, išmanymas ir užsidegimas, smalsumas ir tyrinėtojos aistra, kuria tikrai persiims ir knygos skaitytojai.

Kur G. Kazimierėno paveiksluose baigiasi istorija ir prasideda kūryba? Ką lemia šiųdviejų sričių darnus bendradarbiavimas ir pagarbus dialogas? Kodėl dailininko sukurtų paveikslų ciklas pribloškia ne vien savo išmatavimų didybe? Šis klausimas teragina Rasos Gečaitės knygos skaitytojus versti puslapį po puslapio ir patirti neprilygstamą intelektualinį bei estetinį malonumą. Kelionė į praeitį meno kūriniu – tikrąja laiko mašina – prasideda. ▲2012 12 12


2012 12 06

GAUTA PARAMA. 2012 12 06 leidyklą pasiekė UAB „Žibosa“ (vadovė Rada Matulevičienė) 1000 Lt parama Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumui „Verutės Lietuva“. Apie knygą skaitykite čia. ▲2012 12 10


2012 12 03

NETRUKUS PASIRODYS GEORGIJAUS KOPČINSKIO IR NIKOLAJAUS ŠTEINBERGO KNYGOS „ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“ ANTROJI LAIDA.

 „Versmės“ leidykla rengia spaudai antrą Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ tiražą. Pirmosios laidos 400 egzempliorių tiražo per vieną mėnesį leidykloje nebeliko.

Šių metų spalį pasirodžiusi knyga buvo pristatyta akademinei bendruomenei – jos sutiktuvės vyko Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos mokslų akademijoje. Leidinys neabejotinai aktualus net ir paaiškėjus referendumo dėl Visagino atominės elektrinės projekto rezultatams – kad apie du trečdaliai Lietuvos piliečių nepritaria naujosios AE statybai Lietuvoje. Ferdinando Kauzono interviu „Neduokim vaikams degtukų“ G. Kopčinskio ir N. Šteinbergo knygos lietuviškosios laidos iniciatorius, profesorius habil. dr. Leonas Ašmantas sako: „Ši knyga - pamoka tiems, kuriuos jūs pavadinote vaikais, tiesiančiais rankas prie degtukų. Kad suvoktų būtinybę mokytis iš klaidų, kad politikų priimami sprendimai būtų aprobuoti savų specialistų. Į Kopčinskio ir Šteinbergo mintis būtina atidžiai įsiklausyti - jiedu sukosi pačiame svarbiausiame Černobylio įvykių verpete. (...) ta knyga reikalinga kiekvienam politikui, kuris jau naujoje Seimo kadencijoje ne tik spręs, bet ir norės kažką ištarti atominės energetikos klausimais.“

Knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ antrosios laidos jau netrukus ieškokite knygynuose ir „Versmės“ leidykloje.

Pirmosios laidos sutiktuvių Lietuvos mokslų akademijoje aprašymą su nuotraukomis rasite čia. Ferdinando Kauzono interviu su prof. L. Ašmantu skaitykite čia.

2012 12 03


2012 11 31

KAS NUVEIKTA PER LAPKRITĮ. 2012 m. lapkričio mėnesį leidykloje buvo gauta 119 naujų straipsnių (1425 rankraščių puslapiai), parengti 53 naujų straipsnių maketai (522 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (31 p.). Gautas pirmasis rengiamos spaudai „ŽYGAIČIŲ“ monografijos (vyr. redaktorė Zita Jakienė) straipsnio rankraštis – Reginos Bliūdžiuvienės „Valsčiaus centro kapinių antkapiniai įrašai ir epitafijos“.

Pradėtos rengti trys naujos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Lapkričio 14 d. Linas Balčiūnas tapo pradedamos rengti „DUSETŲ“ monografijos vyriausiuoju redaktoriumi sudarytoju. 2012 m. lapkričio 15 d. Rūta Bukauskaitė tapo pradedamos rengti „GARLIAVOS“ monografijos vyriausiąja redaktore sudarytoja. Lapkričio 27 d. gamtininkas Kęstutis Vaičiūnas ir „Versmės“ leidykla pasirašė sutartį rengti ir išleisti „KIDULIŲ“ monografiją.

Lapkričio 12 d. leidykloje lankėsi Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Lina Juozaitienė, kuri domėjosi galimybe pradėti rengti „KREKENAVOS“ monografiją. Rengdamiesi miesto jubiliejui, kurį švęs 2015-aisiais, monografiją nori išleisti ir jonaviškiai – lapkričio 27 d. sulaukėme Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojo Vytauto Venckūno ir Jonavos krašto muziejaus direktorė istorikė Regina Karaliūnienė.

Lapkričio 15 d. iš spaustuvės parvežta Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knyga „KOVA UŽ ŠALČININKŲ KRAŠTĄ IR LIETUVYBĖS IŠSAUGOJIMĄ“.

Lapkričio 21 d. abi Gintaro Kaltenio knygos apie žygius žemaitukais – „2000 kilometrų istorijos. Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – jau išleistos ir elektroniniu formatu.

Baigiamos spaudai rengti knygos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės „LIKIMO IŠBANDYMAI. SIBIRO KATORGŲ NEPARKLUPDYTA LIETUVA“, Rasos Gečaitės „KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. SU GIEDRIAUS KAZIMIERĖNO „ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“ iš planuojamos serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“ ir LR kultūros ministerijos iniciatyva leidžiama kompaktinė multimedijos plokštelė ,,LIETUVOJE GYVENANČIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ KILNOJAMOJO IR NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI. PANORAMINIŲ FOTOGRAFIJŲ RINKINYS. I DALIS“. Sklandžiai vyko knygų Veronikos Juodagalvytės-Verutės, žymios naiviojo primityvistinio meno atstovės, kūrybos albumo „VERUTĖS LIETUVA“, Rimanto Dichavičiaus fotoalbumo „LAISVĖS PAŽENKLINTI“ antrojo tomo rengimo spaudai darbai.

Lapkritį daug dėmesio skirta jau išleistų knygų sklaidai. Įvyko du Gintaro Kaltenio knygos „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“ pristatymai: lapkričio 15 d. Alytaus teatro didžiojoje salėje, o lapkričio 29 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Kiekvieną lapkričio šeštadienį Žinių radijo laidoje „Radijo lentyna“ buvo pasakojama apie „Versmės“ leidinius – Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygą „ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“, Sauliaus Stomos „POLITIKA MARO METU“, filmo „2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ DVD plokštelę (rež. Antanas Gluskinas) ir Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knygą „KOVA UŽ ŠALČININKŲ KRAŠTĄ IR LIETUVYBĖS IŠSAUGOJIMĄ“. Lapkričio 12 d., pirmadienį, „Marijos radijo“ laidoje „Meilė tiesoje“ dalyvavo muzikologė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, kurie pasakojo apie „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas. 2012 m. lapkričio 13 dieną Vilniaus rotušėje vyko Kauno krašto muzikos žvaigždžių ir žvaigždučių koncertas-susitikimas, kuriame muzikologas Vaclovas Juodpusis pristatė „Versmės“ leidyklos monografijas. Lapkričio 14 d. apie rengiamą „PANEVĖŽIO“ monografiją buvo pasakojama ir Lietuvos teatro sąjungoje.

Leidykla, vykdydama ir mokslo institucijų bei viešųjų bibliotekų knygų neatlygintino komplektavimo projektą, lapkričio 16 d. Lietuvos istorijos institutui dovanojo „Lietuvos valsčių“ monografijų 6 tomus.

Lapkričio 28 d. „Versmės“ leidykloje sulaukėme Lietuvos muzikų rėmimo fondo atstovų – Fondo direktorės L. Stulgienės, direktorės pavaduotojos Eglės Ugianskienės ir muzikologo, Stasio Vainiūno namų direktoriaus V. Juodpusio, su kuriais aptartos tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos.

Lapkritį gauta 9 310 Lt asmeninė finansinė bei įmonių ir organizacijų finansinė parama ir 10 000 Lt savivaldybių parama „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms.

 ▲2012 12 04


2012 11 30

GAUTA PARAMA. 2012 11 30 leidyklą pasiekė VšĮ „Socialiniai partneriai“ 2000 Lt parama Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumui „Verutės Lietuva“. Apie knygą skaitykite čia. ▲2012 12 10


2012 11 30

APIE MUS RAŠO. Lapkričio 30 d. „Šiaurės Atėnuose“ – Daivos Červokienės pokalbis su istoriku, kultūrologu, kraštotyrininku Kaziu Misiumi. „Darbas archyvuose, bibliotekų rankraštynuose man yra tas pat, kas žvejui meškerioti. Juolab kad beveik kiekvienas tyrinėtojas patiria ir atradimo džiaugsmų. Dažnai tai pasitaiko ir man.“ – sako „Versmės“ leidyklos išleistos „KVĖDARNOS“ monografijos vyriausiasis redaktorius, rengiamos „ONUŠKIO“ monografijos Istorijos skyriaus redaktorius, daugelio kitų leidinių autorius ir bendraautoris K. Misius, gruodžio mėnesį švenčiantis 70 metų jubiliejų. Visą pokalbį su jubiliatu skaitykite čia. ▲2012 12 05


2012 11 30

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, LAPKRITIS). 2012 m. lapkričio 30 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 11-asis (lapkričio mėnesio) tomas LLT:2012-11, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko Stanislovo Buchavecko straipsnis „Kai kurie Sintautų valsčiaus mokyklų veiklos 1940–1944 metais (bolševikmečiu ir nacmečiu) aspektai“ (LLT:2012-11/69-204/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ istorijos skyriui. 

Nepriklausomybės laikotarpio (1918–1940) pabaigoje Sintautų valsčiuje susidarė vienuolikos pradžios mokyklų tinklas. Buvo penkiolika komplektų (klasių), dirbo tiek pat mokytojų. 1940 m. sovietų okupacija sutrikdė natūralią švietimo raidą. 1940–1941 m. pradžios mokyklos buvo sovietizuojamos. Mokinių ugdymui kliudė primityvus komunistinės ideologijos brukimas, be apčiuopiamų rezultatų pasibaigusi „socialistinė“ neraštingumo likvidavimo kampanija, „revoliucinai“ mitingai ir minėjimai, kitos bolševikų partijos priemonės. 1940 m. rudenį Sintautų valsčiuje buvo didelė mokytojų kaita, keli mokytojai patyrė profesinę diskriminaciją. Sintautų valsčiaus – vienas iš Lietuvos valsčių, kurių mokyklų pedagogai labiausiai nukentėjo per 1941 m. birželio trėmimus. Tada į atšiaurias sovietų imperijos sritis buvo išgabenti šeši valsčiuje dirbę mokytojai (iš penkiolikos).

Nacių okupacijos pradžioje Lietuvos Laikinosios vyriausybės pastangomis švietimo įstaigose iš esmės buvo atkurta iki 1940 m. sovietų okupacijos buvusi padėtis. Buvo grįžta prie Nepriklausomybės metų mokymo programų ir mokyklos struktūros. Į mokyklas buvo grąžintos tikybos pamokos. Ant klasių sienų vėl buvo pakabintas kryžius.

Nacmečiu pasunkėjo mokytojų darbo ir buities sąlygos, sumažėjo realus atlyginimas, bet veikė visos vienuolika valsčiaus pradžios mokyklų. Tam reikėjo ne tik didesnio mokytojų pasiaukojamo ir vietos gyventojų pastangų. Nestigo žmonių, maisto produktais ir kitaip padėjusių pedagogams. Tad 1941–1944 m. mokyklos buvo svarbūs kaimo bendruomenių gyventojų ir mokytojų tarpusavio solidarumo, socializacijos ir kultūrinės sklaidos židiniai. Mokiniams buvo skiepijami Nepriklausomybės idealai ir krikščioniškosios vertybės. Per kai kurių valsčiaus mokyklų mokytojus kaimo sodybas pasiekdavo antinacinė rezistemcinė spauda.

Tai jau 204-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 69-asis iš istorijos dalykinės srities ir 11-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 11 30


2012 11 30

GAUTA PARAMA. 2012 11 30 leidyklą pasiekė S. G. 500 Lt parama buvusios politinės kalinės gydytojos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ antrajam papildytam leidimui išleisti. Daugiau apie šią rengiamą knygą žr. čia. ▲2012 12 05


2012 11 29

ŽYGIO, PAGARSINUSIO NEMIRTINGĄJĄ VALDOVŲ MEILĖS ISTORIJĄ, DVASIA PASKLIDO IR PO KAUNĄ.

Prisiminimais apie žygį žemaitukais į Krokuvą dalijosi raiteliai Česlovas Marcinauskas ir Neringa Kulokaitė

„Versmės“ leidyklos 2012 m. išleistų knygų sutiktuvių baigiamasis akcentas – lapkričio 29 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vykęs Gintaro Kaltenio knygos „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“ pristatymas. Nė vienas iš G. Kaltenio knygų (ir pirmosios „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos) pristatymo renginių nestokojo susidomėjusios publikos. Kauniečiai taip pat patvirtino esą žygių, skirtų garsinti ir įprasminti tautos istoriją, gerbėjai, ir aktyvūs knygų apie tokius drąsius žygius skaitytojai.

Renginio pradžioje į Kauno įgulos karininkų ramovę susirinkę miestelėnai turėjo galimybę savo akimis išvysti žygio žemaitukais į Krokuvą vaizdus – buvo parodyta ištrauka iš Antano Gluskino filmo „2000 kilometrų istorijos“. Susirinkusieji išgirdo ir Klajūnų klubo vadovo Gintauto Babravičiaus komentarą apie šį, pirmąjį, istorinį žygį žemaitukais, kai 2010-ųjų rudenį dešimties raitelių būrys per 38 dienas buvusia LDK teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą, nujojo beveik 2000 kilometrų.

Primindamas dar senesnius nei Vytauto šlovingųjų žygių iki Juodosios jūros laikus – nukeldamas žiūrovus į nelengvą valstybės suvienijimo ir Lietuvos karalystės gimimo metą – Mindaugo vaidmenį iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ atliko vyresnysis seržantas Donatas Voveris.

Kelionė Lietuvos istorijos puslapiais tęsėsi toliau: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentas istorikas Simonas Jazavita perskaitė pranešimą „Žymioji meilės istorija: Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas“ ir taip sugrąžino publiką prie pagrindinės vakaro temos, kuriai ir buvo paskirta antroji G. Kaltenio knyga „Valdovų meilės keliu“.

Apie knygą toliau kalbėjo pats jos autorius, kaip tikras raitelis žygūnas netuščiažodžiaudamas, o tik pabrėždamas, kad daug ką, kas jaudino ir akino žygio metu, ir pamėgino atkurti knygoje... G. Kaltenio žodžius dideliame ekrane iliustravo knygoje „Valdovų meilės keliu“ pateiktos nuotraukos (jų autoriai Gintaras Šiuparys, Gintaras Kaltenis, Jonas Tumasonis, Rimantas Tumasonis, Darius Kulikovskis, Vladas Ščiavinskas).

Kauno kolegijos studentas Vidmantas Brinė, raiškiai perskaitęs Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos istorikės dr. Jolantos Karpavičienės mintis apie Gintaro Kaltenio knygą, pradėjo atsiliepimams ir vertinimams skirtą renginio dalį. Savo įspūdžiais dalijosi Kauno „Saulės“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, „Varpo“ gimnazijų moksleiviai. Po Donato Voverio muzikinių akordų renginio vedėjas Arūnas Dudavičius pakvietė prisiminimais apie žygį į Krokuvą pasidalyti raitelius Algirdą Motiejūną, Česlovą Marcinauską ir Neringą Kulokaitę. Raiteliai ne tik pamėgino žodžiais perteikti kelionės dvasią, įveiktus sunkumus, bet ir kvietė renginio dalyvius atvykti į Kernavėje ir Kauno rajone auginamų žemaitukų žirgynus pasimokyti joti šiais lietuviškais gero būdo, ištvermingais žirgais.

Vakaro pabaigoje žiūrovai ir kalbėtojai jaukiai bendravo gurkšnodami kavą ir arbatą. Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Henrikas Kiškarevičius papasakojo ramovės istoriją.

„Versmės“ leidykla knygomis „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ apdalijo visus, kalbėjusius renginio metu. Buvo dovanota ir DVD filmo „2000 kilometrų istorijos“ plokštelių. Žygio, pagarsinusio nemirtingąją Valdovų meilės istoriją, dvasia pasklido ir po Kauną. G. Kaltenio knygų gerbėjai tikrai lauks trečiosios kelionės žemaitukais ir trečiosios knygos. Kokia bus ta trečioji kelionė ir kur link šįkart bus jojama, raiteliai kol kas neišduoda.

Pranešimą apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę skaitė Vytauto Didžiojo universiteto ketvirto kurso studentas Simonas Jazavita
Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją pristatomos knygos tematika

2012 12 06


2012 11 29

GAUTA PARAMA. 2012 m. lapkričio 29 d. leidyklą pasiekė Mariaus Laurinėno asmeninė 400 Lt parama monografijos „DŪKŠTAS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Dūkštas. 2012 12 05


2012 11 28

LIETUVOS MUZIKŲ RĖMIMO FONDO IR „VERSMĖS“ LEIDYKLOS DRAUGYSTĖ IR ABIPUSĖ PARAMA – PATVIRTINTA.

Lapkritis, gruodis – mėnesiai prieš didžiąsias metų šventes – intensyvūs menininkams atlikėjams. Veiklūs šie, kaip ir kiti metų mėnesiai, ir Lietuvos muzikų rėmimo fondui, kurio rengiami prieššventiniai koncertai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (lapkričio 29 d.), Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (gruodžio 2 d.), Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje (gruodžio 3 d.) ir kitose Vilniaus bei Elektrėnų, Linkuvos ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių koncertinėse erdvėse.

Lietuvos muzikų rėmimo fondas per metus surengia daugiau kaip pusantro šimto koncertų, vykdo 12 muzikinio švietimo programų, tarp kurių ir tokios žinomos bei populiarios kaip „Beauštanti aušrelė“, „Muzikos žvaigždės ir žvaigždutės“, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, gausybė renginių neįgaliesiems, globos, slaugos namų, pensionatų gyventojams. Ši jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvuojanti organizacija yra nusipelniusi aukščiausio valstybinio įvertinimo už lietuvių muzikų kūrybinės veiklos plėtotę, muzikų atminimo įamžinimą, muzikos propagavimą, talentingų muzikų, muzikos veteranų globą. Fondo steigėjai ir direktorei Liucijai Stulgienei 2012 m. įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už aukštų moralinių, pilietinių ir estetinių vertybių puoselėjimą humanistinės visuomenės pažangai.

Vis dėlto Fondui stinga deramo valstybinio finansavimo, jis pasigenda kai kurių savivaldybių, kurių miestuose rengiami tradiciniai muzikos festivaliai, palaikymo. „Esame naivuoliai, – sako L. Stulgienė. – Bet ir toliau dirbsime šį darbą, nors stokojame lėšų net Fondo patalpoms apšildyti“. Dauguma LMRF renginių – nemokami, kad ir tradiciniai trečiadienių vakarai bei kiti renginiai Stasio Vainiūno namuose, vedami šių svetingų namų vadovo muzikologo Vaclovo Juodpusio.

Lapkričio 28 d. „Versmės“ leidykloje sulaukėme Lietuvos muzikų rėmimo fondo atstovų – Fondo direktorės L. Stulgienės, direktorės pavaduotojos Eglės Ugianskienės ir muzikologo, Stasio Vainiūno namų direktoriaus V. Juodpusio, kurie atvyko aptarti tolesnio bendradarbiavimo perspektyvų. „Versmės“ leidykla ir LMRF bendradarbiauja, vieni kitiems teikdami abipusę paramą. Ne viename muzikų renginyje jau buvo pristatytos ir aptartos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Pasak L. Stulgienės, „Versmės“ leidžiamos monografijos – unikalus būdas sustabdyti laiką, išsaugoti praeitį ateities kartoms“. Informaciją apie „Versmės“ knygas LMRF pateikia ir savo leidiniuose. Nors „Versmė“, lygiai kaip Fondas, yra paramą gaunanti organizacija, tačiau, kaip pažymėjo su muzikais susigiminiavusi ir jiems pasišventusi matematikė L. Stulgienė, kultūros įstaigos turi padėti vienos kitoms išgyventi ir vykdyti dvasinės kultūros skleidimo misiją šiame į materialiąją gerovę orientuotame pasaulyje.

Daugiau informacijos apie LMRF ir jo renginius žr. čia.

LMRF renginiuose nuosekliai pristatomos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Nuotraukoje – Fondo direktorė Liucija Stulgienė (dešinėje)

2012 11 28


2012 11 27

GAUTA PARAMA. 2012 11 27 leidyklą pasiekė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos 5 380 Lt finansinė parama Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumui „VERUTĖS LIETUVA“. Apie knygą skaitykite čia. ▲2013 01 15


2012 11 27

KĘSTUTIS VAIČIŪNAS – „KIDULIŲ“ SUDARYTOJAS.

„Kidulių“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Kęstutis Vaičiūnas. Petro Jonušo nuotr.

Lapkričio 27 d. gamtininkas Kęstutis Vaičiūnas ir „Versmės“ leidykla pasirašė sutartį: rengti ir išleisti „KIDULIŲ“ monografiją. K. Vaičiūnas – vienas iš rengiamos monografijos „SINTAUTAI“ autorių, šiai monografijai pateikęs keletą išsamiai archyviniais duomenimis paremtų straipsnių apie Sintautų partizanus, Skaisgirių kaimą ir kt. Pats autorius kilęs iš Sintautų, o Kiduliai – kaimas tame pačiame Šakių rajone kaip ir Sintautai, kadaise – valsčiaus centras.

„SINTAUTŲ“ vyriausioji redaktorė sudarytoja Vida Girininkienė pakvietė šį autorių tapti ir dar baltais lapais „KIDULIŲ“ monografijos metraštininku – vyriausiuoju redaktoriumi sudarytoju.

Sveikiname naująjį bendradarbį Kęstutį Vaičiūną!

2012 11 28


2012 11 27

JONAVA, RENGDAMASI MIESTO JUBILIEJUI, NORI IŠLEISTI MONOGRAFIJĄ.

Parengti ir išleisti savo miesto ar miestelio ir jo apylinkių monografiją jau tampa garbės reikalu ir gero tono ženklu. Štai Jonavos krašto muziejaus direktorei istorikei Reginai Karaliūnienei, ilgametei kraštotyrininkei, į rankas pateko „VEPRIŲ“ miestelio monografija, sudaryta Venanto Mačiekaus. Vepriai – miestelis Ukmergės rajone, netoli kelio Ukmergė–Jonava, apie dvidešimtį kilometrų nutolęs nuo Jonavos, tačiau rengiant „VEPRIŲ“ monografiją talkino ir jonaviškiai. Užsidegė ir Jonavos muziejaus įkūrėja R. Karaliūnienė, kadaise po Upninkų apylinkes ir kitose ekspedicijose keliavusi su pačiu Česlovu Kudaba, surinkusi ir sauganti gausybę vertingos medžiagos apie Jonavos krašto ir rajono kaimus, dvarus, knygų apie Jonavą autorė ir sudarytoja.

„Versmės“ serija „Lietuvos valsčiai“ susidomėjo ir Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Venckūnas, kai viename iš Vilniuje vykusių renginių išgirdo pristatant mūsų leidžiamas monografijas. Šis susidomėjimas ir, be abejo, gilus vidinis ryšys su tėviške ir paskatino abu garbingus jonaviškius lapkričio 27 dieną apsilankyti „Versmės“ leidykloje. Kaip svečius sveikindamas pažymėjo leidyklos vadovas Petras Jonušas, tai vienas iš nedažnų atvejų, kai iniciatyva rengti monografiją iškart susilaukia miesto valdžios palaikymo.

Žinoma, Jonava – tai ne miestelis, lyginant su jais, tai, galima sakyti, didmiestis, o Jonavos rajonas apima ne vieną buvusį valsčių. Todėl monografijos iniciatoriams teks apsispręsti, kuriam valsčiui (o gal keliems) skirti būsimos monografijos puslapius. Viena iš pirmųjų svarbių užduočių – leidinio sudarymo darbą patikėti savo krašto patriotui, besidominčiam Jonavos gyvenimu nuo seniausių laikų iki dabar, ir turinčiam rimtų organizacinių gebėjimų. Juk „JONAVOS“ monografijos bent pirmąjį tomą leidinio iniciatoriai norėtų matyti išspausdintą jau 2015–aisiais, kai sukaks 265 metai nuo Jonavos įkūrimo.

Laimė, kad su gimtine susijusius žymius žmones nuo pat Jonavos įkūrėjų Kosakovskių, besigiminiavusių su Radvilomis, Zabielomis, iki šiandien garsių mokslininkų, tokių kaip iš Jonavos kilęs istorikas, muziejininkas, LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, R. Karaliūnienė gali vardinti ir vardinti! Tad iš jų būtinai rasis ir patikimas, entuziazmo kupinas monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas, ir būrys autorių. Stiprios ir pačioje Jonavoje bei jos apylinkėse kasdienį kultūrinį, švietimo ir kitokį darbą dirbančių šviesių tėviškėnų pajėgos.

Leidyklos vadybininkė Živilė Driskiuvienė Jonavos rajono vicemerui papasakojo apie lokalinių tyrimų ekspedicijos svarbą būsimai monografijai. Tad gražus tikslas – Jonavos miesto 265 metų jubiliejaus proga sutelkti visus kraštiečius bendram darbui rengiant monografiją – jau užsibrėžtas.

2012 11 28


2012 11 27

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „ŽYGAIČIŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. lapkričio 27 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „ŽYGAIČIŲ“ monografijos (vyr. redaktorė Zita Jakienė) straipsnio rankraštis – Reginos Bliūdžiuvienės  „Valsčiaus centro kapinių antkapiniai įrašai ir epitafijos“. ▲2012 11 28


2012 11 26

BAIGIAMAS RENGTI SPAUDAI RIMANTO DICHAVIČIAUS FOTOALBUMO „LAISVĖS PAŽENKLINTI“ ANTRASIS TOMAS.

2012 m. išleistas fotomenininko Rimanto Dichavičiaus sudarytas ir apipavidalintas albumas „LAISVĖS PAŽENKLINTI. DAILININKAI ATKURTAI LIETUVOS VALSTYBEI“. Tai leidinys, skirtas Lietuvos dailininkams ir kitiems kūrėjams, savo darbais prisidėjusiems prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, sukūrusiems Laisvės „rūbą“ ir juo aprengusiems atkurtą Lietuvos valstybę.

Tas rūbas – tai simboliai ir raiškūs, prasmingi valstybingumo ženklai, heraldika, ordinai ir medaliai, pinigai ir monetos, paminklai, savarankiški visų žanrų meno kūriniai ir leidiniai, atskleidžiantys tautos savastį, jos istoriją, kalbą ir kultūrą.

Albumo pirmasis tomas šių metų birželį buvo iškilmingai sutiktas LR Seime. Tuomet kalbėta, kad šio leidinio negalima vadinti vien albumu ar knyga – tai fundamentalus kūrinys, kuris reprezentuoja mūsų valstybę, mus pačius, ir kad 2013-aisiais, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metais, šia knyga galima atkreipti Europos dėmesį į tokį didžiulį kūrybinį Lietuvos palikimą.

Pirmajame tome pristatyti 58 šalies dailininkai, tapytojai, grafikai, monumentalistai, keramikai, dizaineriai ir jų darbai. Leidinio pratarmėje „Laisvė ženklina tikrąsias esatis“ R. Dichavičius rašo, kad į knygą sudėti kūriniai, „kurių okupacijos metais negalima buvo rodyti viešai. Fragmentiški prisiminimai, muzikos, dailės kūryba, literatūra liudija, kaip skubėta užpildyti baltąsias dėmes, nes lig šiol bendrajame sovietinės kultūros kontekste mūsų meno kūrėjų bandymai būti lietuviškais buvo paniekinti, pažeminti arba visiškai atmesti. Todėl tai, kas buvo iškovota ir apginta, privalo būti išsaugota, pratęsta ir gausinama. (...) Nors šios knygos užmojis ir apimtis nemenka, ji toli gražu negali parodyti visko, kas įvyko, kas užgimė Lietuvoje per tuos atgimusios dvasios laikus. Bet ir tai, ką skaitytojas joje pamatys, su kuo per ją susipažins, manau, vis dėlto nors kukliai, bet aiškiai parodys, kuo mes buvome, kas esame ir kuo būsime.“

Pasak menininko, 1990-ųjų Kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir tą pačią valandą atsisakius sovietų atgabentos butaforijos, reikėjo tuoj pat užpildyti tą išvalytą vietą naujais – jau laisvos Lietuvos – ženklais.

„Reikėjo naujuosius laisvės simbolius parodyti mums patiems, saviesiems, išlikusiems po visų neteisybių, represijų, tremčių ir patyčių. Bet tos mūsų laisvės ženklus reikėjo parodyti ir visam pasauliui. Per trumpą laiką reikėjo iš naujo sukurti visą ženklų sistemą: vėliavą, heraldiką, valstybės riboženklius, pinigus ir kt. (...) Reikėjo atkurti visas savo jėgos struktūras – muitinę, policiją, krašto apsaugą, kariuomenꠖ ir jas aprengti kitais, Lietuvos pareigūnų, drabužiais demonstruojant, kad šie žmonės – nebe okupanto parankiniai, bet laisvos tautos statytojai, kūrėjai ir gynėjai“, – sako autorius.

Šiuo metu „Versmės“ leidykla padeda autoriui užbaigti rengti spaudai antrąjį albumo „Laisvės paženklinti“ tomą. Jame bus Sofijos Veiverytės, Leono Žuklio, Vlado Žuklio, Gedimino Žuklio, Edmundo Gaubo, Živilės Liugailaitės, Gedimino Tamošiūno, Henriko Mazūro, Leono Vytauto Glinskio, Leono Pivoriūno, Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės, Gintauto Survilos, Jūratės, Rimgaudo ir Martyno Dičių, Petro Gintalo ir daugelio kitų menininkų valstybingumą įtvirtinančių darbų fotografijų. Fundamentaliojo leidinio antrasis tomas pasirodys 2013-ųjų pradžioje.

2012 11 26


2012 11 23

DĖMESINGAS ŽVILGSNIS Į NULINIO LAIKO ZONĄ.

Filmo režisierius Audrius Juzėnas

Lapkričio 23 d. netoli Vilniaus geležinkelio stoties įsikūrusiame Perono kūrybos centre vyko Audriaus Juzėno filmo „NULINIO LAIKO ZONA“ (2012 m.) premjera. Filmo peržiūros jau įvyko kino centruose „Multikino“ (Vilniuje), „Garsas“ (Panevėžyje), LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje.

Pradėdamas renginį filmo režisierius A. Juzėnas trumpai pristatė savo kūrinio atsiradimo aplinkybes, kūrimo procesą. Filmas buvo kuriamas dešimt metų, ir per tą laiką, pasak jo autoriaus, keitėsi kūrėjų požiūris į filmo herojų gyvenimą. „Šis filmas – tai žmonių, kurie turi vos rusenančią viltį kada nors vis dėlto išeiti į laisvę, išpažintis. Mes nežinome, kaip daugelis iš mūsų pasielgtų ribinėse situacijose.“ – kalbėjo režisierius, priminęs, kad visi jo kalbinti Lukiškių izoliatoriuje kalintys nusikaltėliai – kaliniai mirtininkai, kuriems mirties bausmė, 1998 m. ją panaikinus, pakeista į kalinimą iki gyvos galvos.

Filmo peržiūroje Perono kūrybos centre dalyvavo vienuolė, disidentė Nijolė Sadūnaitė, fotomenininkas Juozas Valiušaitis, mokytojas, knygų autorius Antanas Lesys, „Versmės“ leidyklos bendradarbis Linas Balčiūnas, kiti leidyklos bendradarbiai ir svečiai.

Akimirka iš filmo pristatymo. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

2012 11 26


2012 11 23

KALĖDŲ DOVANA „VERSMĖS“ BIČIULIAMS IR SKAITYTOJAMS.

Žiema kaime
1995 | aliejus, kartonas | 50 x 80

Šv. Kalėdoms „Versmės“ leidykla rengiasi išleisti Veronikos Juodagalvytės-Verutės (taip ją vadina artimieji), žymios naiviojo primityvistinio meno atstovės, kūrybos albumą.

Žinomos knygų dizainerės Vidos Kuraitės itin estetiškai apipavidalintas leidinys prasideda menotyrininkės Daivos Beliūnienės įžanga, vėliau pristatoma itin gausi ir spalvinga Verutės kūryba – tapyba, grafika, karpiniai, piešiniai – iš viso per 80 darbų. Knygos pabaigoje šiltais prisiminimais apie tautodailininkę dalijasi jos artimieji – šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė, Verutės dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė, sesuo Elena Lisauskienė, anūkas Argaudas Valiulis.

„Pasaulis mane sutiko Ignalinos rajono ežerų akimis ir Ažušilės kaimo smėlėtomis kalvelėmis. Ten pajutau gyvenimo grožį, pradėjau skirti lauko gėlių, akmenėlių spalvas. Augau gražiose vietose, galbūt tai ir paskatino piešti. Tėviškės gamta įkvėpė ir suteikė galimybę pajausti pasaulio tobulumą“, – taip save ir savo pasaulėjautą pristato pati tautodailininkė.

Verutė gimė 1928 metais Ažušilės kaime, Vidiškių valsčiuje (dab. Ignalinos r.). Jos kūrybinė biografija prasidėjo jau vyresniame amžiuje, kai nenumaldomas troškimas piešti ir tapyti 50 metų slenkstį perkopusią Verutę atvedė į vakarinę dailės mokyklą.

Šiuo metu tautodailininkė jau yra surengusi 11 personalinių tapybos, grafikos parodų, yra aktyvi grupinių parodų, konkursų Lietuvoje ir kitose šalyse dalyvė. Jos darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, GALLUP centras Suomijoje, Karmelitų vienuolyno muziejus Krokuvoje, kitos įstaigos, kolekcininkai bei privatūs asmenys Lietuvoje ir už jos ribų – JAV, Australijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir kitur. Tautodailininkė apdovanota P. Galaunės (1996 m.), L. Meškaitytės (1996 m.), M. Bičiūnienės (2012 m.) premijomis, respublikinių, rajoninių renginių geriausio meistro diplomais bei prizais, yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1984 m.).

Sodraus kolorito lietuviškos kasdienybės vaizdai, praturtinti etnografine simbolika ir tradicinio kaimo įvaizdžiais, lydi Verutės kūrybą, kurios įkvėpimo šaltinis – gamta, meilė gimtajam kraštui, šeimai. Paveiksluose „Pinanti verbas“, „Margučių dažymas“, „Rugiapjūtė“, „Balina drobę“ atgyja spalvingai įamžinta etnografinė praeitis, „Salako bažnytėlė“, „Tytuvėnų bažnyčia“, „Palūšės bažnytėlė“ – bažnytkaimių gyvenimas, „Rudenėjant“, „Žiemos džiaugsmas“, „Pavasario balsai“ meistriškai perteikia metų laikų kaitą. Dailininkės kūriniai išsiskiria subtiliais potėpiais, spalvine ir kompozicine harmonija, kuriai ypač svarbi dinamiškos erdvės pajauta, atsiverianti per įtaigią panoraminę kompoziciją paveiksluose „Universiteto kiemelis“, „Kaštonams žydint“, „Polė“, „Į kermošių“. „Galvoju, kad didžiausią kraitį žmogus atsineša iš vaikystės. Kad ir kokia skurdi ji būtų, vis tiek joje būna stebuklų. Mano vaikystėje jų būta labai daug. Kiek atmintis leidžia aprėpti praeitį, turbūt pirmasis stebuklas buvo dangaus žydrumas. Jis keisdavosi labai greitai ir labai įvairiai – tai jį užklodavo įvairiaspalviai, keistų formų debesėliai, tai nudažydavo rytmečio žara arba nuspalvindavo besileidžiančios saulės spinduliai, rodos, ir patys stebėdamiesi vakaro spalvų įvairove“, – savo patirtu, žodžiais nenusakomu gyvenimo stebuklingumu dalijasi Verutė.

Šis leidinys, pasirodysiantis stebuklinguoju Šv. Kalėdų laiku, bus ir „Versmės“ leidyklos palinkėjimas savo maloniems skaitytojams gražių švenčių, viltingų Naujųjų metų.

2012 11 23


2012 11 21

ABI GINTARO KALTENIO KNYGOS APIE ŽYGIUS ŽEMAITUKAIS JAU IŠLEISTOS IR ELEKTRONINIU FORMATU. „Versmės“ leidykla, toliau pildydama savo elektroninių knygų biblioteką, pateikė skaitytojams dar dvi elektronines knygas – Gintaro Kaltenio dokumentinę dilogiją „2000 kilometrų istorijos. Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“.

Abi knygos popieriniu formatu išėjo 2012 m. Šiais metais taip pat vyko gausybė šių knygų pristatymo renginių, kuriuose dalyvavo autorius Gintaras Kaltenis, abiejų žygių žemaitukais organizatoriai ir dalyviai. Renginių numatoma dar iki metų galo. Šiemet pasirodė ir skaitmeninė vaizdo plokštelė „2000 kilometrų istorijos“, kuria žiūrovui pateiktas Antano Gluskino filmas apie pirmąjį žygį žemaitukais iki Juodosios jūros. Filmas jau rodytas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, kitose šalyse.

Priminsime, apie ką pasakojama pirmojoje G. Kaltenio knygoje ir filme. 2010-ųjų rudenį buvo surengtas Lietuvos raitelių mėgėjų žygis buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – per Baltarusiją ir Ukrainą – maršrutu Trakai–Norviliškės–Medininkai–Krėva–Alšėnai–Lyda–Naugardukas–Myrius–Nesvyžius–Slanimas–Kosava–Ružanai–Brestas–Luckas–Kremenecas–Podolės Kamenecas–Očiakovas.

Taip po 600 metų buvo ryžtasi pakartoti legendinį Vytauto Didžiojo kelią iki Juodosios jūros ir taip Europoje aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldą, skatinti jo išsaugojimą.

2010 m. rugsėjo 8 d. iš Senųjų Trakų – Vytauto Didžiojo gimtinės – išjojęs 10 raitelių būrys per 38 dienas sėkmingai įveikė 2000 km, aplankė daugiau kaip 20 LDK istorinių objektų – miestų, gyvenviečių, tų laikų gynybinės, sakralinės, rezidencinės paskirties architektūros paminklų, susitiko su vietos gyventojais. Spalio 17 dieną žygeiviai sėkmingai pasiekė Juodąją jūrą ties Očiakovo miesteliu. Bet svarbiausia – buvo patikrinta legenda – ar žemaitukų žirgai iš tiesų godžiai gėrė sūrų Juodosios jūros vandenį!

Antrasis istorinis-kultūrinis žygis žemaitukais vyko senuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, vedamas begalinės meilės, prieš 460 metų lydėjo savo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus iš Krokuvos į gimtąjį Vilnių. Knyga „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – tai jau antrasis G. Kaltenio pasakojimas, savotiškas 2010 m. vykusio pirmojo istorinio žygio žemaitukais aprašymo „2000 kilometrų istorijos. Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“ tęsinys.

Leidinyje populiariai ir įdomiai pasakojama apie žygio kasdienybę, nuotykius ir nutikimus, bendražygius ir kelionėje sutiktus žmones, taip pat svarstoma, kaip plėtoti gerus abiejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos – santykius. Knygoje daug vietos skiriama neužmirštamai karalienės Barboros Radvilaitės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilės dramai. Skaitytojas intriguojamas istorinio detektyvo elementais, pateikiama mažai žinomų istorinių faktų. Šiltai, su meile ir pasididžiavimu aprašomi Lietuvos istoriniam paveldui priskiriami žirgai žemaitukai, kuriais buvo įveiktas ilgas kelias iki Krokuvos.

Apie šias, kaip ir kitas „Versmės“ elektronines knygas, daugiau sužinoti bei jas įsigyti galima elektroninėje parduotuvėje www.skaityklė.lt. Gintaro Kaltenio dokumentinės dilogijos pirmosios dalies „2000 kilometrų istorijos. Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“ ieškokite čia, antrąją dalį „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ rasite čia.

 2012 11 23


2012 11 20

GAUTA PARAMA. 2012 m. lapkričio 20 d. leidyklą pasiekė Prano Kūrio asmeninė 5 000 Lt parama monografijos „ŠEDUVA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. 2012 11 21


2012 11 20

APIE MUS RAŠO. 2012 m. lapkričio 20 d. „Vorutoje“ – straipsnis apie mūsų leidyklos išleistą knygą A. ir J. Lesių „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“. Jį galima skaityti čia.  2012 11 21


2012 11 17

PER ŽINIŲ RADIJĄ – APIE SAULIAUS STOMOS KNYGĄ „POLITIKA MARO METU“.

Lapkričio 17 d. Žinių radijo laidoje „Radijo lentyna“ buvo pasakojama apie mūsų leidyklos išleistą knygą – Sauliaus Stomos „POLITIKA MARO METU“. Laidos autorius – Mažvydas Karalius. „Radijo lentyna“ ketina ir toliau kiekvieną šeštadienį pristatyti savo klausytojams „Versmės“ leidyklos knygas. Kita laida bus transliuojama lapkričio 24 d., šeštadienį 8.10 val., kartojama 15.30 val., sekmadienį 10.05 val. ir 17.00 val.

Kviečiame klausytis lapkričio 17 d. laidos įrašo.

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

  2012 11 19


2012 11 16

„VERSMĖS“ LEIDYKLA ĮTEIKĖ KNYGŲ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTUI. „Versmės“ leidykla, rengdama „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis mokslo įstaigomis – institutais, aukštosiomis mokyklomis. Leidykla vykdo ir mokslo institucijų bei viešųjų bibliotekų knygų neatlygintino komplektavimo projektą. Lapkričio 16 d. Lietuvos istorijos institutui dovanojome „Lietuvos valsčių“ monografijų 6 tomus. Dovanos vertė – 900 Lt. Su paskiausiai dovanotomis monografijomis Lietuvos istorijos instituto turimą „Lietuvos valsčių“ serijos komplektą jau sudaro 23 „Versmės“ leidyklos dovanotos monografijos – iš viso 30 tomų. ▲2012 11 28


2012 11 16

APIE MUS RAŠO. 2012 m. lapkričio 16 d. „Šiaurės Atėnuose“ (Nr. 43) – Daivos Červokienės pokalbis su ilgamečiu „Versmės“ bendradarbiu, parengusiu jau devynias „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, žymiu kraštotyrininku Venantu Mačiekumi. Straipsnis pavadintas „Gyvenimas kraštotyros ekspedicijų ritmu“. Jį galima skaityti čia. 2012 11 23


2012 11 15

ALYTIŠKIAI SUSIŽAVĖJO RENESANSO EPOCHA IR ŽIRGAIS ŽEMAITUKAIS.

Kalbėjo knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorius Gintaras Kaltenis

2012 m. lapkričio 15 d. Alytaus teatro didžiojoje salėje vyko „Versmės“ leidyklos išleistos Gintaro Kaltenio knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ pristatymas. Renginio pradžioje pilnutėlė salė sugiedojo Lietuvos himną.

Žodį tarė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Paskui buvo parodyta Antano Gluskino filmo „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka. Filmą pristatė Klajūnų klubo vadovas Gintautas Babravičius.

Susirinkusiems suvaidinta ištrauka iš Juozo Grušo pjesės „Barbora Radvilaitė“: Barboros Radvilaitės vaidmenį atliko Rasa Poškuvienė, Žygimanto Augusto – Žilvinas Smalskas. Šoko Anykščių kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Uselienė). Žiūrovų akį džiugino įspūdingi kostiumai, ausį glostė XV–XVI a. muzika.

Vėliau renginio vedėjas Arūnas Dudavičius paprašė tarti žodį knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorių Gintarą Kaltenį. Buvo rodomos žygio nuotraukos. Kalbėta ne tik apie šiuolaikinių raitelių narsų nuotykį, bet ir apie žygio istoriškumą, apie juo įprasminti norėtas istorines figūras – karalių Žygimantą Augustą ir jo žmoną karalienę Barborą Radvilaitę bei jų nemirtingą meilę.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivis Jurgis Švedkauskas perskaitė Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos istorikės dr. Jolantos Karpavičienės mintis apie žygį žemaitukais bei Gintaro Kaltenio knygą. Savo įspūdžiais apie perskaitytą knygą „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ dalijosi Alytaus miesto ir rajono mokymo įstaigų moksleiviai, studentai, šauliai ir kariškiai. Moksleiviai puikiai atskleidė knygos pagrindines mintis, patriotines nuostatas, autoriaus emocijas aprašant karališką meilės istoriją.

Prisiminimų apie žygį pažėrė raiteliai Algirdas Motiejūnas, Česlovas Marcinauskas ir Lina Petrilienė, jaunuosius klausytojus ypač sužavėję pasakojimais apie Lietuvoje auginamus žemaitukų veislės žirgus. Jaunimas greit užsidegė noru gauti pirmąsias jojimo pamokas. Renginio meninę dalį tęsė Jonavos miesto šokių studija „Kareiviškas tango“ (vadovė Rima Repšienė).

Vakarui baigiantis renginio dalyviams ir svečiams buvo dovanota knygų bei suvenyrų. Renginio organizatoriai – „Versmės“ leidykla ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

Pilna Alytaus miesto salė atsistojusi giedojo Lietuvos himną
Žygio žemaitukais į Krokuvą dalyviams ir knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autoriui Gintarui Kalteniui Alytaus miesto savivaldybė įteikė suvenyrų
Kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas
Žygio žemaitukais į Krokuvą idėją pristatė Klajūnų klubo vadovas Gintautas Babravičius
Įspūdžiais apie perskaitytą knygą dalijosi Alytaus miesto ir rajono mokyklų moksleiviai

Šoko Anykščių kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Uselienė).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuotr.

 

2012 11 20


2012 11 15

IŠLEISTA ŠALČININKŲ KRAŠTO LIETUVYBĖS PUOSELĖTOJŲ DARBUS ĮAMŽINANTI KNYGA.

Viršelyje panaudota Klaudijaus Driskiaus nuotrauka. Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis

Lapkričio 15 d. leidykloje – knygos sutiktuvės: ką tik iš spaustuvės parvežta Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knyga „KOVA UŽ ŠALČININKŲ KRAŠTĄ IR LIETUVYBĖS IŠSAUGOJIMĄ“. Sutiktuvėse dalyvavo knygos atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius, leidykloje svečiavęsi monografijos „GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Aleksandras Šidlauskas ir rašytojas, politikas Saulius Stoma, „Versmės“ leidyklos darbuotojai.

Leidinio atsakingasis redaktorius A. Biziulevičius apie knygos rankraštį išgirdo per vieną iš „Versmės“ organizuotų ekspedicijų, 2012 m. vykusią Aukštadvaryje (ekspedicijos vadovė ir monografijos „AUKŠTADVARIS“ vyriausioji redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Ekspedicijoje taip pat dalyvavo A. ir J. Lesiai, kurie šiai rengiamai monografijai jau yra pateikę keletą straipsnių.

Antanas Lesys ir Jovita Niūniavaitė-Lesienė daugelį metų mokytojavo Vilnijos krašte. Žinodami, kad nuo senų laikų Šalčios žemėje gyveno lietuviai, kurie, susiklosčius nepalankioms istorinėms aplinkybėms sulenkėjo ar sugudėjo, jie stengėsi šią žinią perduoti ir savo mokiniams – daug dėmesio skyrė kraštotyriniam darbui, mokyklose steigė kraštotyros muziejus, organizavo pažintines keliones, lankė vietinius gyventojus, užrašinėjo jų atsiminimus.

Šios žemės patriotų, pedagogų Antano ir Jovitos Lesių knyga – tai gyvas liudijimas apie Šalčininkų krašto lietuvybės išsaugojimo dramą. Itin daug dėmesio skiriama pasiaukojamam lietuviškų mokyklų mokytojų darbui. Nors, anot autorių, tai nėra išsamus istorijos veikalas, dažnas skaitytojas galbūt pirmą kartą sužinos daugybę iki šiol negirdėtų Šalčios žemės istorijos faktų.

„Mes tik norėjome parodyti lietuvių kovą už lietuvybės išsaugojimą savo žemėje. Daug dėmesio skiriama nepelnytai pamirštiems lietuviškų mokyklų mokytojams – misionieriams – patriotams, kurie, nepabūgę pavojų, skatino mokinius ir vietinius gyventojus nepamiršti savo kalbos. (...) Šiame leidinyje pateikiama informacija tegu būna jiems atminimo paminklas.“ – knygos pratarmėje rašo autoriai.

Šie metai – itin produktyvūs vienam iš autorių, Antanui Lesiui. 2012-aisiais pasirodė ir jo knyga „Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį“.

2012 11 19


2012 11 15

SUSITARTA PRADĖTI RENGTI „GARLIAVOS“ MONOGRAFIJĄ.

Rūta Bukauskaitė

2012 m. lapkričio 15 d. Rūta Bukauskaitė tapo pradedamos rengti „GARLIAVOS“ monografijos vyriausiąja redaktore sudarytoja.

Sveikiname ją įsiliejus į garbingą monografijų sudarytojų būrį!

2012 11 16


2012 11 15

PROFESORĖ IŠ ŠIAULIŲ – ŠIRDYJE ZANAVYKĖ.

Šiaulių universiteto profesorė, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė

Lapkričio 15 d. leidykloje viešėjo Šiaulių universiteto profesorė, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė. Ji įteikė du straipsnius monografijai „SINTAUTAI“ (rengiamai antrajai papildytai laidai, vyriausioji redaktorė sudarytoja Vida Girininkienė) – „Sintautų apylinkių kalbos ypatybės“ ir „Pasakoja Pranas Kudirka“.

G. Čepaitienė gimė netoli Sintautų esančiame Pliorišių kaime, augo gimtinėje ir Panovių kaime, baigė Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą. Savo gimtosios šnektos ypatybes jau yra aprašiusi drauge su kitais autoriais parengtame „Zanavykų šnektos žodyne“ (t. 1–3, išleistas 2003–2006 m.)

Liaudies pasakotojas Pranas Kudirka – tai Giedrės Kudirkaitės-Čepaitienės tėvelio dėdė. Profesorė dar būdama mokinė užrašiusi aklo giminaičio pasakojimus, klausėsi jo dainų. Rengdama straipsnį „SINTAUTŲ“ monografijai, sakė, paėmusi senus užrašus ir nustebusi vienu iš pirmųjų įrašų – P. Kudirkos posakiu „Akys kaip sagtys, nieko nemato“. „Po daugelio metų man atsivėrė šio posakio daugiaprasmiškumas“, – atradimais dalijosi viena iš monografijos „SINTAUTAI“ autorių.

Iš zanavykų krašto kilusi G. Čepaitienė, studijavusi Vilniuje, po aspirantūros jau daugiau kaip trisdešimtį metų gyvena ir dirba Šiauliuose, bet savo šaknų nepamiršta.

2012 11 15


2012 11 14

SUTIKTA RITOS ALEKNAITĖS-BIELIAUSKIENĖS KNYGA APIE PANEVĖŽIO IR LIETUVOS TEATRALĄ.

Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Trečiadienį Lietuvos teatro sąjungoje vyko prof. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės solidžios monografijos „Teatro uždangą praskleidus. Jonas Alekna (1917–1964). Gyvenimo ir kūrybos eskizai“ (išleido forumas „Kultūros eksperimentai“, 2010) sutiktuvės.

Vakare dalyvavo menotyrininkas Romualdas Alekna ir aktorė Gražina Urbonaitė, knygos autorei akompanuojant dainavo prof. Antanas Kiveris. Žiūrovai išgirdo fragmentą iš LRT įrašyto spektaklio A. Vienuolio „Prieblandoje“, kuriame skambėjo šviesaus atminimo Panevėžio dramos teatro aktorių Broniaus Babkausko, Jono Aleknos, Vaclovo Blėdžio ir kitų balsai.

R. Aleknaitės-Bieliauskienės monografija skirta pirmosios kartos profesionalaus Panevėžio teatro aktoriaus ir režisieriaus J. Aleknos kūrybai. Talentingas aktorius, J. Miltinį nušalinus nuo pareigų, buvo ir teatro vyriausias režisierius. Kūrybinga J. Aleknos asmenybė neapsiribojo vien teatro scena. Kaune baigęs keramikos mokyklą, jis tęsė dailininko praktiką – liejo akvareles, kūrė gipsinius bareljefinius portretus. Jo sukurta N. Gogolio skulptūra davė mintį mieste esančią Smėlynės gatvę, kurioje gyveno pats aktorius, pavadinti N. Gogolio vardu žymaus rusų rašytojo garbei.

Monografijoje „Teatro uždangą praskleidus. Jonas Alekna (1917–1964). Gyvenimo ir kūrybos eskizai“ atsiveria plati Lietuvos kultūros tapsmo panorama prieškariu. Pasakojama apie giminės pradžią, beveik išnykusį Jokūbaičių kaimą, kalbama apie jaunųjų ūkininkų ratelių ir žiemos žemės ūkio mokyklas, kurių veikloje J.Alekna aktyviai dalyvavo. Nemažai dėmesio skiriama Grinkiškio šviesuoliui mokyklos direktoriui Jonui Poderiui ir jo nuveiktiems darbams.

Knygoje ypač plačiai atskleidžiami Panevėžio kultūrininkų dabai prieškariu („Aido“, „Dainos“ ir kitų draugijų veikla, asmenybių portretai). Bandoma įminti mįslę, kodėl profesionaliam teatrui kurti pasirinktas Panevėžys. Patikslinamas Panevėžio teatro priešistorinis etapas: jaunų žmonių sambūris Kaune, Darbo rūmuose. Atveriami karinio laikotarpio Panevėžio dramos teatro pirmųjų dviejų dešimtmečių veiklos puslapiai, taip pat Biržų teatro kūrimo pradmenys.

Monografija parašyta naudojantis gausia archyvine medžiaga, autentiškais atsiminimais, kultūrologinėmis įžvalgomis, iliustruota archyvinėmis nuotraukomis. Knygos vertė kuriama pateikiant unikalią Lietuvos dailininkų, Panevėžio teatro žmonių portretų, J. Aleknos akvarelių, bareljefinių portretų reprodukcijų kolekciją.

Renginyje monografijos autorė gausiam Vilniuje gyvenančių panevėžiečių būriui priminė, kad rašoma Panevėžiui skirta monografija, kuri bus išleista „Versmės“ leidykloje. Todėl visiems svarbu atskleisti savo šeimos, giminės paslaptis, pateikti prisiminimų apie miestą, įvykius, žmones.

„Versmės“ leidykla jau yra išleidusi prof. R. Aleknaitės-Bieliauskienės monografiją „Vaikas, nusileidęs iš dangaus“ (2011 m.), kurioje atskleista plati pokario populiariosios muzikos panorama ir vieno jos kūrėjo – Vygando Telksnio – portretas. Knygoje gausu ano meto „žvaigždžių“ – estrados dainininkų, orkestrų – nuotraukų. Pridėta kompaktinė plokštelė klausytojams primins kelis dešimtmečius skambėjusią populiarią V. Telksnio muziką.

2012 11 16


2012 11 14

MOKYTOJAS LITUANISTAS ĖMĖSI RENGTI „DUSETŲ“ MONOGRAFIJĄ.

Linas Balčiūnas

Ne atsitiktinai ilgus metus Vilniuje gyvenęs ir dirbęs mokytojas lituanistas Linas Balčiūnas sugrįžo į gimtąsias Dusetas. Tėviškėje Sakališkių kaime – ten, kur netoliese Žiego ežero ir garsiojo kalbininko Kazimiero Būgos tėvonija, ir Petro Tarasenkos tyrinėtasis Vosgėlių piliakalnis – kaip mokėdamas ėmęsis ūkininkauti, tuomet dar nežinojo, kad gimtųjų vietų meilė ir, kaip pat sako, tyrinėtojo krapštuko prigimtis atves jį ir į „Versmės“ leidyklą.

Lapkričio 14 d. L. Balčiūnas tapo pradedamos rengti „DUSETŲ“ monografijos vyriausiuoju redaktoriumi sudarytoju.

Naujasis mūsų leidyklos bendradarbis gali vardyti ir vardyti Dusetų įžymybes: tai ir Morkūnų piliakalnis, ir atkurtas, svečius priimantis Vasaknų dvaras, ir Pliaterių giminei priklausęs Antazavės dvaras, tai K. Būgos ir Pauliaus Širvio gimtinės... Turtinga praeitis, bet ne mažiau spalvinga ir dabartis: Dusetose veikia itin stipri meno mokykla, gimnazijoje sustiprintai dėstoma dailė, įsikūrusi profesionalaus meno galerija, mat miestelyje gyvena ir dirba garsūs šalies menininkai, pedagogai – Šarūnas Sauka, Romualdas Pučekas, Eugenijus Raugas, Alvydas Stauskas ir kiti. Aktyvus kultūrinis gyvenimas verda Dusetų bibliotekoje, kuriai vadovauja Elena Gaižiuvienė. O kur dar Sartų ežeras ir tradicinės žirgų lenktynės!

L. Balčiūnas papasakojo jaunystėje apkeliavęs nemažai buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Ne atsitiktinai žmonės po klajonių sugrįžta namo. Ne atsitiktinai ryžtasi imtis prasmingo darbo gimtajam kraštui.

2012 11 26


2012 11 13

MUZIKAI PADEDA SKLEISTI „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS IDĖJĄ. Lietuvos muzikų rėmimo fondas (LMRF) dažname savo renginyje gausiems klausytojams pristato didžiulį Petro Jonušo vadovaujamos leidyklos „Versmė“ užmojį – Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją. Tai LMRF darė visą 2012-ųjų pavasarį ir vasarą dalyvaudamas miesto šventėse Druskininkuose, Troškūnuose, Sedoje, Zarasuose, Pakruojyje.

2012 m. lapkričio 13 dieną Vilniaus rotušėje vyko Kauno krašto muzikos žvaigždžių ir žvaigždučių koncertas-susitikimas. Kauno krašto muzikos ir meno mokyklų ugdytiniams, jų pedagogams ir Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno, Birštono, Jonavos, Prienų miestų ir rajonų valdžios atstovams girdint, renginyje muzikologas Vaclovas Juodpusis vėl pristatė „Versmės“ leidyklos solidžias monografijas, tarp jų ir neseniai išleistą „Gelgaudiškio“ dvitomį, paragino visus jungtis į šį darbą, kad, minint Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, mus pasiektų visos 100 Lietuvos valsčių knygų. Juk tai, kalbėjo muzikologas, yra Lietuvos istorijos atkūrimas, siekiant, kad toji istorija negulėtų vien tik archyvuose ir žmonių prisiminimuose, bet būtų lengvai prieinama kiekvienam, kuris paims į rankas šias nepaprastos vertės knygas.

Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno, Birštono, Jonavos, Prienų valdžios atstovai Vilniaus rotušėje greta „Lietuvos valsčių“ monografijų

Kauno krašto muzikų šventė Vilniaus rotušėje

2012 11 16


2012 11 13

GAUTA PARAMA. 2012 m. lapkričio 13 d. leidyklą pasiekė Aleksandro Sako iš Klaipėdos asmeninė 100 Lt parama monografijos „VIEKŠNIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viekšniai. 2012 11 14


2012 11 13

JONAS ANIČAS PAPILDĖ „DAUJĖNISTIKOS“ ARUODUS.

Istorikas, Jurgėnų kaimo bendruomenės garbės pilietis prof. habil. dr. J. Aničas

2012 m. lapkričio 13 d. „Versmės“ leidykloje svečiavosi istorikas, habil. dr. profesorius Jonas Aničas. Svečias susitiko su „DAUJĖNŲ“ monografijos vyr. redaktoriumi sudarytoju Antanu Šimkūnu ir įteikė savo straipsnio „Pirmieji Nepriklausomybės metai Daujėnų krašte (1918–1919)“ rankraštį. Greta straipsnio bus pateiktos nuotraukos iš 1983 m. Čikagoje Petro Gudelio išleistos knygos „Joniškėlio apskrities partizanų atsiminimai“.

„Versmės“ vadovas Petras Jonušas su svečiu kalbėjosi apie leidyklos misiją, apie unikalią „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, taip pat papasakojo apie elektroniniu formatu išleistų knygų, tarp jų ir pirmosios elektroninės monografijos „GELGAUDIŠKIS“, privalumus.

J. Aničas pažymėjo, kad „daujėnistika“ (istoriko vartojamas terminas trumpai pavadinti Daujėnų krašto tyrinėjimus) nėra labai gausi. Keletą knygų apie savo gimtinę jau yra išleidęs „Versmės“ monografijos „DAUJĖNAI“ sudarytojas, žurnalistas A. Šimkūnas.

J. Aničas greta kitų savo istorinių darbų ypač daug dėmesio yra skyręs Vileišių šeimai, tapęs šios šeimos biografu. Vileišių šeimos lizdas – Medinių kaimas anuometiniame Pasvalio valsčiuje, o paties istoriko J. Aničo gimtinė – Kalno kaimas anuometiniame Pumpėnų valsčiuje netoli nuo Daujėnų (dabar – Pasvalio rajone).

Svečias papasakojo iki šiol palaikąs šiltus ryšius su Jurgėnų kaimo bendruomene, į kurią įeina ir jo gimtojo Kalno kaimo gyventojai. Planuojama išleisti knygą „Jurgėnų kraštas: istorija ir dabartis“, kurią rengiant dalyvauja ir Jurgėnų kaimo bendruomenės garbės pilietis J. Aničas.

2008 m. leidykla „Vaga“ išleido J. Aničo „Daktaro Kazio Bobelio politinę biografiją. Pirmąją knygą“. Dar vienas kitų metų pavasarį 85 metų jubiliejų švęsiančio mokslininko darbas – parašyti „Daktaro Kazio Bobelio politinės biografijos“ antrąją knygą.

Leidyklos projektų vadovas Julius Gružinskas supažindino J. Aničą su „Versmės“ elektronine leidyba. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

2012 11 14


2012 11 13

GARLIAVA – KRAŠTAS, VERTAS MONOGRAFIJOS.

2012 m. lapkričio 13 d. leidykloje viešėjo Rūta Bukauskaitė, kuri domėjosi galimybe rengti „GARLIAVOS“ monografiją. R. Bukauskaitė, kilusi iš Garliavos, gimtinės istorija pradėjo domėtis siekdama pagilinti žinias apie savo giminės genealogiją. Jos giminės kadaise įsigijo vieną iš Godlevskiams priklausiusių palivarkų. Juozas Godlevskis (Józef Godlewski) XIX a. pradžioje savo lėšomis pastatė bažnyčias Garliavoje, Veiveriuose ir koplyčią Fredos parke. Jis – 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, laikomas ir Garliavos įkūrėju.

R. Bukauskaitės giminė išgyveno ir mūsų tautos XX amžiaus tragišką istoriją: jos senelis ir tėvas dėl ryšių su lietuvių rezistencinės kovos partizanais patyrė tremtį. Viešnia papasakojo archyvuose randanti daug įdomios medžiagos apie Garliavos apylinkėse veikusius partizanus, kitų svarbių istorinių faktų. Viešnia teigė pasigendanti susistemintos, patikimos informacijos apie Garliavą ir jos apylinkes, todėl ir susidomėjusi galimybe rengti monografiją.

2012 11 14


2012 11 12

„VERSMĖS“ ATSTOVAI DALYVAVO „MARIJOS RADIJO“ LAIDOJE.

Lapkričio 12 d., pirmadienį, 18 val. „Marijos radijas“ transliavo laidą „Meilė tiesoje“, kurios tema šįsyk buvo „Mūsų miestų ir miestelių gyvastis“. Laidoje dalyvavo muzikologė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, o svečius kalbino laidos vedėja prof. Vilija Targamadzė.

Laidos „Meilė tiesoje“ svečiai – visuomenininkai, Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, profesoriai, akademikai – kiekvieną pirmadienį dalijasi mintimis apie švietimą, bendrojo gėrio paieškas, tautiškumą, pilietiškumą – nuo kasdienių konkrečių įvykių iki filosofinio apmąstymo besišaukiančių temų.

Lapkričio 12 d. laidoje „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos rengiamos „PANEVĖŽIO“ monografijos vyriausioji redaktorė sudarytoja prof. R. Aleknaitė-Bieliauskienė ir rengiamos „KRIŪKŲ“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas A. Vaičiūnas pasakojo apie „Versmės“ organizuojamas kompleksines lokalinių tyrimų ekspedicijas, monografijų rengimą, kitus miestų ir miestelių tyrinėjimo ir įamžinimo darbus.

Kviečiame klausytis laidos įrašo:

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

 2012 11 16


2012 11 12

„KREKENAVOS“ MONOGRAFIJA LAUKIA SUDARYTOJO.

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažoji bazilika

2012 m. lapkričio 12 d. leidykloje lankėsi Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Lina Juozaitienė. Viešnia domėjosi galimybe pradėti rengti „KREKENAVOS“ monografiją.

Krekenava ir jos apylinkės (Panevėžio r.) – tai Nevėžis ir stumbrai, tai Čičinsko legenda ir Upytės piliakalnio duobė, į kurią esą prasmegę Čičinsko rūmai, tai Garšvių knygnešių draugijos veiklos paminklas – Ustronės viensėdyje veikiantis vienintelis šalyje Knygnešių muziejus, ir garsaus liaudies menininko Vinco Svirskio sukurti nepakartojami kryžiai ir koplytstulpiai... Tai Juozas Tumas-Vaižgantas, 1902–1905 m. klebonavęs Vadaktėliuose, ir Maironis, Krekenavos miestelyje gyvenęs per Pirmąjį pasaulinį karą. Tai Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažoji bazilika, garsėjanti stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, ir šioje parapijoje vykstantys Žolinės atlaidai. Ir daugybė kitų žinomų ir užmirštų šio krašto paslapčių, įdomių asmenybių. Tikimės, kad kol kas balti „KREKENAVOS“ monografijos puslapiai, radus sudarytoją, pamažu ims mirgėti miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją bei kultūrą įprasminančiomis raidėmis.

J. T. Vaižganto ir Knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje

Stumbras su jaunikliu. Nuotraukos iš Krekenavos regioninio parko direkcijos interneto svetainės

2012 11 14


2012 11 12

GAUTA PARAMA. 2012 m. lapkričio 12 d. leidyklą pasiekė 10 000 Lt Radviliškio rajono savivaldybės administracijos parama iliustruotos monografijos „ŠEDUVA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. ▲2012 11 14


2012 11 08

GAUTA PARAMA. 2012 11 08 „Versmės“ leidyklą pasiekė 1 810 Lt kraštiečių parama, kurią leidyklai perdavė „Viekšnių“ monografijos vyriausiasis redaktorius dr. Edmundas Levitas. Monografijos rengimu rūpinosi ir jai aukojo šie viekšniškiai:  K. Davėnas – 50 Lt, S. ir D. Gurskiai – 40 Lt, E. Gudavičius – 10 Lt, J. Bukontaitė-Jonaitienė – 20 Lt, Dž. Kersnauskaitė – 10 Lt, K. Kryžius – 50 Lt, A. ir A. Kiudulai – 50 Lt, J. ir V. Kenstavičiai – 30 Lt, I. Lagno – 30 Lt, V. Lagnas – 30 Lt, D. Margytė – 20 Lt, Z. Margienė – 20 Lt, O. ir K. Naciai – 50 Lt, A. ir R. Opulskiai – 100 Lt, I. Lengvenytė-Praspaliauskienė – 20 Lt, Z. Pakalniškienė – 50 Lt, M. Petrikaitė-Pečetauskienė – 20 Lt, V. ir A. Pleškiai – 100 Lt, P. ir T. Pargauskai – 600 Lt, B. Ročienė – 50 Lt,  V. ir V. Rušinai – 60 Lt, A. Rudienė – 20 Lt, A. Skabeikienė – 40 Lt, A. ir B. Švažai – 50 Lt, C. Šiatkuvienė – 100 Lt, D. Šiaulytė – 20 Lt, N. ir S. Taujėnai – 10 Lt, R. ir J. Vaičiuliai – 50 Lt, A. ir A. Dainiai – 90 Lt.

Nuoširdžiai dėkojame visiems aukotojams, o ypač aukų rinkimą organizavusiai ilgametei bibliotekininkei Bronei Ročienei bei dosniausiems aukotojams – Pargauskų šeimai iš Kanados. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viekšniai. 2012 11 08


2012 11 06

GAUTA PARAMA. 2012 11 06 leidyklą pasiekė 100 dolerių Romualdo Kriaučiūno (JAV) asmeninė finansinė parama „Lietuvos valsčių“ serijos knygų leidybai. Daugiau apie rengiamas knygas žr. skirsnyje Rengiamos monografijos2012 11 06


2012 11 06

APSILANKĖ ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS – „VERSMĖS“ BIČIULIS IŠ UŽ ATLANTO.

Prof. Romualdas Kriaučiūnas. Nuotr. Onos Gaidamavičiūtės

Lapkričio 6 d. leidykla sulaukė garbingo svečio – psichologijos mokslų daktaro, Ist Lansingo universiteto (Mičigano valstija, JAV) profesoriaus, ateitininko Romualdo Kriaučiūno.

Lapkričio 8 d. Vilniuje Romualdui Kriaučiūnui įteikta švietimo ir mokslo ministro skiriama Mokslo premija. Šią premiją šiemet gavo ir kiti du išeivijos mokslininkai: Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas ir biochemikas Skirmantas Kriaučionis, dirbantis Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei.

Šis iškilus išeivijos lietuvis 2010 metais užsienio lietuvių laikraštyje „Draugas“ yra recenzavęs vieną iš „Versmės“ leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų – „Obeliai. Kriaunos“ (anksčiau, dar 1999-aisiais, aprašė ir pirmąją šios monografijos laidą). „Sveikinu ,,Lietuvos valsčių” serijoje garbingą vietą atradusią monografiją ,,Obeliai. Kriaunos“. Atliktas tikrai milžiniškas darbas. Tai aukso aruodas ne tik kraštiečiams, bet visiems, besidomintiems šiomis vietovėmis“, – prieš keletą metų rašė R. Kriaučiūnas.

Šiandieniai Obeliai mūsų svečiui bene labiausiai siejasi su ten ateitininkų bendruomenę subūrusios mokytojos Dianos Kančienės veikla. O pats R. Kriaučiūnas yra kilęs ne iš Rokiškio, bet iš Panevėžio krašto – Gustonių kaimo netoli Berčiūnų, todėl svečią pakvietėme nusifotografuoti paėmusį į rankas dar baltais puslapiais (nepradėtą rengti) „Berčiūnų“ monografiją.

 Svečias ne tik domėjosi monografijų rengimu, bet ir įteikė piniginę auką „Lietuvos valsčių“ serijos knygų leidybai.

Kviečiame dar kartą pasiskaityti R. Kriaučiūno recenziją, išspausdintą 2010 m. spalio 30 d. „Draugo“ šeštadieniniame priede: „Viena knyga penkioms progoms“. ▲2012 11 07


2012 11 03

APIE MŪSŲ KNYGĄ – PER ŽINIŲ RADIJĄ. Lapkričio 3 d. Žinių radijo laidoje „Radijo lentyna“ buvo pasakojama apie mūsų leidyklos išleistą knygą – Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“. Laidos autorius – Mažvydas Karalius. „Radijo lentyna“ ketina ir toliau kiekvieną šeštadienį pristatyti savo klausytojams „Versmės“ leidyklos knygas. Kita laida bus transliuojama lapkričio 10 d., šeštadienį 8.10 val., kartojama 15.30 val., sekmadienį 10.05 val. ir 17.00 val.

Kviečiame klausytis lapkričio 3 d. laidos įrašo:

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

  2012 11 05


2012 10 31

KAS NUVEIKTA PER SPALĮ. 2012 m. spalio mėnesį leidykloje buvo gauta 130 naujų straipsnių (1449 rankraščių puslapiai), parengti 36 naujų straipsnių maketai (592 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (22 p.). Vyko papildoma ekspedicija į Skuodą ir jo apylinkes (vadovas monografijos „SKUODAS“ vyr. redaktorius sudarytojas Jonas Grušas). Sudaryta sutartis su naująja „KAPČIAMIESČIO“ monografijos vyriausiąja redaktore sudarytoja Ieva Varnelyte. Gautas pirmasis rengiamos spaudai „BUTRIMONIŲ“ monografijos (vyr. redaktorė sudarytoja Ona Gaidamavičiūtė) straipsnio rankraštis – Jono Laurinavičiaus „Romualdas Rudzys“.

Vyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir bendradarbių visuotinis susirinkimas, dalyvavo 63 asmenys.

Išleistos penkios naujos knygos – tai Kupiškio vaikų kūrybos knyga „ATEITIS DAR TIK ATEIS“, Gintaro Kaltenio „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“, Sauliaus Stomos publicistikos straipsnių rinkinys „POLITIKA MARO METU“, Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo „ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“ ir Aidos Baliukevičienės „GAMTINĖ GEOGRAFIJA“ – mokymo(si) rinkinys 11–12 klasei. Taip pat pasirodė pirmoji leidyklos vaizdo plokštelė – dokumentinis filmas „2000 kilometrų istorijos“ (rež. A. Gluskinas). Vyko visų šių leidinių sutiktuvės Kupiškyje, Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Įteiktas žinyno apie naująjį lietuvių religingumą rankraštis, aut. M. Peleckis.

Elektroniniu formatu išleistos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „GELGAUDIŠKIS“ I ir II dalys, Sauliaus Stomos „POLITIKA MARO METU“ ir Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo „ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“.

Gauta asmeninė bei įmonių ir organizacijų finansinė parama 50 460,40 Lt, taip pat leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos 20 000 Lt subsidija monografijai „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ bei 20 000 Lt subsidija monografijai „KARTENA“.

Pateikėme paraiškas Kultūros rėmimo fondo paskelbtam 2013 metų kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui.

Leidykloje praktiką pradėjo Lietuvos edukologijos universiteto studentai.2012 11 07


2012 10 31

GAUTA PARAMA. 2012 10 31 leidyklą pasiekė Babtų seniūnijos vietos bendruomenės tarybos 8 130,40 Lt finansinė parama monografijai „BABTAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2012 11 06


2012 10 31

GAUTA PARAMA. 2012 10 31 leidyklą pasiekė Augustino Rakausko 5 000 Lt parama buvusios politinės kalinės gydytojos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ antrajam papildytam leidimui išleisti. Daugiau apie šią rengiamą knygą žr. čia. ▲2012 11 05


2012 10 29

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, SPALIS). 2012 m. spalio 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 10-asis (spalio mėnesio) tomas LLT:2012-10, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Vygando Juodagalvio straipsnis „Archeologinis Sintautų apylinkių palikimas“ (LLT:2012-10/23-203/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ archeologijos skyriui. 

Peržvelgus muziejų kartotekas ir XX a. lietuvių archeologinę literatūrą, susidaro įspūdis, jog Sintautų mikroregionas, apimantis senojo valsčiaus ir dabartinės seniūnijos teritoriją, archeologinių paminklų ir atsitiktinių radinių gausumu nepasižymi. Pavieniai atsitiktiniai radiniai nesulaukė archeologų dėmesio – archeologiniai žvalgymai ir tyrinėjimai čia nebuvo vykdomi, išskyrus tik žvalgomuosius Klepų piliakalnio kasinėjimus 2001 m. ir Novos baseino žvalgymus 2004 m., kuriuos tenka pripažinti vienintele archeologų invazija, šiek tiek praskaidrinusia archeologinę mikroregiono situaciją.

Pirmasis archeologinis radinys – kaulinis durklas ar ietigalis buvo aptiktas Užpjauniuose 1926 m. Dabar Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose galima pamatyti kelias dešimtis įvairių laikotarpių archeologinių radinių, jų tarpe titnaginių mezolito-neolito dirbinių, gludintų akmeninių kirvių ir kaplių, kaulinių dirbinių, keramikos fragmentų ir monetų.

Iš Sintautų apylinkių į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą yra įtrauktas objektas, skirtinas nekilnojamų archeologijos vertybių kategorijai – Klepų piliakalnis.

2004 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu Novos upės baseine buvo aptiktos 8 akmens amžiaus titnaginių dirbinių radimvietės, XVII–XVIII a. gyvenvietė ir kapinės. Titnaginių dirbinių radimvietėse buvo kasami žvalgomieji šurfai, tačiau kultūrinio sluoksnio pėdsakų niekur neaptikta. Akmens amžiaus gyvenvietėse, nors ir suardytose, titnaginių radinių aptinkama kur kas daugiau. Tie pavieniai radiniai, kuriuos pavyko surasti Novos pakrantėse, yra trumpalaikių akmens amžiaus medžiotojų sustojimo vietų pėdsakai. Ankstyviausi iš jų yra Rūgių kaimo 1-oje radimvietėje aptikti titnaginiai radiniai, būdingi ankstyvajam-viduriniam mezolitui (VIII–VII tūkstantmečiai pr. Kr.). Vėlyvesni keramikos radiniai priklauso XVII–XVIII a. gyvenvietei (Voverių kaimo 1-a radimvietė). „Milžinų kapai“ – kaimo kapinaitės, kuriose buvo laidojama XVIII a. ir, tikriausiai, vėliau. XVIII a. pradžioje Sintautų apylinkėse siautė maras, tad visiškai tikėtina, jog aptiktieji palaidojimai siejasi su epidemija.

Archeologinės ekspedicijos metu aptikta įvairių laikotarpių radinių ir įvairių archeologijos paminklų pėdsakų iki šiol netyrinėtoje teritorijoje. Aptiktųjų archeologinių radinių ir objektų istorinis diapazonas labai platus, tačiau jame yra ir didelių spragų, kurias turėtų užpildyti tolimesni šio mikroregiono tyrimai.

Tai jau 203-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 23-asis iš archeologijos dalykinės srities ir 10-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 10 29


2012 10 29

STUDENTAI „VERSMĖJE“ KIBO Į NAUDINGUS DARBUS. Spalio 29 d. leidykloje praktiką pradėjo ketvertas Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto taikomosios istorijos specialybės studentų: Honorata Dordik, Lina Masevičiūtė, Eglė Morkūnaitė ir Aleksas Tamulevičius. Praktiką „Versmėje“ šie studentai atlieka remiantis Lietuvos edukologijos universiteto ir leidyklos pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis.

Pirmasis darbas, į kurį kibo ir kurį beveik jau nuveikė studentai, – tai LEU Istorijos fakulteto 1990–2012 m. bakalauro ir magistro darbų katalogas. Darbų katalogas bus naudingas ir patiems istorijos specialybės studentams bei dėstytojams kaip duomenų bazė apie jau atliktus darbus, ir akademinei visuomenei bei „Versmės“ leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojams ir redaktoriams.

Kita svarbi užduotis, kurią studentai atliks praktikos metu – tai duomenų tikslinimas įvairioms rengiamoms monografijoms Lietuvos centiniame valstybės, Lietuvos valstybės istorijos archyvuose, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje ir kt.

Ketvirtakursiai Honorata, Lina, Eglė ir Aleksas dar tvirtai negali pasakyti, kurioje srityje norėtų darbuotis baigę studijas, juolab kad taikomosios istorijos specialybė suteikia jiems gan platų darbų pasirinkimo spektrą. „Kasmet atlikdami praktiką susižavime vis kita sritimi, – tai archeologija, tai paveldosauga, tai žurnalistika, va dabar – leidyba. Ko gero, baigus bakalaurą reikės dar pasimokyti...“ – sakė E. Morkūnaitė. Pasak L. Masevičiūtės, taikomoji istorija – tai specialybė, kurios atstovai siekia pritraukti istoriją, istorikų mokslinius darbus prie šiuolaikinės visuomenės, padaryti tą sudėtingą ir painią istoriją suprantamesnę ir įdomesnę paprastiems žmonėms.

O kol kas jaunieji istorikai didžiąją savo laiko dalį skiria diplominiams darbams. E. Morkūnaitė rašo darbą tema „Istorinis filmas Lietuvoje XX a. pab.–XXI a. Pritaikymo galimybės istorijos didaktikoje“. L. Masevičiūtė diplominiame darbe gilinasi į 1918–1940 m. Lietuvos politines karikatūras ir šaržus, A. Tamulevičius gvildena technikos paminklų populiarinimo šiandieninėje Lietuvoje klausimą, o H. Dordik parengs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo Palenkėje kelionių vadovą. Šitokio pobūdžio darbai sulaukia susidomėjimo iš turistinių kompanijų.

LEU studentų „Versmės“ leidykloje praktikos kuratorius Virginijus Jocys tikisi, kad jaunieji pagalbininkai ne tik dabar atliks praktiką, bet vasarą įsijungs ir į leidyklos rengiamas Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicijas. Štai Aleksas kilęs iš Druskininkų, apie kuriuos „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją rengia LEU dėstytojas E. Mažintas. Lina, Eglė ir Honorata, panorusios rinkti ir rengti medžiagą apie savo gimtąsias vietas, turėtų pačios inicijuoti naujų „Lietuvos valsčių“ monografijų rengimą, mat „Versmės“ monografijos apie Ukmergę, Kėdainius ir Vilnių dar neturi sudarytojų.

Studentai talkininkaus „Versmėje“ iki lapkričio 15 d.

Taikomosios istorijos specialybės studentai praktikantai „Versmėje“ su istoriku Virginijumi Jociu

2012 11 06


2012 10 27–30

VILNIAUS GABIJOS GIMNAZIJOS MOKSLEIVIAI – TALKININKAI RENGIANT MONOGRAFIJĄ „KALTANĖNAI. LABANORAS. REŠKUTĖNAI“. 2012 metų spalio 27–30 dienomis vyko Vilniaus Gabijos gimnazijos jaunųjų kraštotyrininkų išvyka į Kaltanėnus. Išvykoje-ekspedicijoje dalyvavo dvylika moksleivių.

Išvykos tikslas – patikslinti ir ruošti būsimai monografijai „KALTANĖNAI. LABANORAS. REŠKUTĖNAI“ 2011 ir 2012 metų „Versmės“ lokalinių tyrimų ekspedicijų metu jaunųjų talkininkų į skaitmenines laikmenas sukauptą pačią įvairiausią kraštotyrinę medžiagą, saugomą Kaltanėnų mokykloje, Reškutėnų muziejuje, gautą iš privačių asmenų ar pačių įrašytą 2012 metų vasaros ekspedicijos metu bendraujant su Kaltanėnų apylinkių žmonėmis. Šios medžiagos iššifravimas ir parengimas monografijai – atsakingas, daug laiko, žinių ir kruopštumo reikalaujantis darbas.

Šios rudens išvykos-ekspedicijos organizatoriai – Vilniaus Gabijos gimnazijos istorijos mokytojas Raimundas Trinkūnas ir geografijos mokytoja, monografijos ,,Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“ vyriausioji redaktorė Danutė Grigienė, – liko patenkinti kartu su moksleiviais nuveiktu darbu ir jaunimo ryžtu gilintis į šią, atrodytų, tarp jaunimo nepopuliarią sritį.

Esame dėkingi p. Kazimierai Kraulaidienei už Kaltanėnuose mums suteiktą jaukią, šiltą pastogę, rūpestį ir geras sąlygas darbui ir poilsiui, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui, Reškutėnų muziejininkei Viktorijai Lapėnienei, Labanoro regioninio parko darbuotojai Danguolei Radziulienei už galimybes pasinaudoti saugoma kraštotyrine medžiaga.

Monografijos „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“ vyriausioji redaktorė Danutė Grigienė

Aigustė Starkutė ir Danutė Grigienė ruošia medžiagą vietovardžių kartografavimui
Senus, sunkiai įskaitomus tekstus, rankraščius nėra paprasta perrašyti kompiuteriu

Ekspedicijos dalyviai prieš išvykstant: iš kairės Juozas, ekspedicijos vadovė Danutė Grigienė, dvi Gabrielės, Aigustė, Ugnė, Greta, Adrija, Vaiva, Elzė, Gabija, Brigita, Raminta. Nuotr. Raimundo Trinkūno

2012 11 20


2012 10 26

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „BUTRIMONIŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. spalio 26 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „BUTRIMONIŲ“ monografijos (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė) straipsnio rankraštis – Jono Laurinavičiaus „Romualdas Rudzys“. ▲2012 10 29


2012 10 26

GAUTA PARAMA. 2012 10 26 leidyklą pasiekė UAB „Frumenta“ 10 000 Lt parama  „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms išleisti. Daugiau apie rengiamas knygas žr. skirsnyje Rengiamos monografijos. ▲2012 11 05


2012 10 25

PANEVĖŽIEČIAI ENTUZIASTINGAI SUTIKO KNYGĄ „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS. 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“.

„Versmės“ projektų vadovas Andrius Biziulevičius įteikė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei Rimai Maselytei monografijos „Žeimelis“ dvitomį ir DVD plokštelę „2000 kilometrų istorijos“.

Spalio 25 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Gintaro Kaltenio knygos „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS. 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ pristatymas ir diskusija apie žygio potyrius, LDK paveldo objektus, pilis, miestus. Renginį vedė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius.

Jo žodžiais, „Knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ autorius Gintaras Kaltenis pats sau bando atsakyti į klausimą: „Be sportinių laimėjimų, trijų nuostabiausių dukrų, kuo dar galėčiau pasigirti?“ Knygos autorius paprastai, įdomiai ir įtaigiai Lietuvos visuomenei, ypač jaunajai kartai, pristato Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kultūros paveldo objektus, miestus, pilis, gamtos nepakartojamą grožį, sutiktų nepažįstamų žmonių svetingumą, buvusios mūsų valstybės didybę. Autorius kreipiasi į būsimą knygos skaitytoją ir kalba apie tokias tautos vertybes kaip vienybė, pasiaukojimas, tradicijų išsaugojimas, žmogiškumas, patriotizmas, tarsi kviesdamas Lietuvos jaunuomenę siekti aukštesnių gyvenimo tikslų, nebijoti iškylančių sunkumų ir didžiuotis savo valstybe. Knygos autorius Gintaras Kaltenis – vienas šio žygio dalyvių – knygoje emociškai ir vaizdžiai aprašo žirgų veislę žemaitukus ir atskleidžia visas legendinės žirgų veislės savybes – stiprų kolektyviškumo jausmą, gerą bėgimą risčia, veržlumą, tvirtumą ir paklusnumą

Sveikinimo žodį tarė bibliotekos direktorė Rima Maselytė. Pranešimą „2000 kilometrų istorijos“ skaitė žygio žemaitukais iki Juodosios jūros vadovas Gintautas Babravičius. Apie žygyje patirtus išbandymus kalbėjo raitelė Skirmantė Naglytė. Ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ suvaidino vyr. seržantas Donatas Voveris, įsikūnijęs į patį karalių Mindaugą.

Kalbėjo knygos autorius Gintaras Kaltenis, kuris atsakė ir į susirinkusių klausimus. Knygos leidybos klausimus aptarė „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius.

Savo įspūdžiais apie iš anksto perskaitytą knygą dalijosi Panevėžio mokymo įstaigų gimnazistai ir studentai, Juozo Miltinio gimnazijos literatų būrelio nariai. Kalbėjo Panevėžio miesto administracijos direktorė Kristina Vareikienė, kuri dėkojo knygos autoriui ir „Versmės“ leidyklai, akcentuodama tikrąjį patriotizmą, kuris buvo jaučiamas pristatant žygį ir knygą Panevėžio miestui.

Buvo rodoma Antano Gluskino dokumentinio filmo „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka, po kurios salėje pasigirdo šūksniai „Šaunuoliai žygeiviai!“, susirinkusieji klausėsi vyr. seržanto D. Voverio muzikavimo.

Leidyklos projektų vadovo A. Biziulevičiaus teigimu, tai – vienas iš geriausiai pavykusių knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ pristatymų. Autoriui ir kitiems renginyje kalbėjusiems buvo smagu matyti tiek daug susidomėjusių, aktyviai klausančių ir norinčių bendrauti žmonių.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos salė prisirinko pilna žmonių

Ištraukas iš knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ skaitė Panevėžio gimnazistai. Renginio organizatorių nuotr.

 

2012 10 29


2012 10 25

VILNIUJE PAGERBTA ROŽĖ POŠKIENĖ.

„RIETAVO“ monografijos viena autorių R. Poškienė ir „Versmės“ leidyklos darbuotojas, „RIETAVO“ monografijos sudarytojas V. Jocys.

Spalio 25 d. Lietuvos aklųjų bibliotekoje Vilniuje įvyko Rožės Poškienės knygos „Tėviškės baladės“ pristatymas. Rožė Poškienė – 2012 m. Neregių literatų kūrybos konkurso laureatė. Ši rašytoja, kilusi iš Rietavo savivaldybės Norgalvių kaimo – taip pat ir viena „Versmės“ rengiamos „RIETAVO“ monografijos autorių bei 2011 m. „Versmės“ biografijų konkurso III vietos nugalėtoja.

R. Poškienė (g. 1929 m.), baigusi Vilniaus pedagoginį institutą, dirbo mokytoja. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje, yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Išleido 14 knygų, iš jų – 7 vaikams. Apdovanota įvairiais padėkos raštais, laureatės diplomais.

„Rietavo“ monografijos vyr. redaktorius sudarytojas Virginijus Jocys nuo „VERSMĖS“ leidyklos pasveikino aktyvią ir jautriai plunksną valdančią autorę ir palinkėjo sveikatos bei neblėstančios kūrybinės ugnies, naujų straipsnių, prozos ir poezijos kūrinių, įteikė „Versmės“ išleistą G. Kaltenio knygą „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 km istorijos“ ir „VISI“ folkloro ansamblio kompaktinių plokštelių rinkinį „Išjojo brolis karelin“.

Renginyje skambėjo daug šiltų žodžių R. Poškienei, o ji pati stebino šmaikščiais žemaitiškais posakiais, didaktiniais ketureiliais ir begaline meile susirinkusiems, gyvenime sutiktiems žmonėms, savo gimtam Norgalvių kaimui, TĖVYNEI LIETUVAI.

„Tėviškės baladės" gimė iš nostalgijos sunaikintai tėviškei. Čia ievos, klevai, kūdra, akmenys gyvena kaip žmonės – liūdi, džiaugiasi, jaučiasi laimingi ar kupini sielvarto. Jie ne tik mato sodyboje vykstantį gyvenimą, bet ir patys jame dalyvauja. Autorė kalbasi su vaikystės akmenimis, kurių jau nebėra, su ieva, iš kurios likusios tik sutrešusio kelmo liekanos. Seka „baladę“ apie duonos kelionę į namus. Pasakojime – daug žemaitiško autentiškumo, etnografiškumo, gausu liaudies papročių, vaizdingų posakių, dainų, oro spėjimų.

Norinčius geriau susipažinti su R. Poškiene, kviečiame skaityti Irenos Baradinskienės parengtą interviu „Žvaigždėto dangaus paviliota“.

Visos leidyklos vardu nuoširdžiai sveikiname laureatę!

Knygos „Tėviškės baladės“ autorė Rožė Poškienė

Knygos „Tėviškės baladės“ redaktorė Janina Vileikienė, Neregių literatų kūrybos konkurso laureatė Rožė Poškienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojas Juozas Valentukevičius. V. Jocio nuotr.

2012 10 26


2012 10 25

STUDENTAI DOMĖJOSI, KAIP GIMSTA MONOGRAFIJOS.

Istorijos didaktikos centro docentas dr. Benediktas Šetkus ir „Versmės“ darbuotojas Virginijus Jocys prie „Lietuvos valsčių“ monografijų lentynos. Petro Jonušo nuotr.

Spalio 25 d. leidykloje sulaukėme būrio svečių – Lietuvos edukologijos universiteto studentų istorikų ir jų dėstytojo, Istorijos didaktikos centro docento dr. Benedikto Šetkaus.

Svečius pasitiko monografijų „KARTENA“, „PLUNGĖ“, „PLATELIAI“, „SKAUDVILĖ“ ir kitų vyriausiasis redaktorius sudarytojas, žemaitis istorikas Virginijus Jocys. Jis apžvelgė „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų rengimo ir leidybos istoriją nuo pat 1994-ųjų, kai pasirodė pirmoji šios serijos monografija „SINTAUTAI“. Buvo minimos pirmosios ekspedicijos, kurias dar sovietmečiu rengė Vilniaus universiteto kraštotyros klubo „Ramuva“ tuometinis vadovas ( nuo 1997 m. J. Basanavičiaus premijos laureatas) Venantas Mačiekus ir kuriose dalyvavo garsūs mokslininkai N. Vėlius, A. Tyla, A. Vyšniauskaitė ir kiti.

V. Jocys priminė studentams sąvokų „lokalioji istorija“ ir „valsčius“ reikšmes. Paprasčiausias „lokaliosios istorijos“ apibrėžimas – tai geografiškai apibrėžta teritorija laike. Tai vieta su savo kraštovaizdžiu, kur žmogus gimsta, dirba, kuria, kur jo paskutinės žemiškos kelionės vieta. Vietos išskirtinumą apibrėžia administracinės ribos, istoriniai įvykiai, karai ir kt.

Studentai klausinėjo leidyklos darbuotojo apie monografijų struktūrą, atskirų dalių išplėtojimą ir nuo ko tai priklauso, apie istorinių duomenų traktavimą ir galimas reakcijas į karo metų, pokario laikų prieštaringus istorinius duomenis. Svečiams buvo įdomu, kaip prasideda monografijos rengimo procesas ir kiek laiko užtrunka, kokiu tiražu išleidžiama monografija, kas yra jos pagrindiniai skaitytojai ir kt.

V. Jocys, išsamiai atsakęs į jaunųjų svečių klausimus, pats klausinėjo, kokias bakalaurinių ir magistro darbų temas yra pasirinkę studentai, ir ragino juos įsijungti į rengiamų monografijų autorių kolektyvą. Studentai buvo pakviesti ir ateinančių metų vasarą dalyvauti kompleksinėse lokalinių tyrimų ekspedicijose.

Studentai iš LEU domėjosi monografijų rengimo procesu. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Doc. dr. B. Šetkus, LEU dėstantis Gyvenamosios vietos istoriją, užsiminė, kad monografijų sudarytojams yra prieinami LEU istorijos krypties diplominių darbų archyvai, kuriuose nemaža darbų ir lokaliosios istorijos tematika.

Leidykloje svečiavosi iš viso 13 studentų istorikų, tarp jų – 3 magistrantai, rengiantys diplominius darbus, kuriuose nagrinėja savo gimtojo krašto lokaliąją istoriją.

„Versmės“ leidykla aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos edukologijos universiteto esamais ir buvusiais dėstytojais, studentais. ▲2012 10 26


2012 10 25

IŠLEISTA PIRMOJI METODINĖ PRIEMONĖ MOKINIAMS.

Aida Baliukevičienė – „Gamtinės geografijos“, mokymosi rinkinio 11–12 klasei, autorė. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Spalio 25 d. leidykloje įvyko Aidos Baliukevičienės „GAMTINĖS GEOGRAFIJOS“ – mokymo(si) rinkinio 11–12 klasei – sutiktuvės.

Tai leidinys, parengtas remiantis geografijos vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais, naujausia metodine literatūra ir autorės pedagogine patirtimi.

Įteikdamas iš spaustuvės atkeliavusią knygą jos autorei, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pažymėjo, kad tai pirmoji mūsų leidyklos išleista metodinė priemonė mokiniams. Šis leidinys turėtų užpildyti trūkstamų geografijos pratybų sąsiuvinių vyresniosioms klasėms spragą.

Pati autorė papasakojo, kad medžiagą leidiniui rinko ir metodologiją tobulino apie penkerius metus ir ją grindė savo pačios pamokomis. „Kai pradėjau rengti šį pratybų sąsiuvinį, nebuvo netgi geografijos vadovėlių 10–11 klasei. Tekdavo kopijuoti medžiagą moksleiviams, o tai eikvojo laiką ir lėšas“, – apie sumanymo pradžią kalbėjo A. Baliukevičienė.

Kaip rašoma leidinio autorės, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos geografijos mokytojos Aidos Baliukevičienės pratarmėje, „Šia knyga siekiama įtvirtinti ir papildyti mokinių geografines žinias, suformuoti atitinkamus gebėjimus, įgūdžius, taip pat norima pagerinti mokinių savarankišką darbą, naudojant įvairius geografinės informacijos šaltinius: spaudą, knygas, žemėlapius, informacines technologijas, televiziją.“

Mokymosi rinkinį sudaro šeši skyriai: „Orientavimasis erdvėje ir kartografija“, „Žemės vieta Visatoje“, „Žemės vidinė sandara ir paviršius“, „Atmosfera“, „Hidrosfera“, Biosfera“. Skiriama dėmesio tiek pasaulio, tiek Lietuvos geografijai. Leidinį rengiant jo autorę konsultavo Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų ir dorinio ugdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Gerulaitis, recenzavo Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios katedros docentas dr. Rimantas Kontvainas.

Recenzento žodžiais, „Dabartiniu metu švietimo reformos vienas svarbiausių tikslų yra ugdyti mokinių savarankiškumą, siekiant mokslo žinių, lavinti jų įgūdžius ir mokėjimą ieškoti informacijos, analizuoti ir rasti reikiamą, dalykiškai pagrįstą atsakymą.

Šis rinkinys ir orientuotas į tokią mokinių veiklą. Jame pateikiamos įvairios užduotys, kurioms atlikti reikia nemažai pastangų. Svarbu tai, kad mokiniai, stengdamiesi atlikti užduotį, turi ją suvokti ir įvertinti, kaip supranta nagrinėjamą temą. Tam yra naudojamas „Šviesoforo“: metodas, kuris išryškina: nesupratau; nesu tikras (-a), kad viską supratau ir gebu; supratau, gebu puikiai

Aida Baliukevičienė – kūrybinga mokytoja ir įvairiapusė asmenybė, savo kasdienybę dalijanti geografijos mokytojos ir vargonininkės bei chorvedės pareigoms. Tad ir šis „Gamtinės geografijos“ leidinėlis – dovana savo mokiniams – tikėsimės, ne paskutinis įgyvendintas jos leidybinis sumanymas.  ▲2012 10 26


2012 10 24

GAUTA PARAMA. 2012 10 24 leidyklą pasiekė „Norfos“ labdaros ir paramos fondo 10 000 Lt parama Kupiškio krašto vaikų piešinių albumui „Ateitis dar tik ateis“ išleisti. Daugiau apie šią knygą žr. čia. ▲2012 11 05


2012 10 23

APIE MUS RAŠO. Kanados lietuvių laikraščio „Tėviškės žiburiai“ Nr. 42 (spalio 23 d.) išspausdintas mūsų leidyklos bendradarbio, „DRUSKININKŲ“ ir „RASEINIŲ“ monografijų vyriausiojo redaktoriaus sudarytojo doc. dr. Egidijaus Mažinto straipsnis „Versmės“ išvykos dirba Lietuvai“. Straipsnyje autorius pasakoja apie 2012 m. vasarą Raseiniuose ir Druskininkuose vykusias „Versmės“ organizuotas Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicijas, gyvai perteikia ekspedicijų dalyvių nuveiktus darbus ir bendrą išvykų nuotaiką, talkinusių vietos žmonių indėlį renkant medžiagą monografijoms. Visą straipsnį kviečiame skaityti čia. 2012 11 26


2012 10 23

MINDAUGAS PELECKIS ĮTEIKĖ KNYGOS APIE NAUJĄJĮ LIETUVIŲ RELIGINGUMĄ RANKRAŠTĮ.

Mindaugas Peleckis įteikė savo knygos rankraštį. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Spalio 23 d. leidykloje apsilankė rašytojas, žurnalistas, filosofijos doktorantas Mindaugas Peleckis. Jis įteikė savo knygos, kurią ketina išleisti „Versmės“ leidykla, rankraštį. Tai žinyno pobūdžio leidinys su keletu įvadinių tekstų, kurio pagrindinis objektas – naujasis lietuvių religingumas.

M. Peleckis papasakojo, kad knygos atsiradimą nulėmė greta devynių valstybės pripažintų oficialiųjų religijų (lotynų apeigų katalikų (Romos katalikų), graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų krikščionių (Maskvos patriarchatas), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų) Lietuvoje gyvuojančių įvairiausių religinių bendruomenių gausa. Tai, pavyzdžiui, mormonų, jehovininkų, scientologų, munistų, senovės baltų religinės bendrijos ir daugelis kitų. Knygoje jų, Lietuvoje veikiančių, priskaičiuojama per šimtą. Autorius maždaug penkiolikos metų laikotarpiu yra paskelbęs įvairių straipsnių, kuriuose nagrinėjo šių religinių judėjimų veikimo principus, jų doktrinas, ir ieškojo šio naujojo religingumo šaknų tradicinėse religijose. Bendras visus naujuosius judėjimus vienijantis bruožas, anot tyrinėtojo, – vadovo kultas. M. Peleckio straipsniai šia tema buvo skelbti įvairiuose dienraščiuose, interneto svetainėse.

Knygą sudarysiantys autoriaus tekstai pagrįsti paties tyrinėtojo pokalbiais, interviu su netradicinių religijų atstovais. Knygoje gausu nuorodų į mokslinius veikalus. M. Peleckis pateikia žinomų mokslininkų – religijotyrininkų, religijos sociologų, dvasininkų – svarstymų, nuomonių. Autorius sakė, kad šis informacinio pobūdžio leidinys jokiu būdu nepateikia vertinimų ir neskirsto religinių bendruomenių į geras ar blogas, o veikiau siekia padėti šiuolaikiniam žmogui susiorientuoti tarp gausybės „dvasinių vedlių“, siūlančių savo paslaugas. Antroje knygos dalyje, po įžanginių tekstų, pateikiamas naujųjų religinių bendruomenių sąvadas abėcėlės tvarka. Prie kiekvieno bendruomenės pavadinimo – jos aprašymas ir sąsajos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis. Knygoje pateikiama ir nuorodų į aprašomų religinių bendruomenių interneto svetaines.

Mindaugas Peleckis yra išleidęs grožinės literatūros ir publicistikos knygų. Pastaroji šio autoriaus sudaryta knyga – „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ (2011 m.). ▲2012 10 25


2012 10 22

PATEIKĖME PARAIŠKAS KULTŪROS RĖMIMO FONDO KONKURSUI. 2012 m. spalio 22 d. „Versmės“ leidykla pateikė paraiškas Kultūros rėmimo fondo paskelbtam 2013 metų kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui. Prašome paramos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „UŽPALIAI“ (sud. Stanislovas Balčiūnas) ir „VAIGUVA“ (sud. dr. Ieva Švarcaitė) išleidimui 2013-aisiais metais, taip pat Gintaro Kaltenio knygų „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ bei „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ vertimo į anglų kalbą leidimui. Pastarieji du leidiniai turėtų būti išleisti anglų kalba viena knyga, pavadinta „3000 kilometrų istorijos“. ▲2012 10 23


2012 10 18

PAKVIETĖ PRISIDĖTI PRIE KILNIOS MISIJOS.

Mūsų svečiai K. Juraitis ir V. Juozapaitis pasakojo apie savo kūrybinius planus, domėjosi leidyklos knygomis. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Spalio 18 d. leidykloje viešėjo kompozitorius, dirigentas Vytautas Juozapaitis ir keramikas, VŠĮ „Kaisakas“ direktorius Kazimieras Juraitis. Jie papasakojo apie savo artimiausius kūrybinius ir organizacinius planus.

2013-aisiais metais bus minimos Martyno Mažvydo 450-osios mirties metinės. Svečiai tikino, kad minint šios iškilios asmenybės mirties metines įmanoma pasiekti, kad pirmosios lietuviškosios knygos autorius atgimtų visų mūsų širdyse. Kaip tai padaryti? Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija bei VšĮ „Kaisakas“ 2013-ųjų pavasarį ketina surengti grandiozinį renginį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur būtų giedama V. Juozapaičio oratorija „Mažvydas“.

Šis didingas kūrinys pirmą kartą nuskambėjo 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Jis parašytas penkiems solistams, dviem mišriems chorams, pučiamųjų orkestrui, kanklių orkestrui, vargonams ir mušamiesiems, ir atspindi nuolatinį V. Juozapaičio domėjimąsi senąja Lietuvos raštija, rūpestį dėl jos muzikinio paveldo įprasminimo. Dar 1996 metais kompozitorius koncertiniam atlikimui parengė Mažvydo katekizmo giesmes, pavadinęs kūrinį „Martyno Mažvydo katekizmo PRADESTYSE giesmės šventos“. Anuomet pateikęs originalias dešimties pirmojoje lietuviškoje knygoje išspausdintų protestantiškų giesmių instrumentuotes ar jų harmonizacijas, V. Juozapaitis 2012 m. birželio koncerte pristatė naują kūrinio versiją, praplėstą dar viena giesme, o instrumentuotę papildęs unikaliu muzikiniu kolektyvu – kanklių orkestru.

Svečiai tvirtino matą didžiulę prasmę savo užsibrėžtoje misijoje – išmokyti Lietuvą giedoti Mažvydo giesmes, todėl būsimam renginiui kitų metų pavasarį telkiamos visos Lietuvos chorų pajėgos. Oratoriją iš Nacionalinio operos ir baleto teatro planuojama transliuoti per nacionalinį radiją ir televiziją, kartu kviečiant giedoti visą tautą. Giesmių žodžius bus galima atsisiųsti internetu.

Renginio organizatoriai jau pradėjo kviesti į šį kultūrinį judėjimą Lietuvos chorus. Jų laiške rašoma: „Prieš 20 metų sugebėjome rankomis nutiesti Baltijos kelią, kviečiame vienybės kelią nutiesti mūsų širdyse kartu giedant oratoriją „Mažvydas“.

Vyriausiuoju renginio dirigentu sutiko būti Kauno valstybinio choro vadovas prof. Petras Bingelis. Kai kurie jau atsiliepę chorai – Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovas Tomas Ambrozaitis), Klaipėdos mišrus choras „Cantare“ (vadovas Arūnas Dambrauskas), Lietuvos evangelikų bažnytinės muzikos sandraugos (valdybos pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė) chorai ir kiti.

Mūsų svečiai V. Juozapaitis ir K. Juraitis pagerbė leidyklą, pakviesdami prisidėti prie šio iškilaus renginio. ▲2012 10 17


2012 10 18

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2012 10 18 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos  konkurso „Leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2012 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ skirti 20 000 Lt monografijai „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ bei 20 000 Lt monografijai „KARTENA “. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2011 10 24. 2012 10 25


2012 10 17

ĮVYKO LEIDYKLOS VISUOTINIS RUDENS SUSIRINKIMAS.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas jubiliejaus proga įteikė Vytautui Didžpetriui Rimanto Dichavičiaus fotoalbumą „Laisvės paženklinti“

2012 m. spalio 17 d. įvyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir bendradarbių visuotinis susirinkimas.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas jį pradėjo organizaciniais klausimais ir svarbiausiomis leidyklos naujienomis, pristatė naujausias knygas – išleistas „Lietuvos valsčių“ serijoje bei kitas. Žodį tarė monografijos „Gelgaudiškis“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Antanas Andrijonas. Ši dviejų dalių monografija š. m. rugsėjo 30 d. buvo iškilmingai sutikta pačiame Gelgaudiškyje.

Buvo aptarta monografijų „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ (sud. Venantas Mačiekus), „KARTENA“ (sud. Virginijus Jocys), „SINTAUTAI“ (antra papildyta laida, sud. Vida Girininkienė ir V. Mačiekus) rengimo būklė, pasisakė 2013 m. numatomų išleisti monografijų sudarytojai Stanislovas Balčiūnas, Aloyzas Bėčius, Ieva Švarcaitė bei leidinio „LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI“ II dalies atsakingieji redaktoriai Gabija Juščiūtė ir dr. Gintautas Zabiela, kalbėjo ir tik šiemet pradėję rengti monografijas vyr. redaktoriai sudarytojai, kiti leidyklos bendradarbiai ir darbuotojai.

„Versmės“ leidyklos darbuotoja, monografijos „SALDUTIŠKIS“ vyriausioji redaktorė sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė pakvietė visus sudarytojus kreiptis į ją, jeigu reikėtų pagalbos užmezgant ryšius su muziejais, institutais, taip pat ieškant iš valsčių kilusių žmonių išeivijoje. „Versmės“ leidyklos darbuotojas, monografijų „KARTENA“, „PLUNGĖ“, „PLATELIAI“, „SKAUDVILĖ“ ir kitų vyriausiasis redaktorius sudarytojas V. Jocys paragino atsiliepti į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kvietimą bendradarbiauti papildant šio instituto archyvus surinkta ekspedicijų medžiaga.

Pasidžiaugta šią vasarą ir rudenį sėkmingai įvykusiomis ekspedicijomis. „Versmės“ leidyklos vadybininkė ir monografijos „ONUŠKIS“ vyriausioji redaktorė sudarytoja Živilė Driskiuvienė pranešė, kad šį sezoną įvyko net 27 ekspedicijos, jose dalyvavo per 300 tyrinėtojų. Šių metų naujovė – pradėta tyrinėti didmiesčius (ekspedicija į Panevėžį, vadovė prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė). Ž. Driskiuvienė paragino sudarytojus teikti informaciją, skleisti žinias miestų ir miestelių laikraščiams ne tik prieš įvykstant ekspedicijai, bet ir po jos.

Monografijų sudarytojai klausėsi vieni kitų ir diskutavo. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Pasidalinta monografijų rengimo sunkumais ir džiaugsmais, naujais atradimais. Susirinkimo pabaigoje pristatyta „Versmės“ leidyklos naujovė – monografijos, leidžiamos ne tik popieriniu, bet ir elektroniniu formatu (pirmoji kregždė – „GELGAUDIŠKIS“). Aptarti ekspedicijų ir pačių monografijų finansavimo, knygų platinimo klausimai, pristatyta leidyklos interneto svetainė.

Numatyta ir visuotinio leidyklos bendradarbių ir darbuotojų rudens susirinkimo data –2013 m. balandžio 24 d., trečiadienį, 15 val.

Susirinkimo darbotvarkė:
1. Organizaciniai klausimai: būsimo pavasario pusmetinio visuotinio susirinkimo laiko išankstinis parinkimas (siūlomas laikas 2013 04 24, trečiadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai (P. Jonušas).
2. Naujausios serijos monografijos „Gelgaudiškis“ (I ir II d.) pristatymas (sudarytojas A. Andrijonas).
3. Monografijų „Juodupė. Onuškis“ (sud. V. Mačiekus), „Kartena“ (sud. V. Jocys), „Sintautai“ (antra papildyta laida, sud. V. Girininkienė ir V. Mačiekus) rengimo būklės aptarimas.
4. 2013 metais „Lietuvos valsčių“ serijoje numatomų išleisti monografijų „Užpaliai“ (sud. St. Balčiūnas), „Pašvitinys“ (sud. A. Bėčius), „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (II, III d., ats. red. G. Juščiūtė, dr. G. Zabiela), „Vaiguva“ (sud. I. Švarcaitė), „Šeduva“ (sud. J. Linkevičius) aptarimas.
5. Naujų pradėtų rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų ir jų vyr. redaktorių pristatymas (P. Jonušas): „Saldutiškis“ (sud. Jūratė Baltrukaitienė), „Pagėgiai“ (sud. Edmundas Incius), „Vištytis“ (sud. Vilius Kočiubaitis), „Skiemonys“ (sud. Šarūnas Preikšas), „Šilutė. Gaideliai“, „Rusnė“, „Kintai“ (sud. dr. Martynas Purvinas), „Viešvilė“ (sud. Algirdas Sinkevičius), „Leipalingis“ (sud. Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė), „Tverai“ (Antanas Zaliepūgas), „Bazilionai“ (sud. dr. Aldona Vasiliauskienė). Pasikeitusi „Kapčiamiesčio“ monografijos vyr. redaktorė (sud. Ieva Varnelytė.).
6. „Versmės“ leidyklos 2012 m. lokalinių tyrimų ekspedicijų aptarimas (Ž. Driskiuvienė): Alantos (vadovas A. Dominauskas), Mosėdžio (vadovas V. Pajarskas), Kelmės (vadovas A. Alijošius), Panevėžio (vadovė prof. R. Aleknaitė-Bieliauskienė), Skuodo (vadovas J. Grušas), Žygaičių (vadovė Z. Jakienė), Pabradės (vadovė L. Markauskienė), Kupiškio, Skapiškio (vadovė A. Jonušytė), Gražiškių (vadovas A. Rupeika), Bartninkų, Lankeliškių (vadovas A. Rupeika), Dūkšto (vadovė Ž. Gurauskienė), Pakruojo (vadovas V. Didžpetris); pakartotinės ekspedicijos: Druskininkų, Raseinių (vadovas dr. E. Mažintas), Palangos (vadovas St. Balčiūnas), Babtų (vadovas D. Šniukas), Panemunio (vadovas V. Mačiekus), Kaltanėnų, Labanoro, Reškutėnų (vadovė D. Grigienė), Ramygalos (vadovė G. Navalinskienė), Vievio (vadovas dr. R. Skorupskas), Rietavo (vadovas V. Jocys), Žarėnų (vadovas J. Girdvainis), Aukštadvario (vadovė O. Gaidamavičiūtė).
7. 2013 m. leidyklos ekspedicijos (Ž. Driskiuvienė).
8. Rengiamų serijos monografijų faktinė parengimo būklė, redagavimas, maketavimas. Monografijų sudarytojų, redaktorių, maketuotojų pasisakymai, pasiūlymai,
9. Tęstinės „Lietuvos lokalinių tyrimų“ monografijos rengimas (dr. G. Zabiela, G. Juščiūtė).
10. Leidyklos sutarčių sudarymas su muziejais ir institutais (J. Baltrukaitienė).
11. Monografijų finansavimas (P. Jonušas, Ž. Driskiuvienė).
12. Elektroniniai „Versmės“ leidyklos leidiniai (P. Jonušas, J. Gružinskas).
13. Kiti „Versmės“ leidyklos leidiniai (P. Jonušas).
14. Leidyklos veiklos atspindys leidyklos interneto svetainėje (P. Jonušas, Aušra Gudavičiūtė).
15. Redaktorių lankymosi leidykloje aptarimas (N. Balčiūnaitė).
16. Leidinių gamyba ir platinimas (V. Dževečkaitė).

Susirinkime dalyvavo 63 asmenys: Petras Jonušas, Aušra Jonušytė, Antanas Šimkūnas, Petras Gediminas Sriebalius, Žydronė Kolevinskienė, Vilius Kočiubaitis, Vida Girininkienė, Venantas Mačiekus, Ieva Varnelytė, Juozas Girdvainis, Albinas Vaičiūnas, Vingaudas Baltrušaitis, Jūratė Baltrukaitienė, Vytautas Juška, Virginijus Jocys, Jonas Nairanauskas, Aloyzas Bėčius, Vytautas Didžpetris, Marija Rupeikienė, Gražina Navalinskienė, Antanas Pivoras, Alfredas Dominauskas, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Juozas Pugačiauskas, Aleksandras Šidlauskas, Edmundas Levitas, Julius Aukštaitis, Arvydas Valionis, Danutė Grigienė, Stanislovas Balčiūnas, Juozas Šorys, Aldona Vasiliauskienė, Gintautas Zabiela, Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė, Neringa Balčiūnaitė, Vytenis Rožukas, Živilė Driskiuvienė, Vidmantas Dubikaltis, Stanislovas Buchaveckas, Albinas Jasiūnas, Sonata Jonušaitė, Gabija Jusčiūtė, Jonas Gudmonas, Nijolė Šulskytė, Alfonsas Alijošius, Ieva Švarcaitė, Laima Markauskienė, Aira Gurauskaitė, Egidijus Mažintas, Romas Treideris, Jonas Vaičiūnas, Aušra Gudavičiūtė, Auksė Gasperavičienė, Vaida Dževečkaitė, Ona Gaidamavičiūtė, Antanas Andrijonas, Alfonsas Augulis, Danas Kaukėnas, Jonas Srėbalius, Tomas Petreikis, Andrius Biziulevičius ir Kšištof Tolkačevski.

2012 10 18


2012 10 16

APIE MUS RAŠO. 2012 m. spalio 16 d. laikraštyje „Respublika“ išspausdintas Ferdinando Kauzono interviu su prof. habil. dr. Leonu Ašmantu „Neduokim vaikam degtukų“. Interviu aptariama neseniai „Versmės“ leidyklos išleista Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knyga „Černobylis. Katastrofos anatomija“, svarstomi ano meto Ukrainos ir dabartinės Lietuvos atominės energetikos ir žmonių saugumo klausimai. Interviu skaitykite čia. ▲2012 10 17


2012 10 16

PAŽINTI – VADINASI, NELEISTI PRAPULTI.

Dr. Zigmas Malinauskas pasidalijo geromis naujienomis iš Degučių

Leidykloje apsilankęs „ŽEMAIČIŲ NAUMIESČIO“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas dr. Zigmas Malinauskas pasidalijo džiugiomis žiniomis iš Šilutės krašto.

2004 m. įvyko Z. Malinausko vadovaujama lokalinių tyrimų ekspedicija į Žemaičių Naumiesčio valsčių, skirta sakralinių objektų tyrimui. Ekspedicijos metu dailėtyrininkė prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, tirdama Degučių šv. Vincento Ferero bažnyčios dailės paveldą, aptiko paties statinio stogo konstrukcijų avarinę būklę. Apie tai buvo pranešta Degučių klebonui Zenonui Degučiui, kitiems parapijos atstovams.

Degučių Šv.Vincento Ferero bažnyčia – vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Joje yra išlikę ir unikalių altoriaus puošybos elementų.

A. Aleksandravičiūtės paskelbtos publikacijos apie Degučių bažnyčios unikalumą, jos surinkti duomenys tapo svariais argumentais ieškant paramos bažnyčios restauravimui. 2004 m. žurnale „Menotyra“ publikuotą straipsnį „Duktė Naumiesčio bažnyčios...“ galite skaityti čia. Straipsnį „Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčios dailės paveldas“ galite skaityti Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio visatekstėje interneto svetainėje www.llt.lt.

Visi šios kultūros vertybės tvarkybos darbai buvo atliekami iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų. Restauruojant pastatą buvo rasta ir daugiau iki tol nežinomų kultūros vertybių. Apie tai informavo LR Kultūros paveldo departamentas, žiniasklaida.

O š. m. rugsėjo viduryje vykstant kasmetiniams Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiams, šventė įvyko ir Degučiuose. Kaip rašė „Šilutės naujienos“, „(...) Degučių Šv.Vincento Ferero parapijos žmonės dviem įspūdingais renginiais pažymėjo Europos kultūros paveldo dienas bei savo unikalios bažnytėlės atnaujinimą. Šventomis padėkos Mišiomis atsilygino tiems, kurie savo iniciatyva, rūpesčiu ir konkrečiais darbais prisidėjo, kad prieš 250 metų statyta Degučių bažnytėlė ir toliau gyvuotų ne vieną šimtmetį.“ Visą straipsnį skaitykite čia.

Žemaičių Naumiesčio klebono Kazimiero Lesčiausko ir Degučių bendruomenės pirmininkės N. Stanelienės pakviesti, renginyje dalyvavo ir „Versmės“ leidyklos ruošiamos „Žemaičių Naumiesčio“ monografijos vyr. redaktorius sudarytojas, Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugijos pirmininkas dr. Z. Malinauskas ir Degučių bažnyčios tyrėja profesorė dr. A. Aleksandravičiūtė. Daugiau apie šventinius šio rudens renginius Degučiuose skaitykite čia.

Štai kaip, anot geologijos mokslų daktaro Z. Malinausko, verta ir svarbu tyrinėti gimtąjį kraštą, leistis į dar neištyrinėtus jo kampelius. Štai kaip mokslininkai gali prisidėti prie paveldo išsaugojimo ir neleisti jam prapulti! ▲2012 10 17


2012 10 16

GAUTA PARAMA. 2012 10 16 leidyklą pasiekė Dalios Michelevičiūtės 100 Lt, Donatos ir Vytauto Švagždžių 400 Lt ir Audronės ir Kosto Kaukų 1 000 Lt parama buvusios politinės kalinės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygai „Likimo išbandymai“ išleisti. Daugiau apie šią rengiamą knygą žr. čia. ▲2012 10 19


2012 10 16

GAUTA PARAMA. 2012 10 16 leidyklą pasiekė UAB „Frumenta“ 10 000 Lt parama  „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms išleisti. Daugiau apie rengiamas knygas žr. skirsnyje Rengiamos monografijos. ▲2012 11 05


2012 10 13

APIE MUS RAŠO. Spalio 10 d. Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje įvyko naujausios Sauliaus Stomos knygos „POLITIKA MARO METU“ pristatymas. Kviečiame skaityti Sauliaus Stomos ir į pristatymą susirinkusių būsimų knygos skaitytojų dialogą, publikuotą spalio 13 d. „Laisvame laikraštyje“. ▲2012 10 16


2012 10 12

„ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“ – JAU LIETUVIŠKAI.

Knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ sutiktuvių akimirka. Nuotraukos A. Biziulevičiaus

Spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje įvyko ukrainiečių Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ lietuviškojo leidimo sutiktuvės. Knygą susirinkusiems pristatė jos lietuviško leidimo iniciatorius, konsultantas, 1990–1993 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, prof. habil. dr. Leonas Ašmantas. Dalyvavo knygos vertėjas Kazys Uscila, prof. habil. dr. Jurgis Vilemas ir leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas.

Knygoje analizuojamos garsiausios atominės jėgainės katastrofos priežastys ir pamokos, ko gero, pirmą kartą nušviečiamas tikrasis Černobylio atominės elektrinės personalo vaidmuo per 1986 metų avariją ir likviduojant jos padarinius. Knygos autoriai – žinomi branduolinės energetikos specialistai, sukaupę didžiulę atominių elektrinių eksploatavimo, vadovavimo branduolinei energetikai ir jos saugos užtikrinimo patirtį.

Prof. L. Ašmantas pradėjo renginį padėkodamas leidėjui ir leidyklos darbuotojams, kurie prisiėmė knygos išleidimo riziką. Anot jo, vos porą dienų prieš referendumą dėl naujosios Visagino atominės elektrinės projekto pasirodęs leidinys jau nebegalėjo niekaip paveikti žmonių apsisprendimo, tačiau informuoti visuomenę būtina ir po referendumo.

Knygos autoriai Georgijus Kopčinskis ir Nikolajus Šteinbergas – buvę L. Ašmanto ir J. Vilemo bendramoksliai Maskvos energetikos institute, kur visi studijavo tą pačią branduolinės inžinerijos specialybę. G. Kopčinskis nuo 1973 m. dirbo Ukrainos energetikos ministerijoje, Černobylio AE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, vėliau Smolensko AE direktoriumi. Nuo 1983 m. dirbo SSKP CK branduolinės energetikos sektoriuje. N. Šteinbergas 1971–1983 m. dirbo Černobylio AE, 1983–1986 m. – Balakovo AE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju. Nuo 1986 m. dirbo Černobylio AE vyriausiuoju inžinieriumi. Taigi abu autoriai ir iki, ir po katastrofos aktyviai dirbo tiesioginį su Černobylio AE susijusį darbą, jiems prisiėjo spręsti avarijos likvidavimo klausimus.

L. Ašmantas aptarė knygos struktūrą: joje, be pačių autorių liudijimų, spausdinama buvusių jėgainės darbuotojų prisiminimų. Knygos priedas – SSSR valstybinio darbų saugos priežiūros pramonėje ir atominėje energetikoje komiteto „Gospromatomnadzor“ komisijos pranešimas „Apie avarijos Černobylio AE 4-ajame bloke 1986 m. balandžio 26 d. priežastis ir aplinkybes“ (1991 m.), kurio neoficialus vertimas į lietuvių kalbą čia pateikiamas. Lietuviškasis leidimas papildytas prof. Leono Ašmanto pratarme, knygos gale įdėta 2006 m. vasario mėn. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų deklaracija dėl elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse saugumo ir bendros Europos energijos politikos bei komunikatas dėl Baltijos šalių energijos strategijos ir naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, taip pat 2011 m. kreipimasis į Dalią Grybauskaitę, Aleksandrą Lukašenką ir Dmitrijų Medvedevą, kuriame rašoma: „Kviečiame trijų valstybių vadovus su visa atsakomybe ir neatidėliojant aptarti galimų atominių elektrinių statybų regione sąlygas bei padaryti visus būtinus saugios ir perspektyvios branduolinės elektros energetikos plėtros sprendimus, kartu garantuojančius palankią aplinką kiekvienos šalies ekonomikos augimui. Kol bus išspręstos išryškėjusios problemos, siūlome deramam laikui pristabdyti Visagino Lietuvoje, Astravo Baltarusijoje ir Baltijsko Kaliningrado srityje atominių elektrinių projektų įgyvendinimą.“ Kreipimąsi pasirašė prof. Kazys Almenas, prof. habil. dr. Leonas Ašmantas, doc. dr. Anzelmas Bačauskas ir inž. Saulius Kutas.

Skaitytojų patogumui leidinyje pateiktas ir trumpas atominės energetikos terminų žodynėlis.

Prof. L. Ašmantas kalbėdamas ypač pabrėžė sąvokų „branduolinės jėgainės sauga“ ir „branduolinės jėgainės saugos kultūra“ svarbą. Anot jo, pastaroji sąvoka pas mus bemaž negirdėta. O juk saugos kultūra – tai nuolatinis mokslinių techninių žinių kaupimas, juo pagrįstas projektavimo, statybos, eksploatavimo normatyvinių reikalavimų formulavimas, personalo rengimas, eksploatavimo reglamentų ir instrukcijų kūrimas, jų griežtas vykdymas (knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ p. 176).

Kalbėtojas primygtinai patarė atkreipti dėmesį į tai, kad Černobylio avarijos priežastys yra sisteminio pobūdžio, taigi atsakomybė už jas pirmiausia tenka Sovietų Sąjungos vadovybei. „Iš visų tyrimų išvadų aiškėja, kad mažiausiai kalti – tuo metu dirbę operatoriai“, – teigė L. Ašmantas. Knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ autoriai rašo: „Iškart po avarijos Černobylio AE personalas buvo apšauktas „neprofesionalais ir piktybiniais nusikaltėliais“. Tokį požiūrį sankcionavo Sovietų Sąjungos komunistų partijos viršūnėlės – jis buvo įtvirtintas pranešime, kurį sovietai 1986 metais pristatė TATENA. O juk būtent jėgainės darbuotojai atrėmė pagrindinį smūgį, veikė pasiaukojamai ir profesionaliai. Kartu su ugniagesiais rizikuodami savo sveikata ir gyvybe užkirto kelią avarijos plitimui į kitus energetinius blokus“ (p. 13).

L. Ašmantas – 1976–1990 m. Atominės energetikos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo mokslinis sekretorius, 1990–1993 m. LR energetikos ministras, 1999–2001 m. – Branduolinės energetikos asociacijos pirmininkas – paliesdamas Visagino atominės elektrinės projekto klausimą, retoriškai svarstė, kas gi Lietuvoje būtų to ketinamo įsigyti japoniško reaktoriaus eksploatuojanti institucija. Pasak profesoriaus, šiuo metu Lietuvos energetikos ministerijoje nesama atominės energetikos specialistų : „O tai labai liūdna, nes, cituoju, „(...) svarbus principas – visiška AE eksploatuojančios organizacijos atsakomybė už AE saugą visose jos veiklos stadijose. Tai reiškia, kad eksploatuojanti organizacija atsako už AE vietos parinkimą ir jos projektavimą, statybą, įrangos bei medžiagų kokybę, personalo sukomplektavimą ir parengimą, eksploatavimo ir techninės priežiūros organizavimą. Ši atsakomybė nesumažėja dėl projektuotojų, įrangos tiekėjų, statybininkų, reguliuojančių organų veiklos ir atsakomybės“ (p.176).

Profesorius paminėjo ir kitą instituciją – Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI), kurios buvęs viršininkas Saulius Kutas taip pat dalyvavo knygos sutiktuvėse. Pasak L. Ašmanto, viena iš VATESI funkcijų – kurti ir tvirtinti branduolinių reaktorių saugos normatyvinę bazę. „Kiek mūsiškiai pasiruošę išsiversti tą teisinę bazę iš japonų kalbos?“ – klausė profesorius.

Vertėjas Kazys Uscila, iki imdamasis knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ vertimo, kaip žurnalistas buvo nemenkai domėjęsis branduoline energetika, tačiau prisipažino, kad pradėjęs versti G. Kopčinskio ir N. Šteinbergo studiją suprato, kaip mažai bet kuris to dalyko specialiai nestudijavęs žmogus supranta apie šią sritį. „Autoriai labai įtaigiai parodo, kad branduolinei energetikai reikalingi aukščiausios kvalifikacijos specialistai“, – sakė K. Uscila.

Kalba prof. habil. dr. Jurgis Vilemas, greta iš dešinės – „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pažymėjo, kokią didelę švietėjišką misiją atliko L. Ašmantas, pasiūlęs išleisti knygą lietuviškai, konsultavęs vertėją specifiniais klausimais, ir paragino mokslininkus ir kitus dažniau imtis tokių visuomenės švietimo akcijų.

Prof. Jurgis Vilemas taip pat padėkojo L. Ašmantui už iniciatyvą. Anot jo, „Knygoje paliesta labai aktuali, globalinės svarbos tema. Atskleidžiama ir visa to meto [XX a. devintojo dešimtmečio – aut.] Maskvos politinė virtuvė, ir Černobylio atominės elektrinės darbo specifika. Daug kas labai primena mūsų pačių dabartines aplinkybes. Jeigu palyginsime, kaip mūsų valdžia dabar žiūri į šią energetikos sritį, kuri pasižymi labai aukštu rizikos faktoriumi, tai, ko gero, Maskvos biurokratai anuomet vis dėlto elgėsi atsakingiau“.

Prof. L. Ašmantas paminėjo susisiekęs su knygos autoriais, kurie džiaugėsi lietuviškojo leidimo pasirodymu, ir pacitavo ištrauką iš neseniai gauto N. Šteinbergo laiško: „Galbūt tai [knygos lietuviškasis leidimas – aut.] kai kam ir padės, truputį „pavalys smegenis“, ir duos galimybę pagaliau suprasti, kad žinios, patirtis ir padorumas šiame pasaulyje visgi šio to verti.“

Knygą „Černobylis. Katastrofos anatomija“ galima įsigyti knygynuose ir „Versmės“ leidykloje.

2012 m. spalio 16 d. laikraštyje „Respublika“ išspausdintas Ferdinando Kauzono interviu su prof. habil. dr. Leonu Ašmantu „Neduokim vaikam degtukų“. Interviu aptariama neseniai „Versmės“ leidyklos išleista Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knyga „Černobylis. Katastrofos anatomija“, svarstomi ano meto Ukrainos ir dabartinės Lietuvos atominės energetikos ir žmonių saugumo klausimai. Interviu skaitykite čia.

2012 10 16


2012 10 08–12

„VERSMĖS“ ANTROSIOS SPALIO SAVAITĖS DERLIUS – KETURIOS NAUJOS KNYGOS IR VIENA DVD PLOKŠTELĖ.

 „Versmės“ leidyklos ruduo – ypač derlingas. Jau vien antrąją spalio savaitę tarsi spalvingų lapų puokštę įteikiame savo bičiuliams ir skaitytojams penketą visiškai skirtingų, originalių leidinių – tai keturios knygos ir viena DVD plokštelė.

Trumpai apžvelgsime šiuos leidinius, vienus jau nekantriai laukiamus skaitytojų ir žiūrovų, o kiti galbūt pradžiugins kaip žavi staigmena arba patrauks temos aktualumu.

„Versmės“ leidykla itin džiaugiasi, pateikdama šiandieniniam žiūrovui filmo „2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ DVD plokštelę (rež. Antanas Gluskinas), kuri spalio 8 d. buvo pristatyta Vilniuje, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“. Daugiau žr. čia.

Filmas pasakoja apie 2010-ųjų rudenį įvykusį kultūrinį-istorinį žygį, kai dešimties Lietuvos raitelių būrys per 38 dienas buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą – nujojo beveik 2 000 kilometrų.

Tuo tarpu šią savaitę pasirodžiusi naujoji Gintaro Kaltenio knyga „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“ – apie bendraminčių komandos surengtą antrąjį istorinį-kultūrinį žygį žemaitukais senuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu. Tai tas pats kelias, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, vedamas begalinės meilės, lydėjo savo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus iš Krokuvos į gimtąjį Vilnių, ir kuriuo 2011-ųjų vasarą devyni lietuvių raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, žemaitukais nujojo iš Vilniaus į Krokuvą. Pirmasis knygos pristatymas-sutiktuvės įvyko spalio 11 d. Vilniaus rotušėje. Daugiau žr. čia.

Trečioji šios savaitės naujiena – Sauliaus Stomos publicistikos straipsnių rinkinys „POLITIKA MARO METU“. Ši knyga yra tarsi vienos Seimo kadencijos metu (2009–2012) vykusio politinio ir visuomeninio gyvenimo metraštis, susidedantis iš tų ketverių metų aktualiausiomis temomis parašytų straipsnių. Pirmasis šios knygos pristatymas vyko spalio 10 d. Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje . Daugiau žr. čia.

Artėjančio referendumo išvakarėse „Versmės“ leidykla išleido temų aktualumu alsuojančią knygą – Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo „ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“. Knygos autoriai – branduolinės energetikos specialistai. Iš rusų kalbos ją išvertė Kazys Uscila, o lietuviškojo leidimo iniciatorius ir konsultantas – prof. Leonas Ašmantas. Analitinė studija „Černobylis. Katastrofos anatomija“ buvo sutikta spalio 11 d. Mykolo Romerio universitete ir spalio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje. Daugiau žr. čia.

Dar viena nauja „Versmės“ leidyklos knyga skirta jaunajam skaitytojui ir jo artimiausiai aplinkai. Tai Kupiškio vaikų kūrybos knyga „ATEITIS DAR TIK ATEIS“. Leidinio globėjo Seimo nario Vytauto Galvono iniciatyva išleistoje knygoje, kurią sudarė Ramutė Kežienė, Laimutis Tilius ir Alvyra Šepetienė, pateikiama Kupiškio rajono ugdymo įstaigų vaikų kūryba. Šis leidinys spalio 11 d. buvo sutiktas Kupiškio kultūros centre ir išdalintas jo laukiantiems mokytojams ir mokiniams. Daugiau žr. čia.

Visos šios naujos „Versmės“ leidyklos knygos išleidžiamos ir elektroniniu formatu. Elektronines knygas galima įsigyti interneto parduotuvėje www.skaityklė.lt
2012 10 12


2012 10 11

VILNIAUS ROTUŠĖJE IŠKILMINGAI SUTIKTA LEIDYKLOS KNYGA „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“.

Gintaras Kaltenis pristatė antrąją savo knygą.

Spalio 11-osios popietę į Vilniaus rotušę rinkosi ne tik tie, kuriems rimtai rūpi savos šalies praeitis, bet ir išsiilgę romantiškų nuotykių. Ir istorijos, ir meilės romantikos, ir nuotykio dvasios apstu tądien Rotušėje sutiktoje naujoje Gintaro Kaltenio knygoje „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“. Knygą išleido „Versmės“ leidykla.

Buvęs profesionalus jojikas, dabar dizaino įmonės vadovas, žygeivis Gintaras Kaltenis naujoje knygoje pasakoja apie istorinį-kultūrinį žygį žemaitukais senuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu. Tai tas pats kelias, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, vedamas begalinės meilės, lydėjo savo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus iš Krokuvos į Vilnių.

2011-ųjų vasarą devyni lietuvių raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, žemaitukais nujojo iš Vilniaus į Krokuvą. Šio 1000 kilometrų žygio reportažus spausdino „Lietuvos rytas“, informavo kiti leidiniai, televizija. Knyga „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – tai jau antrasis autoriaus pasakojimas, savotiškas 2010 m. vykusio pirmojo istorinio 2000 km žygio žemaitukais iki Juodosios jūros aprašymo, irgi išleisto atskira knyga, tęsinys.

Renginio prodiuseris ir vedėjas Arūnas Dudavičius pristatė renginio dalyvius ir svečius: knygos autorių žygeivį Gintarą Kaltenį, fotografą Gintarą Šiuparį, dailininką Rimantą Tumasonį, „Versmės“ leidyklos darbuotojus, dalyvavusius rengiant knygą – kalbos redaktorę Auksę Gasperavičienę ir viršelio dailininkę Oną Liugailienę, taip pat žygio žemaitukais į Krokuvą vadovą, Klajūnų klubo prezidentą Gintautą Babravičių, žygio idėjos autorių ir raitelių vadą Giedrių Klimkevičių, kitus raitelius. Rotušės Didžiojoje salėje tirštai susėdę šurmuliavo moksleiviai, renginį atidžiai stebėjo senjorai, žygio dalyvių pasveikinti atėjo bičiuliai. Nemenką kelionės į Krokuvą dalį bėgte įveikęs garsusis šunelis Alšis, tik retsykiais iš nuobodumo inkšteldamas, drausmingai gulėjo greta savo šeimininko raitelio Antano Narmonto. Paprašyti jiedu drauge pakilo į sceną.

Kalba žygio žemaitukais į Krokuvą vadovas, Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius

Susirinkusių akį džiugino senovinių šokių grupė „Baltoji pavana“, Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą įtaigiai suvaidino aktorių duetas Rasa Poškuvienė ir Žilvinas Smalskas.

Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojas, buvęs „Misijos Sibiras‘07“ dalyvis Mindaugas Nefas trumpai priminė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, paskutinio Jogailaičių dinastijos atstovo Žygimanto Augusto ir vienos įtakingiausių Lietuvoje Radvilų giminės palikuonės Barboros Radvilaitės meilės dramą. Apie ne vien romantikos, bet ir sunkių išbandymų kupiną istorinį-kultūrinį žygį į Krokuvą pasakojo G. Babravičius. G. Kaltenis prisipažino, kad antrąją knygą parašyti, kaip ir pirmąją, – „Žygis žemaitukais prie Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“, – paskatino draugai ir bičiuliai, po abiejų žygių vis prašę papasakoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų...

Svarbiu vakaro akcentu tapo Vilniaus valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos doc. dr. Jolantos Karpavičienės žodžiai: „<...> Ši knyga – tai patraukliai, nuoširdžiai ir įdomiai parašytas dienoraštis, įtraukiantis į žygio įvykių sūkurį ir atveriantis Lietuvos istorijos ženklus. Dalį jų žygeiviai aptiko pakeliui, dalį įžvelgė sutiktuose žmonėse arba užčiuopė savyje. Su kelionės peripetijomis susietos konkrečios istorinės žinios pateikiamos neprikišamai, jos tarsi savaime įstringa į skaitytojo atmintį, taip priartindamos, „sužmogindamos“ ir „sudabartindamos“ praeitį. Ir šis santykis nėra statiškas. Jis kelia daugybę klausimų. Į dalį jų atsako pats autorius, kuris kalbina istorikus, etnologus, menininkus, o jų žinias ir mintis darniai įjungia į pasakojimo audinį. Kiti klausimai lieka atviri – tarsi intriga, paraiška kitoms kelionėms“. Reikšmingas istorikės mintis, pateiktas knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ galiniame viršelyje, susirinkusiems perskaitė pats Rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus.

Po oficialiosios dalies renginys tęsėsi toliau: buvo žiūrimos žygio skaidrės, šnekučiuojamasi prie kavos ir arbatos puodelio. Veikė Gintaro Šiupario žygio nuotraukų paroda.

Fotografo Kosto Šukevičiaus įamžintą Vilniaus rotušėje vykusio renginio panoraminį vaizdą žiūrėkite čia.

Renginį stebi ir legendinis šuo Alšis.

Nuotraukos Onos Gaidamavičiūtės

 

2012 10 12


2012 10 11

„ČERNOBYLIS. KATASTROFOS ANATOMIJA“ – ŽINGSNIS GERESNIO ŽMONIŲ INFORMAVIMO LINK.

Spalio 11 d. rytą „Versmės“ leidykloje vyko Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ sutiktuvės. Jose dalyvavo knygos lietuviškosios laidos iniciatorius ir konsultantas, 1990–1993 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, prof. habil. dr. Leonas Ašmantas. Į sutiktuves atvyko Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos fakulteto socialinės pedagogikos studentų būrys, atlydėtas dėstytojo doc. dr. Egidijaus Mažinto.

Atominės energetikos inžinierius, buvęs Atominės energetikos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo mokslinis sekretorius (1976–1990), Branduolinės energetikos asociacijos pirmininkas (1999–2001) L. Ašmantas papasakojo apie knygos reikšmę šiandieninės branduolinės energetikos kontekste. Profesorius ypač pabrėžė atominės elektrinės saugos problemą, ir tvirtino, kad tai – sisteminis dalykas, už kurį pirmiausia yra atsakingi valstybės vadovai, o ne vien elektrinėje dirbantis personalas.

Dr. L. Ašmantas atsakė į smalsių studentų ir leidyklos darbuotojų klausimus apie Ignalinos atominės elektrinės II bloko sustabdymą, apie naujosios Visagino atominės elektrinės projekto (ne)pagrįstumą ir kitus klausimus, ypač aktualius artėjančio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės išvakarėse. „Kaip žmogus gali pareikšti savo nuomonę, jeigu jis nenusimano apie svarstomą dalyką? – retoriškai klausė L. Ašmantas. – Tikiu, kad šis mūsų susitikimas – tai vienas žingsnelis geresnio žmonių informavimo link“.

Prof. L. Ašmanto teigimu, knyga „Černobylis. Katastrofos anatomija“ turėtų sukrėsti kiekvieną, ją perskaičiusį, turėtų paraginti susimąstyti visus, šiuo metu svarstančius, ar Lietuvai reikalinga nauja branduolinė jėgainė.

Spalio 11 d. pavakarę knygos sutiktuvės vyko ir Mykolo Romerio universitete, kur dr. Jurgis Vilemas skaitė paskaitą „Branduolinė energetika 21-ajame amžiuje: tikėtinos raidos kryptys, galimos kliūtys“.

Rytoj numatomas knygos pristatymas Lietuvos mokslų akademijoje.

Apie knygos išleidimą informavo „Respublikos“ dienraštis, 2012 10 16 paskelbęs Ferdinando Kauzono interviu su prof. habil. dr. Leonu Ašmantu „Neduokim vaikam degtukų“.  ▲2012 10 12, 10 19


2012 10 11

„GAMTINĖ GEOGRAFIJA“ – VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ LAVINIMOSI KNYGA.

„Versmės“ leidykla parengė Aidos Baliukevičienės pratybų sąsiuvinį „Gamtinė geografija. Mokymo(si) rinkinys 11–12 klasei“. Tai leidinys, parengtas remiantis geografijos vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais, naujausia metodine literatūra ir autorės pedagogine patirtimi.

Šia knyga siekiama įtvirtinti ir papildyti mokinių geografines žinias, suformuoti atitinkamus gebėjimus, įgūdžius, taip pat norima pagerinti mokinių savarankišką darbą, naudojant įvairius geografinės informacijos šaltinius: spaudą, knygas, žemėlapius, informacines technologijas, televiziją.

Vadovėlį sudaro šeši skyriai: „Orientavimasis erdvėje ir kartografija“, „Žemės vieta Visatoje“, „Žemės vidinė sandara ir paviršius“, „Atmosfera“, „Hidrosfera“, Biosfera“. Skiriama dėmesio tiek pasaulio, tiek Lietuvos geografijai.

Leidinys tikrai bus naudingas brandos egzaminui besiruošiantiems moksleiviams.

Viršelio dailininkė Ona Liugailienė. 2012 10 11


2012 10 10

SAULIAUS STOMOS KNYGOS „POLITIKA MARO METU“ PRISTATYMAS.

Spalio 10 d. Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje įvyko naujausios Sauliaus Stomos knygos „POLITIKA MARO METU“ pristatymas.

„Aš negaliu duoti recepto, kaip jums elgtis. Bet galiu pasakyti, ką pats esu nusprendęs: nebenoriu kaltinti mūsų šalies, noriu tęsti kovą su totalitarine visuomene, kad ir kokia kauke ji prisidengtų, ir visados kausiuos, nors man tai labai brangiai kainuotų, gindamas laisves, kurios mums lieka, kitaip tariant, mūsų asmenines ir nacionalines galimybes, padėdamas gimti pasauliui, kuriame mums bus vis ne tokia gėda gyventi.“ Šie knygoje cituojami Iš Albert‘o Camus laiško draugui žodžiai turbūt geriausiai atspindi knygos turinį.

Ši knyga yra tarsi vienos Seimo kadencijos metu (2009–2012) vykusio politinio ir visuomeninio gyvenimo metraštis, susidedantis iš tų ketverių metų aktualiausiomis temomis parašytų straipsnių. Skelbiami Seimo nario, politiko, publicisto ir rašytojo Sauliaus Stomos tekstai buvo publikuoti spaudoje, internete, o čia pateikiami dar papildyti internautų rašytais bei informaciniais įvykių komentarais. Knyga suteikia daug peno ir savarankiškiems apmąstymams, vertinimams bei išvadoms.

Kviečiame skaityti Sauliaus Stomos ir į pristatymą susirinkusių būsimų knygos skaitytojų dialogą, publikuotą spalio 13 d. „Laisvame laikraštyje“.

 ▲2012 10 16


2012 10 10

IŠLEISTA PIRMOJI „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS MONOGRAFIJA ELEKTRONINIU FORMATU – „GELGAUDIŠKIS“ I IR II DALYS.

„Versmės“ leidykla, toliau pildydama savo elektroninių knygų biblioteką, pateikia skaitytojams pirmąją šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos elektroninę knygą – monografijos „GELGAUDIŠKIS“ I ir II dalis.

Tik prieš gerą savaitę, rugsėjo 30 d. įvyko monografijos popierinės laidos iškilmingos sutiktuvės Gelgaudiškio miestelyje Šakių rajone (apie tai skaitykite čia).

„Gelgaudiškį“ – 23-iąją šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografiją, skiriamą Gelgaudiškio 500 metų jubiliejui (1504–2004), sudaro 125 straipsniai, kuriuos parašė 64 autoriai.

2011-aisiais sukako 180 metų, kai Didžiojoje Lietuvoje įsiplieskė pirmasis anticarinis 1831 m. sukilimas, kuriame dalyvavo gen. Antano Gelgaudo vadovaujamas lenkų korpusas (12 700 karių). Šios reguliariosios kariuomenės daliniai ties Gelgaudiškiu kėlėsi per Nemuną ir buvo apsistoję dešiniajame krante esančios Gelgaudų pilies apylinkėse.

Istorija liudija, kad Gelgaudiškį įkūrę Gelgaudai – stambūs šio krašto žemvaldžiai, Vytauto Didžiojo dvaro didikai – buvo gen. A. Gelgaudo protėviai. Vėlesniais amžiais jų palikuonys ryškų visuomeninį bei kultūrinį pėdsaką paliko ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje.

Naujų faktų pateikiama monografijoje skelbiamose kaimų istorijose, archyvų dokumentais pagrįstuose straipsniuose apie senąjį Gelgaudiškio dvarą, taip pat žmonių atsiminimuose ir biografijose, mokslo, kultūros specialistų parengtose publikacijose. Didelę vertę monografijai suteikia šimtai pirmą kartą spausdinamų nuotraukų, taip pat piešiniai, žemėlapiai.

Monografijos I dalies elektroninė laida pasirodė 2012 spalio 10 d. Apie ją, kaip ir kitas „Versmės“ elektronines knygas, daugiau sužinoti bei jas įsigyti galima elektroninėje parduotuvėje www.skaityklė.lt. Monografijos „GELGAUDIŠKIS“ I ir II dalių elektroninės laidos ieškokite čia.

Netrukus pasirodys ir monografijos „GELGAUDIŠKIS“ II dalies elektroninė laida. 2012 10 11


2012 10 10

APIE MUS RAŠO.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

Š. m. spalio 10 d. Utenos apskrities laikraštyje „Utenis“ – dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai Lietuvos kunigams“, o spalio 11 d. interneto svetainėje „Kupiškėnų mintys“ – tos pačios autorės straipsnis „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius pirmajam Kupiškio altarijos kunigui“. Dr. Aldona Vasiliauskienė ketina imti rengti „Bazilionų“ monografiją. O paminėtuose straipsniuose ji pasakoja apie š. m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvykusią iškilmingą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo ceremoniją. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikė 47 asmenims, tarp jų – ir Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos klebonui kunigui Feliksui Ereminui (po mirties) už vokietmečiu išgelbėtą žydaitę Reginą (Rachelę) Rozenbergaitę.

Straipsnyje rašoma: „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) 2010 m. vasarą organizuotoje ekspedicijoje, kuriai vadovavo iš Daujėnų kilęs žurnalistas Antanas Šimkūnas, straipsnio autorės užrašyti skirtingi žmonių pasakojimai apie kun. F. Eremino gelbėtą žydaitę skatino ieškoti to meto liudininkų, pačios Reginos Rozenbergaitės pažįstamų ar jos giminių. Straipsnio autorei pavyko išaiškinti kunigo išgelbėtosios ir globotos žydaitės Reginos (Rachelės) Rozenbergaitės-Šteimanienės (1925 05 24–1987 07 16) istoriją, suradus Reginos giminaitį advokatą Isaaką Borveiną (1927 02 09-2012 05 22), kuriam padedant užmegzti ryšiai su Izraelyje gyvenančiomis Šteimanienės dukromis Aviva ir Lina – jos ne tik patikslino savo mamos istoriją, bet ir tapo liudininkėmis kunigo apdovanojimo byloje.“

Visą straipsnį „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius pirmajam Kupiškio altarijos kunigui“ skaitykite čia.

Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui priėmus iš Prezidentės rankų kun. Felikso Eremino apdovanojimą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Iš dešinės: Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas, daujėniškis Antanas Šimkūnas („Versmės“ ekspedicijos vadovas), Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Simas Maksvytis, Panevėžio vyskupijos kancleris dr. kun. Romualdas Zdanys, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dr. Aldona Vasiliauskienė, suradusi kun. F. Eremino išgelbėtos ir globotos Reginos (Rachelės) Rozenbergaitės dukras Izraelyje, kun. F. Ereminą pažinojusi ir jo kapą prižiūrinti Marija Mėkelytė, Leonora Zapereckienė ir Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas

Prezidentūroje, laukiant apdovanojimo ceremonijos. Iš kairės: daujėniškis Antanas Šimkūnas („Versmės“ ekspedicijos vadovas), Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas, kun. F. Ereminą pažinojusi ir jo kapą prižiūrinti Marija Mėkelytė; už jų Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Simas Maksvytis, Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas ir Leonora Zapereckienė.

Gintaro Jonaičio (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) ir Aldonos Vasiliauskienės nuotr.

2012 10 19


2012 10 09

KUPIŠKIO PADANGĖS VAIKŲ DARBELIŲ VAIVORYKŠTĖ.

2012 m. spalio 9 d. „Versmės“ leidykla išleido Kupiškio vaikų kūrybos knygą „Ateitis dar tik ateis“. Tai įvairių Kupiškio krašto ugdymo įstaigų auklėtinių kūrybos vaivorykštė. Tai dailės ir literatūros kūrinėliai, sudėti į storoką spalvingą knygą.

Leidinį sudaro trys skyriai. I skyriuje publikuojami iš viso 24 ugdymo įstaigų (Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“, Kupiškio VJUC „Varpelis“, Adomynės pagrindinės mokyklos, Skapiškio vidurinės mokyklos, Noriūnų VMUC „Dagilis“ ir daugelio kitų) vaikų meniniai darbeliai, II skyriuje puikuojasi apskrities, šalies ir tarptautinių konkursų laureatų ir diplomantų, kilusių iš Kupiškio rajono, darbai, o III skyriuje pateikti Kupiškio rajono meninės raiškos projektai.

Knygos sudarytojai Ramunė Kežienė, Laimutis Tilius ir Alvyra Šepetienė įžangoje rašo: „Svarbu kasdienis vaiko ugdymas. Nė vienas vaiko kūrybinis darbas neturi likti nepastebėtas, neaptartas, nepristatytas klasės, mokyklos bendruomenei. Dalyvaudami rajono parodose, projektuose, konkursuose, vaikai pasijunta reikšmingi, supranta, kad jų darbai rimtai vertinami. Tai didelė paskata vaikui toliau kurti

Pasak leidinio iniciatoriaus ir globėjo, Seimo nario Vytauto Galvono, „sunku išpranašauti, kuo taps vienas ar kitas jaunasis autorius, bet žinau: jis jau šiandien nusipelno draugų ir suaugusiųjų dėmesio. Kuriantis žmogus demokratinėje valstybėje – o Lietuva tokia ir yra! – privalo būti gerbiamas, remiamas“.

Leidinio dizainerė – Jolanta Miliūnienė. ▲2012 10 11


2012 10 09

GAUTA PARAMA. 2012 10 09 leidyklą pasiekė Albino Samsono 30,00 Lt finansinė parama monografijai „RAMYGALA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2012 10 09


2012 10 09

GAUTA PARAMA. 2012 10 09 leidyklą pasiekė UAB „Domus centras“ 5 000 Lt parama Kupiškio krašto vaikų piešinių albumui „Ateitis dar tik ateis“ išleisti. Daugiau apie šią knygą žr. čia. ▲2012 11 05


2012 10 08

DVD FILMAS „2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ – PIRMOJI LEIDYKLOS VAIZDO PLOKŠTELĖ.

2012 m. spalio 8-osios pavakarę Vilniaus pramogų ir verslo centre „Forum Palace“ įvyko ilgai lauktas dokumentinio filmo „2000 kilometrų istorijos“ DVD plokštelės pristatymas. Režisieriaus Antano Gluskino 65 minučių trukmės filmo prodiuseriai – Klajūnų klubas ir „Versmės“ leidykla, kuriai šis filmas yra pirmasis prodiusuotas vaizdo kūrinys.

Filmas pasakoja apie 2010-ųjų rudenį įvykusį kultūrinį-istorinį žygį, kai dešimties Lietuvos raitelių būrys per 38 dienas buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą – nujojo beveik 2 000 kilometrų. Po 600 metų buvo ryžtasi pakartoti legendinį Vytauto Didžiojo kelią nuo senosios Lietuvos sostinės Trakų iki Juodosios jūros ir taip Europoje aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldą, skatinti jo išsaugojimą.

„Šiandien Lietuvos Respublika tesudaro apie 7 procentus buvusios LDK teritorijos, maždaug 44 proc. Priklauso Ukrainai (tai daugiau kaip pusė visos dabartinės Ukrainos), 22 proc. – Baltarusijai (visa dabartinė Baltarusija), 25 proc. – Rusijai ir 2 proc. – Lenkijai. Legenda patvirtinta! Žemaitukų žirgai godžiai gėrė Juodosios jūros vandenį...“ – rašoma naujosios DVD plokštelės pristatyme.

Sausakimšoje salėje vos tilpo žygio gerbėjai, dalyvavo filmo kūrybinė grupė – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Gluskinas, operatoriai Jonas Burnickas, Andrius Kaušinis, Algirdas Vaičaitis, prodiuseriai Gerda Serbentaitė, Audrius Steikūnas, žygio vadovas Gintautas Babravičius, žygio idėjos autorius Giedrius Klimkevičius, kiti raiteliai ir žygio dalyviai, Baltarusijos ir Ukrainos diplomatai, Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijų atstovai, kiti garbūs svečiai.

„2000 kilometrų istorijos“ jau suintrigavo žiūrovus, kai filmas 2011 m. vasarą buvo rodomas per Lietuvos televiziją. Kitas žygį įprasminantis kūrinys, 2012-ųjų vasarį „Versmės“ leidyklos pristatytas Vilniaus knygų mugėje, – tai raitelio Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“. Ji taip pat rado savo skaitytoją – jau išleistos dvi laidos.

Išleistą DVD plokštelę bus galima įsigyti turizmo informacijos centruose, knygynuose, degalinėse. Filmas bus platinamas ir atskirai, ir kartu su G. Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, taigi skaitytojai, pirkdami knygą, kartu gaus ir filmą. Iš viso DVD išleistas 7 000 egz. tiražu. Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis.

 ▲2012 10 09


2012 10 05

APIE MUS RAŠO. 2012 m. spalio 5 d. Šakių rajono laikraštyje „Valsčius“ išspausdintas Giedrimės Didžiapetrienės straipsnis „Parašytas paminklas Tėviškei”. ▲2012 10 11


2012 10 04

APIE MUS RAŠO. 2012 m. spalio 4 d. laikraštyje „Draugas“ išspausdintas Astos Gvildienės straipsnis „Visą dešimtmetį rengta monografija - pagaliau gelgaudiškiečių rankose”. ▲2012 10 16


2012 10 03

GAUTA PARAMA. 2012 10 03 leidyklą pasiekė Aukštadvario žemės ūkio bendrovės 600,00 Lt finansinė parama monografijai „RAMYGALA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2012 10 04


2012 10 02

NAUJOJI „KAPČIAMIESČIO“ MONOGRAFIJOS SUDARYTOJA – DAR STUDENTĖ.

Ieva Varnelytė – jauniausia „Lietuvos valsčių“ serijos vyr. redaktorė sudarytoja

Jaunas veidas monografijų vyriausiųjų redaktorių sudarytojų draugėje – tai Vilniaus universiteto IV kurso istorikė Ieva Varnelytė, 2012 m. spalio 2 d. tapusi rengiamos „KAPČIAMIESČIO“ monografijos šeimininke.

Monografija rengiama nuo 2003-iųjų. Dar 1992-aisiais, vadovaudamas Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubui „Ramuva“, Venantas Mačiekus surengė ekspediciją į Kapčiamiestį. Šiame miestelyje augusiai Ievai Varnelytei tada buvo vieni metukai.

Naujajai monografijos sudarytojai perduotas ankstesnio vyr. redaktoriaus palikimas – įvykusių ekspedicijų medžiaga, keletas parašytų straipsnių. „Stengsiuosi, kad bent iki Kapčiamiesčio 500 metų jubiliejaus – 2016-ųjų – monografijos rengimo darbai sparčiai pajudėtų pirmyn“, – pasiryžusi Ieva.

Studijuodama I. Varnelytė yra parengusi kursinį darbą, kuriame tyrinėjo savo gimtojo Kapčiamiesčio 1918–1940 m. istoriją. „Manau, kad pirmiausia reikia pažinti savo krašto istoriją, reikia pradėti nuo savo šaknų,“– įsitikinusi naujoji mūsų bendradarbė. 2012 10 02


2012 10 01

GAUTA PARAMA. 2012 10 01 leidyklą pasiekė Rymantės Šerkšnytės 200,00 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2012 10 02


2012 10 01

PRASIDĖJO PAPILDOMA EKSPEDICIJA SKUODO VALSČIUJE. 2012 m. spalio 1 d. prasidėjo papildoma ekspedicija į Skuodą ir jo apylinkes. Ji truks iki spalio 5-osios.

Ekspedicijos, kuriai, kaip ir vasarą vykusiai, vadovauja monografijos „SKUODAS“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Jonas Grušas, dalyviai ir temos:

1. Vida Šatkauskienė. Kai kurie lyčių santykių, laimės sampratos aspektai.
2. Jūratė Šemetaitė. Vaikų ugdymo bei auginimo tradicijos ir vaikų folkloras.
3. Inga Kriščiūnienė. Užgavėnių papročiai ir folkloras.
4. Arūnas Lunys. Instrumentinis folkloras ir senieji muzikantai.
5. Juozas Šorys. Narvydžių ir gretimų kaimų istorinis ir etnokultūrinis paveldas.
 ▲2012 10 01


2012 09 30

KAS NUVEIKTA PER RUGSĖJĮ. 2012 m. rugsėjo mėnesį leidykloje buvo gauti 78 nauji straipsniai (1 040 rankraščių puslapių), parengtas 31 naujų straipsnių maketas (232 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (12 p.). Įvyko 3 lokalinių tyrimų ekspedicijos. Gelgaudiškyje pristatyta šio krašto monografija „Gelgaudiškis“ (vyr. redaktorius sudarytojas Antanas Andrijonas). Pradėjome rengti šias knygas: dr. Broniaus Kačkaus „Kulinarijos žinynas“, Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ antrąją papildytą laidą bei prof. Pjetro Umberto Dinio (Pietro Umberto Dini) „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“ (lietuvių kalba). Žengėme dar vieną žingsnį į elektroninės leidybos platybes – elektroninių knygų parduotuvėje „Skaityklė.lt“ jau galima įsigyti antrąją elektroninę „Versmės“ leidyklos knygą – dr. Vlado Terlecko „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“. Gauta 5 800,10 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2012 10 01


2012 09 30

GELGAUDIŠKIS PASITIKO ILGAI LAUKTĄ SAVO KRAŠTO MONOGRAFIJĄ.

2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienį, pasibaigus šv. Mišioms Gelgaudiškio bažnyčioje, Gelgaudiškio dvaro rūmuose vyko „Versmės“ leidyklos išleistos monografijos „GELGAUDIŠKIS“ sutiktuvės.

Šventės dalyviams duris atvėrė baigiamo restauruoti Gelgaudiškio (Šakių r.) dvaro rūmų salė, kuri prisirinko pilnut pilnutėlė. Renginyje dalyvavo monografijos „GELGAUDIŠKIS“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Antanas Andrijonas, monografijos „KRIŪKAI“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Albinas Vaičiūnas ir kiti „Versmės“ leidyklos atstovai, Šakių savivaldybės mero pavaduotoja Rima Rauktienė, Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, Šakių rajono viešosios bibliotekos direktorė Regina Ūsienė, Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dobrovolskis, kiti garbingi svečiai ir dalyviai.

Renginio dalyvius ir svečius džiugino įvairi, nuotaikinga programa, kurią parengė Gelgaudiškio kultūros centras (direktorius Edgaras Pilypaitis).

Šiandien leidykloje apsilankęs, „GELGAUDIŠKIO“ monografijos sutiktuvėse dalyvavęs Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Albinas Vaičiūnas, dalindamasis šventės įspūdžiais, tiesiog netvėrė savyje. Pasak jo, tai buvusios pačios gražiausios monografijos sutiktuvės, kokiose jam tik yra tekę dalyvauti.

Pasak kultūrologo A. Vaičiūno, A. Andrijono sudarytos „GELGAUDIŠKIO“ monografijos stiprioji pusė – jos gausia archyvine medžiaga grįsti istoriniai faktai ir duomenys. „Kalbėdamas renginyje, – sakė A. Vaičiūnas, – priminiau susirinkusiems, kad Gelgaudiškyje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais buvo įsteigta pati pirmoji pradinė mokykla Sūduvos krašte, o Gelgaudiškio dvaro teritorija buvo didžiausia Sūduvoje, jo žemės ir palivarkai tęsėsi nuo pat Nemuno iki Siesarties upės, apimdami ir dabartinį Šakių miestą“.

Sutiktuvėse kalbėjęs monografijos sudarytojas A. Andrijonas papasakojo, kaip buvo renkama medžiaga monografijai, kaip buvo rasti pateikėjai, autoriai, pateikė įdomesnių faktų. Pats iš Gelgaudiškio kilęs žurnalistas brangiausia monografijos dalimi laiko kaimų istorijos straipsnius.

Renginyje gražiai apie savo buvusį mokinį A. Andrijoną kalbėjo Gelgaudiškio mokytoja Birutė Zakarevičienė, „Versmės“ leidyklai ir jos vadovui Petrui Jonušui gerų žodžių, padėkų negailėjo Šakių rajono savivaldybės atstovai.

O Stanaičių kaimo gyventojas kraštotyrininkas Antanas Bajerčius pateikė, pasak A. Vaičiūno, didžiausią šventės staigmeną: papasakojo apie savo atrastą XVI a. Gelgaudiškio dvaro gyventojų sąrašą, kurio, deja, jau nebespėta įdėti į monografijos puslapius. Bet nusiraminti neverta – pagal šį sąrašą parengta publikacija bus paskelbta leidyklos interneto svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“.

„Sūduvos istorijos dabar reikia mokytis iš „GELGAUDIŠKIO“ monografijos“, – užtikrintai pasidalijimą įspūdžiais pabaigė sūduvis A. Vaičiūnas.

Monografijos „Gelgaudiškis“ vyr. redaktorius Antanas Andrijonas

Koncertavo Veliuonos senovinių šokių kolektyvas

Monografijos „Gelgaudiškis“ kūrėjus sveikino (iš kairės): Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, „Gelgauduko“ redaktorė Lina Uždravienė, Gelgaudiškio specialiosios mokyklos direktorės pavaduotoja Genutė Žilinskienė, renginių vedėja Gentvilė Samajauskienė, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dobrovolskis

Gelgaudiškio dvaro rūmų salėje, pirmoje eilėje monografijos autoriai (iš kairės): Birutė Zakarevičienė, Kajetonas Zakarevičius, Antanas Bajerčius, Sigitas Kumetaitis, Antanas Andrijonas, Rimutė Leverauskienė, Albinas Vaičiūnas, laikraščio „Valsčius“ redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė

Šakių r. laikraščio „Valsčius“ redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė ir šakietis Juozas Urbonas

Gelgaudiškio dvaro rūmai, kur vyko monografijos „Gelgaudiškis“ pristatymas

 ▲2012 10 02


2012 09 28

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, RUGSĖJIS). 2012 m. rugsėjo 28 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 9-asis (rugsėjo mėnesio) tomas LLT:2012-9, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Mindaugo Bertašiaus straipsnis „Vilkijos krašto priešistorė“ (LLT:2012-9/22-202/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „VILKIJA“ istorijos skyriui. 

Vilkija yra vienas iš panemunių miestelių, pasižymintis įspūdingu kraštovaizdžiu. Vilkija siejama su Paštuvos žeme ir valsčiumi (Pastovie) bei Jaučakių piliakalniu. Tačiau anksčiausiai ši Nemuno slėnio dalis apgyvendinta dar paleolite, gerai žinomos vėlesnės mezolito stovyklavietės bei įdomūs neolito laikotarpio archeologiniai radiniai.

Plačiausiai žinomi gausūs apylinkių piliakalniai bei Nemuno slėnyje tarp piliakalnių išsidėstę geležies amžiumi datuojami kapinynai. Kapinynų išsidėstymas liudytų, kad čia gyvenę žmonės buvo artimai susiję su upine veikla. Detaliau tyrinėtas Jaučakių piliakalnis 2001–2007 m., paaiškėjo, kad prie piliakalnio iš rytų pusės buvusi didelė apie 7,7 ha ploto gyvenvietė. Dalinai tyrinėti abipus Nemuno išsidėstę Kriemalos, Paštuos, Nosiedų – Mikytų senkapiai. Visi Vilkijos apylinkių laidojimo paminklai – priešistorinių laikų senkapiai – skirtini Vidurio, arba Centrinės, Lietuvos etnokultūrinei sričiai.

Tai jau 202-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 22-asis iš archeologijos dalykinės srities ir 9-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 09 28


2012 09 28

GAUTA PARAMA. 2012 09 28 leidyklą pasiekė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos 5 000 Lt parama „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms išleisti. Daugiau apie rengiamas knygas žr. skirsnyje Rengiamos monografijos. ▲2012 11 05


2012 09 26

ISTORIKAS PAKVIETĖ DALYVAUTI GARSIOJO MĖLYNŲJŲ VANDENŲ MŪŠIO PERGALĖS JUBILIEJAUS ĮPRASMINIMO RENGINIUOSE.

Istorikas doc. dr. Romas Batūra. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

2012 m. rugsėjo 26-ą dieną leidyklos svečias – istorikas doc. dr. Romas Batūra, šiuo metu – aktyvus pergalės prie Mėlynųjų Vandenų paminėjimo renginių dalyvis, Tarptautinio pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650 metinių projekto Organizacinio komiteto narys.

2012-aisiais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650 metų sukaktį, Lietuvoje, Ukrainoje ir kitur Europoje vyksta daug vairiausių renginių, konferencijų, minėjimų.

R. Batūra, nuodugniai tyrinėjęs minimą mūšį, papasakojo apie Vilniaus įgulos karininkų ramovės kartu su kitomis organizacijomis paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamus renginius. Rugsėjo 29-osios, šeštadienio, vakaras bus skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui paminėti. 18 val. prie Gedimino paminklo vyks teatralizuotas vaidinimas, bus skaitomi Gedimino laiškai, o paskui minėjimo dalyviai iškilminga eisena patrauks Gedimino prospektu Žvėryno link. Žvėryne minėjimas bus tęsiamas.

Kunigaikštis Algirdas tradiciškai prisimenamas Maišiagaloje, mat, pasak istoriko Jano Dlugošo, Algirdas mirė Maišiagalos pilyje. Rugsėjo 30-ąją, sekmadienį, Maišiagaloje vyks Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650 metų sukakčiai paminėti skirtas renginys, į kurį nuo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos ramovės veš specialus autobusas. Šeštadienio ir sekmadienio renginių programą galite rasti čia.

„Versmės“ leidykla specialiai šiai sukakčiai rengiasi išleisti tapytojo Giedriaus Kazimierėno (kurio autorystei priklauso paveikslas „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“) darbus tyrinėjančią dr. Rasos Gečaitės knygą „Lietuvos istorija šiuolaikinėje tapyboje“, kurioje, be kitų, bus ir menotyrininkės straipsnis „Kelionė iš XXI a. Į XIV a. prie Mėlynųjų Vandenų“.  ▲2012 09 27


2012 09 25

IŠLEISTA VLADO TERLECKO KNYGOS „LIETUVOS ISTORIJOS KLASTOJIMO IR NIEKINIMO IŠŠŪKIAI“ ELEKTRONINĖ VERSIJA.

 „Versmės“ leidykla, tęsdama elektroninės leidybos projektą, elektroniniu formatu perleido dr. Vlado Terlecko knygą „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“.

Trumpai priminsime, kad šioje knygoje, kurios popierinė laida dienos šviesą išvydo 2009 m., žinomos Lietuvos patriotų šeimos atstovas dr. V. Terleckas skambina pavojaus varpais dėl nesiliaujančio beatodairiško, tendencingo viešo antilietuviško manipuliavimo Lietuvos istorijos faktais, nepritaria tiems dabarties istorikams, kurie praeityje ieško tariamo savaiminio mūsų Tėvynės atsilikimo, kaltindami ne Lietuvą šimtmečius naikinusius svetimuosius, o pačią tautą; argumentuotai kritikuoja išpopuliarintus veikėjus, visuomenei diegiančius šias pražūtingas teorijas bei teisinančius Lietuvos okupantus ir net reikalaujančius jų atsiprašyti! Uždegančiai gindamas garbingą Lietuvos praeitį, autorius kviečia netylėti ir skaitytojus.

„Vlado Terlecko knyga lengvai skaitoma, autorius nestokoja ir humoro. Iš esmės tai nėra istorija, bet straipsnių rinkinys, tik sudėtas chronologine tvarka. Turime istoriją pagal Adolfą Šapoką, pagal E. Gudavičių, pagal A. Bumblauską, o dabar ir pagal V. Terlecką. Beje, šią knygą aš pasidėsiu savo lentynoje greta minėtų knygų. Neabejotina, kad V. Terlecko iškelta Lietuvos istorijos falsifikavimo ir niekinimo problema egzistuoja,“ – taip apie knygą 2010 m. gegužės 22 d. nr. 10 (700) „Vorutoje“ rašė Petras Dumbliauskas (visą straipsnį skaitykite www.voruta.lt).

Elektroninė knygos versija pasirodė 2012 m. rugsėjo 25 d. Tai antroji leidyklos išleista elektroninė knyga. Kaina – 9 Lt.

Visą „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų katalogą rasti ir pačias knygas įsigyti galite čia. ▲2012 10 03


2012 09 24

KUPIŠKIO KRAŠTAS ŠIEMET JAU ANTRĄSYK SUTIKO MOKSLININKUS.

A. Jonušytė: Kupiškio kraštas gali didžiuotis ne tik įdomia praeitimi, bet ir užaugintų obuolių derliumi

2012 m. rugsėjo 24–30 d. prasidėjo papildoma ekspedicija Kupiškio ir Skapiškio krašte (vadovė – „KUPIŠKIO“ ir „SKAPIŠKIO“ monografijų vyriausioji redaktorė sudarytoja Aušra Jonušytė). Pirmoji ekspedicija į Kupiškį ir jo apylinkes įvyko šią vasarą, liepos 30 d. – rugpjūčio 5 d. Ekspedicijos aprašymą skaitykite čia.

Papildomoje rudens ekspedicijoje dalyvauja geologas prof. dr. Gediminas Motuza, tiriantis Kupiškio geologinę sandarą, etnologas habil. dr. Alfonsas Motuzas, kuris domisi Skapiškio Kalvarijomis, etnologė dr. Aušra Zabielienė, kurios dėmesio centre – Kupiškio ir Skapiškio krašto etnografiniai ansambliai, taip pat etnologė, VDU doktorantė Regina Čičiurkienė, renkanti medžiagą apie piemenų ganymo tradicijas, ir menotyrininkė Inga Cironkaitė-Bendžienė, kuri gilinasi į bažnytinio skambinimo varpais tradiciją Kupiškio ir Skapiškio krašte.

Prieš ekspediciją leidykloje apsilankiusi būsimų „KUPIŠKIO“ ir „SKAPIŠKIO“ monografijų vyriausioji redaktorė sudarytoja, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė su entuziazmu papasakojo apie vasaros ekspedicijos metu dar neištyrinėtus Kupiškio ir Skapiškio krašto lobius. Pavyzdžiui, dabartinis Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs buvusios parapinės mokyklos pastate, kuri 1823-iais metais sumūryta iš lauko akmenų, atridentų nuo Lėvens krantų. Šie akmenys, lygiai kaip ir esantieji Adomo Petrausko muziejaus ekspozicijoje, surinkti iš sovietmečiu melioruotų laukų, iki šiol nėra tyrinėti kaip geologijos radiniai. Šį darbą šiuo metu vykstančioje ekspedicijoje atlieka prof. G. Motuza, tuo pačiu pratęsiantis ankstesnius a. a. prof. Algirdo Gaigalo mokslinius tyrinėjimus. Įdomus geologijos objektas – žemutiniame Palėvenyje įsikūrusios Komaro dvarvietės (dab. savininkė – Komarų giminės palikuonė Nijolė Marija Milaknienė) teritorijoje esanti dolomitų atodanga.

Kai kurie mokslininkai tęsia ir plėtoja ne tik šį kraštą tyrinėjusių savo pirmtakų, bet ir savo pačių ankstesnius darbus: dr. Aušra Zabielienė jau yra publikavusi straipsnį apie Šimonių etnografinį ansamblį, kupiškėnų vestuvių tradiciją. Dabartinėje ekspedicijoje ji daugiau domisi Kupiškio ir Skapiškio moksleivių etnografiniais ansambliais, siekia papildyti savo anksčiau surinktą medžiagą.

Ekspedicijos vadovė A. Jonušytė ir sau, ir dalyviams linki įdomios ir turiningos savaitės, malonių susitikimų su krašto šviesuoliais. Ekspedicijos pagrindinė darbinė bazė – Kupiškio viešoji biblioteka ir Etnografijos muziejus. ▲2012 09 24


2012 09 22

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugsėjo 22 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdintas dr. Egidijaus Mažinto straipsnis „Versmės“ ekspedicijos Raseiniuose ir Druskininkuose: dirbame Lietuvai ir lietuviui”. ▲2012 09 24


2012 09 20

SUSITARTA LIETUVIŠKAI IŠLEISTI NAUJAUSIĄ PIETRO UMBERTO DINI KNYGĄ.

Pizos universiteto profesorius Pietro Umberto Dini. Nuotr. Onos Gaidamavičiūtės

2012 m. rugsėjo 20 d. leidykla sulaukė žymaus mokslininko baltisto, puikiai kalbančio lietuviškai prof. Pjetro Umberto Dinio (Pietro Umberto Dini) vizito.

Pjetras Umbertas Dinis – Pizos universiteto profesorius, Baltų filologijos katedros prie Kalbotyros departamento vedėjas. Vilniaus universiteto garbės daktaras, Lietuvos, Latvijos ir Getingeno mokslo akademijų užsienio narys. 2002 m. už nuopelnus lituanistikai jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. P. U. Dinis – kelių mokslo ir kultūros žurnalų redakcijos kolegijos narys; leidžia plataus profilio baltistinį žurnalą „Res Balticae“. 2007 m. jam skirtas festivalio „Poezijos pavasaris“ prizas už lietuvių poezijos vertimus, tais pačiais metais jis tapo Šv. Jeronimo premijos lietuvių literatūros vertėjui laureatu. Iš lietuvių į italų kalbą jis išvertė ir išleido keliolika lietuvių literatūros vertimų knygų, tarp jų – J. Marcinkevičiaus „Mažvydą“, žemininkų V. Mačernio, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio, K. Bradūno, J. Kėkšto poezijos rinktinę „La nostalgia dei terrestri“, šiuolaikinių lietuvių rašytojų apsakymų rinktinę „Altre voci. Nove narratori lituani del secondo Novecento“ ir kt.

Svarbiausias P. U. Dini veikalas – „Baltų kalbos“ (italų kalba „Le lingue baltiche“ 1997 m., lietuvių ir latvių kalba 2000 m., rusų kalba 2001 m.), o naujausias – 2010 m. Italijoje pasirodžiusi knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“ (Livorno: Books & Company). Knygos išleidimą parėmė Vydūno fondas (Vydunas Youth Fund, Inc., Lemont, USA), tuometinis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat prisidėjo Italijos kultūros institutas Vilniuje.

Rugsėjo 20-ąją leidykloje profesorius Dinis ir leidyklos vadovas Petras Jonušas susitarė dėl knygos „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“ išleidimo lietuvių kalba. Buvo aptartas knygos vertėjo klausimas. Garbingą svečią atlydėjusi Lietuvių kalbos instituto direktorės pavaduotoja mokslo reikalams, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė sutiko būti veikalo lietuviškos versijos atsakingąja redaktore.

Knygos apimtis originalo kalba – daugiau nei 800 puslapių, todėl jos vertimo ir rengimo darbas užtruks. Mokslinis darbas lietuvių kalba bus skiriamas ir naudingas visiems lietuvių kalba skaitantiems pasaulio baltistams.

Vieno iš naujesnių apdovanojimų proga Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“ buvo publikuotas Gedimino Zemlicko pokalbis su P. U. Dini, kurį galite pasiskaityti svetainėje www.mokslasplius.lt: 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis. ▲2012 09 21


2012 09 20

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugsėjo 20 d. interneto svetainėje www.radikaliai.lt – rašytojas, recenzentas Mindaugas Peleckis aptarė autoriui bendradarbiaujant su „Versmės“ leidykla išleistą dailininko, fotografo Rimanto Dichavičiaus knygą „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei. I tomas“. Šis albumas, pakiliai sutiktas 2012-ųjų Vilniaus knygų mugėje, o 2012-ųjų birželį pristatytas Lietuvos Seime, anot M. Peleckio, „Įspūdingo dydžio 400 puslapių leidinys – monumentalus, kaip ir tie darbai, kuriuos nuveikė nematomo fronto kariai – dailininkai, kūrę mūsų valstybės simbolius“. Recenzento žodžiais tariant, „Dabar kiekvienas lietuvis turėtų pamatyti šią įspūdingą knygą“.

M. Peleckio tekstą skaitykite čia.▲2012 09 21


2012 09 19

SUSITIKOME SU ANTANU TERLECKU.

„Versmės“ leidyklos redaktorė, monografijos „Saldutiškis vyr. redaktorė sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė ir Lietuvos laisvės lygos steigėjas, vienas aktyviausių sovietinio laikotarpio rezistencijos dalyvių, politinis kalinys, kovotojas dėl laisvės Antanas Terleckas

2012 m. rugsėjo 19-ąją – gražią saulėtą dieną, „Versmės“ leidykloje apsilankė Lietuvos laisvės lygos steigėjas, vienas aktyviausių sovietinio laikotarpio rezistencijos dalyvių, politinis kalinys, kovotojas dėl laisvės Antanas Terleckas (g. 1928 m. vasario 9 d. Krivasalyje, Saldutiškio valsčiuje). Svečias domėjosi „SALDUTIŠKIO“ monografijos rengimu, įteikė parašytų atsiminimų iš ypač turtingos savo biografijos bei savo knygų, kurias padovanojo leidyklos bibliotekai.

Leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Saldutiškio“ monografijos vyr. redaktorė sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė papasakojo apie „Lietuvos valsčių“ serijos sumanymą, apie išleistas ir rengiamas monografijas. A. Terleckas pažadėjo parašyti ir atsiminimų apie savo gimtąjį kraštą „SALDUTIŠKIO“ monografijai.

Taip pat buvo aptartas ketinimas išleisti naują Antano Terlecko knygą iš publikuotų straipsnių, kurios redaktorė – Jūratė Baltrukaitienė. ▲2012 09 20


2012 09 19

RENGIAMA ANTROJI BUVUSIOS POLITINĖS KALINĖS JOANOS ULINAUSKAITĖS-MUREIKIENĖS KNYGOS „LIKIMO IŠBANDYMAI“ LAIDA.

 Gydytoja pediatrė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė ir filosofas, prof. habil. dr. Juozas Mureika rugsėjo 19-ąją užsuko į leidyklą aptarti J. Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ antrojo leidimo detalių.

Joana Ulinauskaitė-Mureikienė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, buvusi politinė kalinė, Norilsko sukilimo dalyvė. Apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu (2003 m.), karė savanorė (2008 m.). Iki knygos „Likimo išbandymai“ pasirodymo (2011 m.) buvo paskelbusi atsiminimų knygose „Norilsko Vyčiai“ (1992 m.), „Esame: Stefanija Ladigienė“ (2003 m.), „Apie laiką, apie Norilską, apie save“ (rusų kalba, 2005 m.).

2011 m. pasirodžius knygai „Likimo išbandymai“, ji sulaukė didžiulio susidomėjimo Lietuvoje ir svetur. Įvyko keletas knygos pristatymų – Lukšių V. Grybo gimnazijoje, Lietuvos mokslų akademijoje, Vilniaus zanavykų bendrijoje.

2011 m. lapkričio 17-ąją pristatant knygą Lietuvos mokslų akademijoje, dalyvavo knygos autorė ir leidėjas prof. Juozas Mureika, prof. Viktorija Daujotytė, prof. Algirdas Gaižutis, akademikas emeritas prof. Romualdas Grigas, Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas Artūras Flikaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos tarybos pirmininkas doc. dr. Jonas Puodžius, buvęs politinis kalinys, Norilsko sukilimo dalyvis Vytautas Kaziulionis, Lietuvos skaučių seserijos garbės vyriausioji skautininkė Stefa Gedgaudienė, LKTI Šiuolaikinės filosofijos skyriaus vadovas doc. dr. Naglis Kardelis.

Viešėdama leidykloje, J. Mureikienė šiltai prisiminė knygos sutiktuves Lukšių V. Grybo gimnazijoje, moksleivių parengtą programą: kaip jautriai jauni žmonės skaitė ir išgyveno autorės aprašytas politinės kalinės klajones ir žmonių kančias tolimoje šiaurėje, sugriežtinto režimo lageriuose. „Knyga jau iškeliavo į Čikagą, Klivlendą, Venesuelą, Sietlą, ... – vardijo ponia Joana.– Iš viso pasaulio gauname lietuvių laiškų, atsiliepimų, padėkų. Jie rašo: mes apie tai nieko nežinojome“. Iki šiol yra išleista nemažai tremtinių atsiminimų, bet politinių kalinių parašytų knygų stigo.

Naujasis knygos „Likimo išbandymai“ leidimas bus papildytas: įžangos žodį parašė Venesueloje gyvenanti mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales, ypač pabrėžianti Norilsko sukilimo dalyvės autentiško liudijimo svarbą, bus publikuojama knygos pristatymo Mokslų akademijoje dalyvės prof. Viktorijos Daujotytės kalba, kai kurių kitų dalyvių kalbos, Lietuvos spaudoje pasirodę interviu su autore.

„Manęs nedomina padarytos knygos. Ir knygos, padarytos iš sunkiųjų, skaudžiųjų tremties , kalėjimo patirčių. [...] mes kalbame ne apie padarytą, o patirties tikrumu, autentiškumu paremtą knygą. Tai jos stiprybė. Skaičiau šią knygą jausdama kaip tik tą išskirtinę jos savybę, gyvenimo vertės ir prasmės liudijimą.“ – apie J. Ulinauskaitės-Mureikienės knygą „Likimo išbandymai“ sako prof. V. Daujotytė.

Buvusi politinė kalinė, medikė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė ir prof. habil. dr. Juozas Mureika. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.
Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ pirmosios laidos pristatymas Lietuvos mokslų akademijoje

2012 09 20


2012 09 17

AUTORIUS PAPILDĖ MEDŽIAGOS APIE ONUŠKĮ ARCHYVUS.

Eugenijus Cibarauskas

2012 m. rugsėjo 17 d. leidykloje apsilankė vienas iš monografijos „ONUŠKIS“ (vyr. redaktorė Živilė Driskiuvienė) autorių, 1914 m. birželio 14 d. tremtinys Eugenijus Cibarauskas. Autorius domėjosi monografijos apie savo vaikystės miestelį Onuškį rengimu, atvežė parašytų atsiminimų, pluoštą išsivežtų ir Sibire išsaugotų nuotraukų.

„Gimiau Kelmėje, bet save laikau onuškiečiu. Į Onuškį su tėveliais persikėlėme, kai man buvo dveji metukai. Šiame mažame, širdžiai mielame Lietuvos miestelyje prabėgo mano laimingiausi ir nerūpestingiausi metai. Čia pradėjau lankyti pradžios mokyklą, čia gimė sesuo Ingrida. Čia mūsų darni šeima – tėvelis, mama, sesuo ir aš – drauge praleidome paskutines dienas. Onuškyje 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo naujas, pilnas skausmo, baimės, bado ir nežinios mūsų gyvenimo etapas...“ – taip pradeda savo atsiminimus E. Cibarauskas. ▲2012 09 18


2012 09 13

GAUTA PARAMA. 2012 09 13 leidyklą pasiekė Vyto Jurkos 800,10 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2012 09 25


2012 09 12

Į SINTAUTUS VIS GRĮŽTANTIS DONATAS JANUTA SAVO GIMTINE LAIKO VISĄ LIETUVĄ. 2012 m. rugsėjo 12-os „Lietuvos žiniose“ – „Versmės“ leidyklos darbuotojos, monografijos „SINTAUTAI“ vyriausiosios redaktorės istorikės Vidos Girininkienės pokalbis su garsios zanavykų rašytojos Petronėlės Orintaitės-Janutienės (1905–1999) sūnumi, išeivijos lietuviu Donatu Januta. Petronėlė Orintaitė-Janutienė – viena iš Sintautų krašto įžymybių, apie kurias bus rašoma monografijoje „SINTAUTAI“.

„Lietuvos žiniose“ išspausdintame pokalbyje iš Sintautų kilęs Amerikos lietuvis – „teisininkas pagal profesiją, istorikas pagal pomėgius“ – atsako į V. Girininkienės klausimus. ▲2012 09 14


2012 09 12

ĮTEIKTAS BŪSIMO „KULINARIJOS ŽINYNO“ RANKRAŠTIS.

Dr. Bronius Kačkus. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

2012 m. rugsėjo 12 d. leidykloje apsilankė dr. Bronius Kačkus – vienas iš monografijos „PANEVĖŽYS“ autorių, rengiantis straipsnį „Panevėžio miesto materialinė gamyba 1940–1990 m.“

Buvęs ilgametis Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininkas (1963–1987 m.) B. Kačkus – medžiotojas mėgėjas, aistringai besidomintis ne tik patiekalų ruošimu iš medžioklės laimikio, bet ir kulinarija apskritai. 2011 m. pasirodė B. Kačkaus knyga „Medžiotojų vaišės. Valgiai ir gėrimai“ („Margi raštai“). Šįkart leidyklai „Versmė“ autorius įteikė „Trumpo kulinarijos žinyno“ (pavadinimas darbinis) rankraštį.

Pagal išsilavinimą šio žinyno sumanytojas – maisto pramonės inžinierius-technologas, specializavęsis fermentacijos, gėrimų gamybos srityse, dešimtį metų dirbęs Panevėžio cukraus fabrike. B. Kačkus, apie dvidešimt metų kaupęs medžiagą Kulinarijos žinynui, tvirtino, kad šio žanro leidiniai šiais laikais ypač populiarūs svetur: antai kinai turį per dvidešimtį tokio žinyno tomų, ir kiekvieną tomą sudarą per 500 puslapių. Išsamų, įdomų valgių žinyną išsileidę vokiečiai. B. Kačkus turi ne vieną užsienio kalba išleistą šio žanro leidinį.

Į savo parengtą knygą autorius įtraukė ne tik lietuvių, bet ir kitų Europos tautų, taip pat tolimųjų kraštų – Indijos, Japonijos, Afrikos šalių ir t.t. klasikinės virtuvės – valgius ir gėrimus. Paklaustas, kokiam skaitytojui skiriamas būsimasis žinynas, B. Kačkus atsakė, kad leidinio adresatas – visi inteligentai, kurie domisi kulinarija ir mėgsta gaminti namie.

Leidinį planuojama išleisti iliustruotą originaliais valgių ir gėrimų vaizdais.

Būsimo „Kulinarijos žinyno“ „Įvade“ autorius pasakoja:

Lietuvių tauta, nuėjusi ilgą ir garbingą istorijos kelią, negyveno izoliuotai. Nacionaliniam skoniui buvo pritaikytos pasiskolintos maisto gamybos technologijos. Vokiečių kulinarijos įtaka žymi mėsos, ypač kiaulienos, taip pat desertiniams patiekalams. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ryšiai su rytų slavų (rusų, ukrainiečių) tautomis taip pat turėjo įtakos lietuvių mitybos paveldui susiformuoti. Ypač seni saitai sieja lietuvių ir lenkų tautas. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila vertino lietuvišką virtuvę, o jo žmona Jadvyga mėgo vakarietiškus, ypač prancūziškus, patiekalus, kurių receptai galėjo pasiekti ir mūsų šalį. Tai turėjo įtakos ir specialiosios kulinarijos literatūros Lietuvoje pradžiai.
 2012 09 12


2012 09 10

PRASIDĖJO LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJA SALDUTIŠKYJE. 2012 m. rugsėjo 10 d. prasidėjo „Versmės“ leidyklos parengiamoji lokalinių tyrimų ekspedicija Saldutiškyje (Utenos r.), kuri tęsis iki rugsėjo 16 d. Ekspedicijos vadovė – monografijos „Saldutiškis“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė. 2012 09 10


2012 09 03

PRASIDĖJO LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJA PAKRUOJYJE. 2012 m. rugsėjo 3 d. prasidėjo „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Pakruojyje, kuri tęsis iki rugsėjo 9 d. Ekspedicijos vadovas – monografijos „Pakruojis“ vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Vytautas Didžpetris. 2012 09 05


2012 08 31

KAS NUVEIKTA PER RUGPJŪTĮ. 2012 m. rugpjūčio mėnesį leidykloje buvo gauti 79 nauji straipsniai (1049 rankraščių puslapiai), parengti 83 naujų straipsnių maketai (831 knygų puslapis), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (47 p.). Žengėme žingsnį į elektroninės leidybos platybes – elektroninių knygų parduotuvėje „Skaityklė.lt“ jau galima įsigyti pirmąją elektroninę „Versmės“ leidyklos knygą – Jūratės Statkutės de Rosales „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Gauti pirmieji „Saldutiškio" ir „Leliūnų“ monografijų straipsniai. Vyko penkios 2012 m. lokalinių tyrimų ekspedicijos. Gauta 1 594,00 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2012 09 05


2012 08 30

GAUTA PARAMA. 2012 08 30 leidyklą pasiekė Gintaro Rinkevičiaus 100,00 Lt finansinė parama monografijai „GELGAUDIŠKIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Gelgaudiškis. 2012 08 31


2012 08 29

GAUTA PARAMA. 2012 08 29 leidyklą pasiekė Algirdo Radušio paramos fondo 150,00 Lt finansinė parama monografijai „DŪKŠTAS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Dūkštas. 2012 08 31


2012 08 29

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, RUGPJŪTIS). 2012 m. rugpjūčio 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 8-asis (rugpjūčio mėnesio) tomas LLT:2012-8, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko Dainiaus Noreikos straipsnis „Antisovietinis pasipriešinimas Salako krašte 1944–1951 metais“ (LLT:2012-8/68-201/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SALAKAS“ istorijos skyriui. 

Straipsnyje aptariama 1944–1951 m. Zarasų apskrities Salako valsčiuje vykusio antisovietinio pasipriešinimo raida ir ypatybės. Pasitelkus naratyvinį-analitinį ir indukcinį metodus atskleista, kad 1944 m. vasarą kilusį antisovietinį pasipriešinimą Salako valsčiuje, kaip ir visoje Lietuvoje, lėmė lietuvių patriotizmas, į vietos žmonių atmintį įsirėžę slogūs pirmosios sovietų okupacijos (1939–1941 m.) represijų vaizdai ir 1944 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjusi 18–35 m. vyrų mobilizacija į Antrojo pasaulinio karo frontus. Daugelio valsčiaus kaimų vyrai pradėjo bendrai slapstytis, jiems vadovavo 1941 m. sukilimo dalyviai ir policininkai. Pirmųjų partizanų gretose nuo pat ginkluotos kovos pradžios veikė LLA nariai. Pasipriešinimui slopinti okupantai iš karto pradėjo taikyti vidaus agentų infiltracijos į partizanų būrius metodą, kuris lėmė pirmąsias Salako kovotojų aukas. Negailestingas kovos krikštas vertė juos ieškoti veiksmingesnės savigynos būdų vienijantis į stambesnius būrius ir koordinuojant tarpusavio veiklą. 1945 m. pradžioje pagrindine Salako kovotojų telkimosi baze tapo Ažvinčių girios masyvas, kur vadovavo K. Kaladinskas-Erškėtis. Siekiant padidinti konspiraciją ir apsirūpinimo produktais galimybes, nuo 1945 m. gegužės mėnesio kuopa suskilo į keletą atskirai veikusių būrių. Dažniausiai sudaryti iš atskirų kaimų vyrų, šie padaliniai laikėsi arčiau gimtųjų kaimų. Taip į atskirus būrius suskilusios Erškėčio kuopos veikimo teritorija iš Salako valsčiuje esančios Ažvinčių girios dalies išplito į šiaurę ir vakarus, siekė Daugailių ir Tauragnų valsčių teritorijas, pietuose – Ignalinos valsčiaus Sabališkės ir Kazitiškio miškus. 1945 m. gegužės–spalio mėnesiais ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Salako krašte partizanų skaičiaus ir kovinio aktyvumo požiūriu išgyveno didžiausią pakilimą.
Laisvės kovotojų ryšininkai ir rėmėjai, nepaisydami asmeninio saugumo, palaikė ryšius su pogrindžio štabais, padėdavo išvengti priešų kariuomenės siautimų, aprūpindavo maistu ir pastoge. 1944–1945 m. partizanams daugiausia talkino jų šeimos ir giminaičiai, o 1946 m. pradžioje pradėta nuosekliai kurti partizanų rezervą (organizacinį sektorių). Nuolatiniai areštai vis retino „miško brolių“ talkininkų gretas, bet į jų vietą stojo nauji. Salako valsčiaus partizanams daugiausia padėjo vietos patriotai idealistai. Tarp jų buvo ir sovietų administracijos darbuotojų, ir net sovietų saugumo formaliai užverbuotų žmonių, kuriems darbas okupantui buvo tik Lietuvos laisvės kovai skirtos veiklos priedanga.
Didžiausią Salako valsčiuje platintos pogrindžio spaudos dalį sudarė visuomenei skirti atsišaukimai. Jais stengtasi palaikyti rezistencines tautos nuotaikas ir trukdyti kraštą sovietizuoti. Atsišaukimuose akcentuojamas okupacinės valdžios neteisėtumas, smerkiama ne tik aktyvi agentūrinė veikla, bet ir epizodiškas, gal net netyčinis, informacijos priešams teikimas viešai aptarinėjant rezistencijos temas. Mirties bausme grasinama ir politinę bei ūkinę paramą okupaciniam režimui teikusiems gyventojams. Tačiau pabrėžtina, kad Lokio rinktinės kovotojai suprato, jog daugelis verbuojamų gyventojų yra verčiami pasižadėti būti informatoriais, todėl formalaus pasižadėjimo dirbti saugumui nesmerkė ir už tai bausti negrasino.
Salako krašto partizanai nuolat buvo pavaldūs centralizuotą pogrindžio vadovybę kūrusioms struktūroms. Erškėčio kuopa dar pasipriešinimo pradžioje tapo pavaldi LLA Tigro rinktinei, o vėliau – jos tradiciją tęsusiai Geležinio Vilko apygardos Šarūno rinktinei. 1946 m. pradžioje Salako krašto partizanai tapo Zarasų apskričiai sukurtos Lokio rinktinės branduoliu. Šią padėtį jie išlaikė beveik iki Lietuvos laisvės kovos pabaigos.

Tai jau 201-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 68-asis iš istorijos dalykinės srities ir 8-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 08 29


2012 08 28

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „LELIŪNŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. rugpjūčio 28 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „LELIŪNŲ“ monografijos (vyr. redaktorius doc. dr. Gintautas Zabiela) straipsnio rankraštis – Vidmanto Kutkos „Leliūnų kolūkio istorija“. ▲2012 08 28


2012 08 25

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugpjūčio 25 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdintas Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Keletas įspūdžių iš „Versmės“ ekspedicijos Kupiškyje ir Skapiškyje”. ▲2012 09 11


2012 08 25

ANTRAJAME PASAULIO SINTAUTIEČIŲ SUVAŽIAVIME – APIE BŪSIMĄ „SINTAUTŲ“ MONOGRAFIJĄ. 2012 m. rugpjūčio 25 d., šeštadienį, Sintautuose (Šakių r.) įvyko 2-asis pasaulio sintautiečių suvažiavimas kur buvo suorganizuota mokslinė konferencija „Sintautams – 450“, kurioje „Sintautų“ monografijos vyr. redaktorė Vida Girininkienė, pristatė tarptautinio Lietuvos ir Lenkijos projekto „Sintautai–Goldap 2“ projektą. Suvažiavime taip pat dalyvavo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas, Amerikos lietuvis Donatas Januta, vienas iš monografijos „Sintautai" sudarytojų Vitas Girdauskas, kiti svečiai.

2012 08 29


2012 08 23

ATŠVĘSTAS ŽYGEIVIO ALŠIO GIMTADIENIS. 2012 m. rugpjūčio 23 d. Pakruojo dvare buvo švenčiamas šunelio Alšio ketverių metų gimtadienis. Šia proga jis ne tik lepinosi dešrelėmis, bet ir sulaukė Egidijos Narmontienės parengtos knygelės vaikams „Alšis. Mano istorija“.

Alšis išgarsėjo per žygį žemaitukais iki Juodosios jūros, vykusį 2010 m. rudenį, kai savanoriškai prisidėjo prie žygeivių ir atlaikė visus išbandymus. Žygeivių ir Alšio nuotykiai aprašyti „Versmės“ leidyklos išleistoje knygoje „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“.

Dabar Alšis gyvena netoli Pakruojo ir kasdien bendrauja su geriausiu draugu - žygio eržilu Kaktusu. Alšio gimtadienyje dalyvavo ir „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius, kuris užfiksavo gražiausias šventės akimirkas.

2012 08 27


2012 08 22

GAUTA PARAMA. 2012 08 22 leidyklą pasiekė Žemaičių kultūros draugijos Rietavo skyriaus 200,00 Lt finansinė parama monografijai „RIETAVAS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Rietavas. 2012 08 28


2012 08 20

GAUTA PARAMA. 2012 08 20 leidyklą pasiekė brolių  Broniaus, Leono ir Stasio Pranskevičių 600,00 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2012 08 28


2012 08 14

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „SALDUTIŠKIO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2012 m. rugpjūčio 14 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „SALDUTIŠKIO“ monografijos (vyr. redaktorė Jūratė Baltrukaitienė) straipsnio rankraštis – Tado Šidiškio „Sakraliniai mitologiniai objektai“. ▲2012 08 16


2012 08 13

PRASIDĖJO EKSPEDICIJOS DŪKŠTE IR PAŪDRONYSE.

Rengiamos monografijos apie Dūkštą vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Živilė Gurauskienė daug pagalbos sulaukia ir iš dukros Airos, studijuojančios Lietuvos edukologijos universitete

2012 m. rugpjūčio 13 d. prasidėjo „Versmės“ leidyklos organizuojama lokalinių tyrimų ekspedicija Dūkšte (Ignalinos r., vadovė Živilė Gurauskienė) ir archeologinių kasinėjimų Paūdronyse (Šalčininkų r.), kuri perkelta iš planuotos Jurgionių kapinyne greta Aukštadvario. Pirmoji ekspedicija, kurioje dalyvauja 45 asmenys, tęsis savaitę, antroji, kurioje yra 25 dalyviai, – iki rugpjūčio 26-osios.

Tai ne paskutinės šių metų„Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijos – jas užbaigs ekspedicija į Pakruojį rugsėjo 3–9 d. (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2012 08 13


2012 08 10

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugpjūčio 10 d. Ignalinos rajono laikraščio „Mūsų Ignalina“ Nr. 60 publikuojamas Živilės Gurauskienės ir Danutės Kibickienės straipsnis „Dūkšto valsčiaus istorija papildys 100-tomį Lietuvos rašto paminklą“. „DŪKŠTO“ monografijos vyr. redaktorė Ž. Gurauskienė ir sudarytoja D. Kibickienė publikacijoje informuoja apie 2012-aisiais pradėtą rengti monografiją apie buvusį Dūkšto valsčių, kviečia dalyvauti rugpjūčio 13–19 d. rengiamoje pirmojoje kompleksinėje lokalinių tyrimų ekspedicijoje po Dūkštą ir jo apylinkes. Visą straipsnį skaitykite čia. ▲2012 12 14


2012 08 09

RAŠO APIE EKSPEDICIJAS KUPIŠKYJE IR SKAPIŠKYJE. 2012 m. rugpjūčio 9 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ išspausdintas žurnalistės Virginijos Juškienės straipsnis „Sodiečių kiemuose – smalsūs svečiai”, pasakojantis apie „Versmės“ leidyklos kompleksines lokalinių tyrimų ekspedicijas Kupiškyje ir Skapiškyje. 2012 08 13


2012 08 08

PLANUOJAMA IŠLEISTI KELIONIŲ MARŠRUTŲ PO LIETUVĄ VADOVĄ.

Tadas Šidiškis, gerai pažįstantis visą Lietuvą – jos takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus – į naująją knygą planuoja sudėti tik mažai žinomus kelionių maršrutus

2012 m. rugpjūčio 8 d. leidykloje apsilankė senas jos bičiulis, keliautojas, Vilniaus universiteto Žygeivių klubo vadovas Tadas Šidiškis. Jis ką tik grįžo iš ekspedicijos Aukštadvaryje ir rašo keliolikai rengiamų monografijų apie senąsias šalies šventvietes. Tos dienos apsilankymas jam buvo išskirtinai reikšmingas – su leidyklos vadovu sutarė parengti ir išleisti solidų kelionių maršrutų po Lietuvą vadovą. ▲2012 08 09


2012 08 08

PRADEDAMA RENGTI KNYGA APIE MOTERŲ CHORĄ „AIDAS“. 2012 m. rugpjūčio 8 d. leidykloje apsilankė moterų choro „Aidas“ įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas, nusipelnęs artistas Juozas Vanagas ir choro meno vadovas Kostas Valukonis susitarti dėl knygos apie šį kolektyvą išleidimo. Choro patriotas, chorinių dainų mylėtojas K. Valukonis jau yra parengęs knygą apie vyrų chorą „Aidas“. Šįkart į leidyklą jis atnešė leidinio rankraštį ir apie trejais metais vėliau įkurtą moterų chorą tuo pačiu pavadinimu. Nuo įkūrimo 1958 m. moterų chore „Aidas” dainavo apie 800 chorisčių (vienu metu net iki 120). Choras koncertavo beveik 30 pasaulio šalių.

„Versmės“ leidyklos vadybininkė Sonata Jonušaitė ir būsimos knygos autorius Kostas Valukonis aptarė maždaug 200 puslapių knygos rengimo detales

Kostas Valukonis, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Juozas Vanagas knygą apie moterų chorą „Aidas“ tikisi išleisti dar šiemet, tad choro 55-osioms gyvavimo metinėms ji jau tikrai bus

2012 08 09


2012 08 07

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugpjūčio 7 d. portale „Elektrėnų kronika“ išspausdintas Julijos Kirkilienės straipsnis „Nepraleiskite progos įamžinti įvykius ir save”, pasakojantis apie „Versmės“ leidyklos leidžiamas „Lietuvos valsčių“ serijos knygas ir lokalinių tyrimų ekspediciją Vievyje. ▲2012 08 07


2012 08 06

UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATSTOVAI DOMISI LEIDYKLOS MONOGRAFIJOMIS. 2012 m. rugpjūčio 6 d. leidykloje apsilankė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė) ir Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius norėdami aptarti monografijos apie Pagėgius rengimo detales. Iš šio miestelio kilusi Šveicarijoje gyvenanti lietuvė, įsteigusi asmeninę premiją už Pagėgių krašto garsinimą, atvyko į Lietuvą dalyvauti Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV seime ir tikisi „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų rengimu sudominti ir daugiau užsienyje gyvenančių tautiečių.

Iš kairės: Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen aptarė ir 2013-aisiais numatomos Pagėgiuose rengti kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos tikslus, būsimos monografijos rengimo tvarką, ir Pasaulio lietuvių bendruomenės aktualijas

2012 08 07


2012 08 06

PRASIDĖJO DAR DVI EKSPEDICIJOS.

Juozas Girdvainis monografiją apie buvusį Žarėnų valsčių tikisi išleisti 2013 m. – miestelio 760 metų jubiliejui

2012 m. rugpjūčio 4 d. prasidėjo papildoma „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicija Žarėnuose, o rugpjūčio 6-ąją – Rietave. Ekspedicijose, kurių pirmoji tęsis iki rugpjūčio 11 d. (vadovas žurnalistas Juozas Girdvainis), o antroji – iki rugpjūčio 12-osios (vadovas „Versmės“ leidyklos istorikas Virginijus Jocys), dalyvauja po 6–8 mokslininkus ir kraštotyrininkus.

Šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar tris „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas – į Dūkštą (Ignalinos r.), Pakruojį (Pakruojo r.) ir archeologinių kasinėjimų į Jurgionių kapinyną greta Aukštadvario (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos).

2012 08 06


2012 08 05

GAUTA PARAMA. 2012 08 05 leidyklą pasiekė Elenos Augulienės, Vinco Šidlausko, Angelės Kirklienės, Alvydo Rankelės, Stasės ir Vladimiro Poddubnų, Irenos Zubauskienės, Alvydo Malinausko, Pauliaus Matekonio, Aldonos Basijokaitės, Brigitos Plastinkinos, Juliaus Grugždžio, Živilės Bakanienės, Valdo Chirv, Angelės Kielienės, Marijono Kielos, Stasės Zupkienės 544,00 Lt finansinė parama monografijai „RAMYGALA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2012 09 06


2012 08 04

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugpjūčio 4 d. laikraštyje Švenčionių krašto visuomenei „Žeimenos krantai” išspausdintas Povilo Šimkavičiaus interviu su būsimos knygos vyriausiąja redaktore ir sudarytoja Danute Grigiene „Rengiama monografija „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai”.  ▲2012 08 07


2012 08 04

LAIKRAŠTYJE RAŠOMA APIE EKSPEDICIJAS KUPIŠKYJE IR SKAPIŠKYJE. 2012 m. rugpjūčio 4 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ išspausdintas Ingridos Nagrockienės straipsnis „Į rajoną nusileido mokslininkų desantas“ apie leidyklos rengiamas monografijas „Kupiškis“ ir „Skapiškis“ bei lokalinių tyrimų ekspedicijas šių buvusių valsčių apylinkėse.  ▲2012 08 08


2012 08 02

GIMĖ PIRMOJI „VERSMĖS“ LEIDYKLOS ELEKTRONINĖ KNYGA. 2012 m. rugpjūčio 2 d. žengėme žingsnį į elektroninės leidybos platybes – elektroninių knygų parduotuvėje „Skaityklė.lt“ jau galima įsigyti pirmąją elektroninę „Versmės“ leidyklos knygą – Jūratės Statkutės de Rosales „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

2011 m. pasirodžiusi popierinė šios knygos laida tapo viena skaitomiausių Lietuvoje –užėmė aukštą 2-ąją vietą „Vagos“ knygynų tinklo perkamiausiųjų leidinių dešimtuke. Knygoje autorė pateikia indoeuropietiškos Vakarų kultūros ištakas, tyrimus ir apibendrintą daugelį metų rinktą informaciją apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie dabar baltais vadinamų tautų tėvynės reikšmę, apie proistore ir net paraistorija vadinamą praeitį iki Lietuvos krikšto.

Norėdami sužinoti daugiau ar įsigyti šią knygą (kaina – 7 Lt) spauskite čia. ▲2012 08 07


2012 08 01

SUSITIKIMAS VIEVIO KELIŲ MUZIEJUJE.

Nuo Vievio kilęs dr. Ričardas Skorupskas ir Vievio lokalinių tyrimų ekspedicijos dalyviai susitikime išsprendė daug juos dominančių klausimų

2012 m. rugpjūčio 1 d. Vievio kelių muziejuje įvyko šios kultūros įstaigos darbuotojų ir „Versmės“ leidyklos atstovų, Vievio lokalinių tyrimų ekspedicijos dalyvių susitikimas. Leidyklos redaktorė Jūratė Baltrukaitienė ir būsimos „Vievio“ monografijos sudarytojas bei vyriausiasis redaktorius drRičardas Skorupskas muziejininkams pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui 2018 m. skirtus leidyklos sumanymus, aptarė bendradarbiavimo galimybes, apžiūrėjo nuo 1972 m. renkamus muziejaus eksponatus.  ▲2012 08 07


2012 08 01

PAPILDOMA EKSPEDICIJA AUKŠTADVARYJE. 2012 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo

Rengiamos monografijos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Ona Gaidamavičiūtė daug pagalbos tikisi iš Aukštadvario regioninio parko darbuotojų ir miestelio seniūnės Jadvygos Dzencevičienės

papildoma „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicija Aukštadvaryje, kuri tęsis iki rugpjūčio 7 d. Ekspedicijoje, kuriai vadovauja rengiamos monografijos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Ona Gaidamavičiūtė, dalyvauja 15 mokslininkų ir kraštotyrininkų.

2012 07 31


2012 07 31

KAS NUVEIKTA PER LIEPĄ. 2012 m. liepos mėnesį leidykloje buvo gauti 55 nauji straipsniai (636 rankraščių puslapiai), parengta 20 naujų straipsnių maketų (125 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (31 p.). Elektroninio serialinio mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ visatekstėje interneto svetainėje www.llt.lt 2012 m. liepos 16 d. paskelbtas jubiliejinis 200-asis mokslinis straipsnis. Įvyko 13 2012 m. lokalinių tyrimų ekspedicijų, tarp jų ir 100-oji. Gauta 1 000,00 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2012 08 13


2012 07 31

APIE MUS RAŠO. 2012 m. liepos 31 d. portale „Valstietis“ paskelbtas žurnalistės Lilijos Valatkienės straipsnis „Monografijų rengėjai dirba ateitiems kartoms”, pasakojantis apie „Versmės” leidyklos sumanymą parengti 100 išsamių monografijų apie buvusius šalies valsčius ir 100-ąją kompleksinę lokalinių tyrimų ekspediciją Panevėžyje. ▲2012 07 31


2012 07 31

KOLEGA KRISTUPAS – JAU DOKTORANTAS. Malonu pasidžiaugti, kad 2012 m. 

Kristupas po ketverių metų studijų tikisi tapti mokslų daktaru

liepos 4 d.  leidyklos bendradarbis Kristupas (Kšištof Tolkačevski), šiemet Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete baigęs paveldo informacijos ir komunikacijos magistro studijas, priimtas į šios krypties doktorantūros studijas.

Sveikiname Kristupą ir linkime sėkmės kopiant į mokslo aukštumas.

2012 07 31


2012 07 31

APIE MUS RAŠO. 2012 m. liepos 28 d. „Gimtajame Rokiškyje“ išspausdintas  žurnalistės Dalios Zibolienės straipsnis „Versmės“ ekspedicijos po Kamajus ir Panemunį“, pasakojantis apie mokslininkų ir kraštotyrininkų tyrinėjimus šiame regione bei leidyklos rengiamas monografijas. ▲2012 07 31


2012 07 30

PRASIDĖJO LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS KUPIŠKYJE IR SKAPIŠKYJE, RAMYGALOJE BEI VIEVYJE. 2012 m. liepos 30 d. prasidėjo „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos Kupiškyje ir Skapiškyje, Ramygaloje bei Vievyje, kurios tęsis iki rugpjūčio 5 d. Ekspedicijoms, kuriose dalyvauja 14–30 mokslininkų ir kraštotyrininkų, vadovauja būsimų monografijų vyriausieji redaktoriai ir sudarytojai Aušra Jonušytė, Gražina Navalinskienė ir dr. Ričardas Skorupskas.

Prieš išvykdama į ekspediciją Kupiškyje ir Skapiškyje istorikė Aldona Vasiliauskienė su leidyklos vadovu Petru Jonušu aptarė daug klausimų.

Šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar keturias „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas į Rietavą (Rietavo sav.), Dūkštą (Ignalinos r.), Pakruojį (Pakruojo r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2012 07 30


2012 07 30

APIE MUS RAŠO IR PASAKOJA. 2012 m. liepos 30 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas šio laikraščio žurnalistės Jūratės Mičiulienės straipsnis „Valsčiai: istorija pro mikroskopą”, pasakojantis apie „Versmės” leidyklos organizuojamas kompleksines lokalinių tyrimų ekspedicijas ir sumanymą parengti 100 išsamių monografijų apie buvusius šalies valsčius, jų istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, šių knygų rengimo ypatumus.

2012 m. liepos 30 d. Lietuvos radijo programa „Ryto allegro“ transliavo žurnalistės Ramintos Jonykaitės parengtą reportažą iš 100-osios „Versmės” leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos Panevėžyje. 

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

  2012 07 30


2012 07 30

SPAUDA RAŠO APIE 100-ĄJĄ LEIDYKLOS EKSPEDICIJĄ. 2012 m. liepos 13 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas LR korespondentės Virginijos Petrauskienės straipsnis „Panevėžio istorijai – tūkstantis puslapių”, pasakojantis apie rengiamą Panevėžio monografiją ir 100-ąją „Versmės” leidyklos kompleksinę lokalinių tyrimų ekspediciją šiame mieste. Tą pačią dieną „Panevėžio balse” išspausdintas šio leidinio žurnalistės Raimondos Mikučionytės straipsnis „Monografija primins Panevėžio praeitį” apie ekspediciją ir rengiamą išsamią monografiją „Panevėžys”.

2012 m. liepos 10 d. „Vorutoje” paskelbta informacija: „Versmės“ leidyklos rengiamų Lietuvos lokalinių mokslinių tyrimų 10-metį įprasmino šimtoji ekspedicija”. ▲2012 07 30


2012 07 23

PRASIDEDA LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJA PABRADĖJE. 2012 m. liepos 23 d. prasideda „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Pabradėje, kuri tęsis iki liepos 29 d. Be mokslininkų, šioje ekspedicijoje gausiai dalyvaus Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojos, kurios kalbins savo krašto žmones, išsaugojusius lietuviškąsias tradicijas, kultūrą, papročius. Ekspedicijos vadovė – monografijos „Pabradė“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Laima Markauskienė.

Be minėtosios, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 7 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas į Kupiškį, Skapiškį (Kupiškio r.), Ramygalą (Panevėžio r.), Vievį (Elektrėnų sav.), Rietavą (Rietavo sav.), Dūkštą (Ignalinos r.), Pakruojį (Pakruojo r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). 2012 07 23


2012 07 21

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA SEDOJE. 2012 m. liepos 21 d. Sedoje jau dešimtą kartą vykusiame jubiliejiniame festivalyje „Geid vuolongelė“ muzikologas Vaclovas Juodpusis miestelio gyventojams ir svečiams pristatė „Versmės“ leidyklos rengiamą „Lietuvos valsčių“ seriją. Ne vienas renginio dalyvis vartė knygas ir stebėjosi šiuo sumanymu, įamžinančiu Lietuvos istoriją. Renginyje dalyvavęs Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius stebėjosi jau išleistomis knygomis ir sakė nekantriai lauksiantis, kada ir Sedos miestelio šviesuoliai galės talkinti knygai apie Sedos valsčių.

Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras
Muzikologas Vaclovas Juodpusis pristato „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas
Muzikologas Vaclovas Juodpusis ir Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius

2012 09 05


2012 07 21

SPAUDA RAŠO APIE EKSPEDICIJĄ PABRADĖJE. 2012 m. liepos 21 d. portale „Švenčionių kraštas“ paskelbtas monografijos „Pabradė“ vyriausiosios redaktorės ir sudarytojos Laimos Markauskienės straipsnis „Vyks pirmoji kompleksinė monografijos „Pabradė“ autorių ir bendradarbių ekspedicija“.  ▲2012 08 09


2012 07 19

GAUTA PARAMA. 2012 07 19 leidyklą pasiekė  Lietuvos prekių mokslo draugijos 1 000,00 Lt finansinė parama monografijai „ŠEDUVA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. 2012 08 07


2012 07 17

APIE MUS RAŠO. 2012 m. liepos 17 d. laikraštyje „Panevėžio rytas“ išspausdintas monografijos „Ramygala“ vyriausiosios redaktorės ir sudarytojos Gražinos Navalinskienės straipsnis „Atsiminimai suguls į monografiją”, kviečiantis autorius dalyvauti „Versmės“ leidyklos kompleksinėje lokalinių tyrimų ekspedicijoje Ramygaloje. 2012 08 22


2012 07 16

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS LIETUVOS LOKALINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ 10-METĮ ĮPRASMINO 100 LAUKO TYRIMŲ EKSPEDICIJŲ IR 200 MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ. Elektroninio serialinio mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ visatekstėje interneto svetainėje www.llt.lt 2012 m. liepos 16 d. paskelbtas jubiliejinis 200-asis mokslinis straipsnis – archeologo, prof. habil. dr. Mykolo Michelberto „Daujėnų pilkapynas“, parašytas serijos monografijai „Daujėnai“.

Nuoširdžiai dėkodami visiems autoriams, talkininkams ir skaitytojams, maloniai kviečiame domėtis Lietuvos lokalinių tyrimų naujienomis, o mokslininkus, bakalaurus, magistrantus ir doktorantus būti ne tik aktyviais skaitytojais, bet ir dalyvauti kasmetėse ekspedicijose, rašyti mokslinius straipsnius.

Maloniai laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų, kurie padėtų gerinti tiek pačius Lietuvos lokalinius tyrimus, tiek ir jų rezultatų publikavimą, taip pat maloniai kviečiame Jums patogiu laiku apsilankyti „Versmės“ leidykloje, kur galėsime betarpiškai pabendrauti, atsakyti į visus rūpimus klausimus, susitarti dėl ateities planų.

2012 07 16


2012 07 16

PRASIDĖJO LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJA KALTANĖNUOSE, LABANORE, REŠKUTĖNUOSE. 2012 m. liepos 16 d. prasidėjo „Versmės“ leidyklos pakartotinė lokalinių tyrimų ekspedicija Švenčionių krašte. Net 25 ekspedicijos dalyviai nuo šiandien iki liepos 22 d. lankysis Kaltanėnų, Labanoro, Reškutėnų seniūnijose ir jų apylinkėse. Ekspedicijos vadovė – monografijos „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Danutė Grigienė.

Be minėtos, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 8 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas į Pabradę (Švenčionių r.), Kupiškį, Skapiškį (Kupiškio r.), Ramygalą (Panevėžio r.), Vievį (Elektrėnų sav.), Rietavą (Rietavo sav.), Dūkštą (Ignalinos r.), Pakruojį (Pakruojo r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2012 07 16


2012 07 12–13

„VERSMĖS“ LEIDYKLA PRISTATYTA „PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SUVAŽIAVIME“.

2012 m. liepos 13–14 d. „Versmės“ leidykla ir jos veikla buvo pristatyta  „Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime“, kuris vyko Prienuose, Visuomenės harmonizacijos parke. Dalyviai labiausiai domėjosi „Lietuvos valsčių“ serijos idėja ir darbais. Dauguma lankytojų nustebdavo pirmą kartą sužinoję apie „Mėlynųjų vandenų pergalę“ ir vykdomą tarptautinį projektą šiai pergalei paminėti. Prie bendro („Versmės“ ir „Keliautojų klubo“) stendo būriavosi minios žmonių.

Pagrindiniu traukos objektu tapo nuolat demonstruojamas filmas „2000 km istorijos“, lankytojai palankiai vertino būsimą filmo DVD formatu pasirodymą prekyboje. Ypač džiaugėsi užsienio lietuviai, nes anglų kalba panašių projektų nėra.

Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ domėjosi JE Prezidentas Valdas Adamkus, JE Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kiti Lietuvos valdžios, visuomenės, pasaulio jaunimo atstovai.

2012 07 20


2012 07 12

Į KIEK PUSLAPIŲ SUTILPS PANEVĖŽIO ISTORIJA? 2012 m. liepos 12 d. būrys Lietuvos kultūra ir istorija besidominčių žurnalistų, leidyklos bendradarbių, bičiulių išvyko į 100-ąją kompleksinę lokalinių tyrimų ekspediciją Panevėžyje. Pasikalbėję su ekspedicijos dalyviais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (papasakoti ką turėjo visi jos dalyviai: ir buvęs ilgametis miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas, pramonės kūrimosi mieste žinovas dr. Bronius Kačkus, „Tėviškės“ klubo, bendruomenės „Senamiestiečiai“ atstovai, surinkę daug istorinės informacijos ir net leidžiantys laikraštėlį „Senamiestietis“, ir jaunutės studentės, tyrinėjančios kapines, panevėžiečių požiūrį į tautinį kostiumą), apžiūrėję bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrių, lydimi 100-osios „Versmės“ leidyklos kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijos Panevėžyje vadovės dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės ir kitų žinovų, patraukėme pasidairyti po mietą. Įspūdžiais dalijomės ir pietaudami „Kakadu“ kavinėje, žvelgdami į Laisvės aikštę ir Senvagę. Daugiausia diskutavome, kodėl Panevėžyje, mieste, kuriame gyveno ir dirbo daug istorinių asmenybių, nėra nė vieno memorialinio muziejaus. Beje, panevėžiečiai išreiškė viltį, kad gal šią keblią situaciją padės išspręsti pradėta rengti monografija apie Panevėžį.

M. Romerio universiteto profesorė dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, kuri, beje, yra ir žymaus lietuvių aktoriaus ir režisieriaus Jono Aleknos dukra, monografiją apie Panevėžį tikisi išleisti miesto 510 m. jubiliejui, 2013 m. Tad važiuojant iš Panevėžio atgal į Vilnių „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų komisijos narys, sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas emeritas Romualdas Grigas tarp kitų klausimų su leidyklos bičiuliais ir žurnalistais svarstė, kiek tomų apims Panevėžio istorija.

Ilgametis miesto vadovas dr. Bronius Kačkus dalijasi prisiminimais

Panevėžio kraštotyros muziejaus bendrdarbė su atvykusiųjų grupe prie miesto pradžią žyminčio akmens

Algirdas Junušis su savo sukurtu Panevėžio proistoriniu žemėlapiu

Ramiai teka Nevėžis

Mitiniai dievai Algirdo Jonušio dirbtuvėje Atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno aktorius, režisierius Jonas Alekna, kuriam liepos 20 d. būtų sukakę 95 metai

2012 07 20


2012 07 09

LIEPOS 9-ĄJĄ PRASIDĖJO DAR PENKIOS „VERSMĖS“ LEIDYKLOS LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS, TARP JŲ – 100-OJI – PANEVĖŽYJE.

100-osios „Versmės“ leidyklos kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijos į Panevėžį vadovė dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė yra nusiteikusi vieną darbo dieną skirti į ekspediciją atvyksiantiems žurnalistams.

2012 m. liepos 9 d. prasidėjo net penkios leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos: Panevėžyje (vadovė dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė), Skuode (vadovas Jonas Grušas), Žygaičiuose (Tauragės r., vadovė Zita Jakienė ), Babtuose (Kauno r., vadovas Damijonas Šniukas), Kelmėje (vadovas Alfonsas Alijošius), kurios tęsis iki liepos 15 d.

Ekspedicija į Panevėžį – jau 100-oji „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicija (pirmoji vyko 1999 m. vasarą Širvintose). Tiesa, ji kiek kitokia: vyksta dideliame mieste, dauguma jos dalyvių – panevėžiečiai, tik keli tyrėjai atvyksta iš kitur. Į šią ekspediciją liepos 12 d. atvyks ir būrys šalies žurnalistų, nušviesiančių šią jubiliejinę ir kitas leidyklos ekspedicijas.

Liepos 10 d. prasidės ilgiausia šių metų vasaros ekspedicija į Panemunį (Rokiškio r., vadovas Venantas Mačiekus), kuri tęsis iki liepos 22 d.

Be minėtų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 9 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas: į Pakruojį, Kupiškį, Rietavą, Vievį (Elektrėnų sav.), Ramygalą (Panevėžio r.), Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus (Švenčionių r.), Pabradę (Švenčionių r.), Dūkštą (Ignalinos r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos).

Skuodo ekspedicijos dalyviai, iš šio miesto kilę žurnalistai (iš kairės) Stasys Gutautas ir Juozas Šorys, atvyko į leidyklą pasiimti ekspedicijai skirtų priemonių.

Žygaičių ekspedicijos dalyviams skirtas priemones atsiėmė šio miestelio bendruomenės pirmininko Jono Nairanausko marti vilnietė Lina Nairanauskienė, viena iš rengiamos monografijos iniciatorių, su sūneliu Motiejumi.

2012 07 09


2012 07 07

SPAUDA RAŠO APIE KELMĖS EKSPEDICIJĄ. 2012 m. liepos 7 d. laikraštyje „Bičiulis“ išspausdintas rengiamos monografijos „Kelmė“ vyriausiojo redaktoriaus Alfonso Alijošiaus straipsnis „Buriasi monografijos „Kelmė“ autoriai“ apie būsimą lokalinių tyrimų ekspediciją. ▲2012 08 07


2012 07 06

MINDAUGO KARŪNAVIMO DIENĄ TAURAGNUOSE KALBĖTA IR APIE BŪSIMĄ SALDUTIŠKIO MONOGRAFIJĄ. 2012 m. liepos 6 d. Tauragnų kultūros namuose buvo atidaryta paroda, skirta miestelio iškiliems žmonėms pagerbti, „Versmės“ leidyklos redaktorė, būsimos Saldutiškio monografijos sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė pristatė „Versmės“ leidyklos sumanymą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui parengti 100 solidžių monografijų apie buvusius šalies valsčius, pakvietė kraštiečius bendradarbiauti rengiant „Saldutiškio“ monografiją. Šventėje dalyvavo Utenos mokytojų folklorinių šokių kolektyvas „Levindra“, Tauragnų kultūros centro meno mėgėjai, skaitovai. ▲2012 07 10


2012 07 05

KNYGA „ČIA MANO IR TAVO PAGĖGIAI“ PRISTATYTA ANT RAMBYNO KALNO. 2012 m. liepos 5 d. vakare buvo atvežta ką tik „Versmės“ leidyklos išleista, Pagėgių bendruomenės asociacijos sudaryta knyga – „Čia mano ir Tavo Pagėgiai“. Tą pačią dieną ji iškeliavo į Pagėgius, o liepos 6-ąją, Lietuvos valstybės dieną, šis bendruomenenės asociacijos dešimtmečiui skirtas leidinys buvo pristatytas ant Rambyno kalno, ant kurio Pagėgių bendruomenė jau trečią kartą minėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo karūnavimo dieną ir savo veiklos dešimtmetį.

Knygą „Čia mano ir Tavo Pagėgiai” apžiūri (iš kairės): Lietuvos respublikos konsulė Sovetske Liuda Kleimionova, Pagėgių Švento Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio žmona vilkyškietė Laimutė Komskienė.

2012 07 10


2012 07 04

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „DŪKŠTO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. liepos 4 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „DŪKŠTO“ monografijos (vyr. redaktorė Živilė Gurauskienė) straipsnio rankraštis – Rimanto Klimo „Juozas Klimas – žemdirbys, poetas, kankinys“. ▲2012 09 14


2012 07 03

FIZIKOS PROFESORIUS RENGIA KNYGĄ APIE ATMOSFEROS REIŠKINIUS. 2012 m. liepos 3 d. leidykloje apsilankė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Audrius Dubietis, besidomintis optiniais atmosferos reiškiniais. Sutarta išleisti profesoriaus sudarytą knygą apie atmosferos reiškinius.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir prof. habil. dr. Audrius Dubietis įsitikinę, kad be darbo kiekvienam žmogui labai svarbūs yra ir jo pomėgiai. Prof. A. Dubiečio pomėgiai netrukus taps „kūnu“ – knyga apie optinius atmosferos reiškinius.

2012 07 04


2012 07 02

EKSPEDICIJŲ DALYVIAI JAU TYRINĖJA MOSĖDĮ IR RASEINIUS. 2012 m. liepos 2 d. prasidėjo dvi „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos, kurios tęsis iki liepos 8-osios. Tai ekspedicija į Mosėdį (vadovas Virgilijus Pajarskas) ir pakartotinė į Raseinius (vadovas dr. Egidijus Mažintas).

Be minėtų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 15 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į Panevėžį, Pakruojį, Kupiškį, Rietavą, Kelmę, Skuodą, Babtus (Kauno r.), Vievį (Elektrėnų sav.), Panemunį (Rokiškio r.), Ramygalą (Panevėžio r.), Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus (Švenčionių r.), Žygaičius (Tauragės r.), Pabradę (Švenčionių r.), Dūkštą (Ignalinos r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2012 07 02


2012 06 30

KAS NUVEIKTA PER BIRŽELĮ. 2012 m. birželio mėnesį leidykloje buvo gauti 45 nauji straipsniai (984 rankraščių puslapiai), parengta 80 naujų straipsnių maketų (539 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (44 p.). Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija pasipildė 20-uoju nariu – dr. Dariumi Stončiumi, atsakingu už biologijos srities straipsnius. Pradėta rengti monografija „SALDUTIŠKIS“. Vyko 5-ios 2012 m. lokalinių tyrimų ekspedicijos. Gauta 14 300,00 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2012 07 09


2012 06 30

SALAKIEČIAMS PRISTATYTA KNYGA APIE SALAKO KRAŠTĄ. 2012 m. birželio 30 d. Salako kultūros namuose pristatyta „Versmės“ leidyklos išleista knyga „Salako kraštas“. Renginyje, kurį vedė Salako seniūnas Renius Kisielius, dalyvavo leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė, prof. habil. dr. Audrius Dubietis, istorikas medievistas Tomas Baranauskas, istorikas Martynas Maniušis ir kiti knygos autoriai.

Knygos vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė pabrėžė, kad šia knyga jos domėjimas šiuo turtingos istorijos kraštu tik prasidėjo – jau kitais metais turėtų pasirodyti ne mažesnė kaip 1 000 p. apimties „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Salakas“.

Salako garbės pilietis, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi Algirdas Vapšys su žmona Eugenija šventėje džiaugėsi įsigiję naują knygą apie gimtinę

Pristatę knygą „Salako kraštas“, jos vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė ir istorikas medievistas Tomas Baranauskas dar ilgai bendravo su salakiečiais, patys ja prekiavo

2012 07 10


2012 06 28

PO DŽIUGIŲ SUTIKTUVIŲ LEIDYKLOJE KNYGA „SALAKO KRAŠTAS“ SKUBĖS Į GIMTINĘ.

„Salako krašto“ sutiktuvėse leidykloje Vida Girininkienė skubėjo sklaidyti dar „šiltus“ knygos puslapius

2012 m. birželio 28 d. į leidyklą atvežta ką tik išleista istorikės Vidos Girininkienės sudaryta knyga „Salako kraštas“. Daugiau kaip 400 puslapių knygoje – 22 straipsniai, pasakojantys apie šio krašto praeitį, bažnyčios ir vienuolyno istoriją, valsčiaus savivaldos formavimąsi, raidą, švietimą 1918–1940 m., antisovietinį pasipriešinimą pokariu. Knygos straipsniuose ir nuotraukose atsispindi ir kai kurie krašto papročiai, dabartinio gyvenimo momentai.

Tai jau penktoji istorikės V. Girininkienės parengta knyga, kuri birželio 30-ąją bus pristatyta Salako kultūros namuose. ▲2012 06 29


2012 06 27

DOVANOS LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO BIBLIOTEKAI. 2012 m. birželio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos direktorė Rūta Pleskauskienė atsiėmė „Versmės” leidyklos dovanotas monografijas „Laukuva” (dvi dalys), „Gelvonai”, „Baisogala“, „Gruzdžiai”, „Endriejavas”, „Vepriai”, „Žeimelis” (dvi dalys) ir „Panemunėlis” (dvi dalys) – iš viso vienuolika monografijų, surašytų į dailų knygų dovanojimo–perdavimo aktą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto biblioteka dabar turi visą „Lietuvos valsčių” leidinių seriją. 2012 06 29


2012 06 26

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „BARTNINKŲ. LANKELIŠKIŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. birželio 26 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „BARTNINKŲ. LANKELIŠKIŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Antanas Rupeika) straipsnio rankraštis – Ievos Švarcaitės „Bartninkų valsčiaus litogeninis pagrindas“. ▲2012 09 14


2012 06 26

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „GRAŽIŠKIŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. birželio 26 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „GRAŽIŠKIŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Antanas Rupeika) straipsnio rankraštis – Rimanto Šlinkšio „Gražiškiai ir apylinkės rinktiniuose XVII–XX amžiaus topografiniuose žemėlapiuose“. ▲2012 09 14


2012 06 26

PRADEDAMA MONOGRAFIJA „SALDUTIŠKIS“.

Rengdama monografiją „Saldutiškis“ vyr. redaktorė sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė tikisi sulaukti pagalbos iš savo vyro Gintauto Baltrukaičio, Saldutiškyje puoselėjančio senelių sodybą.

2012 m. birželio 26 d. leidyklos redaktorė Jūratė Baltrukaitienė pradėjo rengti monografiją apie Saldutiškį (Utenos r.). Sutikusi tapti būsimos knygos vyr. redaktore sudarytoja J. Baltrukaitienė pirmiausia su monografiją apie gretimus Kaltanėnų, Labanoro ir Reškutėnų valsčius rengiančia Danute Grigiene „pasidalino kaimus“ – išsiaiškino buvusių valsčių ribas. Tai padaryti daug kebliau negu daugelyje kitų vietovių, nes čia ėjo demarkacinė linija, vieni kaimai liko Lietuvos, o kiti – Lenkijos teritorijoje.  2012 06 28


2012 06 26

GAUTA PARAMA. 2012 06 26 leidyklą pasiekė  švietėjo Antano Poderio paramos fondo 14 000,00 Lt finansinė parama monografijai „SALAKAS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Salakas. 2012 06 27


2012 06 26

RAŠO APIE EKSPEDICIJAS GRAŽIŠKIUOSE, BARTNINKUOSE IR LANKELIŠKIUOSE. 2012 m. birželio 26 d. Vilkaviškio r. laikraštyje „Santaka“ paskelbtas Renatos Vitkauskienės straipsnis „Pietinės rajono dalies istorija suguls į monografijos puslapius“ apie šiame rajone birželio 11–25 d. vykusias monografijų autorių kompleksines lokalinių tyrimų ekspedicijas. ▲2012 06 27


2012 06 25

LIETUVOS RADIJO „RYTO GARSUOSE“ – APIE VASAROS EKSPEDICIJAS. 2012 m. birželio 25 d. „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas Lietuvos radijo programoje „Ryto garsai“ kalbėjo apie leidyklos organizuojamas vasaros ekspedicijas. Būtent jos yra rengiamų monografijų apie buvusius šalies valsčius, jų istoriją nuo seniausių laikų pradžia. Šią vasarą leidykla surengs 21 kompleksinę „Lietuvos valsčių“ serijos autorių lokalinių tyrimų ekspediciją. Iš viso nuo 1999 m. bus surengta 114 ekspedicijų.

„Versmės“ leidykla tikisi iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, 2018-ųjų, išleisti šimtą daugiatomės Lietuvos istorijos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų. Kalbėdamas radijo laidoje P. Jonušas pabrėžė, kad šiam sumanymui įgyvendinti būtina ir valstybės parama.

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

2012 06 25 


2012 06 25

BIRŽELIO 25-ĄJĄ PRASIDĖJO DAR DVI EKSPEDICIJOS. 2012 m. birželio 25 d. prasidėjo dar dvi šių metų „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos. Ekspedicija Palangoje (vadovas – Stanislovas Balčiūnas) tęsis iki liepos 4 d., o ekspedicija Alantoje (Molėtų r., vadovas – Alfredas Dominauskas) – iki liepos 1 d.

Be šių ekspedicijų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 17 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į Panevėžį, Raseinius, Pakruojį, Kupiškį, Rietavą, Kelmę, Skuodą, Babtus (Kauno r.), Mosėdį (Skuodo r.), Vievį (Elektrėnų sav.), Panemunį (Rokiškio r.), Ramygalą (Panevėžio r.), Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus (Švenčionių r.), Žygaičius (Tauragės r.), Pabradę (Švenčionių r.), Dūkštą (Ignalinos r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2012 06 25


2012 06 21

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „PANEVĖŽIO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2012 m. birželio 21 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „PANEVĖŽIO“ monografijos (vyr. redaktorė prof. Rita Bieliauskienė) straipsnio rankraštis – Jono Šukio „Panevėžio mokytojų seminarija pokariu“. ▲2012 09 14


2012 06 19

GAUTA PARAMA. 2012 06 19 leidyklą pasiekė  Vytauto Venckevičiaus 200,00 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2012 06 20


2012 06 18

BIRŽELIO 18-ĄJĄ – DVIEJŲ EKSPEDICIJŲ PRADŽIA. 2012 m. birželio 18 d. prasidėjo dvi šiųmetės „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos, truksiančios iki birželio 24 d. Tai – ekspedicija į Bartninkus ir Lankeliškius (Vilkaviškio r., vadovas – architektas Antanas Rupeika) ir pakartotinė į Druskininkus (vadovas – dr. Egidijus Mažintas).

Be šių ekspedicijų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 19 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į Panevėžį, Palangą, Raseinius, Pakruojį, Kupiškį, Rietavą, Kelmę, Skuodą, Babtus (Kauno r.), Mosėdį (Skuodo r.), Vievį (Elektrėnų sav.), Panemunį (Rokiškio r.), Ramygalą (Panevėžio r.), Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus (Švenčionių r.), Žygaičius (Tauragės r.), Alantą (Molėtų r.), Pabradę (Švenčionių r.), Dūkštą (Ignalinos r.), archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2012 06 18


2012 06 15

SPAUDA RAŠO APIE EKSPEDICIJĄ DRUSKININKUOSE. 2012 m. birželio 15 d. „Druskininkų naujienose“ išspausdintas dr. Egidijaus Mažinto straipsnis „Antroji „Versmės” leidyklos ekspedicija Druskininkų krašte”, o „Druskonyje“ – informacija „Pasirodys Druskininkų monografija”, pasakojantys apie pakartotinę „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspediciją ir jos tikslus. ▲2012 06 29


2012 06 15

SPAUDA RAŠO APIE EKSPEDICIJĄ ALANTOJE. 2012 m. birželio 15 d. Molėtų krašto laikraštyje „Vilnis“ paskelbta Alfredo Dominausko publikacija „Mokslinė ekspedicija“ apie birželio 25–liepos 1 d. Alantoje vyksiančią rengiamos monografijos „Alanta“ autorių kompleksinę lokalinių tyrimų ekspediciją po buvusio valsčiaus apylinkes. Birželio 26 d. numatytas ekspedicijos dalyvių susitikimas su krašto bendruomenės vadovais ir visuomenės atstovais Alantos seniūnijoje. 2012 06 25


2012 06 15

SEIMO NARYS SAULIUS STOMA PARENGĖ KNYGĄ APIE PASTARŲJŲ METŲ ĮVYKIUS ŠALYJE 

Žurnalistė Aušrinė Šimienė, Seimo narys, publicistas Saulius Stoma ir leidyklos vadovas Petras Jonušas aptarė būsimojo leidinio viziją ir iliustracijas. Tai bus solidi, mažiausiai 400 puslapių knyga su to metų įvykių iliustracijomis. Dalis nuotraukų šalies gyventojams jau žinomos, dalis – neskelbtos spaudoje.

2012 m. birželio 15 d. leidykloje apsilankė Seimo narys, žurnalistas ir publicistas Saulius Stoma ir žurnalistė Aušrinė Šimienė. Jie yra numatę išleisti knygą apie svarbiausius per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje nutikusius įvykius, kurią norėtų pavadinti „Politika maro metu“. Tai bus aliuzija į A. Kamiu kūrinius. Knygoje bus publikuojami per pastaruosius ketverius metus parašyti Seimo nario straipsniai, atspindintys jo asmeninę nuomonę, greta bus pateiktas ir tų įvykių, apie kuriuos kalbama straipsniuose, apibendrinimas. Jį parengė žurnalistė A. Šimienė. Pasak autorių, knyga bus tarsi ketverių metų istorijos ir politologijos vadovėlis, įdomi ne tik politika besidomintiems žmonėms, bet ir tiems, kurie nežino, kas tais metais vyko šalyje, nedalyvavo tuose įvykiuose. ▲2012 06 19


2012 06 15

SEIME – RIMANTO DICHAVIČIAUS KNYGA „LAISVĖS PAŽENKLINTI“. 2012 m. birželio 15 d. Seime buvo pristatytas „Versmės“ leidyklos išleistas įspūdingas poligrafinis leidinys – Rimanto Dichavičiaus „Laisvės paženklinti“. Jo pirmajame tome pristatomi 67 dailininkai, visų kūrybos žanrų kūriniai – skulptūra, tapyba, grafika, dizainas, vitražas, įtvirtinantys Lietuvos valstybingumą, praplečiantys mūsų istorijos ir kultūros erdvę.

Taip gausiai meno kūriniais iliustruoto albumo dar neturėjome.

Knygos pristatyme dalyvavo Seimo nariai, pats knygos autorius, jo draugai ir kolegos.

2012 08 21


2012 06 14

MEZGASI MONOGRAFIJA APIE TVERUS. 2012 m. birželio 14-oji – monografijos „Tverai“ rengimo pradžia. Tądien leidykloje pasirašytas ketinimų protokolas rengti knygą apie šį istorine praeitimi turtingą miestelį, rašytiniuose šaltiniuose, Ipatijaus kronikoje pirmą kartą paminėtą 1251 m., kai į žemaičių kunigaikščio Vykinto pilį-tvirtovę buvo atvykęs Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas.

Monografijos rengimo iniciatyvinės grupės nariai domėjosi „Lietuvos valsčių“ serijos knygų rengimo sąlygomis, struktūra, autorių kolektyvo subūrimo principais. Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zalepūga, vidurinės mokyklos direktorė Aldona Sūdžiuvienė, bendruomenės atstovai Albinas Maslauskas, Irena Liškuvienė, Varnių regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Praeras pažadėjo ir patys parašyti straipsnių būsimai monografijai, ir burti tai galinčius daryti kraštiečius. Pirmoji užduotis – rasti, kas sutiktų būti šios monografijos sudarytoju ir vyriausiuoju redaktoriumi.

Monografijos „Tverai“ rengimo iniciatyvinės grupės nariai (iš kairės): Tverų vidurinės mokyklos direktorė Aldona Sūdžiuvienė, Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zalepūga, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, istorikas Virginijus Jocys, Tverų bendruomenės atstovas, AB „Plungės lagūna” direktoriaus pavaduotojas Albinas Maslauskas, Varnių regioninio parko turizmo centro darbuotoja Irena Liškuvienė ir šio parko direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Praeras monografiją tikisi parengti 2016 m. – 775-osioms miestelio paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinėms.

Atsisveikindami su leidykla monografijos „Tverai“ iniciatyvinės grupės nariai nusifotografavo prie Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“ plakato. Jei ne Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalė 1362 m. (kitais duomenimis, 1363 m.) prie pietinio Bugo intako, sustabdžiusi totorių Aukso ordos slinktį į Europą, mūsų ir kaimyninių šalių istorija būtų buvusi visai kitokia.

2012 06 14


2012 06 13

MOKSLO DARBŲ KOMISIJOJE – DVIDEŠIMTASIS NARYS. 2012 m. birželio 13 d. leidykloje apsilankė biomedicinos mokslų daktaras Darius Stončius. Jaunas ir veržlus Gamtosaugos projektų vystymo fondo ekspertas sutiko papildyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų komisijos narių būrį ir tapo dvidešimtuoju jos nariu. Dr. D. Stončius kuruos mokslinius biologijos srities straipsnius.

Tikimės, kad dr. D. Stončiaus publikacijų išvysime ir „Lietuvos lokalinių tyrimų“ tomuose.

Biologijos mokslų daktarui linkime sėkmingo ir svaraus darbo.  ▲2012 06 14


2012 06 13

ŽINIASKLAIDA SKELBIA VASAROS EKSPEDICIJŲ PRADŽIĄ. 2012 m. birželio 11–13 d. „Valstiečių laikraštyje“ ir tinklalapiuose www.delfi.lt, www.valstietis.lt pasirodė Daivos Červokienės straipsniai, pasakojantys apie pirmąją „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspediciją Gražiškiuose. ▲2012 06 13


2012 06 11

PRASIDĖJO 2012 METŲ KOMPLEKSINĖS LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS.

Gražiškių ekspedicijos dalyviai Vygrelių kaime.

 2012 m. birželio 11 d. prasidėjo pirmoji šiais metais „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Gražiškiuose (Vilkaviškio r.).

Pasak ekspedicijos vadovo architekto Antano Rupeikos, birželio 11–16 d. Gražiškiuose darbuosis dešimt mokslininkų ir kraštotyrininkų: geografai tyrinės apylinkes, etnologai domėsis papročiais, švenčių tradicijomis ir kulinariniu paveldu, architektai, dailininkė dizainerė ieškos įdomesnių sodybų ir jas aprašys, chemijos mokslų daktaras domėsis audimu ir audinių bei siūlų dažymu, kalvyste, o sociologė – švietėjiška veikla.

A. Rupeika su žmona Marija, kuri taip pat yra architektė, humanitarinių mokslų daktarė, tyrinės sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūrą, kaimo turizmo sodybas. ▲2012 06 11


2012 06 09

„KULTŪROS SAVAITĖJE“ – ISTORIKĖS V. GIRININKIENĖS PAMĄSTYMAI APIE RASŲ KAPINES. 2012 m. birželio 9 d. pirmoji Lietuvos radijo programa laidoje „Kultūros savaitė“ transliavo pokalbį su leidyklos istorike, senųjų kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene, skirtą Europos Sąjungos minimai kapinių savaitei. Pirmąją birželio savaitę Europos gyventojai lanko istorines kapines, prisimena jose besiilsinčius garsius žmones. Vilniuje, vaizdingame Rasų–Rybiškių kalnyne, 1801 m. įsteigtos Rasų kapinės, beje, pirmosios Lietuvoje už miesto ribų, yra reikšmingas ir įdomus memorialinis paminklas. Jose ilsisi daugiausia žmonių, dariusių įtaką tautos ir valstybės likimui. Tačiau šis memorialas griūva, sostinės valdžia nepajėgia jo sutvarkyti, reprezentuoti ir garsinti. Šias ir kitas problemas radijo laidoje ir gvildeno istorikė V.Girininkienė. ▲2012 06 15


2012 06 08

APIE MUS RAŠO. 2012 m. birželio 8 d. Jonavos r. laikraštyje „Naujienos“ išspausdintas Mariaus Glinsko reportažas „Prasmingas nugarmėjusių šešių amžių aidas“ apie Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvykusį G. Kaltenio knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 km istorijos“ pristatymą. Apie renginį rodyta ir per Jonavos televiziją. ▲2012 06 19


2012 06 06

APIE MUS RAŠO. 2012 m. birželio 6 d. laikraštyje „Bičiulis“ išspausdintame Laimos Stonienės straipsnyje „Apimti pasaulį, priglaust prie širdies“ rašoma apie Kelmės kultūros centre vykusį Maironiui skirtą vakarą, kuriame rengiamos „Kelmės“ monografijos vyriausiasis redaktorius Alfonsas Alijošius papasakojo apie būsimą knygą ir siekį pateikti joje kuo daugiau kaimų istorijų.  ▲2012 08 07


2012 06 06

AIŠKĖJA KNYGOS APIE ANTRĄJĮ ŽYGĮ ŽEMAITUKAIS KONTŪRAI. 2012 m. birželio 6 d. keliautojas raitelis Gintaras Kaltenis, jau parengęs knygos apie žygį žemaitukais Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės keliu iš Vilniaus į Krokuvą rankraštį, su dailininkais Ona Liugailiene ir Rimu Tumasoniu-Adominiu aptarė būsimo leidinio viziją. Sutarta, kad jo formatas turėtų būti toks pat, kaip ir pirmosios knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“, pasakojančios apie šių keliautojų žygį. ▲2012 06 07


2012 06 06

APIE LEIDYKLOS 2012 M. VASAROS EKSPEDICIJAS INFORMUOJA GRAŽUS BŪRYS LEIDINIŲ. Rengdamasi jau 14 metus vykdomoms lokalinių tyrimų ekspedicijoms į leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos aprašomas vietoves, šiemet perkopusioms 100 ekspedicijų ribą, „Versmės“ leidykla apie jas plačiai informavo mokslo institucijas, visuomenę. Informaciniai laiškai-kvietimai į leidyklos 2012 m. vasaros ekspedicijas bei plakatai-kvietimai su kalendoriniu ekspedicijų sąrašu buvo išsiųsti leidiniams „Mokslo Lietuva“, „Voruta“, „Valstiečių laikraštis“, „Ūkininko patarėjas“, „Nemunas“, „XXI amžius“, „Lietuvos aidas“, „Atgimimas“, Vilniaus, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų laikraščiams, Vilkaviškio rajono laikraščiui „Santaka“.

Taip pat ši informacija buvo pateikta Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Istorijos institutams, Gamtos tyrimo centrui.

2012 m. gegužės 3 d. laikraščio „Voruta“ interneto svetainėje www.voruta.lt išspausdintas straipsnis „Kviečia 2012 metų lokalinių tyrimų ekspedicijos“.

2012 m. gegužės 17 d. laikraštyje „Mokslo Lietuva“ išspausdintas straipsnis „Mokslininkai vasarą išsiruošia į ekspedicijas“.

Rašinys apie ekspedicijas „Monografijos prasideda nuo ekspedicijų“ 2012 m. gegužės 23 d. paskelbtas ir „Valstiečių laikraščio“ svetainėje www.valstietis.lt.

Taip pat informacija paskelbta svetainėse www.kasdien.lt, www.projects.5ci.lt.

Savaitraštis „XXI amžius“ 2012 m. birželio 1 d. publikavo straipsnį „Vasara – ekspedicijų metas“.

Vilkaviškio rajono laikraštis „Santaka“ 2012 m. birželio 5 d. publikavo straipsnį „Ekspedicijų rengėjai tikisi gyventojų pagalbos“.

„Ūkininko patarėjas”  2012 m. birželio 5 d. publikavo straipsnį „Ekspedicijų dalyviai braidžioja po kaimus“.

Laikraštis „Nemunas“ 2012 m. birželio 14–27 d. publikavo straipsnį „Vasara – ir ekspedicijų metas“.

Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų laikraščių redaktoriai pažadėjo straipsnius apie leidyklos ekspedicijas išspausdinti birželio mėnesį.

Informaciją apie ekspedicijas galima rasti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tinklalapyje www.lki.lt, taip pat Gamtos tyrimo centro tinklalapyje www.gamtostyrimai.lt.

Su „Versmės“ leidykla bendradarbiaujančių mokslininkų ir kitų autorių vardu nuoširdžiai dėkojame atsiliepusiems ir nemokamai paskelbusiems savo žiniasklaidos priemonėse šią svarbią informaciją apie Lietuvos lokalinių tyrimų ekspedicijas. Taip Jūs prisidėjote prie reikšmingų mokslo tyrimų organizavimo ir geologijos, geografijos, biologijos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbotyros, tautosakos, sociologijos mokslo darbų atsiradimo. Šią padėką kartu su mokslo tyrimus skatinančių Jūsų leidinių pavadinimais bei vadovų pavardėmis taip pat paskelbsime išleidžiamose „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose. ▲2012 06 06


2012 06 04

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, BIRŽELIS). 2012 m. birželio 4 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 6-asis (birželio mėnesio) tomas LLT:2012-6, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologo Rolando Petkevičiaus straipsnis „Nerviniai sutrikimai ir jų gydymas Užpalių apylinkių XX–XXI a. tradicinėje medicinoje“ (LLT:2012-6/44-199), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ etninės kultūros skyriui. 

Šiandienos Užpalių apylinkių tradicija labai sinkretiška, derinanti ne tik senuosius, bet ir modernius metodus. Senąją nervinių sutrikimų sampratą ženkliai veikia biomedicinos kategorijos (depresija, nervai). Visgi išlieka esminės tradicinės medicinos struktūros, kurios lengvai adaptuoja naujas priemones. Galime kalbėti apie hipotetinį tradicinės diagnostikos modelį, kurio esmė staigaus ir ilgai trunkančio emocinio išgyvenimo sukeliami skirtingi sutrikimai, kurie negydomi vystosi iš lengvesnės į sunkią formą. Kova su priežastimi ir pasekme turi skirtingą strategiją, naudojamos kitos priemonės. Jas analizuojant nustatyta, kad iki šiol magine priemone laikytas smilkymas turi daug racionalios praktikos bruožų. Nustatytas bendro augalinių ir apeiginių priemonių naudojimo kompleksas užkalbėjimo tradicijose. Šie tyrimo rezultatai leidžia naujai vertinti XIX–XXI a. sukauptos archyvinės medžiagos duomenis, bei tiksliau formuluoti etnomedicinos tyrimų kryptis.

Tai jau 199-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 44-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 6-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 06 04


2012 06 01

APIE BŪSIMĄ MONOGRAFIJĄ KALBĖTA ALANTOS DVARO VASAROS SEZONO ATIDARYMO ŠVENTĖJE. 2012 m. birželio 1 d. įspūdinga vasaros sezono atidarymo šventė, vykusi Alantos dvare (Molėrų r.), buvo puiki proga rengiamos monografijos „ALANTA“ vyr. redaktoriui Antanui Pivorui susitikti su būriu būsimos knygos autorių ir talkininkų šventinėje aplinkoje. Praleisti vasaros į Alantos dvarą atvykęs šio dvaro-vilos savininkas ponas Tadeušas Pomarneckis, kurį įkūnijo aktorius Remigijus Vilkaitis, perskaitė Maironio eilėraščių, dailininkas Vaidotas Žukas, vasaromis gyvenantis Trumponių kaime prie Alantos, pristatė asmeninę Dalios ir Gintaro Gruodžių paveikslų kolekciją „Iš Bikuškio dvaro“.

Didžiojoje dvaro-vilos menėje susitiko du eksministrai – Remigijus Vilkaitis ir Vladimiras Prudnikovas. Lietuvos Nacionalinės meno premijos laureatas V. Prunikovas su savo mokiniais Egle Čičinkaite, Juste Jankauskaite, Agne Stančikaite ir Audriumi Martišiumi šventės dalyviams skyrė turtingą dainų programą.

Pasak ilgamečio Alantos technologijos ir verslo mokyklos pedagogo, rašytojo, rengiamos monografijos „Alanta“ vyr. redaktoriaus A. Pivoro, Alantos dvaro savininkams ir jų puoselėtoms muzikavimo tradicijoms rengiamoje knygoje bus skiriama nemažai dėmesio. ▲2012 06 06


2012 06 01

GAUTA PARAMA. 2012 06 01 leidyklą pasiekė  Aleksandro Sako 100,00 Lt finansinė parama monografijai „KAMAJAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Kamajai. 2012 06 04


2012 06 01

PANEVĖŽIO APSKRITIES BIBLIOTEKOJE – „VERSMĖS“ KNYGOS.

„Versmės“ leidyklos knygos domino skaitytojus.

 

2012 m. birželio 1 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusioje knygų mugėje buvo pristatytos naujausios „Lietuvos valsčių“ serijos knygos, taip pat dailininko, fotomenininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus fotoalbumas „Laisvės paženklinti“, Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“.

Knygą „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ su pridėta kompaktine plokštele apie populiarių dainų autorių Vygandą Telksnį ir estradinės muzikos istorijos puslapius pristatė autorė – Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Pristatyme dalyvavo kompozitoriaus brolis akademikas profesorius Laimutis Telksnys, skambėjo Vygando Telksnio muzika, filmuoti epizodai priminė autorių.

2012 06 04


2012 05 31

KAS NUVEIKTA PER GEGUŽĘ. 2012 m. gegužės mėnesį leidykloje buvo gauta 113 naujų straipsnių (1888 rankraščių puslapiai), parengta 17 naujų straipsnių maketų (156 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (21 p.). „Versmės“ leidyklos kolektyvą papildė nauja maketuotoja. Gauta 330,37 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2012 06 04


2012 05 31

Į KOLEKTYVĄ ĮSILIEJO NAUJA MAKETUOTOJA. 2012 m. gegužės 21 d. prie leidyklos kolektyvo prisidėjo maketuotoja Karina Adamonienė. Ji maketuos „Knygų kelio“ ir „Lietuvos valsčių“ serijos knygas. Pirmoji užduotis naujajai vitražisto išsilavinimą turinčiai specialistei – sumaketuoti kelis baigiamos rengti monografijos „UŽPALIAI“ straipsnius.

Monografijos „UŽPALIAI“ sudarytojas vyr. redaktorius Stanislovas Balčiūnas, maketuotoja Karina Adamonienė ir dizainerė Onutė Liugailienė aptarė maketavimo principus.

2012 06 04


2012 05 31

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS PRANEŠIMAS. 2012 05 31 dienraštyje „Lietuvos rytas“ 22 p. paskelbtas „Versmės“ leidyklos paneigimas-pareiškimas. Šis tekstas teismo nurodymu taip pat paskelbtas dienraščiuose „Lietuvos žinios“ (2012 05 30, 21p.) ir „Respublika“ (2012 05 30, 13 p.). ▲2012 06 04


2012 05 31

JONAVOJE – APIE ŽYGĮ ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS. 2012 m. gegužės 31 d. 14 val. Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta raitelio Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos”.

Pristatyme dalyvavo knygos autorius Gintaras Kaltenis, žygio misijos vadovas Gintaras Babravičius ir jo sumanytojas Giedrius Klimkevičius, Jonavos Jeronimo Ralio ir Senamiesčio gimnazijų mokiniai dalijosi įspūdžiais apie leidinį, dėkojo už praplėstą sampratą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

2012 06 19


2012 05 30

KLAUSIMAS „ŽMOGAU, KUR EINI“?

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas su antrą fundamentinio pažinimo knygą parengusiu Petru Alfredu Kazlausku ir jo nuo studijų laikų pažįstamu žurnalistu Stanislovu Balčiūnu diskutavo ir apie leidybą, ir apie pasaulio pažinimo ribas. 

2012 m. gegužės 30 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė fizikas, astronomas, mokslų daktaras Petras Alfredas Kazlauskas pasitarti dėl numatomos išleisti knygos „Žmogau, kur eini“. Šiai knygai recenziją parašęs Lietuvos edukologijos universiteto profesorius emeritas Antanas Kiveris pastebėjo, kad knygoje pateikiamas daugelio mokslų – fizikos ir biologijos, kibernetikos, genetikos, filosofijos, logikos, teologijos, istorijos, mitologijos, astrologijos atstovų požiūris į pažinimą ir jo reikšmę žmogaus būčiai bei savivokai. Pasak recenzento, knyga, tikėtina, išplės skaitytojo materialinio ir dvasinio pasaulio suvokimą. ▲2012 06 04


2012 05 30

VILIUS KAVALIAUSKAS – APIE LIETUVOS BAŽNYČIOS ŽENKLUS IR ŽMONES.

Su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu ir leidyklos dizainere Ona Liugailiene aptaręs knygos dizaino detales ir nuotraukų užrašų sunkumus, Vilius Kavaliauskas išgirdo patarimą, kad be kieto viršelio prabangios knygos skursta. Ar atsižvelgs į tai žurnalistas?

2012 m. gegužės 30 d. leidykloje sulaukėme žurnalisto, Lietuvos vertybių kolekcionierius Viliaus Kavaliausko, ką tik išleidusio knygą „Lietuvos bažnyčios regalijos. Ženklai ir žmonės XIX–XX a.“. Knygos autorius pabrėžė, kad Lietuvos katalikų bažnyčios istorija – neatskiriama tautos ir valstybės istorijos dalis. Jos gyvenime atsispindi visi likimo vingiai. Niekada nebuvo bandyta patyrinėti, ką reiškia ir kam buvo skirti Lietuvos vyskupijų, kanauninkų ir prelatų kryžiai. Pasauliečiams tai padaryti itin sunku, nes meno ir auksakalystės rinkoje jų nėra ir negali būti – pagal griežtas taisykles, mirusių aukštų dvasininkų regalijos turėjo būti grąžintos kurijai.

Šis leidinys nebūtų išvydęs dienos šviesos be daugybės pagalbininkų, gerai supratusių knygos reikšmę, – Lietuvos vyskupijų vadovų, leidusių naudotis savo archyvais, bažnyčios hierarchų ir paprastų dvasininkų, besidominčių bažnyčios istorija ir tradicijomis, Lietuvos muziejininkų, istorikų, kolekcionierių, pasidalijusių savo žiniomis ir atvėrusių rinkinius. Knygos viršelį puošia kunigo, rašytojo ir spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto ir kunigo, vargonininko, muzikologo, kompozitoriaus, harmonizavusio apie 150 lietuvių liaudies dainų, Teodoro Brazio kryžiai.

Šią unikalią knygą platins ir „Versmės“ leidykla. ▲2012 06 04


2012 05 24

LETAS PALMAITIS: „SENASIS RUSIOS VIETOVARDIS SIETINAS SU NEMUNO ŽIOTIMIS“

Dr. Letas Palmaitis, tyrinėjantis baltišką rusų ir slavų etnonimų kilmę bei puoselėjantis siekį atgaivinti prūsų kalbą, pastaruoju metu išsiskiria savo pilietiška pozicija, visuomenine veikla ir drąsiais pareiškimais.

2012 m. gegužės 24 d. leidykloje lankėsi kalbos istorikas, orientalistas ir prūsų kalbos tyrinėtojas dr. Letas Palmaitis. Pasak svečio, jo knygos „Įmintos tūkstantmečio mįslės“, kurią platins ir „Versmės“ leidykla, pagrindinė intriga yra ta, kad nagrinėdamas pirmojo Lietuvos paminėjimo 1009 m. kovo 9 d. aplinkybes ir analizuodamas kalbinius šaltinius, jis parodo baltišką rusų ir slavų etnonimų kilmę, įrodinėja hipotezę, kad Rusios vietovardis sietinas ne su Kijevo Rusia, o Rusos (Rusnės) upe Nemuno žiotyse.

Su žymiu kalbininku leidykloje ilgai kalbėjomės apie baltus, prūsus ir vikingus, jų etnonimus, skirtingus kalbininkų bei istorikų naudojamus šaltinius bei jų tarpusavio ryšį, gimtinės ir tikėjimo reikšmę žmogaus gyvenime. ▲2012 06 04


2012 05 23

LEIDYKLOJE – VILNIAUS „PABIRUČIŲ“ LOPŠELIO-DARŽELIO VAIKAI. 2012 m. gegužės 23 d. leidykloje apsilankė Vilniaus „Pabiručių“ lopšelio-darželio „Kiškučių“ grupės vaikai, kurie dalyvavo konkurse „Rašau Lietuvos vardą“. Leidykloje penkiamečiams rašytojas Juozas Girdvainis ir Jūratė Baltrukaitienė papasakojo, kaip atsiranda knygos, vaikai žiūrėjo filmuką apie Puntuko akmenį. Darželinukams buvo įteikti padėkos raštai už dalyvavimą konkurse ir dovanos – Alfonso Alijošiaus knyga „Pergalė Žalgirio mūšyje“, Selemono Paltanavičiaus „Aš – lietuvis“ ir Vytauto Tamulaičio „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“. 

2012 06 04


2012 05 22

LEISIME GENEROLO VĖTROS ROMANĄ. 2012 m. gegužės 22 d. leidykloje apsilankė Gediminas Antanas Stankevičius ir pasiūlė išleisti žinomo rezistencinio judėjimo organizatoriaus, publicisto ir prozininko Jono Noreikos, slapyvardžiu Generolas Vėtra, 1934 m. Kaune parašytą romaną „Penki broliai“. Vieną šio kūrinio rankraštį saugojo dabar Kaune gyvenantis Generolo Vėtros ryšininkas Damijonas Riauka, kitą – JAV gyvenanti generolo vaikaitė Silvia Fati-Kučėnaitė.

G. A. Stankevičiui J. Noreikos rankraščius ir jų leidybos teises prieš dvejus metus perdavė Damijonas Riauka. Keliolika knygų išleidęs radiotechniko išsilavinimą turintis G. A. Stankevičius Generolo Vėtros publicistinį kūrinį „Pakelk galvą, lietuvi!!!“, pasakojantį apie to meto Lietuvos žaizdas ir raginantį žmones drąsiai kurti savo ateitį, išspausdino savo lėšomis, o 300 puslapių romaną sutiko išleisti „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas su Gediminu Antanu Stankevičiumi aptarė Generolo Vėtros romano „Penki broliai“ leidybos klausimus.

2012 06 04


2012 05 16

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepė LEIDYKLAI klastoti istorijos faktus ir perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją? 2012 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės ir Egidijaus Laužiko, priėmė galutinę neskundžiamą nutartį ieškovės Sofijos Veronikos Lipeikienės civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012, pagal kurią „Versmės“ leidykla įpareigojama per dvi savaites nuo teismo nutarties paskelbimo dienos dienraščiuose „Lietuvos žinios“ (paskelbta 2012 05 30), „Respublika“ (pask. 2012 05 30) ir „Lietuvos rytas“ (pask. 2012 05 31) savo lėšomis išspausdinti tokį paneigimą:

„Informuojame, kad VšĮ „Versmės“ leidyklos 2006 m. išleistoje knygoje „Papilė II, III dalys“ (11-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija) A. R. parengto trečiosios dalies skyriaus „Papilės valsčius pirmaisiais vokiečių okupacijos 1941-ųjų metų mėnesiais“ 469 puslapyje paskleisti teiginiai: „J. K. sodyboje buvo įrengta laikina karo belaisvių stovykla“ ir „po egzekucijos J. K. sodyboje vokiečių kariams buvo surengtos vaišės“ neatitinka tikrovės ir žemina O. P. bei jos dukters Z. V. L. garbę ir orumą.“

Leidyklos komentaras. Su šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi visiškai nesutinkame, manome, kad ji yra nepagrįsta ir neteisinga, nes šia nutartimi esame verčiami paneigti archyvų duomenimis pagrįstus istorijos faktus, taigi turime meluoti ir klastoti dokumentais pagrįstą istoriją. ▲2012 05 22


2012 05 16

MEZGANTIS MONOGRAFIJAI „PAGĖGIAI“ BUS IŠLEISTA KNYGA BENDRUOMENĖS DEŠIMTMEČIUI. 2012 m. gegužės 16 d. leidykloje apsilankė Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius ir bendruomenės aktyvistė Ingrida Juciūtė, su kuriais pasirašytas ketinimo protokolas rengti monografiją „PAGĖGIAI“. E. Incius ir I. Juciūtė sutiko būti šio darbo iniciatyvinės grupės nariais, o tapti būsimos monografijos sudarytoju vyr. redaktoriumi tikimasi prikalbinti Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentą mokslų daktarą Vytenį Almonaitį, daug rašiusį apie šį kraštą.

Pagėgių bendruomenės aktyvistai sutarė su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu išleisti ir knygą, skirtą bendruomenės veiklos dešimtmečiui.

Pagėgiškiai I. Juciūtė ir E. Incius su leidyklos meninė redaktorė, dizainere Ona Liugailiene (dešinėje) aptarė būsimos knygos, skirtos bendruomenės veiklos dešimtmečiui, formatą ir iliustracijas. Pagėgių bendruomenės aktyvistė socialinė pedagogė Ingrida Juciūtė, pirmininkas, teologas Edmundas Incius ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas tikisi, kad monografija apie buvusį Pagėgių valsčių pasirodys per ketverius metus. Su gretimų apylinkių aktyvistais bus tariamasi vienoje monografijoje apžvelgti ir gretimų Piktupėnų bei Stoniškių valsčių istoriją.

2012 06 04


2012 05 14

APIE „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJĄ – PER MARIJOS RADIJĄ. 2012 m. gegužės 14 d. 18 val. Marijos radijo laidoje „Meilė tiesoje“ jos vedėja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė kalbino „Versmės“ leidyklos bendradarbius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatą, Vilniaus universiteto dėstytoją, ilgametį Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos vadovą Venantą Mačiekų, parengusį jau 9 monografijas, ir Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Ritą Bieliauskienę, rengiamos monografijos „PANEVĖŽYS“ sudarytoją vyriausiąją redaktorę. Laidoje aptarta „Lietuvos valsčių“ serijos leidinių specifika, istorinio atminimo išsaugojimo klausimai ir šiemet leidyklos organizuojamų ekspedicijų, kurios yra būsimų monografijų pradžia, maršrutai.

Laida buvo kartota ir 2012 m. gegužės 15 d. 16 val. ▲2012 05 15


2012 05 10

METŲ MUZIEJININKĖ – „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS AUTORĖ.

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba Metų muziejininko vardą Janinai Samulionytei, Lietuvos liaudies buities muziejuje dirbančiai jau 35 metus, skyrė už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, materialinių vertybių eksponavimą ir populiarinimą.

2012 m. gegužės 10 d. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, vykusiame parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ pristatyme Metų muziejininko vardo nominacija ir premija įteikta šio muziejaus etnologei Janinai Samulionytei.

Garbingą profesinį apdovanojimą pelniusi etnologė yra ilgametė „Versmės“ leidyklos bičiulė, daugelio ekspedicijų dalyvė. Jos straipsniai apie stalo indus, įrankius, valgymo papročius ir kulinarinį paveldą spausdinti „Versmės“ leidyklos monografijose „SINTAUTAI. ŽVIRGŽDAIČIAI“, „PLATELIAI“, „ŽIOBIŠKIS“, „RAGUVA“, „KVĖDARNA“, „MUSNINKAI. KERNAVĖ. ČIOBIŠKIS“, „LAUKUVA“, 2011 m. birželį mokslinis straipsnis „Pašvitinio apylinkių kulinarinis paveldas” skelbtas elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ www.llt.lt.

Sveikiname etnologę ir linkime jai visapusiškos sėkmės. ▲2012 05 11


2012 05 10

ALYTUJE PRISTATYTA KNYGA „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS: 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“. 2012 m. gegužės 10 d. Alytaus Juozo Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo pristatoma raitelio Gintaro Kaltenio knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos” antroji patikslinta laida.

Renginyje dalyvavo knygos autorius Gintaras Kaltenis, žygio misijos vadovas Gintaras Babravičius, jo sumanytojas Giedrius Klimkevičius. Pristatyme raiteliai papasakojo apie patį žygį ir aplankytus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus.

 ▲2012 05 15


2012 05 10

MŪSŲ KNYGOS – LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS JAUNIMO SĄSKRYDŽIO DALYVIAMS.

Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius nutarė, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jaunesniosios kartos sąskrydžio dalyvius turėtų sudominti Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“, turinti didelę istorinę vertę.

2012 m. gegužės 10 d. leidykloje apsilankė Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, ieškodamas dovanų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jaunesniosios kartos sąskrydžio dalyviams. Ši kariuomenės ir visuomenės šventė, skirta Lietuvos laisvės kovotojams aviatoriams ir 1952 m. trėmimams atminti, vyks gegužės 19 d. Raudondvaryje (Kauno r.). Svečias įsigijo 20 Juozo Girdvainio knygų „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ ir 10 Gintaro Kaltenio knygų „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos”.

2012 05 11


2012 05 09

SVEIKINOME DOC. DR. GINTAUTĄ ZABIELĄ 50-MEČIO PROGA. 2012 m. gegužės 9 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko vakaras „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paminklai ir jų tyrinėjimai“, skirtas archeologo, Klaipėdos universiteto docento, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos 50 metų jubiliejui. Jubiliejiniame renginyje, kurį vedė valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas dr. Vykintas Vaitkevičius, sveikinimo žodį jubiliatui tarė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Prof. hab. dr. Albinas Kuncevičius ir hab. dr. Vytautas Urbanavičius prisiminė gerbiamo jubiliato kelią į archeologiją. G. Zabiela kalbėjo apie naujųjų laikų įtvirtinimų tyrimus, kodėl neišleistas LDK įtvirtinimų atlasas, istorikas Tomas Baranauskas – apie LDK mūrines pilis XIV–XV a., archeologas Algirdas Žalnierius – apie Vidurio Lietuvos dvarų archeologinius tyrinėjimus.

Dr. G. Zabielą, kuris yra ir „Versmės” leidyklos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas, pasveikino ir „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio atsakingoji redaktorė Gabija Juščiūtė, istorikas, leidyklos redaktorius Virginijus Jocys. „Versmės“ leidyklos atstovai žymiam archeologui viso kolektyvo vardu padovanojo Rimanto Dichavičiaus fotoalbumą „Laisvės paženklinti“ ir padėkojo už asmeninį indėlį keliant „Lietuvos valsčių“ serijos mokslinių straipsnių lygį, ryžtą pačiam parengti monografiją apie savo gimtinę – buvusį Leliūnų valsčių. 2012 05 11


2012 05 05

LEIDYKLOS BIČIULIAI – APIE VENESUELĄ IR JŪRATĘ STATKUTĘ DE ROSALES. 2012 m. gegužės 5 d. „Versmės“ leidyklos bičiulių – Lietuvos televizijos operatoriaus Stasio Petkaus ir Lietuvai pagražinti draugijos pirmininko Juozo Dingelio viešnagė Venesueloje sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Naujienų portalo „Alfa.lt“ žurnalistės Snieguolės Dovidavičienės straipsnyje „Operatoriui Petkui Venesueloje pavyko išvengti pagrobimo“ ir naujienų portalo „BasketNews.lt“ korespondento Vaidoto Zajarsko straipsnyje „Olimpinis atrankos turnyras Venesueloje gali neįvykti“ daug pasakojama ne tik apie Venesuelą, bet ir apie žurnalistę, visuomenės veikėją, ilgametę baltų istorijos tyrinėtoją Jūratę Statkutę de Rosales, išleidusią didelės sėkmės sulaukusią knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. ▲2012 05 15


2012 05 03

APIE MUS RAŠO. 2012 m. gegužės 3 d. laikraščio „Voruta“ tinklalapyje www.voruta.lt išspausdintas Daivos Červokienės straipsnis „Kviečia 2012 metų lokalinių tyrimų ekspedicijos“ apie „Versmės“ leidyklos organizuojamas ekspedicijas. Pateikiamas ir šią vasarą organizuojamų ekspedicijų sąrašas, jų vadovų kontaktai, kuriais kviečiami kreiptis visi, susidomėjusieji ekspedicijomis. ▲2012 05 15


2012 05 03

APIE MUS RAŠO. 2012 m. gegužės 3 d. Lazdijų rajono laikraštyje „Dzūkų žinios“ išspausdintas Tado Mikelionio straipsnis „Po Lazdijų bibliotekos skliautais – Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas“, kuriame geru žodžiu užsimenama apie „Versmės“ leidyklą. ▲2012 05 15


2012 05 03

LEISIME KNYGĄ IR APIE ODOS VĖŽIO GYDYMĄ?

Aleksandras Valentas su leidyklos vadovu Petru Jonušu aptarė galimybę išleisti onkologo, medicinos mokslų daktaro Juozo Prušinsko knygą apie odos vėžio gydymą.

2012 m. gegužės 3 d. leidykloje apsilankė buvęs leidėjas, etnologija ir medicina besidomintis dėstytojas Aleksandras Valentas pasitarti dėl savo bičiulio onkologo, medicinos mokslų daktaro, Tarptautinės kriochirurgijos draugijos direktorių valdybos nario Juozo Prušinsko, kuris yra ir Rusijos Federacijos medicinos ir technikos mokslų akademijos tikrasis narys, knygos leidimo. 2011 m. Tarptautinė kriochirurgijos draugija Juozui Prušinskui įteikė aukso medalį už praktinį indėlį į kriomedicinos – šalčio naudojimo medicinoje – plėtojimą. Pasak onkologo dr. J. Prušinsko, šalčio terapija duoda labai gerų rezultatų gydant melanomą – vieną agresyviausių vėžio formų. ▲2012 05 04


2012 05 03

LIETUVIAMS VENESULA IR JŪRATĖ STATKUTĖ DE ROSALES TAMPA VIS ARTIMESNI. 2012 m. gegužės 3 d. leidykloje apsilankė Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, neseniai grįžęs iš dviejų savaičių kelionės po Venesuelą. Apie šią kelionę jis pasakojo ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje.

J. Dingelis, operatorius Stasys Petkus ir solistas Arūnas Dingelis Venesueloje susitiko su lietuvių bendruomenėmis Karakaso, Marakaibo ir Valensijos miestuose. Svečiai daugiau nei savaitę gyveno pas žurnalistę ir ilgametę baltų istorijos tyrinėtoją Jūratę Statkutę de Rosales, išleidusią didelės sėkmės sulaukusią knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, filmavo Venesuelą ir tautiečius šioje šalyje, šeimininkės namus ir darbą redakcijoje.

Tautiečius Jūratė ypač stebino aktyviu gyvenimo būdu – pati vežiojo juos savo automobiliu po šalį, lydėjo į kitus miestus, o atsikėlusi 5 valandą ryto parašė vedamąjį straipsnį politikos tema opoziciniam žurnalui „Zeta“.

Svečiai spėjo įsitinki, kad gyvenimas Venesueloje nėra ramus. Tai rodo ir aukštomis tvoromis aptverti namai, ir politiniai įvykiai. Kol lietuviai čia viešėjo, iš šalies pabėgo Aukščiausiojo teismo pirmininkas su pora lagaminų vertingų dokumentų, vienas generolas buvo nušautas. Beje, šie įvykiai – Jūratės Statkutės de Rosales straipsnių temos.

Juozo Dingelio rankose – opoziciniai „Zeta“ leidiniai, kuriems politines apžvalgas rašo Jūratė Statkutė de Rosales.

Juozui Dingeliui pasakojant apie viešnagę Venesueloje kilo idėja išversti Jūratės Statkutės de Rosales straipsnius į lietuvių kalbą, kad tautiečiai daugiau sužinotų apie Venesuelą.

2012 05 04


2012 05 02

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, GEGUŽĖ). 2012 m. gegužės 2 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 5-asis (gegužės mėnesio) tomas LLT:2012-5, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas socialinių mokslų daktaro Jono Vėlyvio straipsnis „Šiandienos socialinė padėtis ir galima perspektyva Europos Sąjungoje“ (LLT:2012-5/67-198), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „GELGAUDIŠKIS“ istorijos skyriui. 

Gelgaudiškis nagrinėtinas neatsiejamai nuo rajono, šalies. Gelgaudiškyje galimas tolimesnis gyventojų mažėjimas. Miestelis artės prie kaimo pagal savo ekonominį statusą, bet išlaikys daugiau miestui negu kaimui būdingą gyvenimo būdą.

Atotrūkis nuo šalyje sukuriamo produkto didėja pradedant 1996 metais, kada vidutinis gelgaudiškietis sukurdavo 78,9% šalies BVP ir iki 70,4% 2000 metais. Tai beveik trečdaliu mažiau šalies vidurkio. Buvimo ES kontekste Gelgaudiškio ekonomiką gali atgaivinti kaimo turizmas ir pasinaudojimas teikiama ES pagalba kaimų plėtrai ir išsaugojimui.

Tai jau 198-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 67-asis iš istorijos dalykinės srities ir 5-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 05 02


2012 05 02

VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKOS ŠIMTMEČIUI – FOTOALBUMAS „LAISVĖS PAŽENKLINTI“. 2012 m. gegužės 2 d. leidykloje apsilankė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Algis Petras Zurlys, ieškodamas solidžios dovanos Vrublevskių bibliotekai, kuri minės 100 metų jubiliejų. A. P. Zurlys įsigijo fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotoalbumą „Laisvės paženklinti“, pasakojantį apie Lietuvos nepriklausomybės ženklus sukūrusius Lietuvos dailininkus. ▲2012 05 04


2012 04 30

KAS NUVEIKTA PER BALANDĮ. 2012 m. balandžio mėnesį leidykloje buvo gauti 83 nauji straipsniai (1392 rankraščių puslapiai), parengti 23 naujų straipsnių maketai (253 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (22 p.). Pradėta rengti monografija „ŠILUTĖ“. Gavome pirmąjį rengiamos „PABRADĖS“ monografijos straipsnį. Įvyko leidyklos visuotinis pavasario susirinkimas. Gauta 1000 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2012 05 04


2012 04 28

LEIDYKLOS DARBUOTOJAI – APIE ŽEMAITUKŲ VEISLĖS IŠSAUGOJIMĄ.

Pranešimą seminare skaito istorikė Vida Girininkienė, dešinėje – naujoji Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto dr. Valė Macijauskienė.

2012 m. balandžio 28 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje vykusiame moksliniame- praktiniame seminare „Nacionalinių veislių aktualijos: žemaitukai ir lietuvių skalikai“ dalyvavo ir keletas leidyklos darbuotojų. Istorikas Tomas Petreikis skaitė pranešimą „Žemaitukai žemės ūkio parodose iki 1915 m.“, istorikė Vida Girininkienė – „Rietavo žemaitukų veisimo skatinimo draugijos įsteigimo teoriniai aspektai“. Renginyje buvo pristatyta šiemet „Knygų kelio“ leidyklos išleista keliautojo raitelio Gintaro Kaltenio knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos” antroji patikslinta laida. ▲2012 04 30


2012 04 26

ŽURNALISTAS PATEIKS INFORMACIJOS APIE SOFIJOS KYMANTAITĖS-ČIURLIONIENĖS ŠAKNIS.

Kazimieras Šiaulys ketina parengti rašinių apie savo giminės šaknis Karklėnų kaime ir Kymantų giminę, iš kurios kilusi Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

2012 m. balandžio 26 d. leidykloje apsilankė Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, „Delfi“ žinių portalo muzikos apžvalgininkas, trijų knygų autorius Kazimieras Šiaulys. Jis ketina parašyti keletą straipsnių rengiamai monografijai apie buvusį Kulių valsčių, kuriame yra ir jo gimtasis Karklėnų (dabar Šiemulių) kaimas, bei Kymantų giminę, iš kurios kilusi garsi rašytoja, visuomenės veikėja, dramaturgė, poetė ir vertėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

2012 04 30


2012 04 26

PANEVĖŽIO VYSKUPAS DOMISI LEIDYKLOS KNYGOMIS. 2012 m. balandžio 26 d. leidykloje apsilankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Svečias jau yra susipažinęs su leidyklos rengiama „Lietuvos valsčių“ serija, vartęs ir savo gimtojo Krinčino valsčiaus, gretimo Daujėnų valsčiaus baltąsias knygas.

Jo Eminencija įsigijo 2 dalių monografiją „PANEMUNĖLIS“. Garbingas svečias sakė skaitantis visas monografijas apie Panevėžio vyskupijai priklausančius ir gimtajame Pasvalio r. buvusius valsčius, mat jose yra daug labai vertingos informacijos, plačiai aprašomi atskirose valsčių parapijose dirbę kunigai, jų ganytojiška ir švietėjiška veikla. Prieš važiuodamas į naują parapiją vyskupas dažnai paieško „Versmės” leidyklos monografijose informacijos apie žymias asmenybes.

Dėkodami gerbiamam vyskupui už apsilankymą leidyklos darbuotojai Panevėžio vyskupijai padovanojo 2 dalių monografiją „PANEMUNĖLIS“ ir kitų neseniai išleistų knygų, Rimanto Dichavičiaus fotoalbumą „LAISVĖS PAŽENKLINTI“. ▲2012 04 30


2012 04 26

„DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE" – LAZDIJUOSE. 2012 m. balandžio 26 d. Lazdijų r. viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta „Knygų kelio“ leidyklos išleista Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

 

 ▲2012 05 02


2012 04 25

KLAIPĖDOS KRAŠTE SUMAŽĖS BALTŲ DĖMIŲ. 2012 m. balandžio 25 d. leidykloje apsilankė Mažosios Lietuvos tyrinėtojai, aktyvūs „Versmės“ bičiuliai – humanitarinių mokslų daktaras Martynas Purvinas su žmona Marija, su kuriais neseniai pasirašyta monografijos „ŠILUTĖ“ rengimo autorinė sutartis. Jie informavo, kad sutinka rengti dar dvi monografijas apie gretimus buvusius šio krašto valsčius – Kintus ir Rusnę. Pasak architektų, vienu metu rengti knygas apie kelis gretimus valsčius yra racionaliau, todėl jie tam ir ryžosi, juolab kad šiuos kraštus gerai pažįsta ir net surado talkininkų.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė) elektroniniu laišku leidyklai pranešė, kad „kažkaip netikėtai greitai išsisprendė monografijos apie Pagėgius sudarytojo klausimas“ – šio darbo sutinka imtis Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius. ▲2012 04 30


2012 04 24

PASAULIO KYBARTIEČIŲ DRAUGIJOS ATSTOVAI RENGS MONOGRAFIJĄ „KYBARTAI“.

Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai – valdybos pirmininkas verslininkas Leonas Narbutis, žurnalistė Violeta Mickevičiūtė, verslininkas Dainius Rudzevičius, VU prof. Romas Baronas ir inžinierius kraštotyrininkas Albinas Vaitkevičius neabejoja, kad šį pavasarį bus pasirašyta sutartis rengti monografiją „Kybartai“.

2012 m. balandžio 24 d. leidykloje apsilankė Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai – valdybos pirmininkas verslininkas Leonas Narbutis, žurnalistė Violeta Mickevičiūtė, verslininkas Dainius Rudzevičius, Vilniaus universiteto prof. Romas Baronas ir inžinierius kraštotyrininkas Albinas Vaitkevičius. Jie domėjosi „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų rengimo sąlygomis. Kas bus monografijos apie buvusį Kybartų valsčių sudarytoju ir vyriausiuoju redaktoriumi, per dvi savaites bus nuspręsta Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos posėdyje kartu su Kybartų seniūnijos ir bendruomenės atstovais. Šio krašto istorijos žinovas, leidyklos bičiulis Albinas Vaitkevičius, jau parengęs kraštotyrinio pobūdžio leidinį „Mūsų Kybartai“, patikino, kad imtis šio darbo jam būtų pernelyg sunki užduotis, todėl būsimai monografijai jis parengs keletą istorinių straipsnių. ▲2012 04 25


2012 04 24

AKTORĖ FRANKOFILĖ DOMISI „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS LEIDINIAIS.

Leidyklos istorikas Virginijus Jocys įkalbėjo Karoliną Masiulytę-Paliulienę dalyvauti Muziejaus metų renginyje.

2012 m. balandžio 24 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė aktorė, aktyvi visuomenininkė ir frankofilė Karolina Nendrė Masiulytė-Paliulienė. Viešnia norėjo įsigyti monografiją „PANEMUNĖLIS“, nes iš šio valsčiaus yra kilęs jos senelis iš mamos pusės. Įsigijusi šios monografijos dvitomį, viešnia užsisakė dar du, kuriuos nori padovanoti giminaičiams.

Prancūzijoje gimusi, užaugusi ir ilgą laiką gyvenusi moteris su vyru grįžo į Lietuvą, domisi giminės istorija. Pasak K. N. Masiulytės-Paliulienės, „Lietuvos valsčių” serijos leidiniai – fantastiški. Jeigu toks sumanymas būtų pradėtas įgyvendinti prieš šimtą metų, mūsų šalies istorija būtų daug spalvingesnė ir turiningesnė. Viešnia įsitikinusi, kad Lietuvoje nėra giminės, kurios istorijos nebūtų verta užrašyti – santvarkos, revoliucijos, karai pažymėjo žmonių gyvenimus. Tai labai įdomu ir vertinga. ▲2012 04 25


2012 04 20

SINTAUTAI LAUKIA MONOGRAFIJOS.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Šakių rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas aptarė monografijai pateikiamų straipsnių ir jų maketavimo terminus.

2012 m. balandžio 20 d. monografijos „SINTAUTAI“ iniciatorius, Šakių rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas sintautiškis Vitas Girdauskas „Versmės“ leidykloje susitiko su jos vadovu Petru Jonušu ir monografijos vyr. redaktore istorike Vida Girininkiene. Aptarti paskutinių straipsnių, jų maketavimo ir monografijos išleidimo terminai. ▲2012 04 23


2012 04 19

Į MONOGRAFIJĄ GULDOMA IR ŠILUTĖS ISTORIJA.

Humanitarinių mokslų daktaras Martynas Purvinas su didžiausia savo pagalbininke žmona Marija Purviniene monografiją apie Šilutę tikisi išleisti 2015 metais.

2012 m. balandžio 19-oji – monografijos „ŠILUTĖ“ rengimo pradžia. Tądien pasirašyta autorinė sutartis su aktyviu Mažosios Lietuvos tyrinėtoju, humanitarinių mokslų daktaru Martynu Purvinu.

Mažosios Lietuvos etnografinius kaimus išvaikščiojusi ir knygą apie juos išleidusi architektų sutuoktinių pora didelės pagalbos rengiant monografiją tikisi iš Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos, Šilutės muziejaus darbuotojų, Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo narių.

2012 04 23


2012 04 19

ĮVYKO LEIDYKLOS VISUOTINIS PAVASARIO SUSIRINKIMAS. 2012 m. balandžio 19 d. įvyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir bendradarbių visuotinis susirinkimas.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas jį pradėjo organizaciniais klausimais ir svarbiausiomis leidyklos naujienomis, finansine praėjusių metų veiklos ataskaita. Pasisakė šiemet numatomų išleisti monografijų sudarytojai Venantas Mačiekus, Vida Girininkienė, Stanislovas Balčiūnas, Virginijus Jocys, Aloyzas Bėčius ir tik šiemet pradėję rengti monografijas vyr. redaktoriai sudarytojai, kiti leidyklos bendradarbiai ir darbuotojai. Ypač daug dėmesio sulaukė labiausiai patyrusio leidyklos redaktoriaus, J. Basanavičiaus premijos laureato V. Mačiekaus, išleidusio jau 9 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, pasiūlymas kartą per savaitę konsultuoti naujus leidyklos bendradarbius, žymaus žurnalisto Damijono Šniuko pateikta informacija apie Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondo Nr.1059 duomenis apie šalies upių vandens keltus, geografo dr. Ričardo Skorupsko žinia apie galimybę gauti carinės Rusijos žemėlapių kopijas.

Numatyta ir visuotinio leidyklos bendradarbių ir darbuotojų rudens susirinkimo data –2012 m. spalio 17 d., trečiadienį, 15 val.

Susirinkimo darbotvarkė:
1. Organizaciniai klausimai (P. Jonušas). 2. Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos ir redaktorių darbo aptarimas (dr. G. Zabiela). 3. Svarbiausios leidyklos naujienos (P. Jonušas). 4. Redaktorių lankomumo aptarimas (N. Balčiūnaitė). 4. 2011 m. parengtų ir išleistų monografijų „Panemunėlis“ (2 dalys, sud. V. Mačiekus), „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (I d., ats. red. G. Juščiūtė), baigiamos rengti monografijos „Gelgaudiškis“ (2 dalys) aptarimas. 5. 2012 m. „Lietuvos valsčių“ serijoje numatomų išleisti monografijų „Sintautai“ (antras papildytas leidimas, sud. V. Girininkienė ir V. Mačiekus), „Užpaliai“ (sud. S. Balčiūnas), „Kartena“ (sud. V. Jocys), „Juodupė. Onuškis“ (sud. V. Mačiekus), „Pašvitinys“ (sud. A. Bėčius), „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (II d., ats. red. G. Juščiūtė), įžanginės knygos „Salako kraštas“ (sud. V. Girininkienė) aptarimas. 6. Pradėtų rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų ir jų vyr. redaktorių pristatymas (P. Jonušas): „Gervėčiai“ (sud. Alfonsas Augulis), „Neringa“ (sud. Stasys Balčiūnas), „Butrimonys“ (sud. Ona Gaidamavičiūtė), „Skuodas“ (sud. Jonas Grušas), „Dūkštas“ (sud. Živilė Gurauskienė), „Kupiškis“, „Skapiškis“ (sud. Aušra Jonušytė), „Žygaičiai“ (sud. Zita Jakienė), „Grinkiškis. Pašušvys“ (sud. Aleksandras Šidlauskas), „Šilutė“ (sud. Dalia Užpelkienė), „Leliūnai“ (sud. dr. Gintautas Zabiela). Pasikeitė monografijų redaktoriai –„Balbieriškio“ sud. V. Girininkienė, „Daugų“ Gintaras Lučinskas. 7. Numatomų „Versmės“ leidyklos 2012 m. lokalinių tyrimų ekspedicijų į Alantą (vadovas A. Dominauskas), Mosėdį (vadovas V. Pajarskas), Kelmę (vadovas A. Alijošius), Panevėžį (vadovė prof. R. Aleknaitė-Bieliauskienė), Skuodą (vadovas J. Grušas), Žygaičius (vadovė Z. Jakienė), Pabradę (vadovė L. Markauskienė), Kupiškį (vadovė A. Jonušytė), Gražiškius (vadovas A. Rupeika), Bartninkus, Lankeliškius (vadovas A. Rupeika), Dūkštą (vadovė Ž. Gurauskienė), Pakruojį (vadovas V. Didžpetris), pakartotinių ekspedicijų aptarimas (Ž. Driskiuvienė). 8. Rengiamų monografijų faktinė parengimo būklė, jų redagavimas, maketavimas. Monografijų sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai, pageidavimai, pastabos. Monografijų finansavimo būklė (P. Jonušas). 9. Leidyklos veiklos atspindys leidyklos interneto svetainėje (D. Červokienė). 10. Knygų platinimas, leidyklos dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje (Ž. Driskiuvienė, V. Dževečkaitė). 11. Leidyklos rengto konkurso „Rašau Lietuvos vardą“ aptarimas (V. Dževečkaitė). 12. Leidyklos organizuojami renginiai, išvykos (A. Dudavičius, V. Dževečkaitė). 13. 2% paramos davėjams dovanojamos knygos (P. Jonušas, V. Dževečkaitė). 14. „Knygų kelio“ leidyklos veikla (P. Jonušas). 15. Redaktorių pasisakymai, kiti klausimai.

Susirinkime dalyvavo 53 dalyviai: Petras Jonušas, dr. Edmundas Levitas, Aloyzas Bėčius, Vingaudas Baltrušaitis, Aira Dubikaltienė, Aleksandras Šidlauskas, Jonas Grušas, Virginijus Jocys, Julius Aukštaitis, Arūnas Dudavičius, Juozas Pugačiauskas, Antanas Andrijonas, Gabija Juščiūtė, Živilė Driskiuvienė, Neringa Balčiūnaitė, dr. Gintautas Zabiela, Auksė Gasperavičienė, Kšištofas Tolkačevskis, Zigmas Malinauskas, Daiva Červokienė, Danas Kaukėnas, Tomas Petreikis, Laima Markauskienė, Gražina Navalinskienė, Juozas Girdvainis, dr. Martynas Purvinas, Marija Purvinienė, Vida Girininkienė, Stanislovas Balčiūnas, Danutė Grigienė, Arvydas Valionis, dr. Ieva Švarcaitė, Venantas Mačiekus, Antanas Rupeika, Algimantas Piliponis, Albinas Jasiūnas, Ona Gaidamavičiūtė, Domijonas Šniukas, Antanas Šimkūnas, Aušra Jonušytė, Alfredas Dominauskas, Antanas Pivoras, Vytautas Didžpetris, Albinas Vaičiūnas, Živilė Gurauskienė, Vaida Dževečkaitė, Alfonsas Alijošius, Andrius Biziulevičius, Mantas Černiauskas, Julius Gužinskas, dr. Ričardas Skorupskas, Danutė Kasinskienė, Ona Liugailienė.

2012 04 23


2012 04 18

MONOGRAFIJA APIE PAGĖGIUS SUSIDOMĖJO ŠVEICARIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS PIRMININKĖ.

Jūratė Caspersen baltąją „Pagėgių“ knygą padovanos Algimanto Mackio gimnazijos bibliotekai, kurioje dirba jos sesuo Jovita Kubilinskienė.

2012 m. balandžio 18 d. leidykloje apsilankė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė), dainininkas Danielius Sadauskas, Lietuvai pagražinti draugijos aktyvistai Albinas Vaičiūnas ir Tomas Bedulskis, organizuojantys paminklinių lentų žymiems tautiečiams – pirmajam lietuvių filosofui Ramūnui Bytautui (1886–1915 m.) ir dailininkui Antanui Samuoliui (1899–1942 m.), besigydžiusiems Leizeno miesto sanatorijoje ir palaidotiems šioje šalyje, atidengimą Šveicarijoje birželio mėnesį.

Viešnia padovanojo „Versmės“ leidyklai Šveicarijos lietuvių bendruomenės leidžiamų leidinių, buvo aptartos jaudinančios temos – lietuvių ir gotų šaknų sąsajos, Šveicarijos lietuvių bendruomenės komplektuojamos mobilios bibliotekos poreikiai, sunkumai įamžinant garsių tautiečių atminimą.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, padovanojęs Jūratei Caspersen šūsnį leidyklos knygų, skirtų Šveicarijos lietuvių bendruomenės bibliotekai, išgirdo viešnios pažadą imtis iniciatyvos, kad būtų pradėta rengti monografija apie Pagėgius. Šiame miestelyje vidurinę mokyklą baigusi viešnia yra įsteigusi asmeninę premiją už Pagėgių krašto garsinimą, tad gerai pažįsta šio krašto šviesuolius ir tikisi rasti žmonių, kurie imsis iniciatyvos rengti monografiją apie buvusį valsčių.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen didžiuojasi bendruomenės leidžiamais leidiniais, kurie yra svarbi toje šalyje gyvenančių tautiečių jungtis.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen (dešinėje), „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, dainininkas Danielius Sadauskas ir Lietuvai pagražinti draugijos aktyvistas Tomas Bedulskis domėjosi, kaip maketuojamos knygos (prie kompiuterio – dizainerė Ona Liugailienė).

2012 04 23


2012 04 18

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, BALANDIS). 2012 m. balandžio 18 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 4-asis (balandžio mėnesio) tomas LLT:2012-4, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Nerijos Jodelienės straipsnis „XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba“ (LLT:2012-4/23-197), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KRIUKAI“ kalbos skyriui. 

Šiame straipsnyje pateikiamas Kriukų valsčiaus vietovardžių darybos tyrimas. Per vieną tikrinės leksikos sluoksnį – vietovardžius, jų darybą – bandoma atskleisti šio regiono savitumą. Vietovardžiai surinkti 1935 metais Lietuvos švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisijos iniciatyva. Juos užrašė pradinių mokyklų mokytojai.

Pirmiausia skiriami vietovardžių poklasiai: I. Oikonimai; II. Hidronimai; III. Helonimai; IV. Agronimai; V. Drimonimai; VI. Oronimai; VII. Hodonimai; VIII. Kapaviečių vardai; IX. Kiti vardai. Toliau kiekvieno poklasio vietovardžiai grupuojami pagal darybą, remiantis A. Vanago pasiūlyta darybine hidronimų klasifikacijos schema (Vanagas 1970). Kiekvienas vietovardis įvertinamas darybos požiūriu, būdingi šio regiono vietovardžių darybos tipai apibendrinami statistiškai, lyginami kiekvieno vietovardžių poklasio darybos polinkiai. Išsami Kriukų valsčiaus vietovardžių darybos analizė atskleidžia tik šiam regionui buvusius būdingus įvairių objektų įvardijimo ypatumus, kurie neatsiejami nuo tarminės leksikos. Be to, užrašyti vietovardžiai liudija ir apie regionui būdingą kraštovaizdį, svarbius jo objektus. Šalia kai kurių vietovardžių darybos analizės pateikiamos liaudies etimologijos, istoriniai faktai.

Tai jau 197-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 23-asis iš kalbotyros dalykinės srities ir 4-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 04 18


2012 04 17

TARP „LIETUVOS KAIMO SPINDULIŲ 2011“ – DVI LEIDYKLOS BIČIULĖS. 2012 m. balandžio 17 d. „Lietuvos kaimo spindulys“ apdovanojimų šventė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre prasidėjo Lietuvos himnu. Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama konkurso laureatus ir dalyvius – kaimo mokytojus, veiklius ūkininkus, dvasininkus ir aktyvius bendruomenių narius, pabrėžė, jog darbštūs ir iniciatyvūs žmonės yra Lietuvos kaimo branduolys ir stiprybė, asmeniniu pavyzdžiu įkvepiantys artimuosius ir kaimynus puoselėti aplinką, mylėti savo kraštą ir kurti jo gerovę.

Šalies Prezidentė pasidžiaugė, kad nors konkurse yra 11 nominacijų, apdovanojama 13 šviesulių, į kuriuos gali lygiuotis visa šalis. Apie visus juos buvo parodyti trumpi siužetai, jiems įteikti tautodailininko marijampoliečio Zenono Skinkio sukurti angelai.

Pristatant „Kaimo knygnešę 2011“, aktyvią Dusmenų kaimo (Onuškio sen., Trakų r.) bendruomenės narę, kraštotyrininkę, buvusią mokytoją, bibliotekininkę Oną Virginavičienę, savo laisvalaikį skiriančią kraštui pažinti, užrašiusią Onuškio ir Dusmenų tremtinių, politinių kalinių, ūkininkų, mokytojų, kultūros darbuotojų atsiminimus, ne kartą geru žodžiu buvo paminėta ir „Versmės“ leidykla, rengianti monografiją apie buvusį Onuškio valsčių. Onutė šiai knygai jau parašė 27 straipsnius, aktyviai talkina monografijos sudarytojai.

Konkurse nominacija „Kaimui paskirtas gyvenimas“ pagerbta ir kita leidyklos bičiulė, felčerė iš Kaltanėnų Genė Lapėnienė, kuri yra monografijos „KALTANĖNAI. LABANORAS. REŠKUTĖNAI“ talkininkė. Kaltanėnų ambulatorijoje buvo galima susipažinti su „Lietuvos valsčių“ serijos leidiniais.

Renginys užbaigtas prasmingu akcentu – stovint sugiedotu Mažosios Lietuvos himnu „Lietuviais esame mes gimę“.

„Lietuvos kaimo spindulys 2011“ laureatai nusifotografavo su Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
„Kaimo knygnešio“ nominaciją Onai Virginavičienei įteikė kraštietis žurnalistas ir rašytojas Jonas Laurinavičius, paskatinęs ją išleisti kelias knygas.

2012 04 17


2012 04 16

ISTORINIS FESTIVALIS PODOLĖS KAMENECO MIESTE UKRAINOJE LAUKIA IR LIETUVIŲ.

Tarptautinio Mėlynųjų Vandenų pergalės 650 metų sukakties paminėjimo projekto Lietuvoje koordinatorius, internetinio projekto „This is Ukraine“ vadovas Tomašas Koševskis (dešinėje) ir darbo grupės vadovė Regina Koševska į leidyklą atvyko aptarti projekto įgyvendinimo detalių.

2012 m. balandžio 16 d. leidykloje apsilankė Tarptautinio Mėlynųjų Vandenų pergalės 650 metų sukakties paminėjimo projekto Lietuvoje koordinatorius, internetinio projekto „This is Ukraine“ (thisisukraine.org) vadovas Tomašas Koševskis ir darbo grupės vadovė Regina Koševska. Jie kartu su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu, šio tarptautinio projekto nariu, aptarė projekto įgyvendinimo klausimus ir pasirengimo vienam reikšmingiausių jo etapų – istoriniam festivaliui, kuris balandžio 20–22 d. vyks Podolės Kameneco mieste, detales. Šiame Ukrainos mieste vyksiančiame istoriniame festivalyje laukiami ir lietuviai. ▲2012 04 23


2012 04 13

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „PABRADĖS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2012 m. balandžio 13 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „PABRADĖS“ monografijos (vyr. redaktorė Laima Markauskienė) straipsnio rankraštis – Lauryno Kurilos bei Vidos Kliaugaitės „Baliulių pilkapyno tyrinėjimai“. ▲2012 04 13


2012 04 10

GAUTA PARAMA. 2012 04 10 leidyklą pasiekė  Jono Kaunecko 1000,00 Lt finansinė parama monografijai „DAUJĖNAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. 2012 04 12


2012 04 06

VAIKAMS LDK ISTORIJA BUS PASAKOJAMA PASITELKUS MENĄ.

Tarptautinio Mėlynųjų Vandenų pergalės 650 metų sukakties paminėjimo projekto edukacinės medžiagos jaunimui parengimo darbo grupės vadovė Regina Koševska (kairėje), šio komiteto narys, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir menotyrininkė, istorijos žinovė Rasa Kalinauskaitė sutarė leisti leidinių ciklą mokiniams.

2012 m. balandžio 6 d. leidykloje apsilankė menotyrininkė, Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narė Rasa Kalinauskaitė ir Tarptautinio Mėlynųjų Vandenų pergalės 650 metų sukakties paminėjimo projekto darbo grupės Lietuvoje vadovė Regina Koševska, ieškodamos bendraminčių leisti edukacinius leidinius vaikams istorinėmis temomis. Pasak viešnių, vaikams labai trūksta knygelių ir leidinių apie Lietuvos istoriją, leidžiančių patiems ieškoti ir patirti atradimo džiaugsmą, istoriją susieti su menu.

Šios idėjos sumanytoja R. Koševska pastebėjo, kad visą senąją LDK istoriją yra nutapęs dailininkas prof. Giedrius Kazimierėnas. R. Kalinauskaitė pritarė, kad jo paveikslai – puikios šalies istorijos studijos.

Su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu buvo sutarta leisti leidinių ciklą istorinėmis temomis, skirtą mokiniams ir iliustruotą istoriniais prof. G. Kazimierėno paveikslais.

Pirmasis žurnalo numeris, skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalei 1362 m. (kitais duomenimis, 1363 m.) prie Mėlynųjų Vandenų (pietinio Bugo intako), sustabdžiusiai totorių Aukso ordos slinktį į Europą, paminėti, tikimasi, pasirodys jau rugsėjį. ▲2012 04 12


2012 04 06

APIE MUS RAŠO. 2012 m. balandžio 6 d. laikraštyje „Tremtinys“ išspausdintas Dalios Maciukevičienės straipsnis „Apie dainuojančią revoliuciją“ , pasakojantis apie Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“pristatymą Kauno įgulos karininkų ramovėje. ▲2012 05 04


2012 04 05

APIE MUS RAŠO. 2012 m. balandžio 5 d. „Lietuvos žiniose“ išspausdintas žurnalisto Mindaugo Kluso straipsnis „Nė viena „Lietuva“ neprapuola“ apie „Versmės“ leidyklos patriotinę akciją kovo 9-ąją pasaulyje minėti Lietuvos dieną ir šia proga jau trečius metus iš eilės organizuotą konkursą „Rašau Lietuvos vardą“. Straipsnyje pateikiamas interviu su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu, skelbiami konkurso laimėtojai ir publikuojami jų darbai. ▲2012 04 12


2012 04 05

PASIRODYS KNYGA APIE LAISVĖS KOVAS DAINAVOS KRAŠTE.

„Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas ir istorikas Gintaras Lučinskas aptarė numatomus knygos papildymus.

2012 m. balandžio 5 d. „Versmės” leidykloje apsilankė Alytuje gyvenantis kraštotyrininkas istorikas Gintaras Lučinskas, jau išleidęs penkias knygas apie mažai tyrinėtas savanorių ir šaulių kovas už Lietuvos nepriklausomybę Dzūkijoje, Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos kūrimąsi. Sutarta išleisti papildytą jo 2010 m. 500 egzempliorių tiražu publikuotą knygą „Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais“. Nors autorius ją skyrė pirmiausia savo proseneliui Liudvikui Stanišauskui, Lietuvos kariuomenės savanoriui kūrėjui, Nepriklausomybės kovų dalyviui, paaukojusiam gyvybę už Lietuvos laisvę, atminti, knyga pasakoja apie penkis Sūduvos krašto nepriklausomybės kovų dalyvius ir yra reikšminga Nepriklausomybės kovų Dzūkijoje studija. 2012 04 06


2012 04 04

PAPASAKOS APIE PIOTRO STOLYPINO GYVENIMĄ LIETUVOJE. 2012 m. balandžio 4 d. „Versmės” leidykloje apsilankė istorinio klubo „Prūsa“ pirmininkė istorikė Milda Janiūnaitė su savo knygos, pasakojančios apie Rusijos imperijos ministro pirmininko (1906–1911 m.) Piotro Stolypino gyvenimą Lietuvoje, rankraščiu. Pasak istorikės, istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, jog Lietuva, ypač Kėdainių žemė, Paberžė, P. Stolypinui buvo ypatinga erdvė, kur jis sėmėsi įkvėpimo, čia praleistus metus vadino pačiais laimingiausiais.

Ši knyga bus išleista rusų kalba, kad rusai daugiau sužinotų apie P. Stolypino ryšį su Lietuva ir mūsų šalį. Proga tam unikali – P.Stolypino 150-osios gimimo metinės.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir istorikė Milda Janiūnaitė sutarė per kelis mėnesius išleisti knygą rusų kalba.

Milda Janiūnaitė su leidyklos dizainere Ona Liugailiene aptarė leidinio iliustravimo klausimus.

2012 04 04


2012 04 03

VYKO MONOGRAFIJOS „DRUSKININKAI“ INICIATYVINĖS GRUPĖS SUSIRINKIMAS. 2012 m. balandžio 3 d. neseniai duris atvėrusioje Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko „Versmės“ leidyklos rengiamos monografijos „DRUSKININKAI“ iniciatyvinės grupės susirinkimas. Monografijos vyr. redaktorius dr. Egidijus Mažintas „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo vardu padovanojo knygą „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ dr. V. Valentukevičiui, būsimiems leidiniams pateikusiam jau kelis straipsnius. Kitiems aktyviems monografijos autoriams ir talkininkams – A. Nedzelskiui, S. Karolukui, E. Sidaravičiūtei, A. Lankeliui, A.Česnulevičienei, G.Žiliui – jis įteikė Algimanto Liekio knygelę „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga. Juodieji istorijos puslapiai I–II (iki 1939 m.)“. Susirinkime aptarta būsimoji ekspedicija ir praėjusių metų ekspedicijos rezultatai, pasidžiaugta naujų temų autorių profesionalumu. Dr. E. Mažintas pastebėjo įdomų dėsningumą – kuo vyresnis autorius, tuo greičiau jis parašo straipsnį.

Planuojama, kad kitas rengiamos monografijos „DRUSKININKAI“ iniciatyvinės grupės susitikimas įvyks balandžio 13 d. ▲2012 04 12


2012 04 03

TARĖSI KARTOGRAFAI IR MONOGRAFIJŲ VYRIAUSIEJI REDAKTORIAI. 2012 m. balandžio 3 d. leidykloje monografijų vyr. redaktoriai sudarytojai Vida Girininkienė, Venantas Mačiekus, Virginijus Jocys ir kartografai Lidija Kavaliauskienė bei Vidmantas Dubikaltis susitiko aptarti kartografinės informacijos pateikimo leidiniuose niuansų. Dalykiška kartografinė informacija monografijose apie valsčius yra labai svarbi, o jos klaidos – nedovanotinos.

Kartografė Lidija Kavaliauskienė (kairėje), Venantas Mačiekus, Virginijus Jocys, Vida Girininkienė ir Vidmantas Dubikaltis aptarė kartografinės informacijos pateikimo niuansus.

2012 04 04


2012 04 03

VIZIJA – KNYGA APIE AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO ŠALTINIUS. 2012 m. balandžio 3 d. leidykloje apsilankė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Šiemet su kolegomis baigę tyrinėti Aukštadvario regioninio parko vandens kokybę, galimybes jį sutvarkyti, surinkę nemažai tautosakos žinių ir parengę šio darbo ataskaitą geologai sumanė ieškoti galimybių išleisti apie tai knygą. 

Po susitikimo Kęstutis Kadūnas „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijai perdavė savo ir kolegos Petro Gedžiūno parašytą straipsnį „Aukštadvario regioninio parko šaltiniai ir versmės“.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu aptarė galimybes išleisti knygą apie Aukštadvario regioninį parką.

2012 04 04


2012 04 03

KLAIPĖDOS KRAŠTE SUMAŽĖS BALTŲ DĖMIŲ? 2012 m. balandžio 3 d. leidykloje apsilankė Mažosios Lietuvos tyrinėtojai, aktyvūs „Versmės“ bičiuliai – humanitarinių mokslų daktaras Martynas Purvinas su žmona Marija Purviniene, neseniai išleidę knygą „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“.

Nuotraukoje „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ragino architektus dr. M. Purviną ir M. Purvinienę imtis naujo darbo – pradėti rengti monografiją apie buvusius Šilutės r. valsčius.

Leidyklos vadovo Petro Jonušo paklausti, ar nesiimtų rengti monografijos apie buvusius Šilutės r. savivaldybės valsčius, M. ir M. Purvinai teigė, kad jiems jau seniai akis bado baltos dėmės – valsčiai, apie kuriuos monografijos net nepradėtos rengti – Klaipėdos krašte, tačiau pažadėti imtis šio darbo nedrįso. Susidomėjusiųjų šiuo darbu būrys plečiasi – kaupti medžiagą apie buvusius šio krašto valsčius pažadėjo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojos, Mingės kaime sodybą turinti visuomenininkė ir filantropė, Klaipėdos apskrities moterų LIONS klubo „Smiltė“ narė Aida Raimonda Pečeliūnienė pasisiūlė apgyvendinti būsimos ekspedicijos dalyvius.  2012 04 04


2012 04 03

PO 16 LAUKIMO METŲ KNYGA „GYVENIMAS KAIP SKRYDIS“ KYLA SKRISTI. 2012 m. balandžio 3 d. žurnalistas Domas Šniukas į leidyklą atnešė unikalią knygą – savo uošvio, pirmojo Lietuvos karo lakūno, Nepriklausomybės kovų dalyvio, Antano Gustaičio, Jurgio Dobkevičiaus ir kitų žymių lakūnų mokytojo, pirmųjų automobilių ralių „Aplink Lietuvą“ čempiono Prano Hiksos (1897–1966) atsiminimus „Gyvenimas kaip skrydis“.

P. Hiksa atsiminimus pradėjo rašyti 1961 m. išėjęs į pensiją. Po jo mirties našlė Irena Hiksienė juos perrašė spausdinimo mašinėle, tačiau apie išleidimą sovietmečiu negalėjo būti nė nekalbos.

1996 m. P. Hiksos artimųjų pastangomis šie atsiminimai buvo išleisti 8 egzempliorių tiražu. Šeši egzemplioriai atiteko autoriaus dukterų Inos, Danutės, Ritos ir Jūratės šeimoms, po vieną – Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir Lietuvos aviacijos muziejui. Leidėjai vylėsi knygą „Gyvenimas kaip skrydis“ kada nors išvysti ir ant knygynų prekystalių. Susitarus su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu, ši viltis šiemet bus įgyvendinta.

Domas Šniukas su dizainere Ona Liugailiene aptarė P. Hiksos atsiminimų knygos maketavimo detales.

Kas patikės, kad Prano Hiksos atsiminimų knygos „Gyvenimas kaip skrydis“, dokumentiškai aprašančios autoriaus išgyventus du pasaulinius karus ir pokarius, tėra 8 egzemplioriai?

2012 04 04


2012 04 03

APIE IŠSKIRTINES LIETUVOS ENERGETINES VIETAS 

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Aleksandras Valentas ir kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas (kairėje) diskutavo ir apie išskirtines šalies energetines vietas, ir apie naujus sudėtingų ligų gydymo būdus.

2012 m. balandžio 3 d. leidykloje apsilankė etnologija ir medicina besidomintis dėstytojas, buvęs leidėjas Aleksandras Valentas. Jis norėtų išleisti Albino Kurtinaičio parengtą knygą apie stipriausią energetiką turinčias Lietuvos vietas – šventvietes, žinyčias. Pasak A. Kurtinaičio, Lietuvoje yra apie 760 tūkst. tikėjimo paminklų: apie 80 tūkst. – dabartinio tikėjimo, bet dauguma – senojo. Beje, pasak knygos rankraščio autoriaus, tokių energetinių vietų daugiausia yra Vilniuje.

Knygos rankraštyje sąlyginiu pavadinimu „Tautos Dvasios paminklai“ aprašyta 480 tokių vietų. Joms tyrinėti A. Kurtinaitis skyrė 20 metų. ▲2012 04 04


2012 03 30

KAS NUVEIKTA PER KOVĄ. 2012 m. kovo mėnesį leidykloje buvo gauti 68 nauji straipsniai (1121 rankraščių puslapis), parengti 34 naujų straipsnių maketai (296 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (13 p.). Pradėtos rengti monografijos „KUPIŠKIS“, „SKAPIŠKIS“, „LELIŪNAI“, „BUTRIMONYS“, „GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS“. Paskelbėme 2012 m. rengiamų ekspedicijų sąrašą. „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisiją papildė naujas narys – kalbotyros profesorė Grasilda Blažienė. Paminėjome Kovo 9-ąją – LIETUVOS DIENĄ , jau trečius metus iš eilės surengėme konkursą „Rašau Lietuvos vardą“, Panemunėlyje (Rokiškio r.) pristatėme monografijos  „PANEMUNĖLIS“ I, II dalis. Gauta 700 Lt asmeninė finansinė parama.  2012 04 04


2012 03 30

AR PASIRODYS KNYGA APIE EUROPOS ŠAKNIS LATVIŲ KALBA?

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, „Mijamba“ leidyklos bendraturtis Renaldas Jančiauskas ir tapytojas Virginijus Kašinskas, tardamiesi dėl Jūratės Statkutės de Rosales knygos vertimo į latvių kalbą, sumanė ir kiek kitokį jos pavadinimą – „Europos šaknys. Mes: latviai ir lietuviai“.

2012 m. kovo 30 d. leidykloje apsilankė lietuvių mitologijos temomis kuriantis tapytojas Virginijus Kašinskas ir „Mijamba“ leidyklos bendraturtis Renaldas Jančiauskas. Jie pasiūlė į latvių kalbą išversti ir išleisti Jūratės Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

Pasak svečių, tai būtų dovana latviams – abiem tautoms svarbu didinti savimonę, stiprinti tarpusavio ryšius, tačiau giminingų tautų dialogas kol kas vyksta vangiai. Glaudesnių tarpusavio ryšių ieškojimo pavyzdžių jau yra. Neseniai „Minties“ leidykla į lietuvių kalbą išvertė latvių rašytojo Valdžio Celmo knygą „Baltų raštai ir ženklai”. Visas knygos tiražas jau parduotas. Lietuvių etninės kultūros globos tarybos vadovai tariasi dėl bendrų lietuvių ir latvių televizijos laidų mūsų proistorės temomis. ▲2012 04 02


2012 03 29

PATVIRTINTAS ONUŠKIO (TRAKŲ R.) HERBAS. 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino Onuškio seniūnijos (Trakų r.) herbą. Tai didžiulių Onuškio bendruomenės ir monografijos apie šį miestelį rengėjų pastangų vaisius. Jau pirmajame „Versmės“ leidyklos bendradarbių susitikime su Onuškio bendruomenės atstovais 2009 m. gruodžio mėnesį buvo siūloma patvirtinti heraldikos ženklus. Po Onuškio vidurinėje mokykloje vykusio konkurso atrinkta 10 bendruomenės siūlomų herbo idėjų. Su Heraldikos komisijos nariais nutarta, kad miestelio simboliui tinkamiausia pedagogo dailininko Vydo Kasperavičiaus pasiūlyta iškilni sidabražolė, bylojanti apie gražią, mažai civilizacijos paliestą miestelio gamtą. V. Kasperavičiaus eskizo idėja ir tapo Onuškio seniūnijos herbo, kurį sukūrė dailininkė Laima Ramonienė, pagrindu. ▲2012 04 02


2012 03 28

REŽISIERIUS A. BARYSAS UŽ ATLANTO PASAKOJA APIE LIETUVĄ. 2012 m. kovo 28–balandžio 5 d. JAV vyksta susitikimai su leidyklos bičiuliu režisieriumi Arvydu Barysu, kuris pristato savo sukurtą dokumentinį filmą „Šviesos ir formos estetas“ apie fotomenininką Algimantą Kezį.

Režisierius Arvydas Barysas savo naujausius filmus kasmet pristato „Versmės“ leidyklos bendradarbiams ir bičiuliams.

Prieš septynerius metus pirmąkart JAV apsilankęs A. Barysas įsimylėjo šią šalį ir jos lietuvius, senovinę jų kalbą. Grįžęs į Lietuvą režisierius sumanė kurti filmų seriją „Žymiausi pasaulio lietuviai“ apie žmones, kurie garsūs Amerikoje ir pasaulyje, bet mažai žinomi Lietuvoje. Filmas apie A. Kezį – šio projekto dalis. Jau nufilmuoti siužetai apie fotomenininką A. Kezį, šviesaus atminimo tekstilininkę ir tapytoją Janiną Monkutę-Marks, aktorę Rūtą Kilmonytę-Lee, filmuojami apie profesorius Algirdą Avižienį ir Arvydą Kliorę, kunigą A. Saulaitį ir kt.

A. Barysas JAV pristatys dar vieną filmą – „Vys par to ãlo“ („Vis per tą alų“), pasakojantį apie Lietuvos aludarius ir jų amato paslaptis.

„Noriu išsaugoti Lietuvą“, – taip pagrindinį savo kūrybos tikslą apibūdina daugiau kaip 60 įvairaus žanro filmų sukūręs, 2005 m. už filmą „Tarp aštuonių vėjų“ Italijoje vykusiame festivalyje „Europa Nostra“ pagrindinį apdovanojimą pelnęs režisierius. Už Kauno ir Lietuvos garsinimą jis paskelbtas „Kauno riteriu 2006”. ▲2012 04 02


2012 03 26

VIEKŠNIŠKIŲ SUSITIKIMAS LEIDYKLOJE. 2012 m. kovo 29 d. leidykloje lankėsi būrys didmiesčiuose gyvenančių viekšniškių. Kaune gyvenantis rengiamos monografijos „VIEKŠNIAI“ sudarytojas vyr. redaktorius dr. Edmundas Levitas susitiko su Vilniuje gyvenančiu mokyklos draugu muzikologu Vaclovu Juodpusiu ir Panevėžyje gyvenančiu žurnalistu Rimantu Žilevičiumi, neseniai Viekšniuose pristačiusiu savo prisiminimų knygą „Ožkelės giesmė gluosnyje“. Kraštiečiai aptarė, apie ką rašys rengiamai monografijai. ▲2012 04 02


2012 03 26

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, KOVAS). 2012 m. kovo 26 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 3-asis (kovo mėnesio) tomas LLT:2012-3, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Ingos Nėnienės straipsnis „Skaros ir skarelės: Panemunėlio apylinkių tradicijos ir mados“ (LLT:2012-3/43-196), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PANEMUNĖLIS“ etnologijos skyriui. 

Straipsnyje tyrinėjama XX a.–XXI a. pradžios Panemunėlio apylinkių moterų skarų ir skarelių nešiosenos tradicijos ir mados. Remiantis 2001 m. autorės atliktais lauko tyrimais bei ankstesnių metų kitų autorių surinktais duomenimis, analizuojama galvos aprišalų, skarelių ir užsupalų išvaizda, jų raštų ir puošybos ypatumai, tradicinės nešiosenos savitumai etnokultūrinio ir konfesinio tapatumo raiškoje. Senieji galvos aprišalai „nuometai“ šiose apylinkėse išnyko XX a. pradžioje. Juos pakeitė įvairiausių raštų austos namuose arba pirktinių audinių skarelės. Šiltaisiais pečių užsupalais – vilnonėmis skaromis – čia siaustasi iki XX a. vidurio, tiek lietuvių katalikių, tiek rusių sentikių, kasdienėje ir šventinėje, sakralinėje aplinkoje. Etniniai savitumai reiškėsi spalvomis ir raštais. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje galvos dengimas ir pečių siautimasis didelėmis skaromis liko būdingas tik rusių sentikių sakralinių apeigų metu, kurį lėmė šios konfesijos tam tikri reikalavimai. Tuo tarpu lietuvių katalikių konfesiniai reikalavimai aprangai buvo liberalesni ir galvos dengimosi tradicija suvienodėjo kasdieninės ir sakralinės aplinkos atžvilgiu. Galvos rišimas skarele tapo nebemadingas tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus moterų tarpe, o pečių siautimasis skaromis liko retas atvejis, pastebimas išskirtinėmis progomis arba folklorinės veiklos aplinkoje.

Tai jau 196-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 43-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 3-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 03 26


2012 03 22

PROF. N.VĖLIAUS DARBAI IR DABAR NAUDOJAMI RENGIAMOMS MONOGRAFIJOMS. 2012 m. kovo 22, 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko vieno žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų, folkloristų ir baltų mitologų, pasaulyje pripažinto etninės kultūros tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus kūrinių skaitymas tema „Žemės ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje“. Renginyje susitiko „Versmės” bendradarbiai ir etnografinėmis temomis rašantys autoriai.

Pranešimus skaitė Lietuvos edukologijos universiteto prof. Libertas Klimka –„Žemdirbiški įvaizdžiai žvaigždėtame skliaute“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė – „Žemės/gamtos budinimas botago kirčiu: veiksmo ir garso magija“, habil. dr. Bronislava Kerbelytė – „Žemė – žmonių poelgių vertintoja“, Lietuvos liaudies kultūros centro archyvarė Rita Balkutė – „Rugiapjūtė: „svečias“, jievaras, vainikas“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Giedrė Bufienė – „Nuliūdo kaip žemę pardavęs“: žemė lietuvių patarlėse ir priežodžiuose“.

Didžiulio susidomėjimo ir plataus aptarimo sulaukė Vytauto Didžiojo universiteto magistranto, beje, pernai leidyklai įteikusio ir savo straipsnį apie bitininkystės papročius Onuškio valsčiaus apylinkėse, Martyno Vingrio pranešimas „Tabako kilmė lietuvių etiologinėse sakmėse: išaugimas ant kapo“.

Monografijų „BIRŠTONAS“ ir „SEMELIŠKĖS“ redaktoriai Jonas Aleknavičius ir Daiva Červokienė renginyje aptarė poros straipsnių rašymą šiems leidiniams. ▲2012 04 02


2012 03 22

PASKELBTOS 2012 METŲ VASAROS EKSPEDICIJOS. 2012 m. kovo 22 d. „Versmės“ leidyklos svetainėje paskelbtas 2012 metais leidyklos numatomų surengti kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijų sąrašas. ▲2012 03 22


2012 03 22

GAUTI PIRMIEJI RENGIAMOS „RAMYGALOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIAI.  2012 m. kovo 22 d. leidykloje gauti net du pirmieji rengiamos spaudai  „RAMYGALA“ monografijos (vyr. redaktorė Gražina Navalinskienė) straipsnių rankraščiai – Genovaitės Rožanienės „Miškinių kaimo istorija“ ir Rimanto Bako „Anciškiai“. ▲2012 03 26


2012 03 22

KAIP ĮAMŽINTI VILNIAUS APSKRITIES TAUTINIŲ MAŽUMŲ PAVELDĄ?

Tautinių mažumų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas (kairėje), fotografas Kostas Šukevičius ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas tarėsi, kaip įamžinti tautinių mažumų paveldą.

2012 m. kovo 20 d. leidykloje apsilankė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Tautinių mažumų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas. Kultūros ministerijos specialistas, kuris, beje, yra ir roko grupės „TurboReanimacija“ narys, su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu ir fotografu Kostu Šukevičiumi aptarė galimybę imtis Vilniaus apskrities tautinių mažumų paveldo įamžinimo. ▲2012 03 22


2012 03 21

POEZIJOS DIENĄ – APIE MAIRONĮ. 2012 m. kovo 21 d. būrys leidyklos bendradarbių ir bičiulių išsiruošė į Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinę mokyklą, kur vyko edukacinis vaidinimas „Pavasario balsai“, skirtas Maironio 150-osioms metinėms. Delegacijai vadovavo šio sumanymo autorius, garsus pedagogas ir švietėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis.

Spektaklyje vaidino Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro mokiniai, Lietuvos edukologijos universiteto studentai, pensininkai. Lietuvos edukologijos universiteto prof. Antanas Kiveris ir M. Romerio universiteto prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, kuri yra monografijos „PANEVĖŽYS“ vyriausioji redaktorė sudarytoja, sukūrė Raseinių gimnazijos mokytojų Žiūraičių vaidmenis. Maironio vaidmenį atliko spektaklio meno vadovas, rengiamų monografijų „DRUSKININKAI“ ir „RASEINIAI“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas dr. Egidijus Mažintas, rašytojos ir publicistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vaidmenį – neregė Loreta Tatuntytė.

Į šį Maironio poezijos ir lietuvių liaudies dainų kupiną spektaklį žiūrovai mokyklos salėje vos tilpo, kai kam teko sėdėti ant grindų. Pasak Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos pedagogų, tokių edukacinių spektaklių, pristatančių šalies istoriją ir žymius žmones, labai trūksta. 

 ▲2012 03 26


2012 03 19

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS“.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Aleksandras Šidlauskas aptarė pradedamos rengti monografijos „GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS“ viziją.

2012 m. kovo 19 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė literatas, publicistas ir kraštotyrininkas Aleksandras Šidlauskas. Buvęs Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas su „Versmės“ leidykla sudarė sutartį rengti monografiją „GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS“. Būsimos monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas šį darbą tikisi atlikti per dvejus metus.

Buvęs Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas jau yra sudaręs kraštotyrinę monografiją „Grinkiškio kraštas“, subūręs nemažai mokslininkų, kurie sutinka patyrinėti ir netoli esantį buvusį Pašušvio valsčių. Jame yra ir A. Šidlausko gimtinė. ▲2012 03 19


2012 03 19

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „KALTANĖNŲ. LABANORO. REŠKUTĖNŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2012 m. kovo 19 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „KALTANĖNAI. LABANORAS. REŠKUTĖNAI“ monografijos (vyr. redaktorė Danutė Grigienė) straipsnio rankraštis – Vytauto Ažušilio „Anupras Ažušilis (Zabarauskas)“. ▲2012 03 19


2012 03 19

APIE MUS RAŠO. 2012 m. kovo 19 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ paskelbta Dalios Zibolienės publikacija „Monografiją išleisti – lyg bažnyčią pastatyti”, kurioje pasakojama apie Panemunėlio 240 metų sukakčiai (1772–2012) skirtos 1684 puslapių 2 dalių monografijos „PANEMUNĖLIS“ sutiktuves šiame miestelyje. Rašinyje gerų žodžių nepagailėta šį milžinišką darbą atliekančiai „Versmės“ leidyklai ir monografijos redaktoriui valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatui, Rokiškio krašto garbės piliečiui Venantui Mačiekui. Publikaciją galite paskaityti internete www.grokiskis.lt.2012 03 20


2012 03 17

PANEMUNĖLYJE – TOSTAS UŽ MONOGRAFIJOJE IŠREIKŠTĄ PAGARBĄ KAIMO ŽMOGUI. 2012 m. kovo 17 d. monografijos „PANEMUNĖLIS“ pristatyme Panemunėlio (Rokiškio r.) pagrindinėje mokykloje dalyvavęs knygos sudarytojas vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus kraštiečiams pirmiausia padėkojo, kad jų susirinko taip gausiai.

Monografijos pristatyme Rokiškio r. savivaldybės vicemeras Egidijus Vilimas, Panemunėlio seniūnijos seniūnas Anicetas Bytautas, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis ir klubo tarybos narė Elvyra Maksimaitienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, rašytoja ir poetė Šetekšnų kaimo gyventoja Danutė Mažeikienė išsakė daug pagyrimo žodžių šios knygos sudarytojui Rokiškio krašto garbės piliečiui Venantui Mačiekui, kalbas pagyvino Panemunėlio kaimo kapelos „Provincija“, vadovaujamos Rimanto Mickio, dainos.

Po pristatymo dalyviai vaišinosi kava ir sumuštiniais, buvo išsakytas tostas už monografijoje jaučiamą didžiulę pagarbą paprastam kaimo žmogui. Venantas Mačiekus pasirašė knygą perkantiems kraštiečiams. Po renginio pietaudamas su Rokiškio r. savivaldybės vicemeru J. Basanavičiaus premijos laureatas užsiminė ir apie finansinę paramą kitai šiemet ketinamai išleisti monografijai „JUODUPĖ. ONUŠKIS“.

„Panemunėlio“ monografijos vyr. redaktorius, Rokiškio krašto garbės pilietis V. Mačiekus po leidinio pristatymo nusifotografavo su straipsnių autoriais.

V. Mačiekus pasirašo kraštiečiams.

2012 03 20


2012 03 16

BUTRIMONIŲ ISTORIJA TAPS MONOGRAFIJA.

Monografijos „AUKŠTADVARIS“ vyriausioji redaktorė sudarytoja Ona Gaidamavičiūtė pradeda rengti antrąją monografiją.

2012 m. kovo 16 d. pasirašyta autorinė sutartis su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro moksline redaktore, būsimosios monografijos „BUTRIMONYS“ (Alytaus r.) vyriausiąja redaktore sudarytoja Ona Gaidamavičiūte, jau rengiančia monografiją „AUKŠTADVARIS“.

„Versmės“ leidyklos bendradarbė pradėti rengti antrąją monografiją ryžosi įsitikinusi, kad tai labai įdomus darbas. Ji mano, kad kaupti medžiagą apie greta buvusį valsčių bus kiek lengviau negu apie Aukštadvarį – jau sukaupta patirties. Monografijos vyriausioji redaktorė tikisi nuo Butrimonių kilusio Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko dr. Ado Jokubausko pagalbos. 2012 03 26


2012 03 16

GAUTA PARAMA. 2012 03 16 leidyklą pasiekė  Stanislavos Kriaučiūnaitės-Jonaitienės 500,00 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2012 03 20


2012 03 15

APIE MUS RAŠO. 2012 m. kovo 15 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ paskelbta žinutė apie pradėtas rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Kupiškis“ bei „Skapiškis“. ▲2012 03 19


2012 03 15

APIE MUS RAŠO. 2012 m. kovo 15 d. „Gimtasis Rokiškis“ Daivos Červokienės straipsnyje „Ir sugulė Panemunėlio istorija į storiausią monografiją“ publikuoja pokalbį su aktyviausiu „Versmės“ leidyklos bendradarbiu, „PANEMUNĖLIO“ ir dar aštuonių monografijų vyr. redaktoriumi, Vilniaus universiteto lektoriumi, ekonomistu Venantu Mačiekumi. Jame Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Rokiškio krašto garbės pilietis V. Mačiekus pasakoja apie šios monografijos rengimą, išsako mintis apie kraštotyrą, Lietuvos lokalinius tyrimus ir žmogaus gyvenimo prasmę.

Publikaciją galite paskaityti internete www.grokiskis.lt.2012 03 20


2012 03 15

„DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE" PRISTATYTA KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖJE.

Knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autorius Juozas Girdvainis pasirašo Sausio 13-ąją žuvusio Tito Masiulio motinai Vitalijai Krivickienei (kairėje) ir „Tremtinio“ žurnalo žurnalistei Daliai Lukšaitei-Maciukevičienei.

2012 m. kovo 15 d. Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje buvo pristatyta „Knygų kelio“ leidyklos išleista Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

Renginys prasidėjo Lietuvos himnu ir žuvusiųjų pagerbimu tylos minute. Knygą pristatė jos autorius J. Girdvainis ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Renginyje daugiausia diskutuota, kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai, kuo knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ svarbi akademiniam jaunimui. Kalbėjo Sausio 13-ąją žuvusio Tito Masiulio motina Vitalija Krivickienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, Nepriklausomybės Akto stipendininkas dr. Kęstutis Bartkevičius ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos specialybės studentas Simonas Jezavita. Diskusijoje, ar tokio pobūdžio knygos skatina visuomenę pažinti istoriją, dalyvavo Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, buvęs Krašto apsaugos ministerijos viceministras Edmundas Simanaitis, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, „Tremtinio“ žurnalo žurnalistė Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė, Sausio 13-osios liudininkai, gynėjai, Kauno įgulos karinių padalinių vadai, VDU Istorikų klubo nariai, Lietuvos šaulių studentų korporacijos „Saja“ atstovai, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, Vilkijos gimnazijos ir Alsėdžių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginio dalyviai apžiūrėjo ir neseniai restauruotą Kauno įgulos karininkų ramovę.

„Versmės“ leidyklos bendradarbiai Juozas Girdvainis (trečias iš kairės) ir atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius su buvusiu Krašto apsaugos ministerijos viceministru Edmundu Simanaičiu (kairėje), Kauno įgulos karinių padalinių vadais, VDU Istorikų klubo nariais, Lietuvos šaulių studentų korporacijos „Saja“ atstovais ir parlamento gynėjais.

Knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autorius Juozas Girdvainis su Vilkijos gimnazijos mokiniais ir skautų vadove.

2012 03 19


2012 03 15

GAUTA PARAMA. 2012 03 15 leidyklą pasiekė  Albino Kustos 200,00 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2012 03 20


2012 03 15

RIMANTO DICHAVIČIAUS FOTOALBUMAS „LAISVĖS PAŽENKLINTI“ PRISTATYTAS TRAKŲ PILYJE.

Fotomenininkas Rimantas Dichavičius apie šalies valstybingumo ženklus sukūrusius dailininkus pasakoja Trakų salos pilyje.

Stasio Paškevičiaus nuotr.

012 m. kovo 15 d. Trakų salos pilyje pristatytas „Versmės“ leidyklos bičiulio, dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotoalbumas „Laisvės paženklinti“. Tądien Lietuvos

 Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas atidarė ir savo fotografijos darbų parodą.

Albumo pristatyme Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, dailininkai Vaidas Liudvikas Gedminas, Gitenis Umbrasas, Saulius Čižikas, Jurginas Žilys, fotografas Stasys Paškevičius, Trakų r. savivaldybės administracijos direktorė Asta Kandratavičienė priminė, kad šis leidinys – labai svarbių mūsų šalies istorijai kūrėjų įamžinimas. 2012 03 19


2012 03 14

KNYGA APIE LIKIMO IŠBANDYMUS NORILSKE LAUKIA ANTRO PAPILDYTO LEIDIMO.

Leidykloje (iš kairės) Joana ir Juozas Mureikos su „Versmės“ vadovu Petru Jonušu ir dailininke Ona Liugailiene aptarė galimus knygos pakeitimus ir papildymus.

2012 m. kovo 14 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė Lietuvos edukologijos universiteto prof. habil. dr. Juozas Mureika su žmona gydytoja Joana Ulinauskaite-Mureikiene, pernai išleidusia knygą „LIKIMO IŠBANDYMAI“. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, buvusi politinė kalinė, Norilsko sukilimo dalyvė sakė sumanymą parašyti savo gyvenimo istoriją puoselėjusi kelis dešimtmečius. Šį darbą pradėjo dar sovietiniais metais, o rimtai rašyti sėdo prieš šešerius metus, sumaniusi atsiminimų knygą padovanoti sūnui Almantui, dukrai Sonatai ir keturiems anūkams. Tačiau parašytą ponios Joanos gyvenimo istoriją perskaitę vyras ir dukra paragino išleisti ją didesniu tiražu. Parodžiusi rankraštį šeimos bičiuliui Lietuvos edukologijos universiteto rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui, redaktorei Bronei Balčienei, moteris taip pat išgirdo raginimą išleisti knygą. Savo lėšomis 300 egzempliorių tiražu išleista knyga per kelis mėnesius buvo išpirkta ir išdovanota, autorė išgirdo pasiūlymų išversti ją į ispanų ir anglų kalbas.

Leidykloje Joana ir Juozas Mureikos su „Versmės“ vadovu Petru Jonušu ir dailininke Ona Liugailiene aptarė galimybę išleisti antrą papildytą knygos leidimą, kuris, tikėtina, pasirodys po pusės metų. 2012 03 14


2012 03 12

PASIRAŠYTAS KETINIMŲ PROTOKOLAS RENGTI MONOGRAFIJĄ APIE ŽYGAIČIUS.

Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas (kairėje), lietuvių kalbos mokytoja Regina Bliūdžiuvienė ir seniūnijos seniūnas Vytautas Juška rūpinsis, kad būsimos monografijos autorių ekspedicija į aprašomas vietas būtų surengta dar šią vasarą. 

2012 m. kovo 12 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė Žygaičių (Tauragės r.) seniūnijos seniūnas Vytautas Juška, bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas ir lietuvių kalbos mokytoja Regina Bliūdžiuvienė, pasiryžę imtis organizacinių darbų, kad „Lietuvos valsčių“ serija būtų papildyta monografija „ŽYGAIČIAI“. Knygos iniciatoriai pasirašė su „Versmės“ leidykla ketinimų protokolą rengti monografiją apie savo miestelį. Ir pažadėjo aktyviai prisidėti dar šią vasarą surengiant būsimos monografijos autorių ekspediciją į Žygaičius. Svečiai teigė, kad šį sumanymą nusprendė įgyvendinti praėjusiais metais paminėję Žygaičių miestelio 450-ąsias metines ir pradėję rinkti žmonių atsiminimus apie jų jaunystės kaimus. ▲2012 03 12


2012 03 09

LIETUVOS DIENĄ MINĖJOME KERNAVĖJE. 2012 m. kovo 9 d. „Versmės” leidyklos darbuotojai kartu su leidyklos bičiuliais jau ketvirtus metus minėjo Lietuvos dieną. Šiemet Kovo 9-ąją minėjome pirmojoje Lietuvos sostinėje – Kernavėje. Atvažiavusius į šį miestelį mus pasitiko Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas, „Versmės“ leidyklos bičiulis Jonas Vitkūnas. Jis papasakojo šios išskirtinės mūsų šaliai vietovės istoriją. Kartu su J. Vitkūnu, beje, ir ilgamečiu „Gyvųjų archeologijos dienų Kernavėje“ projekto vadovu, apžiūrėjome XVIII amžiaus Kernavės bažnyčios pamatus, pasižvalgėme nuo apžvalgos aikštelės į įspūdingus piliakalnius ir Neries upės vingius, užkopėme į Mindaugo sosto piliakalnį paleidome dešimt Trispalvės spalvomis padabintų dangaus žibintų ir į dausas nuskraidinusių ant jų parašytą žodį LIETUVA.

Vėliau nuvykome į Kernavėje gyvenančio žirgų žemaitukų augintojo Česlovo Marcinausko, legendinių žygių žemaitukais iki Juodosios jūros ir Krokuvos dalyvio, sodybą. Monografijų „DRUSKININKAI“ ir „RASEINIAI“ vyriausiasis redaktorius dr. Egidijus Mažintas papasakojo apie magiškus liaudies žaidimus ir pasiūlė patiems juose dalyvauti, norintieji jodinėjo žemaitukais, vėliau laukė vaišės – ant laužo keptos dešrelės ir Č. Marcinausko trobelėje virta sriuba.

Lietuvos dienos akcentu daugumai leidyklos darbuotojų tapo jodinėjimas žemaitukais. Labai įspūdinga buvo šios išvykos pabaiga, kai pradėjus krautis daiktus lyg kieno pakviesti atsisveikinti atbėgo pulkas žirgų, iš rankų rupšnojo duoną, agurkus, o po kelių minučių lyg vėl kam davus ženklą šuoliais nulėkė laukais. 

 

 

2012 03 12


2012 03 08

MOKSLO DARBŲ KOMISIJĄ SUSTIPRINO KALBOTYROS PROFESORĖ. 2012 m. kovo 8 d. Lietuvių kalbos institute įvyko jo direktoriaus pavaduotojos mokslo reikalams profesorės Grasildos Blažienės ir „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo susitikimas, kurio metu buvo aptarti kalbotyros mokslinių straipsnių publikavimo leidyklos leidžiamame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinyje klausimai.

Profesorė išsakė daug vertingų patarimų ir pasiūlymų, taip pat patvirtino savo sutikimą tapti Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos nare bei pagausinti mokslinių kalbotyros publikacijų tiek „Lietuvos valsčių“ lokalinių monografijų, tiek „Lietuvos lokalinių tyrimų“ tomuose.

Džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame žymiai filologei, nes šis gražus prisidėjimas prie lokalinių tyrimų yra ir labai svarbus mūsų leidyklos atliekamo darbo sustiprinimas, ir įvertinimas. 2012 03 12


2012 03 07

KLAIPĖDOS APSKRITIES MOTERŲ LIONS KLUBO „SMILTĖ“ NARĖS VIEŠNAGĖ IR PASIŪLYMAS.

Leidykloje apsilankiusi Aida Raimonda Pečeliūnienė pasisiūlė apgyvendinti savo sodyboje Mingės kaime būsimos monografijos apie Kintus ekspedicijos dalyvius.

 2012 m. kovo 7 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė aktyvi visuomenininkė ir filantropė, Klaipėdos apskrities moterų LIONS klubo „Smiltė“ narė, meno plenerų organizatorė Aida Raimonda Pečeliūnienė. Viešnia atvyko norėdama įsigyti monografiją „GELGAUDIŠKIS“, nes iš šio valsčiaus kilę nemažai jos vyro giminaičių. Jaunystėje studijuodama Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) ji dalyvavo ne vienoje kraštotyros ekspedicijoje, todėl labai nustebo, kad apie daugumą buvusių Klaipėdos apskrities valsčių monografijos net nepradėtos rengti. Ar veiklioji moteris su vyru nesiimtų tokio darbo? „Kol kas turime labai daug kitos veiklos“, – sakė A. D. Pečeliūnienė. Jeigu atsirastų pasiryžusiųjų imtis šio darbo, ji su vyru ekspedicijos dalyvius mielai apgyvendintų savo sodyboje Mingės kaime, kuriame organizuoja įvairius plenerus. ▲2012 03 12


2012 03 06

INIT TELEVIZIJA – APIE „VERSMʓ IR MĖLYNŲJŲ VANDENŲ MŪŠIO PERGALĖS ISTORINĘ REIKŠMĘ. 2012 m. kovo 6 d. nešini filmavimo kameromis „Versmės“ leidykloje apsilankė INIT televizijos žurnalistas Saulius Novikas su operatoriumi. Viešnagės tikslas – parengti laidą apie Lietuvos istorijos slėpinius ciklui „Gyvenu čia“.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė leidyklos leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją ir sumanymą tarptautiniu lygiu paminėti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalę 1362 m. (kitais duomenimis, 1363 m.) prie Mėlynųjų Vandenų (pietinio Bugo intako) – vieną reikšmingiausių XIV amžiaus Europos įvykių, sustabdžiusių totorių Aukso ordos slinktį į Europą.

Pasak P. Jonušo, šis mūšis ir jo pergalė nepelnytai yra užmiršti. Dabar, kai tokių reikšmingų įvykių nėra, jų nepaminėti būtų nedovanotina. Tačiau iniciatyvos tai padaryti, deja, ėmėsi ne lietuviai, o ukrainiečiai. „Versmės“ leidykla yra numačiusi išleisti istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Romo Batūros šiai datai skirtą monografiją.

Laidoje „Gyvenu čia“ dalyvaus ir dailininkas prof. Giedrius Kazimierėnas, kurio šiai datai skiriamos istorinės tematikos darbų parodos vyks Lietuvoje, Ukrainoje ir Belgijoje.

Ši laida, kurios dalis siužeto buvo filmuojama „Versmės“ leidykloje, bus transliuojama pirmadienį, kovo 12 d., 18.30 val., vėliau ją bus galima pasižiūrėti ir internete www.baltuatlantida.lt.

INIT televizijos laida „Gyvenu čia“ buvo filmuojama ir „Versmės“ leidykloje, o interviu fonu pasirinktas leidyklos pagamintas stendas su prof. G. Kazimierėno tapytu Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei skirtu paveikslu.

2012 03 06


2012 03 05

IR LELIŪNŲ ISTORIJA GULS Į MONOGRAFIJĄ. 2012 m. kovo 5 d. „Lietuvos valsčių“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas Klaipėdos universiteto doc. dr. Gintautas Zabiela pasirašė sutartį su „Versmės“ leidykla parengti monografiją apie savo gimtinę – buvusį Leliūnų valsčių. Lietuvos lokalinių tyrimų žinovas, monografijos „LELIŪNAI“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas doc. dr. G. Zabiela šį darbą tikisi atlikti per trejus metus.

Iniciatyvos, kad šis leidinys būtų pradėtas rengti, ėmėsi Leliūnų seniūnijos seniūnė Lina Petronienė, ketinimo sutartį rengti šią monografiją su „Versmės“ leidykla pasirašiusi dar 2010 m. pavasarį, kai „Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą“ akcijos autobusas užsuko į jų miestelį. Leliūnuose gimusi ir užaugusi Lietuvos žemės ūkio ir Lietuvos edukologijos universitetų absolventė L. Petronienė, nuodugniai pasidomėjusi valsčiaus istorija ir žymiais kraštiečiais, suprato, kad šiam darbui turi visą būrį gabių talkininkų: nuo Leliūnų yra kilęs žymus poetas Algimantas Baltakis, sudaręs knygą „Mes iš Leliūnų parapijos“, ne vienas žinomas mokslininkas, tarp jų ir tikras Lietuvos lokalinių tyrimų „liūtas“ doc. dr. Gintautas Zabiela.

„Versmės“ leidyklos vadovas ir Leliūnų seniūnijos seniūnė Lina Petronienė aptarė pradedamos rengti monografijos „LELIŪNAI“ temas ir galimus talkininkus.

Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas Klaipėdos universiteto doc. dr. Gintautas Zabiela monografiją apie savo gimtuosius Leliūnus tikisi parengti per trejus metus. Tai užfiksuota ir autorinių darbų sutartyje, kurią rankose laiko sutarties šalys.

2012 03 06


2012 03 02

PRADĖTOS RENGTI MONOGRAFIJOS APIE KUPIŠKĮ IR SKAPIŠKĮ. 2012 m. kovo 2 d. – dviejų naujų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „KUPIŠKIS” ir „SKAPIŠKIS“ atsiradimo pradžia. Tądien pasirašyta autorinė sutartis su Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja, istorike, būsimų monografijų vyriausiąja redaktore sudarytoja Aušra Jonušyte. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą baigusi muziejininkė Kupiškio krašto praeitimi ir šiandiena domisi nuo studijų laikų, yra parengusi 18 leidinių įvairiomis temomis, tarp jų ir monografiją „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai”.

A. Jonušytė jau pradėjo burti mokslininkų ir vietos kraštotyrininkų grupę, kurie tyrinės kraštą ir rašys straipsnius būsimoms monografijoms. Pasak Kupiškio ir Skapiškio monografijų vyr. redaktorės, iš karto tyrinėti du buvusius valsčius yra racionaliau, todėl ji tam ir ryžosi. ▲2012 03 06


2012 03 01

APIE MUS RAŠO. 2012 m. kovo 1 d. laikraštyje „Rinkos aikštė“ paskelbtas Marijos Šepetienės straipsnis „Pristatyta knyga apie kraštietį“. ▲2012 05 08


2012 03 01

LEIDYKLOJE LANKĖSI MĖLYNŲJŲ VANDENŲ MŪŠIO PERGALĖS 650 METŲ SUKAKTIES PAMINĖJIMO ORGANIZATORIUS.

Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“, kuris taps svarbiausiu Tarptautinio Mėlynųjų Vandenų pergalės projekto plakatų ir lankstukų akcentu, reprodukcija (fragmentas).

2012 m. kovo 1 d. „Versmės“ leidykloje nebe pirmą kartą lankėsi tarptautinio Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalės 650 metų sukakties paminėjimo projekto iniciatorius ir vadovas Aleksas Karpovas. Jo idėja – tarptautiniu mastu paminėti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalę 1362 m. (kitais duomenimis 1363 m.) prie Mėlynųjų Vandenų (pietinio Bugo intako), vieną reikšmingiausių XIV amžiaus Europos įvykių. Iki tol nenugalima, tuo metu tobuliausią karinę ginkluotę ir kariuomenę turėjusi totorių Aukso orda pirmąkart patyrė triuškinamą pralaimėjimą – jos slinktis į Europą buvo sustabdyta.

Siekdami iškilmingai paminėti šią pergalę ir Europoje pristatyti jos svarbą, žadinti Lietuvos ir kitų LDK teritorijoje esančių šalių piliečių istorinį sąmoningumą, skatinti pažintinį turizmą, projekto iniciatoriai surengs tapytojo Giedriaus Kazimierėno istorinės tematikos darbų parodas Lietuvoje, Ukrainoje, Belgijoje, taip pat Mėlynųjų Vandenų muzikos festivalį, virtualų muziejų, parengs edukacinę medžiagą turistams.

Per susitikimą su A. Karpovu „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas sutiko tapti šio projekto organizacinio komiteto nariu ir padėti parengti stendą bei lankstukus tarptautinei turizmo mugei „ITB Berlin 2012“. Stendo akcentas – Giedriaus Kazimierėno paveikslas „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Tarptautinio Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalės 650 m. sukakties paminėjimo projekto iniciatorius Aleksas Karpovas įsiamžino prie projekto „2000 kilometrų istorijos“ plakato, kuriam svečias negailėjo gerų žodžių.
 

 ▲2012 03 01


2012 02 29

KAS NUVEIKTA PER VASARĮ. 2012 m. vasario mėnesį leidykloje buvo gauti 39 nauji straipsniai (753 rankraščių puslapiai), parengti 39 naujų straipsnių maketai (455 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (37 p.). Iš spaustuvės gautos 22-osios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PANEMUNĖLIS“ I ir II dalys. Dalyvavome Vilniaus knygų mugėje-2012. Pradėta rengti monografija „DŪKŠTAS“. Gauta 2 200 Lt asmeninė finansinė parama.  2012 03 01


2012 02 29

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO TOMAS (2012, VASARIS). 2012 m. vasario 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2012 metų 2-asis (vasario mėnesio) tomas LLT:2012-2, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt. Šiame tome publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Eligijaus Juvencijaus Morkūno straipsnis „Malūnai Panemunėlio apylinkėse tarpukaryje“ (LLT:2012-2/42-195), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PANEMUNĖLIS“ etnologijos skyriui. 

Šio straipsnio objektas – Panemunėlio krašto malūnai, tikslas – apžvelgti jų tipus, raidą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą; paanalizuoti projektus ir projektuotojus, malūnininkų veiklą. Straipsnyje apžvelgti šaltiniai, apibūdinti geografiniai arealo savitumai. Straipsnis iliustruotas projektais, planais, piešiniais, rekonstrukcijomis, malūnų apmatavimais.

Tai jau 195-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 42-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 2-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai publikuojami periodiškai kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 02 29


2012 02 25

JŪRATĖ STATKUTĖ DE ROSALES ŽADINO TAUTOS SAVIMONĘ. 2012 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje „Knygų kelio“ leidykla pristatė vieną skaitomiausių 2011 m. knygų, žymios Venesueloje gyvenančios tautietės, baltų proistorės tyrinėtojos Jūratės Statkutės de Rosales monografiją „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.
Tiesioginio ryšio tiltas norintiesiems sudarė galimybę pamatyti pačią knygos autorę, išgirsti jos samprotavimus, argumentus, pateikti klausimų. Visiems besirenkantiems į renginį leidyklos atstovai įteikė po brošiūrėlę su knygos autorės mintims ir kelių jas palaikančių, su jomis polemizuojančių mokslininkų straipsniais.
Renginyje, kurį vedė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, apie J. Statkutės de Rosales tyrinėjimus kalbėjo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, akademikas prof. Romualdas Grigas, žymus archeologas, Klaipėdos universiteto prof. Vladas Žulkus.
Renginyje kalbėta apie rašytinių, archeologijos, kalbotyros mokslo šaltinių santykį ir tikroviškumą, J. Statkutė de Rosales atsakė į klausimus, kokios buvo svarbiausios senosios baltų kultūros ypatybės, kaip susiformavo baltų ir gudų sąsajos, kas istorijos kelyje buvo baltų sąjungininkai ir priešai, kaip susiformavo ir įsitvirtino slavų substratas, ir kitus.
Renginyje nemažai siurprizų laukė ir jo dalyvių, ir pačios J. Statkutės de Rosales. Su knygos autore sveikinosi jos jaunystės laikų bendramokslė prof. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė. Venesueloje su žmona operos dainininke Aušra Stasiūnaite viešėjęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Algimantas Čepulkauskas patvirtino, kad toli nuo Lietuvos gimę ponios Jūratės sūnūs kalba lietuviškai.
Renginyje prof. Daivos Vyčinienės vadovaujama sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ atliko kelias iš seniausių laikų mus pasiekusias sutartines, kuriose yra serbams, bulgarams, makedonams, net kroatams būdingų sąskambių.
J. Statkutė de Rosales prasitarė pirmąkart girdėjusi taip tiksliai interpretuotas šias giesmes. Jos pastaba, kad į Vakarų Europą gregorinis giedojimas atėjo siekiant pakeisti pagoniškas sutartines, po šio renginio buvo viena labiausiai svarstomų.

Apie J. Statkutės de Rosales tyrinėjimus kalbėjo žymus archeologas, Klaipėdos universiteto prof. Vladas Žulkus (kairėje), Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, akademikas prof. Romualdas Grigas. Viduryje – renginį vedęs atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius. Jūratės Statkutės de Rosales monografijos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Monografijos pristatyme skambėjo prof. D. Vyčinienės vadovaujamos sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“ atliekamos sutartinės.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas sutartinių giedotojoms padovanojo po monografiją „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

2012 03 01


2012 02 25

NUPŪSTA UŽMARŠTIS NUO KOMPOZITORIAUS V. TELKSNIO KŪRYBOS. 2012 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje pristatyta M. Romerio universiteto profesorės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografija „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ (su pridėta kompaktine plokštele). Knyga iš spaustuvės buvo atvežta tiesiai į Knygų mugę.
Į monografijos pristatymą atskubėjo šviesaus atminimo maestro Vygando Telksnio brolis profesorius, habilituotas daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Adolfas Telksnys, būrys giminaičių, estradinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų, Krakių miestelio, kuriame kompozitorius augo ir mokėsi, gyventojų.
LR Seimo narė dainininkė Ona Valiukevičiūtė, poetas Vytautas Barauskas, kompozitorius Algimantas Raudonikis pabėrė prisiminimų apie Vygando Telksnio charakterį, gyvenimo būdą, pagarbą atlikėjams, apgailestavo, kad vyresnės kartos kompozitorių dainos nepelnytai primirštos. Krakių miestelio gyventojai, kurių pilnas autobusas atvyko į šios knygos pristatymą, prisiminė kompozitoriaus jaunystę, jo šelmišką charakterį, išradimus, Telksnių šeimos ryšius su gyvenviete.
Knygos pristatyme skambėjo Artūro Noviko Džiazo mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektoriaus Eugenijaus Vedecko ir jo mokinių, Krakių pagrindinės mokyklos pedagogių atliekamos Vygando Telksnio dainos.

Profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pasirašo knygoje.

„Knygų kelio“ stendas buvo istorijos tema rašančių mokslininkų ir žurnalistų susitikimo vieta.

2012 02 29


2012 02 24

MONOGRAFIJOS „PANEMUNĖLIS“ PRISTATYMAS TAPO KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIMU. 2012 m. vasario 24 d. vykęs monografijos „PANEMUNĖLIS“ (Rokiškio r., vyr. redaktorius Venantas Mačiekus) pristatymas Knygų mugėje tapo gražiu kraštiečių susitikimu. Į jį susirinko būrys Vilniuje gyvenančių rokiškėnų, atvažiavo nemažai Panemunėlio gyventojų, koncertavo Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Gastauta“, vadovaujamas Nidos Lungienės ir Giedriaus Viduolio.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius bei Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis pasidžiaugė šiuo itin svarbiu rajono žmonėms leidiniu, o kraštiečiai smalsiai vartė monografijas: kai kurie ieškojo savo rašinio ar nuotraukų, kiti – pasakojimų apie gimtąjį kaimą ar pažįstamus žmones.

J. Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus parengė dviejų tomų monografiją apie savo gimtojo Rokiškio rajono Panemunėlio valsčių. Tai jau 9 jo parengta „Lietuvos valsčių“ serijos monografija.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė monografijos pristatyme kalbėjo, kuo kraštiečiams svarbus šis leidinys.

Renginį pagyvino Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Gastauta“ atliekamos liaudies dainos.

 2012 02 29


2012 02 23–26

APIE LEIDYKLOS KNYGAS INFORMUOJA ŽINIASKLAIDA. 2012 m. vasario 23–26 d. Vilniaus knygų mugėje „Versmės“ ir „Knygų kelio“ leidyklų pristatytos knygos sulaukė žiniasklaidos dėmesio.
Portalas www.15min.lt publikavo pokalbį su žymiu fotomenininku ir dailininku, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu Rimantu Dichavičiumi, išleidusiu fotoalbumo „Laisvės paženklinti“ pirmąjį tomą, skirtą Lietuvos dailininkams, sukūrusiems mūsų valstybės valstybingumo ženklus: heraldiką, pinigų banknotus ir monetas, pašto, kariuomenės, muitinės ir kitų tarnybų ženklus, uniformas, valstybės apdovanojimus, paminklus. Tarp žymiausių šalies valstybingumui skirtų darbų leidinyje pristatoma ir „Versmės“ leidyklos leidžiama „Lietuvos valsčių“ monografijų serija.
www.delfi.lt publikuojamas pokalbis su „Knygų kelio“ leidyklos išleistos knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ autoriumi keliautoju Gintaru Kalteniu. 2012 02 29


2012 02 23–26

„KNYGŲ KELIO“ STENDE – POLITIKŲ IR MOKSLININKŲ SUSITIKIMAI. 2012 m. vasario 23–26 d. Vilniaus knygų mugėje „Knygų kelio“ leidykla pristatė keturias knygas: žymaus fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotoalbumą „Laisvės paženklinti“, Gintaro Kaltenio knygą „Žygis žemaitukais iki juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“, Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografiją „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ (su pridėta kompaktine plokštele) bei Jūratės Statkutės de Rosales monografiją „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ – perkamiausią praėjusių metų leidyklos knygą.

Leidyklos stende su skaitytojais bendravo ir autografus dalino žymus dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Šis stendas tapo ir politikų, mokslininkų, istorijos, valstybingumo temomis rašančių autorių susitikimų vieta. Prie jo Nepriklausomybės Akto signataras, žinomas politikas ir filosofas, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narys Romualdas Ozolas, knygų „Nepriklausomybė alternatyvų neturi“, „Kodėl griūva mūsų pilys: politinė publicistika“ autorius, diskutavo su akademiku prof. Romualdu Grigu, filosofu dr. Juozu Sigitu Mureika, žurnalistu ir visuomenės veikėju Viliumi Kavaliausku ir kitais. Dauguma jų „Knygų kelio“ leidyklos stende pristatė ir savo naujausias knygas.  2012 02 29


2012 02 23

VĖL BUVOME PAGERBTI ŠALIES PREZIDENTĖS. 2012 m. vasario 23–26 d. Vilniuje vykusioje Knygų mugėje daugiausia žymių svečių apsilankė jos atidarymo dieną. Mūsų leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos stendą aplankiusiai Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei gimtadienio proga „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas įteikė išskirtinę dovaną – „Laisvės kelio“ skulptūrinėje kompozicijoje, esančioje Vilniuje, šalia transporto žiedo prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, įmūrytos vardinės Prezidentės plytos dublikatą, kuriame įrašytas Prezidentės vardas ir pavardė. Leidyklos vadovas Prezidentei taip pat padovanojo ką tik išleistos monografijos „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ I dalį. Šią monografiją, kaip ir ankstesniais metais, Prezidentė paženklino specialiai šia proga sukurtu Jos Ekscelencijos vardiniu spaudu. Prezidentės stabtelėjimas prie leidyklos stendo sukėlė būrio fotografų ir mugės lankytojų susidomėjimą – Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojos kartu su Prezidente įsiamžino prie „Lietuvos valsčių“ serijos knygų lentynos.

„Lietuvos valsčių“ serijos stendą aplankiusiai

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei gimtadienio proga „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas įteikė išskirtinę dovaną – „Laisvės

kelio“ skulptūrinėje kompozicijoje įmūrytos vardinės Prezidentės plytos dublikatą.

Lietuvos Respublikos Prezidentės stabtelėjimas prie leidyklos stendo sukėlė būrio fotografų bei mugės lankytojų susidomėjimą.
Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojos, paprašiusios Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės nusifotografuoti, kartu įsiamžino prie lentynoje dailiai išrikiuotų „Lietuvos valsčių“ serijos knygų.

2012 02 29


2012 02 22

„ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS” RAGINA SAUGOTI ISTORINĘ ŽIRGŲ VEISLĘ. 2012 m. vasario 22 d. į leidyklą atvežta ką tik išleista keliautojo raitelio Gintaro Kaltenio knygos „Žygis žemaitukais iki juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos” antroji patikslinta laida. Ją išleido „Knygų kelio“ leidykla.
Ši knyga – tarsi 2010-ųjų rudenį vykusio 10 raitelių žygio žemaitukais iki Juodosios jūros dienoraštis.
Pasak G. Kaltenio, ši Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui paminėti skirta kelionė, suvedusi su Žemaitukų arklių augintojų asociacijos entuziastais, jam buvo labai reikšminga – įžiebė norą populiarinti šią seną žirgų veislę.
Keliautojas dėkingas „Versmės“ leidyklos istorikei Vidai Girininkienei už konsultacijas, knygoje pateiktą dalykinę informaciją apie žemaitukus.
2012 m. vasario 24 d. Knygų mugėje knyga sutikta teatralizuotai – į jos pristatymą kvietė raitelis, sėdintis ant žemaituko. Jame dalyvavo būrys žygio iki Juodosios jūros dalyvių, labai įtaigiai skambėjo istorikės V. Girininkienės žodžiai apie šių žirgų svarbą Lietuvos istorijoje.

„Knygų kelio“ ir „Versmės“ leidyklų darbuotojai pasitiko naująją knygą

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas (kairėje) ir keliautojas Gintaras Kaltenis (dešinėje) Knygų mugėje

Žemaitukų žirgų augintojas Česlovas Marcinauskas, Gintaras Kaltenis ir istorikė Vida Girininkienė

 2012 02 29


2012 02 21

GAUTA PARAMA. 2012 02 21 leidyklą pasiekė  Jadvygos ir Jono Bacevičių 200,00 Lt finansinė parama monografijai „BABTAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2012 02 22


2012 02 20

APIE MUS RAŠO. 2012 m. vasario 20 d. laikraštyje „Respublika“ paskelbtas Ferdinando Kauzono straipsnis „F. Kauzonas: Ne visos viltys – durnių motinos“. ▲2012 02 21


2012 02 16

VASARIO 16-ĄJĄ – APIE BŪSIMĄ MONOGRAFIJĄ „DRUSKININKAI“. 2012 m. vasario 16 d. Druskininkų krašto klubo, kuriam vadovauja energinga mokytoja kraštotyrininkė Alfreda Pigagienė, nariai susitiko su rengiamos monografijos „DRUSKININKAI“ vyr. redaktoriumi dr. Egidijumi Mažintu bei Druskininkų miškų urėdijos mokymo ir informacijos centro „Girios aidas“ vedėju dr. Antanu Lankeliu aptarti, kaip būsimame leidinyje bus pristatomi išnykę ir nykstantys Ratnyčios seniūnijos kaimai Cimakavas, Kermošija, Jaskonys, Latežeris. Po maždaug valandą trukusio pokalbio susitikimo dalyviai kartu nuvyko į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Justino Marcinkevičiaus mirties metinių minėjimą „Yra tiktai Tėvynė”. 2012 02 17


2012 02 14

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „PALANGOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2012 m. vasario 14 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „PALANGA“ monografijos (vyr. redaktorius Stanislovas Balčiūnas) straipsnio rankraštis – Dainoros Lubytės „Stalinizmo pėdsakais Palangos valsčiuje“. ▲2012 03 02


2012 02 13

GAUTA PARAMA. 2012 02 13 leidyklą pasiekė  Aro Kriaučiūno 1 000,00 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2012 03 20


2012 02 10

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „DŪKŠTAS“ . 2012 m. vasario 10 d. – naujos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „DŪKŠTAS“ rengimo pradžios data. Pasirašyta autorinė sutartis su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro moksline redaktore, būsimos monografijos vyriausiąja redaktore sudarytoja Živile Gurauskiene.
Ž. Gurauskienė užaugo Dūkšte (Ignalinos r.), tėvelio rašytojo ir žurnalisto Algirdo Čekio tėviškėje, tad su šiuo miesteliu ją sieja daug atsiminimų, pažįstamų ir būrys giminaičių. Dirbdama šį darbą Ž. Gurauskienė tikisi ir nemažos dukros Airos, Lietuvos edukologijos universiteto studentės, paramos.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Živilė Gurauskienė pasirašė autorinę monografijos rengimo sutartį.

2012 02 13


2012 02 09

GAUTA PARAMA. 2012 02 09 leidyklą pasiekė  Vytauto Rapolo Kriaučiūno 1 000,00 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2012 03 20


2012 02 09

FOTOALBUME – APIE LIETUVOS VALSTYBINGUMO ŽENKLŲ AUTORIUS. 2012 m. vasario 9 d. į leidyklą atvežtas jos bičiulio, žymaus fotomenininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus leidžiamo grandiozinio – tritomio – fotoalbumo „Laisvės palytėti“ pirmasis tomas. Leidinys skirtas Lietuvos dailininkams, sukūrusiems valstybingumo ženklus: heraldikos ženklus ir žymenis, pinigų banknotus ir monetas, pašto, kariuomenės, policijos, muitinės, pasienio ir kitų tarnybų ženklus, uniformas, valstybės apdovanojimus, miestų merų regalijas, liturginius reikmenis.
Albume – faktai ir istorija, menas, estetika. 400 puslapių pirmame leidinio tome pristatyti 58 šalies dailininkai. Tarp Arvydo Každailio, Stanislovo Kuzmos, Vaidilos Liudviko Gedmino, Romualdo Karpavičiaus, Antano Žukausko, Jono Jagėlos, Nerijaus Treinio, Petro Repšio, Gitenio Umbraso, Arūno Sakalausko, Algirdo Boso, Eimanto Ludavičiaus, Joanos Noreikaitės, Petro Henriko Garškos bei kitų – ir itin originalaus šalies valstybingumo paminklo, šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos, sumanytojas ir iniciatorius, VšĮ „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. „Knygų kelio“ leidykla prisidėjo ir rengiant leidinio tekstus.
Antrame ir trečiame fotoalbumo „Laisvės palytėti“ tomuose bus pristatomi dar apie 100 šalies dailininkų.
2012 02 14


2012 01 31

KAS NUVEIKTA PER SAUSĮ. 2012 m. sausio mėnesį leidykloje buvo gautas 61 naujas straipsnis (934 rankraščių puslapiai), parengti 17 naujų straipsnių maketų (286 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (36 p.). Iš spaustuvės gauta 21-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI“ I dalis. Įvyko leidyklos su partneriais surengta mokslo konferencija „XXI a. pradžios Lietuvos lokaliniai tyrimai šimtatomėje monografijų serijoje „Lietuvos valsčiai“: nuo kompleksinių lauko tyrimų ekspedicijų iki geologijos, geografijos, biologijos, etnologijos, istorijos, archeologijos, kalbotyros, tautosakos ir sociologijos mokslo darbų“. Gauta 19 649,60 Lt asmeninė finansinė parama.  2012 01 02


2012 01 31

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2012, SAUSIS). 2012 m. sausio 31 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799, elektroninio serialinio leidinio sausio mėnesio tomas (LLT:2012-1), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas etnologės Elvyros Straševičienės straipsnis „Prekymečiai – lokalinis krašto suklestėjimo variklis“ (LLT:2012-1/41-194), parašytas serijos monografijai „GRIŠKABŪDIS“. 

Straipsnyje apžvelgiamos Griškabūdžio miestelio aikštės (rinkos) susiformavimo ypatumai, analizuojama XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės turgaus prekyba, aprašomi stacionarūs ir kilnojami turgavietės įrenginiai, turgaus prekės, pardavėjų ir pirkėjų įpročiai bei prekybos papročiai.

Tai jau 194-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 41-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 1-asis, paskelbtas 2012 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 01 31


2012 01 30

NETEKOME ANTANO RUŠKIO. Eidamas 88-uosius metus po sunkios ligos mirė liaudies menininkas Antanas Ruškys. Netekome iškilaus, daug Lietuvai ir gimtajai Žemaitijai nusipelnusio Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dalyvio, Politinių kalinių ir tremtinių, vėliau Politinių kalinių sąjungos, Kauno kraštotyros ir tautodailės draugijų nario, Lietuvos ir savo gimtojo Endriejavo krašto patrioto.

Žmoną Eugeniją, sūnėno Augustino Venslausko šeimą, kitus artimuosius, bičiulius, kraštiečius ir bendražygius nuoširdžiai užjaučia Endriejavo seniūnija, bendruomenė, „Versmės“ leidyklos, rengusios ir spausdinusios Jo straipsnius, kolektyvas.
2012 02 01


2012 01 28

VILNIUJE GYVENANČIŲ UTENIŠKIŲ SUSITIKIME – APIE MONOGRAFIJĄ „UŽPALIAI“. 2012 m. sausio 28 d. Vilniaus dailės akademijoje įvyko tradicinis Vilniuje gyvenančių uteniškių susitikimas, kuriame dalyvavo rajono valdžia ir seniūnijų atstovai.
Gausiai susirinkusius kraštiečius labai sudomino „Versmės“ leidyklos rengiamos monografijos „UŽPALIAI“ vyriausiojo redaktoriaus sudarytojo Stanislovo Balčiūno pasisakymas, kad šią monografiją numatoma išleisti anksčiau negu planuota, jau šiemet, – Užpalių gimnazijos 230-ųjų ir Magdeburgo teisių suteikimo miesteliui 220-ųjų metinių paminėjimo proga, raginimas kuo skubiau pristatyti jai rengiamus straipsnius, tinkamas nuotraukas, iliustracijas bei prašymas finansiškai paremti šį monumentalų leidinį.
 ▲2012 02 06


2012 01 26

MOKSLINĖJE KONFERENCIJOJE PRIIMTOS TRYS REZOLIUCIJOS. 2012 m. sausio 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusi LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Mokslininkų rūmų ir „Versmės“ leidyklos surengta mokslinė konferencija „XXI a. pradžios Lietuvos lokaliniai tyrimai šimtatomėje monografijų serijoje „Lietuvos valsčiai“: nuo kompleksinių lauko tyrimų ekspedicijų iki geologijos, geografijos, biologijos, botanikos, zoologijos, etnologijos, istorijos, archeologijos, kalbotyros ir sociologijos mokslo darbų“ sulaukė didelio mokslininkų dėmesio.
Konferencijoje pristatyta kolektyvinės monografijos „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 1-oji dalis.
Mokslinių tyrimų spausdinimą „Lietuvos valsčių“ serijoje apžvelgė jos sumanytojas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Pranešimus apie mokslinių straipsnių archeologijos, istorijos, sociologijos, tautosakos, kalbotyros, geografijos ir kitomis temomis publikavimą skaitė Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas Klaipėdos universiteto doc. dr. Gintautas Zabiela, daugelio „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojas Venantas Mačiekus, Lietuvos istorijos instituto dr. Žilvytis Šaknys, LMA narys emeritas prof. Romualdas Grigas, Vilniaus universiteto ir Lietuvių kalbos instituto doc. dr. Artūras Judžentis, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Virginijus Gerulaitis, Lietuvos edukologijos universiteto habil. dr. Valentinas Baltrūnas, istorikė Vida Girininkienė, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos atsakingoji redaktorė Gabija Juščiūtė.
Kviečiame susipažinti su konferencijoje priimtomis rezoliucijomis:
Dėl pasirengimo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir jam paminėti skiriamų darbų
Dėl Lietuvos lokalinės istorijos dėstymo bendrojo ugdymo mokyklose
Dėl Lietuvos archyvuose saugomų dokumentų kopijavimo palengvinimo
 ▲2012 02 14


2012 01 26

DŽIUGIAI SUTIKOME „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MONOGRAFIJOS I DALĮ. 2012 m. sausio 26 d. „Versmės“ leidykloje buvo išties neeilinė. Negalėjome atsidžiaugti į leidyklą iš Standartų spaustuvės atvežtais, dar dažais kvepiančiais pirmaisiais naujausios „Lietuvos valsčių“ serijos knygos – 1082 puslapių 21-osios serijos monografijos „LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI“ I dalies – egzemplioriais. ▲2012 01 26


2012 01 26

LIETUVOS RADIJAS PAKVIETĖ Į MOKSLO KONFERENCIJĄ IR „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MONOGRAFIJOS I DALIES PRISTATYMĄ . 2012 m. sausio 26 d. tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ žurnalistai Gabija Narušytė bei Artūras Matusas telefonu kalbino „Versmės“ leidyklos vadovą Petrą Jonušą. Laidoje kalbėta apie „Versmės“ leidyklos rengiamas lokalinių tyrimų ekspedicijas, naujausią „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją – mokslo darbų rinkinį „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, šios knygos I dalies pristatymą bei Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančią mokslo konferenciją „XXI a. pradžios Lietuvos lokaliniai tyrimai šimtatomėje monografijų serijoje „Lietuvos valsčiai“: nuo kompleksinių lauko tyrimų ekspedicijų iki geologijos, geografijos, biologijos, etnologijos, istorijos, archeologijos, kalbotyros, tautosakos ir sociologijos mokslo darbų“.

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

2012 02 01 


2012 01 23

PASKIRTAS FINANSAVIMAS. 2012 m. sausio 23 d. Kultūros rėmimo fondo tarybos sprendimu 2012 m. finansinė parama paskirta „Lietuvos valsčių“ serijos lokalinėms monografijoms „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ (sudarytojai Jonas Šedys ir Venantas Mačiekus) – 20 000 Lt, ir „KARTENA“ (sudarytojas Virginijus Jocys) – 20 000 Lt. ▲2012 01 27


2012 01 20

GAUTA PARAMA. 2012 01 20 leidyklą pasiekė  Romos Onos Vengraitytės-Doveikienės 100,00 Lt finansinė parama monografijai „GRIŠKABŪDIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Griškabūdis. 2012 01 25


2012 01 19

IEŠKOVĖ ZOFIJA VERONIKA LIPEIKIENĖ PATEIKĖ ATSILIEPIMĄ Į „VERSMĖS“ LEIDYKLOS KASACINĮ SKUNDĄ. Mūsų skaitytojus ir bičiulius kviečiame susipažinti su ieškovės Zofijos Veronikos Lipeikienės pateiktu atsiliepimu į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą „Versmės“ leidyklos kasacinį skundą. Taip pat maloniai prašome parašyti mums, ką apie tai galvojate, gal turite patarimų kaip leidyklai apsiginti nuo jau trejus metus nesibaigiančio nepagrįsto puolimo. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.

Daugiau apie šią ir kitas „Versmės“ leidyklos bylas žiūrėkite leidyklos svetainės skirsnyje Teismų bylos. 2012 02 07


2014      2013      2012      2011      2010      2009      2008      2006–2007      2005      2004      2001–2003