KAS NUVEIKTA PER 2011 METUS. Iš viso 2011 metais leidykloje buvo gauti 594 nauji straipsniai (7079 rankraščių puslapiai), parengti 239 naujų straipsnių maketai (2814 knygų puslapių), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbta 12 mokslinių straipsnių (284 p.), sulaukėme paskutinių 2010 metų laidos monografijų – 17-osios „GRUZDŽIŲ“ monografijos 2 dalies, 19-osios monografijos „VEPRIAI“ ir 2 dalių 20-osios monografijos „ŽEIMELIS“. Pradėta rengti  21 nauja „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, surengta 21 ekspedicija: 1 archeologinių kasinėjimų ir 20 kompleksinių lokalinių tyrimų „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspedicijų į aprašomas vietoves. Po dvejus metus užtrukusių kelionių baigėsi Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo pilietinis renginys „Lietuvos tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą”. Gautas 86 869,76 Lt bendras finansavimas: 51 402,32 Lt asmeninė finansinė parama, 22 000 Lt išankstinis finansavimas už įsigyjamas knygas, 10 000 Lt leidinių leidybos finansavimas biudžeto lėšomis (LR Kultūros ministerija), 3 467,44 Lt – 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio suma. ▲2012 01 30

KAS NUVEIKTA PER GRUODĮ. 2011 m. gruodžio mėnesį leidykloje buvo gauti 59 nauji straipsniai (613 rankraščių puslapių), parengti 25 naujų straipsnių maketai (152 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (24 p.), pateikta paraiška dėl „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ (sud. S. Balčiūnas) dalinio finansavimo. Gauta 19 649,60 Lt asmeninė finansinė parama.  ▲2012 01 02

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, GRUODIS). 2011 m. gruodžio 30 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799, elektroninio serialinio leidinio gruodžio mėnesio tomas (LLT:2011-12), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas istorikės Žydrės Petrauskaitės straipsnis „Griškabūdžio ir jo apylinkių medinių pastatų puošyba“ (LLT:2011-12/40-193), parašytas serijos monografijai „GRIŠKABŪDIS“. 

Straipsnyje trumpai apžvelgiami leidiniai, kuriuose galima rasti žinių apie Griškabūdį, taip pat archyvuose sukaupti duomenys. Minimos ir Lietuvos dailės muziejuje saugomos fotografijos, kuriose užfiksuoti šio krašto pastatai.

Šiame krašte puošiami ne tik gyvenamieji namai – stubos, jų gegnės, stogo šlaitų apačios, frontonai, sienos, langų ir durų apvadai, bet ir ne mažiau svarbūs sodybų pastatai – klėtys, tvartai. Ypač puošnūs namų prieangiai. Dekoruojami kai kurių tvartų ertikių apkalimai, klėčių stulpeliai, tvorelės, gražios ir jų durys.

Griškabūdžio ir jo aplinkinių kaimų pastatų dekoras saikingas, proporcingas, meistriškai atliktas.

2001 m. ekspedicijoje Griškabūdyje ir jo apylinkėse surinkta žinių apie 21 čia dirbusį meistrą. Apie kai kuriuos iš jų duomenų galima rasti archyve.

Tai jau 193-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 40-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 12-asis, paskelbtas 2011 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2012 01 02

GAUTA PARAMA. 2011 12 29 leidyklą pasiekė dar viena  Užgirių šeimos 1649,60 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2012 01 02

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS RENGIAMA ŠIMTATOMĖ „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA VIDIŠKĖSE. Koncertų ciklo „Mūsų miesteliai“ rengėjai ir dalyviai tęsia keliones po Lietuvos miestus ir miestelius. Dar nenurimus šventiniam Kalėdų šurmuliui ir nekantriai laukiant Naujųjų metų jie lankėsi Vidiškėse. Renginio vedėjas Vaclovas Juodpusis gausiai susirinkusiems Vidiškių miestelio gyventojams pristatė „Lietuvos valsčių“ seriją, paragino visus susitelkti ir prisidėti prie monografijos „VIDIŠKIAI“ rašymo.
Koncerte dalyvavo operos solistas Virgilijus Noreika (nuotr. kairėje), Karolina Glinskaitė (sopranas), Kasparas Damulis (tenoras), Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita), Aleksandras Vizbaras (koncertmeisteris) ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.

▲2012 01 05

GAUTA PARAMA. 2011 12 28 leidyklą pasiekė  UAB „Magnolija“ 10000 Lt finansinė parama monografijai „Gelgaudiškis“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Gelgaudiškis. ▲2012 01 02

GAUTA PARAMA. 2011 12 28 leidyklą pasiekė dar viena  Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2012 01 02

GAUTA PARAMA. 2011 12 27 leidyklą pasiekė dar viena  Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2012 01 06

GAUTA PARAMA. 2011 12 22 leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2011 12 23

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS BYLA ANTRĄ KARTĄ GRĮŽO Į AUKŠČIAUSIĄJĮ TEISMĄ. 2011 m. gruodžio 22 d. leidyklą pasiekė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimas apie šio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį apie „Versmės“ leidyklos kasacinio skundo įrašymą į Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą.
Šios geros naujienos laukėme su nerimu, nes tuo atveju, jei leidyklos kasacinis skundas nebūtų priimtas, dėl absurdiško Panevėžio apygardos teismo sprendimo leidyklai būtų tekę viešai meluoti, t. y. reikėtų teismo nurodytuose dienraščiuose paskelbti, kad liudininkų bei istorinių tyrimų patvirtintų „PAPILĖS“ monografijoje paskelbtų istorijos faktų ir įvykių nebuvo, nors jie tikrai vyko ir buvo.
Esame tvirtai įsitikinę ir viliamės, kad leidyklai pavyks teisme apginti istorinę tiesą ir teismai netaps ta institucija, kuri įstatymų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos vardu lieps perrašyti ir klastoti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio ir pokario Lietuvos istoriją.
Ir tenka tik apgailestauti, kad šis jau trejus metus trunkantis ir didžia dalimi dėl teismų nekompetencijos tiek užtrukęs paprastos, iš piršto laužtos bylos nagrinėjimas leidyklai jau kainavo beveik 20 tūkst. litų, t. y. tiek labai trūkstamų lėšų galėjo būti panaudota „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms leisti, bet, deja, atiteko advokatams...
Daugiau apie šią ir kitas „Versmės“ leidyklos bylas žiūrėkite leidyklos svetainės skirsnyje Teismų bylos.
▲2012 01 27

„DAINUOJANTI REVOLIUCIJA“ – GERIAUSIEMS 2011 METŲ SPORTININKAMS IR ŽURNALISTAMS. 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos sporto žurnalistų sąjungos renginyje „Versmės“ leidyklos dukterinės „Knygų kelio“ leidyklos išleista knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ kartu su prizais buvo įteikta geriausiems 2011 metų Lietuvos sportininkams bei žurnalistams kaip atminimo dovana, o leidyklos leidžiama šimtatomė „Lietuvos valsčių“ serija buvo šio renginio partnerė. Apie renginį rašė ir nuotraukas iš jo skelbė žiniasklaidos portalai (www.lrytas.lt, www.15min.lt, www.sportas.info, http://sportas.delfi.lt, www.eurobasket.lt, www.lzinios.lt, http://sportas.atn.lt), visos televizijos rodė žinių laidose.

Legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis Lietuvos sporto žurnalistų federacijos metų laureatams krepšininkams Deividui Pukiui ir Arnui Butkevičiui teikia atminimo dovaną – „Knygų kelio“ leidyklos išleistą knygą „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos metų laureatai. Bendroje nuotraukoje iš kairės: Arvydas Sabonis (legendinis Lietuvos krepšininkas), Algis Matulevičius (sporto žurnalistikos senjoras), Laima Janušonytė (žurnalistė), Kazys Maksvytis (Lietuvos vaikinų iki 19 metų vyriausiasis krepšinio treneris), Margarita Čiuplytė (kiokušin karatė), Mindaugas Griškonis (irkluotojas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), Egidijus Kavaliauskas (boksininkas), Stasys Petkus (operatorius), Arnas Butkevičius (krepšininkas), Deividas Pukis (krepšininkas), Rimgaudas Balaiša (Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas).

▲2011 12 22

APIE MUS RAŠO. 2011 m. gruodžio 17 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ paskelbtas Vitalijos Jalianiauskienės straipsnis „Laiko tiltu – į praeities redakciją“. ▲2012 02 01

NERADĘ TEISYBĖS PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISME, ANTRĄSYK KREIPIAMĖS Į LIETUVOS AUKŠČIAUSIĄJĮ TEISMĄ. 2011 m. gruodžio 16 d. „Versmės“ leidykla jau antrą kartą toje pačioje byloje kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl nepagrįsto ir nekompetentingo, galima sakyti, absurdiško Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo panaikinimo, nes šis daug formalių teisinių netikslumų turintis sprendimas įpareigoja „Versmės“ leidyklą viešai meluoti, t. y. viešai paneigti tikrai buvusius, žinomai teisingus prieš 70 metų Antrojo pasaulinio karo metu pirmosiomis nacių okupacijos dienomis Papilės miestelyje (dab. Akmenės r.) vykusius įvykius ir faktus, paskelbtus „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje „PAPILĖ“.
Daugiau apie „Versmės“ leidyklos bylas žiūrėkite leidyklos svetainės skirsnyje Teismų bylos. ▲2012 01 27

KONCERTŲ CIKLO „MŪSŲ MIESTELIAI“ METU „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA ELEKTRĖNŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE. 2011 m. gruodžio 15 d. Elektrėnų viešojoje bibliotekoje šventiniame koncerte „Gyvenimo dainos“, kuris yra koncertų ciklo „Mūsų miesteliai“ dalis, Elektrėnų krašto gyventojams buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos rengiama šimtatomė „Lietuvos valsčių“ serija. Ją pristatė koncerto vedėjas muzikologas Vaclovas Juodpusis. Koncerto dalyviams – Karolinai Glinskaitei (sopranas), Kasparui Damuliui (tenoras), Viktorijai Marijai Zabrodaitei (fleita), Linai Giedraitytei (fortepijonas) bei kitiems garbiems svečiams buvo įteiktos „Versmės“ leidyklos Kalėdų dovanos – žurnalisto Juozo Girdvainio parengtos knygos-albumai „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

▲2011 12 28

PATEIKĖME PARAIŠKĄ KULTŪROS MINISTERIJOS RENGIAMAM KONKURSUI. 2011 m. gruodžio 9 d. „Versmės“ leidykla Kultūros ministerijos rengiamam konkursui „Leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2012 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ pateikė paraišką dėl „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ (sud. S. Balčiūnas) dalinio finansavimo.  ▲2011 12 09

PRITRENKIANTIS PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO SPRENDIMAS. 2011 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), priėmė pritrenkiantį savo nekompetencija ir tendencingumu sprendimą, kuriuo įpareigojo „Versmės“ leidyklą viešai meluoti, t. y. paneigti liudininkų ir istorinių tyrimų patvirtintus faktus.
Tiesą sakant, tokio šios teisėjų kolegijos sprendimo ir buvo galima tikėtis, nes 2011 m. gruodžio 1 d. kelias valandas trukusio teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos narės elgėsi itin nemandagiai, nekorektiškai, demonstratyviai rodė savo šališkumą ir nepagarbą „Versmės“ leidyklos atstovams, jų pasisakymų klausėsi su neslepiamomis ironiškomis šypsenėlėmis ir neatidžiai, nuolat tarpusavyje šnekučiavosi, kažką pusbalsiu aptarinėjo, dažnai nutraukdavo pasisakymus neišklausiusios iki galo, taip sudarydamos didelį psichologinį spaudimą ir trikdydamos dalyvavimą teismo posėdyje.
Todėl perskaitę teismo sprendimą nenustebome, kad jame nebuvo atsižvelgta nei į posėdyje išsakytus argumentus, nei į posėdžio metu „Versmės“ leidyklos pateiktus papildomus rašytinius įrodymus – advokatės Agnės Bilotaitės paaiškinimą dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių, autoriaus Alfredo Rukšėno parengtą išsamią šaltinių tyrimo santrauką, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą apie šio centro darbuotojo mokslininko A. Rukšėno straipsnį, jame panaudotų šaltinių patikimumą ir autoriaus istorinių tyrimų pagrįstumą, leidyklos vadovo Petro Jonušo papildomus paaiškinimus dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių. ▲2012 01 27

KAS NUVEIKTA PER LAPKRITĮ. 2011 m. lapkričio mėnesį leidykloje buvo gauti 136 nauji straipsniai (1623 rankraščių puslapiai), parengti 23 naujų straipsnių maketai (170 knygų puslapių), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (11 p.), leidykloje gautas pirmojo „KELMĖS“ monografijos straipsnio rankraštis. 2011 m. lapkričio 21 d. sukako 5-eri metai nuo elektroninio serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 pirmojo straipsnio paskelbimo specializuotoje visatekstėje svetainėje www.llt.lt. Gauta 5 079,22 Lt asmeninė finansinė parama.  ▲2011 11 05

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, LAPKRITIS). 2011 m. lapkričio 30 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799, elektroninio serialinio leidinio lapkričio mėnesio tomas (LLT:2011-11), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas etnologės Rimutės Garnevičiūtės straipsnis „Laidotuvių papročiai Jūžintų apylinkėse (XX a. vidurys–XXI a. pradžia“ (LLT:2011-11/39-192), parašytas serijos monografijai „JŪŽINTAI. RAGELIAI“. 

Straipsnyje analizuojama katalikiškų laidotuvių apeiginių papročių Jūžintų valsčiaus teritorijoje kaita ir galimos jos priežastys nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pagrindinis straipsnio duomenų šaltinis – nauja lauko tyrimų medžiaga. Laidotuvių tradicijos pokyčiai buvo nulemti gyvenimo reikmių, istorinių bei socialinių ekonominių sąlygų. Papročių kaitą ir kai kurių jų laipsnišką nykimą XXI amžiaus pradžioje lemia laidotuvių erdvės persikėlimas į nuomojamas patalpas Rokiškio mieste. Bendruomenės dalyvavimą mirusiojo palydėjime užtikrina nepakitusios laidojimo apeigos Jūžintų bažnyčioje.

Tai jau 192-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 39-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 11-asis, paskelbtas 2011 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2011 12 05

SVEIKINOME DR. J. VAITKEVIČIŲ 2011 METŲ VALSTYBINĖS J. BASANAVIČIAUS PREMIJOS ĮTEIKIMO PROGA. Rudenišką 2011-ųjų lapkričio 23-iosios vakarą gausus būrys mokslo bei kultūros darbuotojų susirinko į Lietuvos nacionalinį muziejų pasveikinti archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus. Už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą LR Vyriausybė jam skyrė valstybinę Jono Basanavičiaus premiją. 29-osios J. Basanavičiaus premijos laureatą pasveikino „Versmės“ leidyklos atstovai, nes dr. J. Vaitkevičius yra vienas „Lietuvos valsčių” serijos bendraautorių – parašė straipsnių penkioms „Lietuvos valsčių” monografijoms – „OBELIAI. KRIAUNOS”, „LAUKUVA” I dalis, „SEREDŽIUS”, „VELIUONA”, „KVĖDARNA” – bei „Versmės” leidyklos leidžiamo mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai” autorių.

Leidyklos redaktorius Virginijus Jocys pasidžiaugė laureato mokslinių darbų įvertinimu, prisiminė ekspedicijos metu drauge aplankytas tiriamas Šventpelkės, Gaidžiokalnio ir kt. vietoves Šilalės rajone, Žemaitijoje. Priminė, kad rajone yra daugiausia, palyginti su kitomis Lietuvos vietomis, piliakalnių – net 32. Įteikdami paskutinę, 20-ąją, „Lietuvos valsčių” 2 dalių „ŽEIMELIO“ monografiją ir puokštę gėlių „Versmės“ leidyklos bendradarbiai laureatui palinkėjo sveikatos ir stiprybės darbuojantis Lietuvos labui.

Laureato dr. Vykinto Vaitkevičiaus sutikimu skaitytojams pateikiame šia iškilminga proga dr. Vykinto Vaitkevičiaus perskaitytus padėkos ir pagarbos žodžius. ▲2011 11 25

„LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ LEIDINIUI – 5-ERI. 2011 m. lapkričio 21 d. sukako 5-eri metai nuo elektroninio serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799, pirmojo straipsnio paskelbimo specializuotoje visatekstėje svetainėje www.llt.lt. 

Per 5 metus iš viso paskelbtas 191 iliustruotas mokslinis straipsnis iš geologijos, geografijos, biologijos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos, sociologijos mokslo sričių, kurių bendra apimtis yra 3 374 p.

Maloniai kviečiame domėtis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ naujienomis, o mokslininkus, bakalaurus, magistrantus ir doktorantus būti ne tik aktyvius skaitytojus, bet ir dalyvauti kasmetėse ekspedicijose, rašyti šiam leidiniui. ▲2011 11 21

GAUTA PARAMA. 2011 m. lapkričio 18 d. leidyklą pasiekė Jono Juknos 200 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. šios svetainės Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 11 21

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „KELMĖS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. lapkričio 18 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „KELMĖS“ monografijos (vyr. redaktorius Alfonsas Alijošius) straipsnio rankraštis – Michalinos Ralytės-Klimašauskienės „Iš čia mes išėjom ieškot Lietuvos... Iš dvariškių Ralių giminės istorijos“. ▲2011 11 18

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA VILNIAUS KRAŠTO MUZIKOS ŽVAIGŽDŽIŲ IR ŽVAIGŽDUČIŲ ŠVENTĖJE-SUSITIKIME. 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus rotušėje vyko kasmetis Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas Vilniaus krašto žvaigždžių ir žvaigždučių šventinis koncertas-susitikimas. „Versmės“ leidykla buvo pakviesta tapti šio gražaus renginio partnere, rėmėja bei pristatyti rengiamą šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos projektą. Vakaro svečiams buvo išdalinti lankstinukai apie jau išleistas monografijas. Leidyklos vadovas renginio dalyvių retoriškai klausė, ar jau išleistos knygos apie jų gimtuosius kraštus, pakvietė visus prisidėti leidžiant naujas savo gimtinių monografijas. Gausiai susirinkusius svečius savo dainomis, atliekama muzika, šokiais džiugino ne tik jaunieji šventės dalyviai, bet ir marimba grojęs Saulius Auglys-Stanevičius bei nepakartojamo balso dainininkė Evelina Sašenko, šiemet atstovavusi Lietuvai „Eurovizijoje”. Renginį vedė nuolatinė filharmonijos renginių pranešėja Janina Pranaitytė. Jai, taip pat solistams įteiktos atminimo dovanos – „Knygų kelio” leidyklos išleista knyga-albumas „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose”.

▲2011 11 09

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „DRUSKININKŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. lapkričio 8 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „DRUSKININKŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Egidijus Mažintas) straipsnio rankraštis – Stasės Kulikauskaitės-Radzevičienės „Paprocų gyvascis dzūkų veseiliosa“. ▲2012 10 09

GAUTA PARAMA. 2011 m. lapkričio 4 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono užpalėnų bendrijos 4879,22 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. šios svetainės Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 11 05

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA – ČEKIJOS UNIVERSITETAMS. Šiemet minimo Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių su Čekijos Respublika atkūrimo 20-mečio (1991–2011) proga vienos knygų serijos „Versmės” leidykla, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadai Prahoje, dovanoja Prahos Karolio ir Brno Masaryko universitetams nuo 1994 m. „Versmės“ leidyklos leidžiamą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018) dedikuojamą monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. 2011 m. lapkričio 4-ąją du komplektai šios šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų buvo pristatyti į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinio pašto skyrių, kuris savo ruožtu monografijas nugabens universitetams. Monografijų serijų teikimas ir iškilmingo knygų dovanojimo aktų pasirašymas numatomas 2011 m. gruodžio pradžioje Prahoje ir Brno.  ▲2011 11 10

VALSTYBINĖ DR. JONO BASANAVIČIAUS PREMIJA – „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS BENDRAAUTORIUI, ARCHEOLOGUI DR. VYKINTUI VAITKEVIČIUI.  Už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą 2011 m. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skirta archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui.

Premija skirta įvertinus kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus – 2007 m. ekspediciją „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“, 2010–2011 metais vykdytas ekspedicijas Gervėčių krašte, archeologinius tyrinėjimus – 2006–2011 m. archeologinius Bajorų kapinyno kasinėjimus, Turlojiškių pilkapių tyrimus, kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškas, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą – informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

Per du dešimtmečius archeologas dalyvavo daugiau kaip 20 mokslinių ekspedicijų, inicijavo projektą „Kompleksiniai tyrimai Neries (Vilijos) aukštupyje", kartu su baltarusiais mokslininkais surengė tarptautinę ekspediciją Neries aukštupyje Baltarusijoje.

2010–2011 m. mokslinį darbą dr. V. Vaitkevičius tęsė didžiausioje lietuviškoje saloje Baltarusijoje – Gervėčių krašte. Šią ekspediciją suskubta surengti suvokiant būsimos Astravo atominės elektrinės, statomos vos 10 km nuo Gervėčių, grėsmę krašto demografinei situacijai ir kultūriniam kraštovaizdžiui.

Šiuos ir kitus tyrinėjimus V. Vaitkevičius apibendrino daugelyje mokslo straipsnių, iš jų du paskelbti ir „Versmės” leidyklos leidžiamame mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai”, parašė straipsnių penkioms „Lietuvos valsčių” monografijoms – „OBELIAI. KRIAUNOS”, „LAUKUVA” I dalis, „SEREDŽIUS”, „VELIUONA”, „KVĖDARNA”.

Premija V. Vaitkevičiui bus įteikta lapkričio 23-iąją, dr. Jono Basanavičiaus gimimo dieną.

„Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė sveikina laureatą su reikšmingu apdovanojimu.  ▲2011 11 04

KAS NUVEIKTA PER SPALĮ. 2011 m. spalio mėnesį leidykloje buvo gauti 73 nauji straipsniai (613 rankraščių puslapių), parengta 40 naujų straipsnių maketų (746 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (27 p.). Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Diemedžio“ leidykla dėl bendradarbiavimo rengiant „Lietuvos valsčių” serijos monografijas. Įvyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis rudens susirinkimas. Leidykla Kultūros rėmimo fondo kultūros ir meno 2012 m. projektų dalinio finansavimo konkursui pateikė paraiškas dėl „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ (sud. J. Šedys ir V. Mačiekus) bei „KARTENA“ (sud. V. Jocys) išleidimo dalinio finansavimo. ▲2011 11 02

„LIETUVOS VALSČIŲ“ ŠIMTATOMĖ SERIJA PRISTATYTA KONCERTE „MŪSŲ MIESTELIŲ AIDAI“. 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje Lietuvos muzikų rėmimo fondas, siekdamas truputį praskaidrinti tamsius ir ilgus rudens vakarus, Žvėryno seniūnijos bendruomenės nariams bei visiems vilniečiams padovanojo pirmąjį koncertų ciklo „Mūsų miestelių aidai“ koncertą. Prieš prasidedant muzikinei renginio daliai „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, pats prieš 35 metus baigęs tuometę Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Žvėryno gimnaziją,  pristatė „Lietuvos valsčių“ šimtatomės serijos projektą, papasakojo apie monografijų rengimą, jų svarbą kiekvienam konkrečiam miesteliui. Renginyje skambėjo populiarios operų, operečių arijos, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Jas atliko operos solistai Marta Lukošiūtė ir Ramūnas Urbietis. Fortepijonu akomponavo Aleksandras Vizbaras, smuiku grojo jo duktė Augustina Vizbaraitė. Renginį vedė garsus muzikologas Vaclovas Juodpusis.

▲2011 11 09

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, SPALIS). 2011 m. spalio 26 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799, elektroninio serialinio leidinio spalio mėnesio tomas (LLT:2011-10), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas dailėtyrininkės, humanitarinių mokslų daktarės Jolantos Zabulytės straipsnis „Užpalių kryždirbystės paminklai“ (LLT:2011-10/38-191), parašytas serijos monografijai „UŽPALIAI“. 

Straipsnyje pirmą kartą išsamiai aptariami Užpalių valsčiaus religiniai paminklai: metaliniai lieti, kalti ir vamzdiniai kryžiai, mediniai stogastulpiai, koplytstulpiai ir jų šiuolaikinės interpretacijos, mediniai kryžiai. Religiniai paminklai apžvelgiami istorinės raidos aspektu, t. y. nuo seniausių XIX a. vidurio pavyzdžių iki pastaraisiais metais pastatytų paminklų, analizuojama jų forma, dekoro motyvai, pateikiamos kaltų kryžių dekoro ir akmeninių postamentų formų lentelės. Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad Užpalių valsčiaus senieji paminklai atspindi Rytų Aukštaitijai ir Utenos kraštui būdingus bruožus, o nuo XX a. II pusės pastatyti paminklai savitai pratęsia buvusias tradicines formas, kartu iliustruoja ir naujas šiuolaikinės Lietuvos kryždirbystės tendencijas.

Tai jau 191-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 38-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 10-asis, paskelbtas 2011 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2011 10 26

APLANKĖME LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ – VALDOVŲ RŪMUS. 2011 m. spalio 25 d., tęsdamas gražias „Versmės“ leidyklos bendrų išvykų tradicijas, jos bendradarbių būrelis lankėsi Vilniaus senamiesčio širdyje, greta Katedros, jau gerą dešimtmetį dygstančiuose Valdovų rūmuose. Prieš žengiant pro iškilaus paminklo, skirto Lietuvos valdovams, vartus, leidyklos redaktorė, istorikė ir puiki gidė Vida Girininkienė visus susirinkusiuosius supažindino su Šventaragio slėnio, kuriame ir stūkso šie didingi mūrai, istorija. Ekskursiją po besikuriančias Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų reprezentacines menes vedė Nacionalinio muziejaus administratorė-ekskursijų vadovė Birutė Šulinskienė. Gidė pasakojo rūmų istoriją – kaip jie buvo statomi, kaip keičiantis amžiams bei valdovams kito rūmų menių interjeras bei atskleidė, kaip Valdovų rūmai atrodys, kokias funkcijas atliks, kai bus baigti jų statybos ir rangos darbai.

▲2011 11 03

PATEIKĖME PARAIŠKAS KULTŪROS RĖMIMO FONDO KONKURSUI. 2011 m. spalio 24 d. leidykla Kultūros rėmimo fondo kultūros ir meno 2012 m. projektų dalinio finansavimo konkursui pateikė paraiškas dėl „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ (sud. J. Šedys ir V. Mačiekus) bei „KARTENA“ (sud. V. Jocys) išleidimo dalinio finansavimo.▲2011 10 26

SKAITĖME PRANEŠIMUS 19-OJOJE FOLKLORO KONFERENCIJOJE. 2011 m. spalio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusioje mokslinėje folkloro konferencijoje „Regioniškumas praeities ir dabarties folkloro kontekstuose“ pranešimus skaitė „Versmės“ leidyklos bendradarbiai Virginijus Jocys, Tomas Petreikis bei Povilas Krikščiūnas. ▲2011 10 21

APIE MUS RAŠO. 2011 m. spalio 20 d. laikraštyje „Respublika“ paskelbtas Ferdinando Kauzono straipsnis „F. Kauzonas: Išlindo VSD ranka. Lietuviški giljotinos ypatumai“. ▲2011 10 26

2012 METAIS NUMATOME IŠLEISTI 6 MONOGRAFIJAS IR VIENĄ ĮŽANGINĘ SERIJOS KNYGĄ. 2011 m. spalio 20 d. vykusiame „Lietuvos valsčių“ serijos sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotiniame rudens susirinkime aptartas ir patvirtintas toks 2012-aisiais numatomų išleisti serijos monografijų sąrašas: „UŽPALIAI“, „PAŠVITINYS“, „SINTAUTAI“, „KARTENA“, „JUODUPĖ. ONUŠKIS“, „LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI“, II dalis. Salako bendruomenės iniciatyvinės grupės pageidavimu taip pat numatome išleisti serijos „SALAKAS“ monografijos įžanginę knygą „Salako kraštas“. ▲2011 12 09

VYKO LEIDYKLOS VISUOTINIS RUDENS SUSIRINKIMAS. 2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienį, 15–18 val., vyko „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojų, redaktorių, leidyklos darbuotojų ir kitų bendradarbių visuotinis rudens susirinkimas.

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Leidyklos darbuotojos a. a. Aušros Jonušienės pagerbimas tylos minute, jai skirto leidinio projekto pristatymas (P. Jonušas). 2. Organizaciniai klausimai: būsimo pavasario pusmetinio visuotinio susirinkimo laiko išankstinis parinkimas (siūlomas laikas 2012 04 19, ketvirtadienis, pradžia 15 val.), šio susirinkimo darbotvarkės aptarimas, kiti organizaciniai klausimai, fotografavimasis bendrai nuotraukai (P. Jonušas). 3. Svarbiausios leidyklos naujienos (P. Jonušas). 4. Apie redaktorių stropumą, pareigingumą, nuolatinio periodinio lankymosi leidykloje ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį pareigą. 5. Šiais ir ateinančiais 2012 metais „Lietuvos valsčių“ serijoje išleidžiamos knygos (šiemet „GELGAUDIŠKIS”, „PANEMUNĖLIS” ir „LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI” I dalis, kitąmet – „UŽPALIAI”, „JUODUPĖ. ONUŠKIS”, „KARTENA”). 6. Žemėlapių, schemų rengimas specializuotoje įmonėje „Žemėlapių artelė“ (Aira ir Vidmantas Dubikalčiai, tel. 8615 35298, z.artele@gmail.com). 7. Rengiamų monografijų faktinė parengimo būklė. Monografijų redagavimas ir maketavimas. Monografijų sudarytojų, redaktorių pasisakymai, pasiūlymai, pageidavimai, pastabos (A. Andrijonas, V. Mačiekus, P. Jonušas ir kt.). 8. „Versmės“ leidyklos 2011 m. vasarą vykusių 20-ies lokalinių tyrimų ekspedicijų aptarimas (P. Jonušas, Ž. Driskiuvienė) – Kaltanėnų, Labanoro, Reškutėnų (Danutė Grigienė), Šeduvos (dr. Jonas Linkevičius), Mickūnų (Vaidotas Pakalniškis), Biržų (Arvydas Valionis), Dieveniškių (Ilona Šedienė), Palangos (Stanislovas Balčiūnas), Ramygalos (Gražina Navalinskienė), Babtų (Damijonas Šniukas), Rietavo (Virginijus Jocys), Vievio (dr. Ričardas Skorupskas), Žarėnų (Juozas Girdvainis), Molėtų (Rasita Kraujelytė-Noreikienė), Jūžintų (Venantas Mačiekus), Birštono (Jonas Aleknavičius), Druskininkų, Raseinių (dr. Egidijus Mažintas), Daujėnų (Antanas Šimkūnas), Semeliškių (Daiva Červokienė), Viekšnių (dr. Edmundas Levitas), Aukštadvario (Ona Gaidamavičiūtė), archeologinės į Jurgionis (dr. Manvydas Vitkūnas). 9. Naujai pradėtų rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų ir jų vyr. redaktorių pristatymas (P. Jonušas): „Kelmė“ (sud. Alfonsas Alijošius, prof. Jonas Gudmonas), „Panevėžys“ (sud. prof. habil. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė), „Joniškis“, „Skaistgirys“, „Linkuva“, „Pasvalys“ (sud. Vytautas Didžpetris), „Varniai“ (sud. Antanas Ivinskis, Arūnas Juška), „Mielagėnai“, „Tverečius“, „Adutiškis“, „Rokiškis“, „Švenčionys“, „Šakyna“, „Raudėnai“, „Ignalina“, „Prienai“, „Gargždai“ (sud. Danas Kaukėnas), „Pabradė“ (sud. Laima Markauskienė), „Druskininkai“, „Raseiniai“ (sud. dr. Egidijus Mažintas), „Mosėdis“ (sud. Virgilijus Pajarskas), „Gražiškiai“, „Bartninkai. Lankeliškiai“ (sud. dr. Antanas Rupeika), „Kuliai“ (sud. Petras Gediminas Sriebalius). 10. Ateinančių 2012 m. lokalinių tyrimų ekspedicijų, pakartotinių ekspedicijų planavimas (Ž. Driskiuvienė). 11. Serijos moksliniai straipsniai. Elektroninio serialinio mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (www.llt.lt) darbo aptarimas, jo 5 metų sukakties minėjimas (G. Juščiūtė). 12. Knygų platinimas, leidyklos organizuojami renginiai, išvykos (V. Dževečkaitė). 13. Leidyklos rėmėjams – 2% paramos davėjams – dovanojamos knygos (P. Jonušas, V. Dževečkaitė). 14. Biografijų konkurso „Mano ir mano artimųjų likimas istorijos vingiuose“ rezultatų aptarimas (S. Jonušaitė). 15. „Knygų kelio“ leidyklos veikla (P. Jonušas, S. Jonušaitė). 16. Apie bendrą „Lietuvos valsčių“ serijos ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo projektą „Mūsų miestelių aidai“ (P. Jonušas). 17. Redaktorių pasisakymai, kiti klausimai.

Susirinkime dalyvavo 50 dalyvių: Petras Jonušas, Albinas Jasiūnas, Stanislovas Buchaveckas, Aloyzas Bėčius, Julius Aukštaitis, Arvydas Valionis, Danutė Grigienė, Stanislovas Balčiūnas, Juozas Girdvainis, Domijonas Šniukas, prof. Jonas Gudmonas, Alfonsas Alijošius, Gražina Navalinskienė, Alfredas Dominauskas, Antanas Pivoras, dr. Edmundas Levitas, Antanas Šimkūnas, Laima Markauskienė, dr. Egidijus Mažintas, Venantas Mačiekus, dr. Marija Rupeikienė, Edvardas Rudys, Jonas Aleknavičius, Juozas Pugačiauskas, Albinas Vaičiūnas, dr. Ieva Švarcaitė, Romas Treideris, Daiva Červokienė, Donatas Rinkevičius, Sonata Jonušaitė, Živilė Driskiuvienė, Gabija Juščiūtė, Vaida Dževečkaitė, Mantas Černiauskas, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, dr. Jonas Linkevičius, Kšištof Tolkačevski, Vaidotas Pakalniškis, Danas Kaukėnas, Tomas Petreikis, Tomas Palaikis, Antanas Rupeika, dr. Ričardas Skorupskas, dr. Anelė Vosyliūtė, Živilė Guzauskienė, Ona Gaidamavičiūtė, Auksė Gasperavičienė, Virginijus Jocys, Aloyzas Petrašiūnas, Manvydas Vitkūnas.

 ▲2011 10 21

TIRIAMOJI IŠVYKA Į SINTAUTUS. 2011 m. spalio 18–19 d. vykusioje tiriamojoje išvykoje į Sintautus dalyvavo rengiamos „SINTAUTŲ“ monografijos vienas autorių menotyrininkas Povilas Spurgevičius, redaktorius Kšištofas Tolkačevskis, fotografas Jonas Kliučius. Tirtos ir fotografuotos Sintautų kapinės ir bažnyčia. ▲2011 10 20

SVEIKINOME AKADEMIKĄ ALGIRDĄ GAIŽUTĮ. 2011 m. spalio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje buvo atidaryta Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio autorinė paroda „Gyvenimo akimirkų atspindžiai”, kurioje eksponuojamos monografijos, mokslo populiarinimo publikacijos, straipsniai, pranešimų tezės ir kiti darbai, atspindintys rektoriaus įvairiapusę pedagoginę, mokslinę, politinę ir visuomeninę veiklą. Išskirtinis parodos akcentas – rektoriui įteiktų įvairių užsienio šalių universitetų garbės daktaro togų ekspozicija.

Sužinoję, kad parodos atidarymo diena sutampa su akademiko 70-ies metų jubiliejaus data, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir jos leidžiamo „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio atsakingoji redaktorė Gabija Juščiūtė atskubėjo pasveikinti garbingą „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narį abiem šiomis progomis.

Apžiūrinėdami įspūdingą ekspoziciją negalėjome atsistebėti akademiko kūrybingumu ir produktyvumu, o tarp daugelio leidinių parodos stende buvo malonu pamatyti ir mūsų dukterinės „Knygų kelio“ leidyklos išleistą J. Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, kuriai gerbiamas akademikas parašė gražų įžangos žodį.

Jubiliatui ir bendraminčiui visos „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenės vardu simboliškai padovanojome sieninį laikrodį, kad primintų gražius prabėgusius metus bei ateity dar laukiančius didžius darbus ir gražius sumanymus, kurių linkime ir tikime, kad bus daug.  ▲2011 10 20

LEIDYKLOJE LANKĖSI PROF. LEONAS VAIDOTAS AŠMANTAS. 2011 m. spalio 12 d. leidykloje lankėsi buvęs Lietuvos 1-osios vyriausybės energetikos ministras prof. Leonas Vaidotas Ašmantas. Profesoriui pristatėme „Lietuvos valsčių“ seriją, supažindinome su naujomis leidyklos monografijomis bei aptarėme būsimą bendradarbiavimą. ▲2011 10 20

LEIDYKLOJE LANKĖSI ALGIRDAS VAPŠYS. 2011 m. spalio 12 d. leidykloje lankėsi buvęs statybos ministras, dabartinis Valdovų rūmų paramos fondo pirmininkas, vienas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SALAKAS“ iniciatorių Algirdas Vapšys. Svečią priėmė šios monografijos vyr. redaktorė Vida Girininkienė, buvo aptarti šios monografijos rengimo ir sutarties su leidykla sudarymo klausimai. ▲2011 10 20

PASIRAŠĖME BENDRADARBIAVIMO SUTARTĮ SU „DIEMEDŽIO“ LEIDYKLA. 2011 m. spalio 7 d. su „Diemedžio“ leidyklos direktoriumi Danu Kaukėnu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl serijos monografijų „MIELAGĖNAI“, „TVEREČIUS“, „ADUTIŠKIS“, „ROKIŠKIS“, „ŠVENČIONYS“, „ŠAKYNA“, „RAUDĖNAI“, „IGNALINA“, „PRIENAI“, „GARGŽDAI“ parašymo, parengimo spaudai „Diemedžio“ leidykloje, šių knygų finansavimo bei išleidimo. ▲2011 10 20

APSILANKYMAS SALAKE. 2011 m. spalio 6 d. Salako seniūnijoje įvyko „Versmės“ leidyklos rengiamos monografijos „SALAKAS“ vyr. redaktorės sudarytojos Vidos Girininkienės organizuotas susitikimas su vietos bendruomene. Dalyvavo Salako seniūnas Renius Kisielius, knygos iniciatorius Algirdas Vapšys, bažnyčios klebonas Kęstutis Palepšys, kraštotyrininkė Vida Žilinskienė, bendruomenės centro, kultūros namų darbuotojai. ▲2011 10 20

KAS NUVEIKTA PER RUGSĖJĮ. 2011 m. rugsėjo mėnesį leidykloje buvo gauti 52 nauji straipsniai (706 rankraščių puslapiai), parengta 17 naujų straipsnių maketų (183 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (14 psl.). Pradėtos rengti net 4-ios naujos monografijos – „GRAŽIŠKAI“, „BARTNINKAI. LANKELIŠKIAI“, „PANEVĖŽYS“ bei „VARNIAI“. ▲2011 09 30

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, RUGSĖJIS). 2011 m. rugsėjo 30 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 rugsėjo mėnesio tomas (LLT:2011-9), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas geografės Aldonos Baubinienės serijos monografijai „MERKINĖ“ parašytas straipsnis „Merkinės krašto upės, ežerai, šaltiniai“ (LLT:2011-9/37-190). 

Merkinės apylinkėse tirpstančio ledyno suformuotu senoviniu senslėniu per storus fliuvioglacialinio smėlio klodus skrodžia Nemunas su išnyrančiomis akmenų rėvomis, vingyje ties Merkine suklostytomis salomis bei Merkys, plačiais vingiais „nešantis“ vandenis į Nemuną. Ir mažieji jų intakai, turintys išraiškingus, gilius slėnius, papildantys upes šaltais savo vandenimis.

Terasinę Nemuno lygumą kertančiuose dubakloniuose telkšo daugiau kaip 30 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha.

Pagrindiniai tyrimo uždaviniai buvo įvertinti Merkinės krašto unikalumą dėl vyraujančių smėlingų gruntų, didelio miškingumo, gausaus požeminio maitinimo. O taip pat apžvelgti įvykusius hidrografinius pasikeitimus po visuotinės melioracijos.

Svarbiausi darbo būdai buvo įvairių metų žemėlapių analizė, ekspediciniai tyrimai su esamos būklės aprašymu, literatūros šaltinių analizė.

Tai jau 190-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 37-asis iš gamtos dalykinės srities ir 9-asis, paskelbtas 2011 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2011 09 30

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „VARNIAI“. 2011 m. rugsėjo 29 d. leidykloje lankėsi „VARNIŲ“ monografijos rengimo iniciatorių atstovai – Vladislava Vengrienė, Arūnas Juška ir Antanas Ivinskis. Buvo aptarti pradedamos rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Varniai“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašytas ketinimų protokolas. Su būsimos monografijos vyriausiuoju redaktoriumi p. A. Ivinskiu pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2016 m. sutartis, išduotas vyriausiojo redaktoriaus pažymėjimas. ▲2011 09 30

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „PANEVĖŽYS“. 2011 m. rugsėjo 28 d. leidykloje lankėsi Mykolo Romerio universiteto profesorė, habil. dr.  Rita Bieliauskienė (Aleknaitė). Buvo aptarti jos pradedamos rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PANEVĖŽYS“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo iki 2015 m. sutartis,  įteiktas vyriausiojo redaktoriaus pažymėjimas. ▲2011 09 30

APIE MUS RAŠO. 2011 m. rugsėjo 28 d. pamario krašto kultūros leidinyje „Šilainės Sodas“ paskelbtas Sauliaus Sodonio straipsnis „Žemaičių Naumiesčio kraštiečiai rūpinasi atminimo įamžinimu“. ▲2011 10 26

LIETUVOS KARO AKADEMIJAI – 100 DAINUOJANČIOS REVOLIUCIJOS KNYGŲ BARIKADA. Rudeniškai šiltą 2011 m. rugsėjo 27-osios popietę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje lankėmės su ypatinga misija įprasminti šiemet minimus Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminties metus, prasmingai paminėti 20-ąsias tragiškosios Sausio 13-osios metines bei ta proga iškilmingai padovanoti šiai Lietuvos kariūnų kalvei tikrą savo išleistų knygų barikadą – 100 egzempliorių Juozo Girdvainio knygos-albumo „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“. Kad visos Lietuvos kariūnus, kareivius, karininkus ir jų ugdytojus pasiektų žymių fotografų įamžintos didvyriškų 1991 m. sausio dienų akimirkos ir gyvas, didinga Nepriklausomybės dvasia bei nepalenkiamu laisvės troškimu alsuojantis tų įvykių liudininkų žodis.

Renginio metu vyko iškilmingo dovanojamų knygų Akto pasirašymas, knygų įteikimas, buvo prisimenami tragiški 1991 m. sausio 13-osios įvykiai, aptariami jų padariniai ir reikšmė Lietuvos valstybei. Renginį vedė majoras Gintautas Jakštys, žodį tarė bei patriotines dainas atliko pulkininkas leitenantas Valerijus Šeleris. Majoras Albertas Daugirdas, pats asmeniškai dalyvavęs Sausio 13-osios įvykiuose ir nuo galimo rusų sovietų okupantų bei jų kolaborantų antpuolio gynęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, tarė žodį apie Dainuojančią revoliuciją, kaip ją išgyveno patys jos dalyviai ir kokią reikšmę dovanojamoji knyga turi būtent jiems. Knygos autorius Juozas Girdvainis papasakojo leidinio atsiradimo aplinkybes, knygą išleidusios „Knygų kelio“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pabrėžė būtinybę Sausio 13-ąją ir jos didvyrius, taip pat priešo klastą ir piktadarybes išsaugoti gyvus tautos atmintyje, nes dabartiniai Karo akademijos kariūnai gimė jau po Sausio 13-osios, todėl tik iš knygų, filmų ar pasakojimų tegali sužinoti apie tuos svarbius Lietuvai įvykius. Renginį užbaigė solisto Danieliaus Sadausko atliekamos Sausio 13-osios aukoms atminti skirtos dainos bei pokalbiai prie kavos puodelio. Autorius pasirašė dovanojamose knygose to pageidavusiems renginio dalyviams.

Esame dėkingi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekos vedėjai Janinai Tupėnienei, kitoms bibliotekos darbuotojoms ir akademijos atstovams už šiltą ir jaukų priėmimą, gražų renginį.

Prieš atsisveikindami dar aptarėme kitus galimus akademijos ir leidyklos bendradarbiavimo barus, taip pat išreiškėme viltį, kad kituose panašiuose renginiuose pavyks sulaukti ir akademijos kariūnų dalyvavimo, nes juk jiems pirmiausia skirtos ir knygos, ir renginys. ▲2011 10 05

PRADĖTOS RENGTI MONOGRAFIJOS „BARTNINKAI. LANKELIŠKIAI, „GRAŽIŠKIAI“. 2011 m. rugsėjo 21 d. leidykloje lankėsi dr. Antanas Rupeika. Buvo aptarti jo pradedamų rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „BARTNINKAI. LANKELIŠKIAI“ bei „GRAŽIŠKIAI“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašytos šių monografijų parengimo iki 2015 m. sutartys. ▲2011 09 30

APIE MUS RAŠO. 2011 m. rugsėjo 20 d. interneto svetainėje www.silutesnaujienos.lt  paskelbtas monografijos „ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS“ vyriausiojo redaktoriaus sudarytojo dr. Zigmo Malinausko straipsnis „Storėjant monografijai „Žemaičių Naumiestis", mažėja istorinių pasakų“. ▲2011 10 26

APIE MUS RAŠO. 2011 m. rugsėjo 12 d. laikraščio „Voruta“ internetinėje svetainėje www.voruta.lt paskelbtas monografijos „AUKŠTADVARIS“ vyriausiosios redaktorės Onos Gaidamavičiūtės straipsnis „Apie Aukštadvario 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją“. ▲2011 09 15

APIE JŪRATĘ STATKUTĘ DE ROSALES RAŠO „GYVENIMO BŪDAS“. 2011 m. rugsėjo 10 d., tarytum išvakarėse rugsėjo 9-ąją suėjusio 82-ojo gimtadienio proga norėdamas pasveikinti, „Lietuvos rytas“ savo šeštadieniniame priede „Gyvenimo būdas“ išspausdino didelį, du puslapius apimantį iliustruotą straipsnį „Venesuelos lietuvė jaučiasi tarsi loterijos laimėtoja“, parašytą pagal pokalbį su Jūrate Statkute de Rosales, vykusį birželio 17 d., žymiosios tautietės lankymosi „Versmės“ leidykloje metu. Straipsnį puošia nuotaikinga nuotrauka, kurioje autorė su vyru Luisu įamžinta prie leidyklos pastato Geležinkelio g. Vilniuje. ▲2011 09 19

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS TAŠKO PADĖTI NESIRYŽO. Skelbiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą pagal ieškovės Zofijos Veronikos Lipeikienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Zofijos Veronikos Lipeikienės ieškinį VšĮ „Versmės“ leidyklai, Alfredui Rukšėnui dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Šia nutartimi niekaip nesibaigianti, atrodytų visiškai aiški iš piršto laužta byla, leidyklai jau kainavusi per 15 tūkst. litų, vėl grąžinama nagrinėti į apeliacinę instanciją, anksčiau jau pripažinusią ieškovės S. V. Lipeikienės ieškinio nepagrįstumą. ▲2011 09 15

APLANKĖME IŠKILIUS VILNIAUS ARCHITEKTŪROS PAMINKLUS.  2011 m. rugsėjo 6 d. būrys „Versmės“ leidyklos darbuotojų ir bičiulių apsilankė dviejuose iškiliuose sostinės objektuose – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir žymaus visuomenininko Petro Vileišio buvusiuose šeimos rūmuose Antakalnyje, kur dabar įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Leidyklos redaktorės istorikės Vidos Girininkienės vedamoje ekskursijoje atskleistos negirdėtos ir įdomios detalės apie Vilniaus baroko perlu vadinamą bažnyčią. Po dvi valandas trukusio apsilankymo pereita prie naujesnio, taip pat su Petro vardu susijusio paminklo – Petro Vileišio šeimos rūmų ansamblio. Ekskursiją turiningai vedė žinoma etnologė Gražina Kadžytė, atskleidusi svarbius faktus apie P. Vileišio gyvenimą ir išvaizdų neobaroko ir moderno elementų turintį ansamblį. ▲2011 09 07

KAS NUVEIKTA PER RUGPJŪTĮ. 2011 m. rugpjūčio mėnesį leidykloje buvo gauti 25 nauji straipsniai (348 rankraščių puslapiai), parengti 32 naujų straipsnių maketai (373 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (28 psl.), sumaketuotas pirmasis „Salako“ monografijos straipsnis. Vyko 5-ios paskutinės 2011 m. kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos. Gauta 4 223,50 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2011 08 31

SUMAKETUOTAS 1-ASIS RENGIAMOS „SALAKO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. rugpjūčio 31 d. baigtas maketuoti 1-asis rengiamos spaudai „SALAKO“ monografijos (vyr. redaktorė Vida Girininkienė) straipsnis – Dainiaus Noreikos „Antisovietinis pasipriešinimas Salako krašte 1944–1951 metais“. Straipsnio apimtis 50 p., straipsnis numatomas papildomai skelbti elektroniniame serialiniame mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“.▲2011 08 31

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, RUGPJŪTIS). 2011 m. rugpjūčio 30 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 rugpjūčio mėnesio tomas (LLT:2011-8), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Eligijaus Juvencijaus Morkūno serijos monografijai „PAŠVITINYS“ parašytas straipsnis „Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje“ (LLT:2011-8/37-189). 

Straipsnio objektas – apylinkių malūnai, tikslas – apžvelgti malūnų tipus, raidą, statybos medžiagas, taršą, sanitariją, darbų saugą, projektus ir projektuotojus. Straipsnyje apžvelgti šaltiniai, apibūdinti geografiniai arealo savitumai.

Straipsnis iliustruotas projektais, planais, piešiniais, rekonstrukcijomis, malūnų apmatavimais. Daroma išvada, kad nagrinėjamoje teritorijoje malūnai daugiausia buvo vėjiniai. Stiebinius malūnus keitė kepuriniai, kepurinių malūnų grąžulus – apgręžimo turbinos („vėjo rožės“), malūnuose vis dažniau buvo taikomi papildomi motorai. Statomi nauji motoriniai malūnai. Plačiau aprašyta daugiau kaip ketvirtis šimto malūnų.

Tai jau 189-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 37-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 8-asis, paskelbtas 2011 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išeinančiuose tomuose. ▲2011 08 30

PASKELBTOS „ŠEDUVOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIŲ PUBLIKACIJOS. 2011 m. rugpjūčio 19 d. žurnale „Radviliškio kraštas“ 2011 Nr. 1 (14) paskelbti du rašomos ir rengiamos spaudai monografijos „ŠEDUVA“ straipsniai, taip anonsuojant ir pristatant būsimą „Lietuvos valsčių“ serijos knygą nekantraujančiam skaitytojui. Visą informaciją apie šią monografiją rasite šios svetainės Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. ▲2011 08 19

GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio 18 d. leidyklą pasiekė Andriejaus Edvardo Ancutos 200 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. šios svetainės Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 08 19

GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio 16 d. leidyklą pasiekė 500 eurų (1723,50 Lt) Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko parama naminio alaus gamybos tradicijomis garsėjančio Biržų krašto monografijai „BIRŽAI“. Tai pirmoji šios monografijos finansinė parama. Apie visą šiai knygai gautą bei numatomą gauti paramą žiūrėkite skirsnyje Rengiamos monografijos, pasirinkę monografijos Biržai eilutę, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 08 16

APIE MUS RAŠO. 2011 m. rugpjūčio 16 d. interneto svetainėje www.pzinios.lt  paskelbtas Ingos Jarmoškaitės straipsnis „Turime ir be Oginskių kuo pasigirti“. ▲2011 10 26

GAUTA PARAMA. 2011 08 10 leidyklą pasiekė  Viktoro Ruželės 2000 Lt finansinė parama monografijai „PANDĖLYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pandėlys, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 08 18

PRASIDĖJO PASKUTINĖ ŠIŲ METŲ EKSPEDICIJA. 2011 m. rugpjūčio 8 d. prasidėjo paskutinioji 21-oji šių metų leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicija į Birštoną ir jo apylinkes, truksianti iki rugpjūčio 14 d. (vadovas Jonas Aleknavičius). Daugiau apie šią ir kitas ekspedicijas skaitykite šios svetainės skirsnyje Ekspedicijos. ▲2011 08 08 

LEIDYKLOJE GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „RIETAVO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. rugpjūčio 8 d. leidykloje gautas 1-asis rengiamos spaudai  „RIETAVO“ monografijos (vyr. redaktorius Virginijus Jocys) straipsnis – Juozo Baltrušio „Jūros upės reguliavimas“. ▲2011 11 07 

APIE MUS RAŠO.  2011 m. liepos 23 d. laikraštyje „Gyvenimas“ paskelbtas Jono Aleknavičiaus straipsnis  „Kviečiame prisidėti prie Birštono valsčiaus monografijos rengimo“. ▲2011 08 08

„LIETUVOS VALSČIŲ” SERIJA – LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTUI.
2011 m. rugpjūčio 2 d. „Versmės” leidykloje sulaukėme Lietuvos istorijos instituto bibliotekininkės Živilės Žakienės, lydimos kolegos Gedimino Dubinsko, malonaus vizito. Svečiai atvyko „Versmės“ leidyklos Lietuvos istorijos institutui dovanotų šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos knygų, kurių šio instituto bibliotekai trūko iki pilno jau išleistų 20-ies serijos knygų komplekto. Pasirašėme knygų dovanojimo–įteikimo aktą, pagal kurį buvo perduotos 6 paskutinės 2009 ir 2010 m. išleistos monografijos, kurias sudaro 8 atskiri tomai: „GELVONAI“, „BAISOGALA“, „GRUZDŽIAI“ (2 dalys), „ENDRIEJAVAS“, „VEPRIAI“, „ŽEIMELIS“ (2 dalys).

Taip pat Lietuvos istorijos instituto bibliotekai ir jos skaitytojams „Versmės“ leidyklos dukterinė „Knygų kelio“ leidykla padovanojo ir 9 savo išleistas knygas: VPU garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ (2 egz.), bei šios knygos puslapių skirtukų, žurnalisto Juozo Girdvaino „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“, skirtą Sausio 13-osios 20-mečiui, profesoriaus Romualdo Grigo „Dienoraščio langą pravėrus: 10 mano jaunystės metų”, skirtą autoriaus 75-erių metų jubiliejui, dr. Vlado Terlecko „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ (2 egz.), išleistą autoriaus 70-ies metų jubiliejaus išvakarėse, žurnalisto Antano Šimkūno 80-mečiui skirtą jo autobiografinę knygą „Susitiksim prie ąžuolo” bei prieš kelias dienas – liepos 29 d. išleistą naujausią signataro Romualdo Ozolo knygą–dienoraštį „Per lėtinį bankrotą. Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai. Faktai ir mąstymai. 2010 m.“

Džiaugdamiesi, kad galėjome būti naudingi Lietuvos istorijos institutui, prisidėti prie jo bibliotekos fondų gausinimo, tikimės, jog visos padovanotos knygos ras deramą vietą instituto bibliotekos lentynose, o skaitytojams jos bus reikalingas ir vertingas informacijos šaltinis.

▲2011 08 02 

APIE MUS RAŠO.  2011 m. liepos 28 d. laikraštyje „Palangos tiltas“  paskelbtas Rasos Gedvilaitės straipsnis  „Palangos valsčiaus istorija – monografijoje „Palanga“, 2011 m. liepos 23 d. laikraštyje „Žeimenos krantai“ (7976) paskelbtas P. Šimkavičius straipsnis  „Rengiama monografija "Kaltanėnai, Labanoras, Reškutėnai“, 2011 m. liepos 23 d. laikraštyje „Žeimenos krantai“ (7976) paskelbtas G. Romanovos straipsnis  „Du rajono valsčiai bus įamžinti monografijose "Pabradė" ir "Kaltanėnai, Labanoras, Reškutėnai“, 2011 m. liepos 22 d. laikraštyje „Vakarinė Palanga“  paskelbtas straipsnis  „Leidykla „Versmė“ rengs monografiją apie Palangą“, 2011 m. liepos 9 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ (1652) paskelbtas Jurgitos Ratkevičienės straipsnis  „Unikalios monografijos rengėjai kviečia bendradarbiauti“, 2011 m. liepos 8 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ (9196) paskelbtas straipsnis „Biržų rajone vyksta ekspedicija monografijai „Biržai“ rengti“.▲2011 08 02 

PRASIDĖJO PRIEŠPASKUTINĖS KETURIOS ŠIŲ METŲ EKSPEDICIJOS. 2011 m. rugpjūčio 1 d. – pirmąją paskutiniojo vasaros mėnesio dieną – prasidėjo net keturios lokalinių tyrimų ekspedicijos, truksiančios iki rugpjūčio 7 d. Tai 16-oji šių metų leidyklos ekspedicija į Molėtus ir jų apylinkes (Molėtų r., vadovė Rasita Kraujelytė-Noreikienė), 17-oji – į Vievį (Trakų r., vadovas dr. Ričardas Skorupskas), 18-oji – į Jūžintus (iki rugpjūčio 10 d., Rokiškio r., vadovas Venantas Mačiekus) ir 19-oji – į Rietavą (Rietavo sav., vadovas Virginijus Jocys). Tuo pačiu metu buvusi numatyta ekspedicija į Žarėnus atskirai nerengiama, nes visi šios ekspedicijos dalyviai jau dalyvavo šioje ekspedicijoje individualiai kitu sutartu su leidykla suderintu laiku. 

Be minėtų ekspedicijų šiemet dar liko surengti paskutiniąją suplanuotą ekspediciją į Birštoną ir jo apylinkes rugpjūčio 8-14 dienomis (žr. Ekspedicijos / 2011). 
▲2011 08 02 

GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio 1 d. leidyklą pasiekė pirmoji “RASEINIŲ” monografijai skirta 100 Lt parama. Šią labai brangią dovaną per monografijos vyriausiąjį redaktorių dr. Egidijų Mažintą perdavė 80-metė raseiniškė Valerija Bakšytė (Rimkienė), ilgametė buvusios Pikčiūnų aštuonmetės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, kurios įkurto ir daug metų puoselėto mokinių kraštotyros būrelio dėka ilgus gūdaus sovietmečio dešimtmečius buvo prižiūrima visų pamiršta Maironio gimtinė, didžio poeto palikimas, prie kurio galėjo prisiliesti daugybė ekskursijų iš visos Lietuvos ir net užsienio. 

Taip pat p. Valerija perdavė visus kruopščiai saugomus unikalius, bet, deja, niekam nereikalingus savo kraštotyros būrelio Maironiui skirtus albumus, kurių medžiaga papuoš rengiamą monografiją, bei laiškelį, kuriame rašo, kad Raseinių knygos labui atsisako ir 200 Lt, kurie jai priklausytų kaip šių metų „Versmės” leidyklos Raseinių ekspedicijos dalyvei. Žemai lenkiamės šventam p. Valerijos darbui ir nors iš dalies atsidėkodami leidyklos vardu dovanojame jai… televizorių, nes iškviestas televizorių meistras pasakęs, kad jos senojo sutaisyti nebeįmanoma…

Apie visą monografijai skirtą paramą žr. šios svetainės Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Raseiniai, o atsivertę šios monografijos puslapį, spustelkite pasirenkamąją eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 08 01 

SUMAKETUOTAS 1-ASIS RENGIAMOS „ŠEDUVOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. liepos 29 d. baigtas maketuoti 1-asis rengiamos spaudai  „ŠEDUVOS“ monografijos (vyr. redaktorius dr. Jonas Linkevičius) straipsnis – Adelės Važgauskienės „Šniukonių mokykla“. ▲2011 08 19

Be šių ekspedicijų rugpjūčio mėnesį „Versmės“ leidykla numato surengti likusias 5 šių metų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas į Molėtus, Vievį, Jūžintus, Rietavą, Birštoną ir jų apylinkes (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skirsnyje Ekspedicijos). Maloniai kviečiame visaip prisidėti, dalyvauti likusiose ekspedicijose – dar ne vėlu (žr. Ekspedicijos/2011). ▲2011 07 25

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „BABTŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. liepos 25 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „BABTŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Damijonas Šniukas) straipsnio rankraštis – Marijos Markauskienės „Kunigas Ričardas Mikutavičius Babtuose“. ▲2012 10 09

APIE „VERSMĖS“ LEIDYKLOS EKSPEDICIJAS – PER LIETUVOS RADIJĄ. 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“ žurnalistė Raminta Jonykaitė kalbino „Versmės“ leidyklos bendradarbius – leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos redaktorius Virginijų Jocį, Damijoną Šniuką ir Vilniaus universiteto docentę Filomeną Kavoliutę, šios serijos gamtos skyriaus redaktorę. Laidos dalyviai aptarė šių metų „Versmės“ lokalinių tyrimų ekspedicijų maršrutus, jų specifiką. Į pokalbį įsijungę ir atsakę į viktorinos klausimus klausytojai buvo apdovanoti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijomis ir kompaktinėmis plokštelėmis su liaudies dainų melodijomis. 

▲2011 07 19 

APIE MUS RAŠO. 2011 m. liepos 19 d. laikraštyje „Zarasų kraštas“ Nr. 55 (9127) paskelbtas monografijos „ANTALIEPTĖ“ vyriausiojo redaktoriaus sudarytojo Vytauto Indrašiaus straipsnis „Rašome Antalieptės monografiją“. ▲2011 09 08

PRASIDĖJO NET KETURIOS LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS. Šiandien, 2011 m. liepos 18  d. prasidėjo keturios „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos. Tai 10-oji šių metų ekspedicija į Palangą ir jos apylinkes (Palangos sav., ekspedicijos vadovas Stanislovas Balčiūnas), truksianti iki liepos 27 d., 11-oji – į Dieveniškes (Šalčininkų r., vadovė Ilona Šedienė), 12-oji – į Ramygalą (Panevėžio r., vadovė Gražina Navalinskienė) bei 13-oji pakartotinė ekspedicija į Aukštadvarį (Trakų  r., vadovė Ona Gaidamavičiūtė), truksiančios iki liepos 24 d.

Be šių ekspedicijų šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 8 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas į Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną bei Raseinius ir jų apylinkes (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skirsnyje Ekspedicijos). Maloniai kviečiame visaip prisidėti, dalyvauti ekspedicijose – dar ne vėlu. ▲2011 07 18

„VERSMĖS” LEIDYKLOJE LANKĖSI ANTANO SODEIKOS AINIS. 2011 m. liepos 12 d. „Versmės” leidykloje sulaukėme garsaus prieškario Lietuvos operos solisto Antano Sodeikos brolio Povilo Sodeikos anūko Stenlio Bako (Stenley Buck), gyvenančio Jungtinėse Amerikos valstijose, vizito. Svečias atvyko kartu su žmona bei bičiuliu vilniečiu, kuris jam talkino kaip vertėjas. Viešėdamas Lietuvoje p. Stenlis ieškojo savo šaknų. Aplankęs Jurbarką, ten esančiose kapinaitėse p. Stenlis rado Antano Sodeikos tėvų Antano Sodeikos vyresniojo ir jo žmonos Monikos Miliūnaitės Sodeikienės bei jų dukters Elenos Sodeikaitės kapus.

Dar būdamas namie Amerikoje, prieš kelionę į Lietuvą internete pagal ten skelbiamas išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų asmenvardžių rodykles sužinojęs, kad apie jo tolimus giminaičius yra rašoma serijos „Laukuvos” monografijoje, po kelionių po Lietuvą, grįžimo į Ameriką išvakarėse įkvėptas šių kelionių atradimų, jis atvyko į leidyklą, kur įsigijo monografiją „Laukuva“, nes joje yra aprašoma dalis jo giminės istorijos, sudėtos nuotraukos.

Nors lietuviškai nekalba ir neskaito, p. Stenlis labai džiaugėsi, jog galės namo parsivežti dalelę savo senelio Povilo Sodeikos ir tėvelio Stanislovo Bukausko, iš kurio suamerikonintų vardo ir pavardės ir kilo Stenley Buck asmenvardis, o tuo pačiu ir savo etninės gimtinės istorijos.
     

ĮSIBĖGĖJA ŠIŲMETĖS LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS. Šiandien, 2011 m. liepos 11 d. prasidėjo dvi „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos, truksiančios iki liepos 17 d. Tai 8-oji šių metų ekspedicija į Druskininkus (Druskininkų sav., vadovas dr. Egidijus Mažintas) bei 9-oji pakartotinė ekspedicija į Viekšnius (Mažeikių r., vadovas dr. Edmundas Levitas).

Be šių ekspedicijų šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 12 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną bei Raseinius ir jų apylinkes, pakartotinę ekspedicija į  Aukštadvarį (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skirsnyje Ekspedicijos). Maloniai kviečiame visaip prisidėti, dalyvauti ekspedicijose – dar ne vėlu. ▲2011 07 11

GAUTA PARAMA. 2011 07 09 per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Vytauto Mikučionio 100 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2011 10 12

VIEŠNAGĖ MOSĖDYJE. 2011 m. liepos 7 d. Lietuvos gamtos draugijos Mosėdžio bendrijos kvietimu „Versmės“ leidyklos delegacija, Skuodo rajono savivaldybės vadovai ir Mosėdžio bendruomenės nariai dalyvavo išplėstiniame posėdyje, skirtame aptarti monografijų „MOSĖDIS“ ir „SKUODAS“ rengimą, šviesaus atminimo akademiko Algirdo Gaigalo (1933 02 27–2009 06 04) įamžinimą Mosėdyje.

Pasitarime dalyvavo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, istorikas Virginijus Jocys, Lietuvos gamtos draugijos pirmininkas VU geologas dr. Ričardas Skorupskas, tos pačios draugijos narė, VU mokslinė bendradarbė geologė Monika Melešytė. Skuodo r. savivaldybės meras Stasys Vainoras, vicemerė Levutė Staniuvienė, Skuodo r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Jonas Grušas, Lietuvos gamtos draugijos Mosėdžio bendrijos pirmininkas Mosėdžio gimnazijos mokytojas Virgilijus Pajarskas, mokytojas Alvydas Drakšas, Mosėdžio bendruomenės pirmininkė Bronė Laureckienė, kiti mosėdiškiai ir rajono svečiai: Laima Sėliuvienė, Stasė Paulauskienė, Joana Kuprienė, Birutė Drakšienė, Jadvyga Laureckienė ir kt.

Leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė vykdomą „Lietuvos valsčių“ šimtatomės serijos projektą, išleistas ir rengiamas monografijas, pasidžiaugė Mosėdžio ir Skuodo inteligentų noru turėti gamtinę, istorinę ir kultūrinę informaciją viename leidinyje. 

Dr. Ričardas Skorupskas, kalbėdamas apie didelę Skuodo rajono gamtos įvairovę, pažadėjo VU mokslo kolegų paramą rengiant šių monografijų gamtos skyrius.

Jis taip pat užsiminė apie akademiko A. Gaigalo, kaip akmenų muziejaus Mosėdyje mokslinio konsultanto, atminimo įamžinimo. 

Istorikas Virginijus Jocys pasidalijo Žemaitijos regiono rengiamų monografijų patirtimi ir priminė, kad tokios struktūros leidinio rengimas gali būti visos bendruomenės kelių metų kultūrinis aktas, suteikiantis galimybę kiekvienam seniūnijos, bendruomenės nariui dalyvauti šiame knygos rengimo procese, talkinant istorinių nuotraukų rinkimu, informacijos pateikimu, straipsnių rašymu, seminarų ir konferencijų rengimu. Posėdžio dalyviams V. Jocys priminė apie galimybę pagerbti kito iškilaus „Versmės“ leidyklos bendradarbio skuodiškio etnologo prof. Vacio Miliaus ( 1926 12 08–2005 10 02 ) atminimą, pritvirtinant atminimo lentą prie melioratorių pastatyto akmens greta jo gimtosios sodybos Šauklių kaime. Istorikas skuodiškius paragino prie rengiamų monografijų kviesti darbuotis iškilius savo kraštiečius, atskirų sričių specialistus.

Skuodo r. meras Stasys Vainoras pasidžiaugė detaliu „Versmės“ leidyklos vadovo P. Jonušo knygos rengimo proceso pristatymu ir klausimų apie knygos rengimą atsakymais, pažadėjo su tuo plačiau supažindinti rajono tarybos narius ir ekonomiškai prisidėti prie knygų rengimo bei išleidimo.

Skuodo r. bibliotekos direktorius Jonas Grušas pabrėžė, kad apie savo krašto knygą skuodiškiai svajojo jau anksčiau. Direktorius užsiminė, kad ją rengti planuota dar prieš kelis metus, tačiau tuomet pritrūko palaikymo ir ryžto. Yra vilties, kad šį kartą pavyks – tam reikia mūsų visų pastangų ir susitelkimo.

Renginio pabaigoje posėdžio dalyviai iš Vilniaus pasivaikščiojo po Mosėdžio akmenų muziejų, prisimindami jo įkūrėją ir puoselėtoją dr. Vaclovą Intą (1925 11 14–2007 11 21). Dar kartą teko įsitikinti, kiek gali nuveikti vienas žmogus, kurį galima vadinti savotišku Mosėdžiu simboliu. ▲2011 07 18

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, LIEPA). 2011 m. liepos 4 d. išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 liepos mėnesio tomas (LLT:2011-7), skelbiamas interneto  svetainėje www.llt.lt, kuriame publikuojamas naujausias, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas etnologės humanitarinių mokslų daktarės Andželikos Lapinskienės serijos monografijai „RUMŠIŠKĖS“ parašytas straipsnis „Liaudies kalbos etiketas Rumšiškių miestelyje ir jo apylinkėse XX a. 3–10 dešimtmečiais“ (LLT:2011-7/22-188). 

Šiame straipsnyje nagrinėjamas liaudies kalbos etiketas, vyravęs Rumšiškių miestelyje ir jo apylinkėse XX a. 3–10 dešimtmečiais. Analizuojant pasisveikinimus, atsisveikinimus, linkėjimus, dėkojimus, jų vartoseną bei neverbalinio bendravimo formas (apsikabinimus, bučiavimąsi, linktelėjimus ir kt.), siekiama atskleisti liaudies kalbos etiketo kaitą 1920–2000 metais.

Atliktas tyrimas liudija, kad tiriamuoju laikotarpiu Rumšiškėse ir aplinkui ją esančiuose kaimuose kalbos etiketo formos nebuvo pastovios. Senoji rumšiškiečių karta stengėsi atlikti kalbos etiketo tradicijų išsaugotojo vaidmenį, tačiau jaunoji karta dėl XX a. antrojoje pusėje vykusios sovietizacijos, visuomenės demokratėjimo bei intensyvėjančios modernizacijos rinkosi kalbos etiketo inovacijas ir jas pernešė iš kartos į kartą. 

Tai jau 188-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 22-asis iš kalbos dalykinės srities ir 7-asis, paskelbtas 2011 metais. Naujausi „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinio straipsniai skelbiami kiekvieną kalendorinį mėnesį išleidžiamuose tomuose. ▲2011 07 04

TĘSIASI LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS. Šiandien, 2011 m. liepos 4 d. prasidėjo 7-oji  „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija į Biržus (vadovas Arvydas Valionis), truksianti iki liepos 10 d.

Be šios ekspedicijos šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 14 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į  Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną, Druskininkus bei Raseinius ir jų apylinkes, pakartotines ekspedicijas į Viekšnius, Aukštadvarį (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skirsnyje Ekspedicijos). ▲2011 07 04

GAUTA PARAMA. 2011 06 30 per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Algimanto Čerškaus 300 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2011 10 12

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „ALANTOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. birželio 30 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „ALANTOS“ monografijos (vyr. redaktorius Alfredas Dominauskas) straipsnio rankraštis – Antano Pivoro „Didžiuokimės – mes alantiškiai“. ▲2012 10 09

PRASIDĖJO TRYS LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS. Šiandien, 2011 m. birželio 27 d. prasidėjo net trys „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos, truksiančios iki liepos 3 d. Tai 3-ioji šių metų ekspedicija į Mickūnus (Vilniaus r., vadovas Vaidotas Pakalniškis), 4-oji – į Šeduvą (Radviliškio r., vadovas dr. Jonas Linkevičius), bei 5-oji – pakartotinė ekspedicija į Semeliškes (Elektrėnų savivaldybė, vadovė Daiva Červokienė).

Taip pat nuo šiandien iki liepos 4 d. vyks ir 6-oji – pakartotinė archeologinių kasinėjimų ekspedicija Aukštadvario (Trakų r.) apylinkėse esančiame Jurgionių kapinyne (vadovas dr. Manvydas Vitkūnas).

Be šių ekspedicijų šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 15 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas į Biržus, Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną, Druskininkus bei Raseinius ir jų apylinkes, pakartotines ekspedicijas į Viekšnius, Aukštadvarį (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2011 06 27

GAUTA PARAMA. 2011 06 22 leidyklą pasiekė  Arūno Andriuškevičiaus 50 Lt finansinė parama monografijai „AUKŠTADVARIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris. ▲2011 06 23

APIE MUS RAŠO. 2011 m. birželio 21 d. laikraštyje „Būdas žemaičių“ (1610) paskelbtas monografijos „VIEKŠNIAI“ vyriausiojo redaktoriaus dr. Edmundo Levito straipsnis „Viekšnių kraštas amžių toliuose ir žmonių prisiminimuose“. ▲2011 06 30

APIE MUS RAŠO. 2011 m. birželio 20 d. tinklapyje www.voruta.lt  paskelbtas monografijos „AUKŠTADVARIS“ vyriausiosios redaktorės Onos Gaidamavičiūtės straipsnis „Aukštadvaris“ papildys šimtatomę monografijų seriją“. ▲2011 06 27

JŪRATĖS STATKUTĖS DE ROSALES KNYGOS SUTIKTUVĖS MOKSLŲ AKADEMIJOJE. 2011 m. birželio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje gausiam klausytojų ratui buvo pristatyta „Knygų kelio“ leidyklos išleista VPU garbės daktarės (honoris causa) Jūratės Statkutės de Rosales knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Renginyje kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas, akademikas Romualdas Grigas, knygos leidėjas Petras Jonušas, kiti renginio dalyviai, svečiai. Knygos autorė susirinkusiesiems pasakojo apie knygos ištakas, darbą bei savo gyvenimą, kurio 50 metų pašventė baltų proistorės tyrinėjimams. Renginio metu buvo žaibiškai parduotas beveik visas nepaprasto pasisekimo sulaukusios, tik tą pačią dieną iš spaustuvės parsivežtos naujosios knygos tiražas. Šimtams skaitytojų autorė pasirašė jų įsigytose knygose.

Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai" pristatymo Lietuvos mokslų akademijoje akimirkos:   

▲2011 06 21

Nusprendėme, kad prasmingiausia būtų dovanoti „Knygų kelio" leidyklos šiemet išleistą knygą Juozo Girdvainio „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE", nes šiemet sukako Sausio 13-osios, kuriai dedikuojama ši knyga, 20-metis, o visi olimpiados dalyviai yra gimę jau po 1991 m. sausio 13-osios, tad tik iš knygų ir liudininkų pasakojimų ir tegali sužinoti apie šias tragiškas ir didvyriškas mūsų nesenos istorijos dienas. Ir pirmiausia knygas padovanoti olimpiados dalyvius išmokiusiems ir parengusiems mokytojams, nes jie šias knygas galės naudoti istorijos pamokų metu, todėl didžiąją dalį dovanojamų knygų – 80 iš 129 dovanojamų egzempliorių skyrėme būtent mokytojams. Kitos knygos atiteko finalo dalyviams (20 egz.), olimpiados vertinimo komisijai, iš jos VPU profesoriui Juozui Skiriui, docentui Deimantui Karveliui, taip pat garbingiems svečiams – naujajai Biržų rajono savivaldybės merei p. Irutei Varzienei, seimo nariams Valdemarui Valkiūnui ir Vincei Vaidevutei Margevičienei, Biržų „Saulės" gimnazijos direktoriui Dainiui Korsakui. ▲2011 04 18

APIE MUS RAŠO. 2011 m. birželio 16 d. laikraštyje „Utenos diena“ Nr. 68 paskelbtas monografijos „UŽPALIAI“ vyriausiojo redaktoriaus Stanislovo Balčiūno straipsnis „Lietuvos valsčių istorijos aidas“. ▲2011 09 05

BNS SPAUDOS CENTRAS KVIEČIA Į KNYGOS „EUROPOS ŠAKNYS IR MES, LIETUVIAI“ PRISTATYMĄ. BNS Spaudos centro tinklalapio skiltyje renginiai skelbiama apie Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pristatymą http://sc.bns.lt/index.php?item=112869&query=rosales ▲2011 06 16

JŪRATĖ STATKUTĖS DE ROSALES LANKĖSI UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOJE. 2011 m. birželio 14 d. LR Užsienio reikalų ministerijos kvietimu čia lankėsi Lietuvoje nuo birželio 13 d. viešinti Venesueloje gyvenanti lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales. Vizitą nušvietė Užsienio reikalų ministerijos pranešimas, paskelbtas šios įstaigos svetainėje www.urm.lt. ▲2011 06 16

PRASIDĖJO 2011 METŲ KOMPLEKSINĖS LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS. Šiandien, 2011 m. birželio 13 d. prasidėjo pirmosios dvi šiųmetės „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos, truksiančios iki birželio 19 d. Tai 1-oji ekspedicija į Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus (Švenčionių r., vadovė Danutė Grigienė)  bei 2-oji – pakartotinė ekspedicija į Daujėnus (Pasvalio r., vadovas Antanas Šimkūnas).

Be šių ekspedicijų šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 19 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į Šeduvą, Mickūnus, Biržus, Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną ir jų apylinkes, pakartotines ekspedicijas į Semeliškes, Viekšnius, Aukštadvarį, archeologinių kasinėjimų ekspediciją į Jurgionių kapinyną ir papildomas ekspedicijas į Druskininkus bei Raseinius (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2011 06 13

PASITIKOME GARSIĄJĄ TAUTIETĘ JŪRATĘ STATKUTĘ DE ROSALES. 2011 m. birželio 13 d. pavakarę Vilniaus oro uoste pasitikome iš Venesuelos per Paryžių ir Rygą atskridusią iškilią tautietę, baltų proistorės tyrinėtoją Jūratę Statkutę de Rosales.

Į laukimo salę įžengus ilgai lauktai viešniai nuaidėjo rago garsai ir plojimai, juos palydėjo šilti sveikinimo žodžiai ir daina... 

Šiltai prasidėjusi daugiau kaip savaitę truksianti p. Jūratės viešnagė Lietuvoje žada būti kupina įdomių susitikimų ir renginių (žr. preliminarią lankymosi darbotvarkę).

Oro uoste – pirmieji interviu žiniasklaidai.

▲2011 06 15

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS NAUJAUSIOS MONOGRAFIJOS „ŽEIMELIS“ PRISTATYMAS ŽEIMELYJE (PAKRUOJO R.). 2011 m. birželio 10 d. dvidešimt trys „Versmės“ leidyklos darbuotojai bei redaktoriai autobusu vyko į dviejų tomų monografijos „ŽEIMELIS“ pristatymą Žeimelyje. Kelionės maršrutas driekėsi per Latviją, garsiąją Rundalės pilį. Bauskėje mūsų jau laukė monografijos „ŽEIMELIS“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Aloyzas Bėčius. Ekskursija su gidu po Rundalės pilį truko kelias valandas, vėliau visi keliautojai išsibarstė po gėlyną. Įspūdinga pilis sužavėjo visus kelionės dalyvius. 

Iš Rundalės dulkėtais Žiemgalos krašto keliais važiavome link Žeimelio. Žeimelio kapinaitėse aplankėme garsaus kraštotyrininko Juozo Šliavo kapą. A. Bėčius jaudinančiai pasakojo apie savo mokytojo Juozo Šliavo gyvenimą, veiklą ir palikimą.

Žeimelyje svečius pasitiko seniūnė ir visus pavaišino pietumis. 

Pagrindinis renginys – monografijos „ŽEIMELIS“ pristatymas – vyko Žeimelio didžiojoje karčemoje. Į renginį atvyko Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, kultūros darbuotojai, mokytojai, bibliotekininkės, miestelio bendruomenė. Svečius pasveikino Žeimelio darželio etnografinio ansamblio šokėjai.

Monografijos sudarytojas Aloyzas Bėčius susirinkusiems papasakojo apie knygos rengimo kelią, kliūtis, su kuriomis susidūrė, dėkojo talkininkams, rėmėjams. Renginyje kalbėjo Pakruojo rajono meras, Žeimelio seniūnė, Žeimelio muziejaus vedėjas, kultūros darbuotojai, mokytojai. Monografijos autoriams ir rėmėjams, Žeimelio muziejui, mokyklai, bibliotekoms leidyklos atstovai įteikė monografijos „Žeimelis“ komplektus. Šeimininkai vaišino susirinkusius gardžia žirniene bei tradiciniu alumi, visus linksmino Žeimelio liaudiškos muzikos kapela.

Po renginio versmiečiai apžiūrėjo Žeimelio muziejų.

Redaktorius Aloyzas Bėčius keliautojus pakvietė aplankyti Striukuose garsų Žeimelio krašto ūkininką Gediminą Ališauską. Ūkininkas svečiams aprodė savo ūkį, papasakojo apie planus, pavaišino savo ūkyje užaugintomis gėrybėmis.

Tą patį vakarą su dainomis, pilni įspūdžių grįžome į Vilnių.

Dėkojame redaktoriui Aloyzui Bėčiui, organizavusiam bei leidyklos vadovui Petrui Jonušui finansavusiam šią kelionę į Žiemgalos kraštą. ▲2011 06 27

APIE MUS RAŠO. 2011 m. birželio 10 d. tinklapyje www.voruta.lt paskelbtas monografijos „AUKŠTADVARIS“ vyriausiosios redaktorės Onos Gaidamavičiūtės straipsnis „Dzūkų vakaras Vilniaus Mokytojų namuose“. ▲2011 09 12

APIE MUS RAŠO. 2011 m. birželio 9 d. tinklapyje „Elektrėnų žinios“ paskelbtas Romualdo Černeckio straipsnis „Literatūrinėje popietėje – apie monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. ▲2011 06 15

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „SALAKO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. birželio 9 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „SALAKO“ monografijos (vyr. redaktorė Vida Girininkienė) straipsnio rankraštis – Povilo Spurgevičiaus „Senoji Salako bažnyčia“. ▲2012 10 09

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, BIRŽELIS). 2011 m. birželio 6 d. interneto  svetainėje www.llt.lt išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 birželio mėnesio tomas (LLT:2011-6), kuriame publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas etnografės Janinos Samulionytės serijos monografijai „PAŠVITINYS“ parašytas straipsnis „Pašvitinio apylinkių kulinarinis paveldas“ (LLT:2011-6/36-187).

XX a. pirmosios pusės Pašvitinio apylinkių kulinarinį paveldą įtakojo gamtiniai ir ekonominiai krašto savitumai. Dirbama žemė čia derlinga – vidutinio sunkumo priemoliai. Intensyvus žemės ūkis nulėmė Vakarų Aukštaitijos, taip pat ir Pašvitinio apylinkių kulinarinio paveldo specifiką. Kasdienai ir šventėms gamindavo daug miltinių gaminių: virtinių, raguolių, košių, kepdavo paprastą ir plikytą ruginę duoną, ragaišį, bandeles, pyragus, riestainius. Duoną riekdavo šeimininkas, tačiau, keičiantis gyvenimo būdui, tarpukario pabaigoje ir po Antrojo pasaulinio karo duonos atsiriekdavo kiekvienas šeimos narys. Šeimininkas dažniausiai sėdėdavo stalo gale. Tarpukariu nyko paprotys per talkas, kalendorines šventes, ypač per Sekmines, valgyti virtinius. XX a. 6–7 dešimt. dauguma šeimininkių duonos, pyrago nebekepdavo, bet nusipirkdavo krautuvėse.

Tarpukariu Pašvitinio apylinkėse naujoviškai apdorodavo mėsos produktus: beveik nebegamindavo tradicinio skilandžio, bet kimšdavo dešras, mėsą konservuodavo taukuose. Kaimo žmonės mėsos pirkdavo mažai, o XX a. 4 dešimt. Pašvitinio miestelio valdininkai mėsą ir jos gaminius įsigydavo krautuvėse. Šviežiai rūkytos, virtos dešros su kopūstais būdavo svarbiausias kalendorinių švenčių, vaišių patiekalas.

Labiausiai paplitęs svaigusis gėrimas buvo naminis miežių alus. Šeimininkas su alaus ąsočiu sutikdavo ir išlydėdavo svečius. Iki XX a. vidurio, net iki 8 dešimtmečio, Pašvitinio apylinkėse, taip pat ir visoje Šiaurės Aukštaitijoje, gyvavo alaus koštuvių paprotys, kuris, išmirus seniesiems aludariams, išnyko. Pašvitinio apylinkėse buvo ruošiamos sudėtinės vaišės – sambariai – laukų apėjimas su alaus ąsočiu, duonos kepalu, taip pašventinant būsimą derlių. 

Kasdieniniai indai ir įrankiai – moliniai ar metaliniai dubenys bei šaukštai. Pasiturintys kaimo, miestelio gyventojai turėdavo įvairių indų ir įrankių šventėms, iškilmingoms progoms, svečiams. Svečiams maistą serviruodavo lėkštėse, ypač mėgo dideles lėkštes mėsos patiekalams. XX a. pr. šakutes padėdavo tik svečiams, tačiau tarpukario pabaigoje ir po Antrojo pasaulinio karo šakutė tapo kasdieniniu įrankiu. Sovietmečiu daug indų ir įrankių įsigydavo vietos parduotuvėse, Rygoje arba iš vietinių „spekuliantų“.

Šis straipsnis yra 6-asis publikuotas 2011-aisiais,  36-asis iš etnologijos srities ir iš viso 187-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2011 06 06

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2011 06 06 leidyklą pasiekė LR Kultūros ministerijos  konkurso „Leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ skirti 10 000 Lt monografijos „GELGAUDIŠKIS“ parengiamiesiems darbams. Leidyklos paraiškos konkursui buvo pateiktos 2011 01 21, finansavimas skirtas 2011 03 22. ▲2011 06 07

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę, prisidėti prie šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio gerinimo, ko pasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2011 05 30

GAUTA PARAMA. 2011 05 26 leidyklą pasiekė  Lilijos Zelmos Krovos 100 Lt finansinė parama monografijai „JUODUPĖ. ONUŠKIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Juodupė.Onuškis. ▲2011 05 30

Šį kartą p. V. Lipeikienė, griebdamasi paskutinio šiaudo, pateikė Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą vis dėl to paties prasimanyto tariamo jos motinos O. Puskunigienės garbės ir orumo pažeminimo monografijos „Papilė" antro tomo (II, III dalys) 469 puslapyje, kuriame kalbama apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, vykusius V. Lipeikienės tėvų sodyboje Papilės miestelyje (Akmenės r.).

Jums patiems vertinti ir susidaryti savo nuomonę pateikiame citatą, dėl kurios jau daugiau kaip dvejus metus vyksta teisinės batalijos, bylinėjimasis, „Versmės“ leidyklai reiškiantis dar ir dideles – 10 tūkst. litų perkopusias finansines išlaidas advokatams, t. y. taip trūkstamų lėšų atėmimą iš „Lietuvos valsčių“ serijos leidybos. Cituojame:   „Archyvinė medžiaga rodo, kad vokiečiai iš Papilės į Augustaičių kaimą atvarė daugiau kaip 100 sovietų karo belaisvių ir Jono Kondroto sodyboje buvo įrengta laikina karo belaisvių stovykla. Stovykloje vokiečiai belaisvius iškratydavo, paimdavo dokumentus, pinigus, kitus vertingus daiktus. Po to jie iš stovyklos paimdavo po 4-5 belaisvius, vesdavo juos prie Ventos dešiniojo kranto ir ten prie duobių sušaudydavo. Po egzekucijos Jono Kondroto sodyboje vokiečių kariams buvo surengtos vaišės. Šiose vaišėse dalyvavo ir Algirdas Bučikas, egzekucijos pradžioje motociklu atvažiavęs į Augustaičių kaimą. <...>. Vėliau gyventojai sušaudytų belaisvių kūnus iškasė, pergabeno į Girelės mišką ir čia palaidojo. <...>. 1951 m. spalio 19 d. ekshumacijos akto duomenimis, nužudyta buvo per 126 sovietinius karius“.

Ar Jūs kuris įsižeistumėte dėl tokio teksto, jei apie įvykius Jūsų sodyboje čia būtų rašoma? O gal čia tiesiog veikia gerai žinomas psichologinis susitapatinimo reiškinys, vadinamas „Vagie, kepurė dega“? Nes bet kuris atidesnis skaitytojas pastebės, kad cituojamoje užsipultoje straipsnio dalyje net visai neminimi apskritai jokie sodybos gyventojai, o jos šeimininko pavardė minima tik kaip sodybos pavadinimo dalis, ir nei iš cituotos straipsnio dalies, nei iš kur kitur net visai neaišku, ar pats šeimininkas p. Kondrotas, ar kas nors iš namiškių tuo metu buvo sodyboje ar net Lietuvoje, ar ne. Be to ankstesni teismai, atmesdami pačios ieškovės susigalvotą susitapatinimą ir niekuo nepagrįstus su tuo susijusius vėlesnius išvedžiojimus, pabrėžė, kad jei sodyboje ir buvę kokie civiliai gyventojai, tai jie veikė ne laisva valia, bet tik vykdė ginkluotų okupantų kariškių įsakymus, todėl apie kažkokį civilinių gyventojų, mirtinai išsigandusių dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, prievartinio elgesio moralumą ar orumą kalbėti ir tuo labiau tai vertinti negalime.

Žodžiu, tiesiog trūksta žodžių čia tokius absurdiškus pramanus vėl ir vėl paneiginėti. Todėl skaitytojų teismui tiesiog pateikiame ieškovės V. Lipeikienės kasacinį skundą (į Aukščiausiojo teismo nagrinėjamų kasacinių bylų sąrašą įtrauktas 2011 04 20) bei mūsų "Versmės" leidyklos 2011 05 19 atsiliepimą į jį.

Būtų labai malonu, jei sulauktume ir savo skaitytojų nuomonių, vertinimų. Nuoširdžiai dėkojame už supratingumą ir palaikymą.

▲2011 05 25

GAUTA PARAMA. 2011 05 19 leidyklą pasiekė dar viena  Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2011 05 30

GAUTA PARAMA. 2011 05 17 leidyklą pasiekė  Užgirių šeimos 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2011 05 18

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS PRISISTATYMAS VILNIAUS ŽEMAIČIAMS. Vilniaus žemaičių kultūros draugija vienija įvairių Žemaitijos kraštų (rajonų) atstovus kas antrą mėnesio antradienį susieinančių į Vilniaus mokytojų namų svetainę kultūringai pavakaroti, broliškai pabendrauti.

„Versmės“ leidykla vykdanti Lietuvos valsčių serijos leidybinį projektą, išleidusi pluoštą Žemaitijos knygų siekė supažindinti žemaitišką auditoriją su planuojamomis 2011 metų lokalinių tyrimų ekspedicijomis ir naujai rengiamomis monografijomis.

2011 m. gegužės 17 d. pasveikinusi senbuvius ir svečius, vakarą pradėjo draugijos pirmininkė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė pristatydama meninės dalies viešnią dainininkę Aušrą Liutkutę .

Prieš koncertą prisistatydama Aušra Liutkutė pasidžiaugė gausiu klausytojų būriu, priminė auditorijai, kad ji pati iš Rietavo ir jai miela sveikinti visą rietaviškių delegaciją.

Visi klausėmės dainininkės atliekamų klasikinių kūrinių puokštės. Koncertas baigėsi gausiais plojimais. Nuo „Versmės “ leidyklos padėkojome dainininkei įteikdami puokštę gėlių. Po koncerto draugijos pirmininkė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė pristatė svečių iš Rietavo delegaciją, kitus rietaviškių klubo narius ir „Versmės “ leidyklos atstovus.

Leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė „Lietuvos valsčių“ serijos nuveiktus ir planuojamus darbus. Istorikas Virginijus Jocys priminė auditorijai apie naujai pradėtas monografijas apie Žemaitijos kraštą bei planuojamas šios vasaros ekspedicijas, paprašė talkinti visus žinančius ką nors apie šių vietovių pateikėjus.

Šiltai buvo sutiktas jau Vilniaus žemaičiams pažystamas Rietavo kraštiečių klubo prezidentas prof. Leonas Vaidotas Ašmantas. Jis užsiminė, kad jam teko laimė dalyvauti „Endriejavo“ monografijos pristatyme Endriejavo miestelyje 2010 m., iš kurio kilęs ir jo tėvelis Andrius Ašmantas. Profesorius prisiminė, kad teks rimtai talkinti „RIETAVO“ ir „BIRŠTONO“ rengiamoms monografijoms.

Vėliau kalbėjęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pasidžiaugė apsilankymu Vilniuje, pristatė kartu atvykusius rietaviškių delegacijos narius: Rietavo savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Nijolę Krajinienę, paminklotvarkininkę Neringą Narvilaitę, muziejininkę Otiliją Gricienę.

Vytas Rutkauskas priminė susirinkusiems, kad iš kunigaikščių Oginskių Rietave sklido ūkininkavimo, technikos, ryšių priemonių naujovės. Rietavas nuo seno turi daug istorinės, kultūrinės atminties ir būsimoje knygoje tai turėtu atsispindėti.

Rietavo savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Krajinienė kalbėjo labai optimistiškai, pasidžiaugė, kad knygos yra skaitomos ir tikrai reikalingos, o jaunimas paklajojęs po „svietą“ po truputi sugrįš. Biblioteka naujai suremontuota laukia naujų knygų ir skaitytojų. Direktorė pasidžiaugė galimybe prisidėti prie rengiamos „RIETAVO“ monografijos.

V. Jocys pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinę darbuotoją doc. dr. Bronę Stundžienę, pasidžiaugė, kad institutas ir jo darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja renkant, tiriant ir publikuojant įvairių Lietuvos regionų tautosaką. 

V. Jocys priminė, kad po šios ekspedicijos Rietavo krašte, rugpjūčio 1–7 d. vyks „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija, pakvietė savo srities specialistams aktyviai dalyvauti. Vilniaus žemaičiai buvo apdalinti informaciniais lankstinukais apie rengiamas monografijas, planuojamas ekspedicijas, lankstinuku su raginimu prisidėti prie Rietavo monografijos rengimo ir finansinio rėmimo.

Vakaronė baigėsi maloniais pašnekesiais ir bendravimu prie leidyklos dovanoto šakočio su gira ir atsineštinių pyragų stalo, maloniai skambant dainom ir šokių muzikai. Žemaičiai susitarė po vasaros susitikti savo tradicinėse vakaronėse rudenį. ▲2011 07 04

APIE MUS RAŠO. 2011 m. gagužės 13 d. laikraštyje „Elektrėnų žinios“ Nr. 37 (617) paskelbtas monografijos „VIEVIS“ vyriausiojo redaktoriaus dr. Ričardo Skorupsko straipsnis „Rengiama lokalinė monografija „Vievis“. ▲2011 09 05

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „PABRADĖ“. 2011 m. birželio 13 d. įeis į leidyklos istoriją kaip naujos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PABRADĖ“ rengimo pradžios data – tą dieną buvo pasirašyta sutartis su šios monografijos vyriausiąja redaktore sudarytoja Laima Markauskiene, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktore. Buvo malonu sužinoti, kad p. Laima itin rūpinasi lietuvybės stiprinimu bei puoselėjimu šiame Lietuvos krašte.  ▲2011 05 13

APIE MUS RAŠO. 2011 m. gegužės 12 ir 17 d. laikraštyje „Darbas“ paskelbtas Antano Šimkūno straipsnis „Rašto paminklas Daujėnų kraštui“, kuriame rašoma apie „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „DAUJĖNAI“. ▲2011 06 13

PRISISTATĖME VILNIAUS BIRŽIEČIAMS. 2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus mokytojų namų svetainėje vykusiame Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Vilniaus biržiečių klubo „Krivulė“ renginyje buvo pristatyta Astridos Petraitytės sudaryta knyga „Knygius Petras Jaunius“, taip pat „Versmės“ leidykla ir jos leidžiama „Lietuvos valsčių“ serija. Leidyklos vadovas Petras Jonušas supažindino su serijoje „Lietuvos valsčiai“ išleistomis ir leidžiamomis knygomis, leidybos perspektyva. Pradėtos rengti lokalinės monografijos „BIRŽAI“ vyr. redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis akino biržiečius bendromis pastangomis aktyviai kurti informatyviausią savo karšto atminties enciklopediją. Visus renginio dalyvius pakvietėme dalyvauti leidyklos rengiamame Biografijų konkurse.

▲2011 05 17

APIE MUS RAŠO. 2011 m. gegužės 10–16 d. savaitraštyje „Vakarų Lietuva“ paskelbtas Mariaus Stonio straipsnis „Viekšnių malūnas saugo šimtmečio istoriją“, kuriame rašoma apie „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „VIEKŠNIAI“ ir jos vyriausiąjį redaktorių sudarytoją dr. Edmundą Levitą. ▲2011 05 26

GAUTA PARAMA. 2011 05 10 leidyklą pasiekė  Juozo Butkevičiaus 500 Lt finansinė parama monografijai „ŠEDUVA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. ▲2011 05 11

DALYVAUTI BIOGRAFIJŲ KONKURSE RAGINA IR KLAIPĖDOS SIMONO DACHO MUZIEJUS. Tiesiog negalime nepasidalinti šiandien, 2011 m. gegužės 9 d. iš klaipėdietės p. Mildos Aušrienės telefonu gauta žinia apie mūsų leidyklos Biografijų konkurso skelbimą, jos matytą Simono Dacho namuose Klaipėdoje. Nuoširdžiai dėkojame ir p. Mildai, ir minėto muziejaus darbuotojams už tokį prisidėjimą ir dalyvavimą Biografijų konkurse.

Ir kitų mūsų bendraminčių, konkurso idėjos rėmėjų maloniai prašome atsiųsti mums žinią apie analogišką konkurso informaciją, Jūsų žinomą ar pastebėtą platinamą, skelbiamą kitose vietose, nes norime nuoširdžiai padėkoti savo informaciniams talkininkams ir bendraminčiams. ▲2011 05 09

SUSITIKIMAS SU VILNIAUS KUPIŠKĖNAIS. 2011 m. gegužės 8 d. gražų saulėtą sekmadienį, Vilniaus mokytojų namų Svetainėje „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų vyr. redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus maloniai pakviesti dalyvavo susitikime su Vilniaus kupiškėnų klubu. Leidyklos vadovas P. Jonušas papasakojo apie „Lietuvos valsčių“ serijos sumanymą, apie išleistas ir rengiamas monografijas, kvietė kupiškėnus imtis Lietuvai labai reikalingo lokalinių monografijų rengimo darbo, atsakė į kupiškėnų klausimus apie monografijų rengimo finansavimo šaltinius. Monografijų sudarytojas V. Mačiekus supažindino kupiškėnus su monografijų struktūra, pasidalijo autorių ir medžiagos paieškų patirtimi, kalbėjo apie kiekvieno raštingo žmogaus potencialias galimybes įsijungti į monografijos rašymą. Lietuvos pirmosios nepriklausomybės metais dabartinio Kupiškio rajono teritorijoje buvo 4 valsčiai: Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių. Ypač turtingą pilietinę istoriją turi Šimonių valsčius – Šimonių girioje kovoms su carine Rusija ruošėsi 1863 m. sukilėlių būriai, po 80 metų čia telkėsi ir už Lietuvos laisvę su Rusijos imperialine Sovietų Sąjunga kovojo Aukštaitijos partizanai. 

Susitikime ėmė ryškėti ir būsimų Kupiškio krašto monografijų kontūrai, o susirinkusių kraštiečių akys krypo į rašytoją Jurgį Usinavičių, galvojantį apie savo gimtojo Skapiškio monografiją. 

▲2011 05 10

Malonų susitikimą pratęsė pasibendravimas prie gardaus suneštinių vaišių stalo. ▲2011 05 11

IŠĖJO NAUJAUSIAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ TOMAS (2011, GEGUŽĖ). 2011 m. gegužės 2 d. interneto  svetainėje www.llt.lt išėjo naujausias monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ISSN 2029-0799 gegužės mėnesio tomas (LLT:2011-5), kuriame publikuojamas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos mokslų daktarės Daivos Patalauskaitės serijos monografijai „PANEMUNĖLIS“ parašytas straipsnis „Panemunėlio apylinkių augalija“ (LLT:2011-5/36-186).

Panemunėlio apylinkėse vyrauja plokščios ir nuolaidžios nenuotakios lygumos, kuriose vinguriuoja dvi didesnės upės – Nemunėlis ir Šetekšna su intakais, yra trys natūralūs ežerai, gana daug įvairaus dydžio pelkių. Miškai užima apie ketvirtadalį teritorijos.

Dėl intensyvios ūkinės veiklos šiuo metu Panemunėlio apylinkėse vyrauja agrarinis kraštovaizdis. Dauguma pelkių ir pelkučių buvo nusausinta, paversta ganyklomis, pievomis ar dirbamais laukais. Tai sumažino bioįvairovę, natūralių gamtos kampelių liko labai mažai. Šio darbo tikslas buvo ištirti Panemunėlio apylinkių augmeniją, įvertinti dabartinę jos būklę, lokalizuoti išlikusias natūralias augalų bendrijas, nustatyti jų vertingumą.

Teritorija buvo tyrinėjama 2002 metų vasarą maršrutiniu būdu. Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos, taikant prancūzų-šveicarų mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus. Bendrijų vertingumas buvo nustatomas pagal europinės svarbos buveinių išskyrimo kriterijus.

Šiuo metu išlikusios vertingos natūralios bendrijos telkiasi nemelioruotų upių slėniuose ir miškuose. Panemunėlio apylinkėse buvo aptiktos šios europinės svarbos buveinės:

Šienaujamos mezofitų pievos (6510). Šienaujami natūralių užliejamų pievų plotai, priklausantys šiai buveinei, yra Šetekšnos slėnyje ties Šetekšnų kaimu.

Stepinės pievos (6210). Nedideli fragmentai šių pievų aptinkami į rytus nuo Alsetos ežero esančiose žvyringose kalvose šalia apleistų žvyrduobių ir Nemunėlio terasų šlaituose, o taip pat molinguose dirvožemiuose netoli Panemunių kaimo įsikūrusių nemoralinių miškų pamiškėse.

Eutrofiniai aukštieji žolynai (6430). Aptinkami Šetekšnos pakrantėse nepelkėtose slėnio atkarpose.

Aliuviniai miškai (91E0). Tokie miškai yra Panemunių kaime nedidelio Nemunėlio intako slėnyje gana siauroje stačių šlaitų apribotoje slėnio dalyje.

Pelkėti lapuočių miškai (9080). Aptinkami Alsetos miške 48, 49 ir 52 kvartalų dalyse, vietomis besiribojančiomis su ežeru.

Žolių turtingi eglynai (9050). Aptinkami Alsetos miške.

Plačialapių ir mišrieji miškai (9020). Aptinkami Panemunių kaime nedidelio Nemunėlio intako slėnio viršterasinėje dalyje – siaura juosta normalaus drėgnumo nemoralinių miškų.

Šis straipsnis yra 5-asis publikuotas 2011-aisiais,  36-asis iš gamtos srities ir iš viso 186-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2011 05 02

NAUJŲ MONOGRAFIJŲ APIE ŽEMAITIJOS KRAŠTĄ RENGIMO PRADŽIA. „Versmės“ leidyklos redaktorius, istorikas Virginijus Jocys 2011 m. gegužės 2 d. susitiko su Kulių, Varnių, Užvenčio bendruomenių, įstaigų atstovais ketinančiais rengti arba talkinti šių vietovių monografijų rengime pagal Lietuvos valsčių serijos leidinių struktūrą.

Medžiagos apie „KULIUS“ rinkėjas Gediminas Srėbalius ir jo brolis Jonas Srėbalius jau sukaupę medžiagos būsimai knygai apsisprendė leisti monografiją „Versmės“ leidyklos serijoje pagal nusistovėjusią serijos knygų struktūrą..

Varnių miestelyje vyko susitikimas su Varnių M. Valančiaus gimnazijos bendruomene, kitais miestelio inteligentais pasitarti, dėl „VARNIŲ“monografijos rengimo.

Pateikta bendra „Versmės“ leidyklos informacija apie rengiamų knygų struktūrą Susitikime dalyvavo: gimnazijos direktorė Irena Peleckienė, mokytoja Vlada Vengrienė, Telšių r. švietimo skyriaus vyr. specialistas Arūnas Juška, Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis, Irena Vancevičienė, Laima Kumžienė, Algirdas Jonas Purtokas, Vida Saliuta Valickienė, Gražina Grinkevičienė ir kiti. Varnių miestelio bibliotekai įteikta monografija „ENDRIEJAVAS“. Šios monografijos rengimą aktyviai palaiko varniškis prof. Alfonsas Tekorius.

Užvenčio seniūnui Zoniui Virbalui atostogaujant, susitikta su Užvenčio seniūnijos bendruomenės pirmininke Gražina Balčiūniene ir kultūros namų choreografe Ona Jankauskiene. Pateikta bendra „Versmės“ leidyklos informacija apie rengiamų knygų struktūrą. Miestelio bendruomenei ir bibliotekai padovanota monografija „ENDRIEJAVAS“.

Aplankytų vietovių atstovai ketina apsilankyti „Versmės“ leidykloje. ▲2011 07 04

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2011 04 29

Radviliškio mero PAVADUOTOJO apsilankymas leidykloje. 2011 m. balandžio 27 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis. Su garbingu svečiu leidyklos vadovas Petras Jonušas bei redaktorius dr. Jonas Linkevičius aptarė „Lietuvos valsčių“ serijos Radviliškio krašto monografijos „Šeduva“ rengimo planus ir finansavimo galimybes. ▲2011 06 02

▲2011 04 22

▲2011 04 21

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „SLAVIKŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. balandžio 18 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „SLAVIKŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Zigmas Naujokaitis) straipsnio rankraštis – Zigmo Naujokaičio „Antano Kiliuko 120 metų sukaktis“. ▲2012 10 09

▲2011 04 21

Nusprendėme, kad prasmingiausia būtų dovanoti „Knygų kelio" leidyklos šiemet išleistą knygą Juozo Girdvainio „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE", nes šiemet sukako Sausio 13-osios, kuriai dedikuojama ši knyga, 20-metis, o visi olimpiados dalyviai yra gimę jau po 1991 m. sausio 13-osios, tad tik iš knygų ir liudininkų pasakojimų ir tegali sužinoti apie šias tragiškas ir didvyriškas mūsų nesenos istorijos dienas. Ir pirmiausia knygas padovanoti olimpiados dalyvius išmokiusiems ir parengusiems mokytojams, nes jie šias knygas galės naudoti istorijos pamokų metu, todėl didžiąją dalį dovanojamų knygų – 80 iš 129 dovanojamų egzempliorių skyrėme būtent mokytojams. Kitos knygos atiteko finalo dalyviams (20 egz.), olimpiados vertinimo komisijai, iš jos VPU profesoriui Juozui Skiriui, docentui Deimantui Karveliui, taip pat garbingiems svečiams – naujajai Biržų rajono savivaldybės merei p. Irutei Varzienei, seimo nariams Valdemarui Valkiūnui ir Vincei Vaidevutei Margevičienei, Biržų „Saulės" gimnazijos direktoriui Dainiui Korsakui, europarlamentarei Laimai Andrikienei.

Visos dovanojamos knygos buvo paženklintos specialiu proginiu spaudu.

Olimpiados atidarymo metu žodį taręs „Versmės" leidyklos vadovas Petras Jonušas paragino mokinius ne tik žinoti Lietuvos istoriją, bet ir ją ginti nuo iškraipymų, klastojimo ir niekinimo bei iliustruodamas savo kalbą pacitavo dabartinės Švietimo ir mokslo viceministrės dr. Nerijos Putinaitės lietuvių tautą ir lietuvių tapatybę neigiančias, Lietuvos patriarchą Joną Basanavičių menkinančias mintis iš jos monografijos „Šiaurės Atėnų tremtiniai", išleistos 2004 m., dar jai būnant Prezidento Valdo Adamkaus patarėja.

Biržų rajono savivaldybės merei taip pat padovanojome „BIRŽŲ" monografijos baltąją knygą ir pernai išleistą „Lietuvos valsčių" serijos „OBELIŲ. KRIAUNŲ" monografiją, kaip pavyzdį, kokia gali būti būsimoji „Biržų" monografija. Netikėtai nustebinta rajono merė tarė atsakomąjį žodį ir renginio dalyviams pristatė salėje esantį leidyklos rengiamos „Biržų" monografijos vyriausiąjį redaktorių, rašytojų sąjungos narį nuo 1990 m. Arvydą Valionį. Merė džiaugėsi, kad knyga jau pradėta rengti, taip pat pažadėjo pagal išgales prisidėti prie jos rengimo.

Jaunųjų istorikų šventės dalyviams leidykla išdalino įvairių knygų puslapių skirtukų su Lietuvos dienos, „Dainuojančios revoliucijos", „Lietuvos valsčių" serijos ir Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio informacija, taip pat kvietimus dalyvauti leidyklos su partneriais rengiamame Biografijų konkurse, palinkėjo sėkmingo dalyvavimo olimpiadoje.

Prieš atsisveikindami visi kartu nusifotografavome – atminty ilgam išliks šis nepakartojamas vaizdas: pilna „Biržų“ gimnazijos salė mokinių ir mokytojų laiko iškėlusi „Dainuojančios revoliucijos" knygas Lietuvos trispalvėmis padabintais viršeliais, tarytum susiliejančiais į vieną gyvą trispalvę. 

▲2011 04 18

Kreipimesi Lietuvos rašytojų sąjungos nariai maloniai kviečiami aktyviai dalyvauti kuriant „Lietuvos valsčių“ seriją, rašyti straipsnius savo ar savo tėvų bei protėvių gimtinių monografijoms, taip pat kitoms serijos knygoms. 

Lankstinukai su kreipimosi faksimile ir bendrąja informacija apie „Lietuvos valsčių“ seriją išdalinti visiems suvažiavimo dalyviams.▲2011 04 15

Ankstesnį apvalų 550 tūkst. lankytojų skaičių buvome pasiekę 2010 m. spalio 2 d., taigi pastarųjų 50 tūkst. lankytojų sulaukėme per paskutiniuosius 6 mėnesius, o vidutiniškai pastarąjį pusmetį sulaukdavome 8320 lankytojų per mėnesį ir po 250 kasdien. Palyginę su dar anksčiau apsilankiusiais 50 tūkst. lankytojų (nuo 500 tūkst. 2010 02 08 iki 550 tūkst. 2010 10 02), pastebime, kad prieš metus mūsų svetainės lankymas buvo šiek tiek pasyvesnis, retesnis, nes tuo laikotarpiu joje lankydavosi vidutiniškai po 6230 lankytojų  per mėnesį (2100 mažiau) ir po 210 kasdien (40-čia mažiau). Na o paskutiniam 100-ui tūkstančių Jūsų apsilankymų svetainėje (nuo 500 iki 600 tūkst.)  prireikė 1-erių metų ir 2 mėnesių.

Maloniai kviečiame ir toliau mūsų neužmiršti, sklaidyti beveik kasdien pasipildančią mūsų svetainę, kurios apimtis dabar jau 1100 atsklandų puslapių.

▲2011 04 12

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „BIRŽŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. balandžio 12 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „BIRŽŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Arvydas Valionis) straipsnio rankraštis – Emilio Jokūbo Trečioko „Biržų valsčiaus kronika“. ▲2012 10 09

Posėdyje dalyvavęs „Versmės“ redaktorius būsimos monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Damijonas Šniukas supažindino iniciatorius su leidyklos keliamais reikalavimais publikacijoms. 

Monografiją tikimasi parengti per dvejus metus. 

Nuotraukoje, iš kairės: S. Švirinas, A. Antanaitis, A. Vaičius, J. Praškevičius, K. Palaima, M. Markauskienė ir J. Danauskienė.

 ▲2011 04 15

LIETUVOS RADIJAS INFORMUOJA APIE BIOGRAFIJŲ KONKURSĄ. Gražiai prisidėdamas prie „Versmės“ leidyklos, kartu su Vilniaus bei Vilniaus pedagoginiu

universitetais rengiamo Biografijų konkurso, apie šį nacionalinį pilietinį renginį savo 2011 m. balandžio 11–15 d. laidose informuoja konkurso informacinis rėmėjas Lietuvos radijas. 

Gražiai diktorės įgarsintas 1 minutės trukmės kvietimas dalyvauti konkurse bus transliuojamas 5 dienas, nuo 2011 m. balandžio 11 iki 15 d., triskart per dieną įvairiu laiku, taigi bus pakartotas išviso 15 kartų.

Tikimės, kad šis žodinis paraginimas pagausins konkurso dalyvių gretas, paragins jame dalyvauti dar neapsisprendusius.

▲2011 04 08

PASKELBTAS 2011-ŲJŲ BALANDŽIO MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2011 m. balandžio 4 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas architektės, humanitarinių mokslų daktarės Marijos Rupeikienės serijos monografijai „VEPRIAI“ parašytas straipsnis „Veprių krašto dvarų sodybų ir sakralinių pastatų architektūra“ (LLT:2011-4/66-185).

Veprių valsčiaus dvarų sodybų ir sakralinių statinių bei parapijos trobesių architektūra kompleksiškai tyrinėta pirmą kartą. Veprių krašte dvarų sodybų fragmentų galima aptikti Vepriuose ir Sližiuose. Sakraliniai pastatai stovi Vepriuose, Sližiuose ir Upninkuose. Autentiškų Veprių dvaro sodybos pastatų fragmentų iki šių dienų liko nedaug. Sprendžiant iš formų, autentiškas yra medinis pastatas, kurio akmenų cokolis primena XIX a. provincijos dvaruose naudotą mūro statybos techniką. Dvaro rūmų vakarų korpusas – reprezentacinės architektūros pavyzdys; jų statybos data nežinoma. Sližių dvaro rūmai autentiški, tačiau labai nugyventi. Jų formose persipina būdingi provincijos statiniams etniniai statybos bruožai su profesionalios architektūros detalėmis.

Pagrindiniai Veprių sakralinių pastatų komplekso statiniai išsidėstę šventoriuje. Čia stovi bažnyčia, varpinė, koplyčia, trys koplytėlės, koplytstulpiai bei kryžius; yra pažymėtos septynios Kryžiaus kelio stočių vietos. Bažnyčia ir koplytėlės – „plytų“ stiliaus, yra originalios architektūros. XXXV Kryžiaus kelio stoties koplytėlė buvo tarsi modulis, atkuriant nugriautąsias koplytėles. Varpinė – naujas metalo konstrukcijų statinys. 28 Kryžiaus kelio stotys išsidėsčiusios rytinėje ir pietrytinėje miestelio dalyje ir miškelyje, o viena barokinė koplytėlė stovi šiauriniame miestelio gale. Beveik visos atstatytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės sukurtos laikantis vieno pavyzdžio. Devynias Kryžiaus kelio stotis simbolizuojantys vartai taip pat neturi formų įvairovės. Visų kompozicija vienoda, šiek tiek skiriasi tik detalės. Sližių koplyčia tradicinių liaudiškų formų, o pagrindinio fasado architektūroje aiški klasicizmo stiliaus įtaka. Upninkų bažnyčios architektūra nevientisa, eklektinė. Eksterjere susipina ryškūs romantizmo stiliaus bruožai su primityvios liaudiškos architektūros elementais. Interjero erdvinė struktūra išspręsta originaliai, skliautais sujungiant mūrinę ir medinę pastato dalis. Varpinė tradicinės liaudiškos architektūros.

Ištyrus Veprių krašto dvarų ir sakralinių statinių kompleksų architektūrą, nustatyta, kad pripažintų kultūros paveldo objektų, turinčių didelę architektūrinę vertę (išskyrus barokinę Baro konfederacijos koplytėlę) nėra, tačiau tyrinėti statiniai yra įvairūs, daugelis jų turi originalių ar išskirtinių detalių.

Šis straipsnis yra 4-asis publikuotas 2011-aisiais,  66-asis iš istorijos srities ir iš viso 185-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2011 04 04

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „SEMELIŠKIŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. balandžio 1 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „SEMELIŠKIŲ“ monografijos (vyr. redaktorė Daiva Červokienė) straipsnio rankraštis – Vladislavos Kursevičienės „Daugirdai paliko kaimui vardą“. ▲2012 10 09

KAS NUVEIKTA PER KOVĄ. 2011 m. kovo mėnesį leidykloje buvo gauti 58 nauji straipsniai (1026 rankraščių puslapiai), parengta 9 nauji straipsnių maketai (167 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (42 psl.), paskelbti Lietuvos kalendoriaus kovo ir balandžio mėnesių dienų įvykių įrašai, pradėtos rengti monografijos „SLAVIKAI“ ir „RAMYGALA“. Paminėjome Kovo 9-ąją – LIETUVOS DIENĄ , jau antrus metus iš eilės surengėme konkursą „Rašau Lietuvos vardą“, dalyvavome renginiuose Kriūkuose ir Vepriuose, kraštiečių draugijoms Vilniuje pristatėme monografijas „Žeimelis“ ir „Gruzdžiai“ II dalis.  Gauta 200 Lt asmeninė finansinė parama ir 22 000 Lt išankstinis finansavimas už įsigyjamas knygas. Paskirtas 10 000 Lt finansavimas biudžeto lėšomis. ▲2011 03 31

Leidyklos vadovas Petras Jonušas papasakojo apie unikalios serijos leidybą, artimiausius planus, pakvietė susirinkusius aktyviai dalyvauti tautos dvasinio ir materialinio paveldo dokumentavimo darbe, pirmiausia išleidžiant dar neišleistas Šiaulių krašto miestelių knygas. „Gruzdžių“ monografijos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius supažindino su dabartiniame Šiaulių rajone esančio savo gimtojo Gruzdžių krašto, praeityje priklausiusio karališkajai Šiaulių ekonomijai, istorija, leidinio rengimo aplinkybėmis ir įdomybėmis. Renginyje taip pat kalbėjo Šiauliečių klubo pirmininkas prof. Saulius Sondeckis, pirmininko pavaduotojas Viktoras Jurgelevičius, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė. Vykusios viktorinos „Senovės matai ir saikai“ metu vakaro dalyviai Dalia Jakavičiūtė, Ona Martinaitienė, Imantas Ruškis, Liucija Stulgienė, Kazytė Šinkūnienė, teisingai atsakę į D. Šniuko parengtus klausimus, galėjo pasidžiaugti laimikiu – „Gruzdžių“ monografijos 1-osios dalies egzemplioriumi. Pristatytoji monografija, taip pat knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ padovanotos klubo kolekcijai, o pastaroji knyga – ir svetingai renginį priėmusiam muziejui. 

Nuotaikingo vakaro pabaigoje renginio dalyviai žiūrėjo „Versmės“ leidyklos bičiulio režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinį filmą „Gintaro kelias“, leidyklos atstovai pasirašė dedikacijas.

 ▲2011 03 31

APIE „GRUZDŽIŲ“ PRISTATYMĄ INFORMAVO LIETUVOS RADIJAS. Apie tą pačią dieną – 2011 m. kovo 30-ąją 18 val. Stasio Vainiūno namuose muziejuje vyksiantį „Gruzdžių“ pristatymą Vilniaus šiauliečių klubui informavo rytinė Lietuvos radijo laida „Ryto garsai“, eteryje pakalbinusi leidyklos vadovą Petrą Jonušą. 

▲2011 03 30

2011-03-30 Vilniaus žiemgaliai sutiko "Versmės" leidyklos "Lietuvos valsčių" dvidešimtosios serijos dviejų dalių knygą "Žeimelis", kurią sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Aloyzas Bėčius lyg rašto paminklą dedikavo ne tik gimtajam Žeimeliui, bet ir savo mokytojui, neeiliniam kraštotyrininkui Juozui Šliavui. ▲2011 03 30

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2011 03 30

Apie kelią, kurį nuėjo monografija, kol išvydo dienos šviesą, įveikė užkardas, pasakojo monografijos sudarytojas, garsaus Žiemgalos kraštotyrininko žeimeliškio Juozo Šliavo mokinys Aloyzas Bėčius, sudėjęs į knygą nemažą dalį savo mokytojo tyrinėjimų, kūrybinio palikimo. 

Apie monografijas, kaip kultūros paveldo išsaugojimo paminklus, pasakojo istorikas dr. Robertas Jurgaitis. Akad. prof. Antanas Tyla, kaip vienas iš J. Šliavo parengtų rankraščių redkolegijos narių, pabrėžė, kad „kraštotyra – landa, kur galima apie istoriją kalbėti be jokios ideologijos. Lietuvos istorija – ne vien mokslinis objektas – gali būti rašoma ir liaudies Lietuvos istorija. Juozas Šliavas buvo iš tų žmonių, kuris surinkęs kalbinę, istorinę, etnografinę medžiagą, pateikė savo krašto istoriją pagal to krašto pirminius šaltinius, atsiminimus, pasakojimus, liudijimus.“ Kaip akcentavo akad. A. Tyla, tikslingiausia leisti kraštotyros darbus, nes apibendrinanti medžiaga iškraipo istoriją. Kalbėdamas apie leidyklos vadovą Petrą Jonušą, leidžiantį „Lietuvos valsčių“ seriją, akademikas pasakė, kad „Petras Jonušas – mūsų „malūnsparnis“, kuris mūsų istoriją iškelia iki monografijų“, – ir apibendrino: „Kada žmogus žino savo kaimo, savo apylinkės istoriją, toks žmogus yra visai kitoks, nei tas, kuris žino tik save ir savo namus“. 

Žodį taręs leidyklos vadovas Petras Jonušas siūlė visiems pasitaisyti ir pagaliau tinkamai pagerbti bei įamžinti nepelnytai užmirštamo žymaus kraštotyrininko Juozo Šliavo atminimą, skiriant jam Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją, kitus Valstybės įvertinimo ir pagarbos ženklus.

Susitikime kalbėję istorikas dr. Tomas Baranauskas, mokęsis Žeimelio vidurinėje mokykloje, iš Žiemgalos kilęs akad. prof. Bronius Grigelionis, Kovo 11-osios Akto signataras, diplomatas Vidmantas Povilionis pažymėjo atlikto darbo svarbą, o V. Povilionis pasiūlė pastatyti J. Šliavui paminklą arba biustą. 

Visiems prelegentams, taip pat į renginį atvykusiai Pakruojo laikraščio „Auksinė varpa“ žurnalistei bei Sąjūdžio būstinės atstovei buvo įteikti monografijos „Žeimelis“ komplektai. Po renginio dalyviai maloniai pabendravo prie kavos puodelio.

▲2011 04 01

Taip pat informuojame, kad apie šį „Veprių“ monografijos pristatymą ir jo aprašymą „Kaimo laikraštyje“ savo rytinėje laidoje kovo 26 d., šeštadienį informavo Lietuvos radijas. ▲2011 03 28

Deja, nepaaiškinus kodėl, finansavimas skirtas 4 kartus mažesnis, nei buvo pateikta paraiškoje – šiai knygai prašėme trūkstamų ir būtinų 41900 Lt. 

Finansavimas lygiai taip pat nemotyvuotai visiškai neskirtas parengtoms monografijoms „KARTENA“, „PANEMUNĖLIS“  ir „JUODUPĖ. ONUŠKIS“, nors joms irgi tuo pačiu metu 2011 01 02 buvo pateiktos analogiškos paraiškos. ▲2011 03 28

LTV INFORMUOJA APIE ŠIMTATOMĘ „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJĄ. 2011 m. kovo 13 d. rodytoje LTV laidoje „STILIUS“ buvo skelbiama informacija apie šios laidos partnerį – šimtatomę „Lietuvos valsčių“ seriją. 

Norėdami pasižiūrėti laidoje rodytos užsklandos vaizdo įrašą, paspauskite rodyklėlės mygtuką rėmelio apačioje.

 ▲2011 03 22

MONOGRAFIJOS „VEPRIAI“ SUTIKTUVĖS VEPRIUOSE. Skoningi kvietimai sukvietė vepriškius ir svečius kovo 11 d. į dvigubą šventę: Lietuvos nepriklausomybės

paminėjimą ir neseniai dienos šviesą išvydusios monografijos „Vepriai“ pristatymą. Po šv. Mišių už vepriškius ir Ugnies misterijos „Buvome, esame, būsime“ visi patraukė link Šventosios, į nuostabios gamtos prieglobstyje įsikūrusį Veprių (Ukmergės r.) laisvalaikio užimtumo ir turizmo centrą, kuriame vyko monografijos „Vepriai“ pristatymas. Šį neeilinį Vepriams įvykį vepriškiai organizavo kaip rimtą konferenciją: dalyvių registracija, kiekvienam dalyviui prisegta renginio emblema (nuotr.), kurioje užrašas: „Lietuvos valsčiai. Monografija „Vepriai“. 2011“, labiausiai nusipelnusiems įteiktas proginis molio medalis su panašiu įrašu ir monografijos pristatymo data (nuotr.), furšetas po oficialiosios dalies. Konferencijos salė pilna, per 200 dalyvių. Į monografijos pristatymą atvyko Ukmergės meras Algirdas Kopūstas, Ukmergės administracijos vadovas Juozas Varžgalys, keli rajono tarybos nariai. Renginį veda Veprių kultūros centro vadovė Rasa Šimonienė. Žodis pirmajam suteikiamas „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui. Leidyklos vadovas pristato „Lietuvos valsčių“ seriją, džiaugiasi Ukmergės savivaldybės išskirtine finansine parama, kviečia nesustoti ir nieko nelaukiant leisti kitą Ukmergės krašto monografiją. Kalba monografijos sudarytojai Venantas Mačiekus ir Jonas Žentelis, autoriai Lionė Melanija Jankeliūnienė, Algirdas Paštukas, Steponas Jankeliūnas, Marytė Žicevičienė, Stasys Tamošiūnas, Povilas Spurgevičius ir kt. Ukmergės meras A. Kopūstas dėkoja „Versmei“ už „Veprius“ ir išsako pageidavimą bendradarbiauti su leidykla ruošiant monografijas apie kitus buvusius valsčius. Renginio dalyvius muzikiniais intarpais linksmino Veprių kultūros centro ansamblis. 

Pristatymo metu buvo galima įsigyti visiems labai patinkančių 1320 p. apimties naujųjų monografijų. Nors „Veprių“ monografijos 1 egzemplioriaus kaina pristatymo metu buvo 100 Lt, gausiai iliustruotas knygas tiesiog graibstė, jų vos užteko visiems norintiems įsigyti.

„Versmės“ leidykla nuoširdžiai dėkoja už puikų neeilinį renginį.

▲2011 03 14

PRASMINGA KELIONĖ Į KRIŪKUS. 2011 m. kovo 10 dieną „Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas kartu su „Kriūkų” monografijos sudarytoju Albinu Vaičiūnu, vokiečių kalbos dėstytoja, vertėja Elena Zambacevičiūte ir Lietuvoje pirmą kartą viešinčiu Vankuveryje, Kanadoje, gyvenančiu garsaus vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio vaikaičiu Pauliumi Dailyde išskubėjo į Kriūkus (Šakių r.). Važiavome į Kriūkų vidurinėje mokykloje vykusį Sausio 13-osios 20-mečiui skirtos knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose” pristatymą bei Kovo 11-osios minėjimą. Be šių datų reikšmės lietuviams aptarimo, renginio dalyviams P. Jonušas priminė ir kitos svarbios datos – Kovo 9-osios reikšmę tautos istorijai, nes būtent aprašant šią dieną prieš 1002 metus pirmą kartą buvo užrašytas Lietuvos vardas, o 2009-aisiais visi iškilmingai minėjome šio svarbaus įvykio 1000-metį.

Džiaugiamės, kad atvykę galėjome patys išvysti, kaip Kriūkų mokyklos mokiniai gražiai dalyvavo Kovo 9-ajai skirtame „Versmės” leidyklos konkurse „Rašau Lietuvos vardą”, išradingai ir įdomiai daug kartų užrašė žodį „Lietuva” ant ilgų, per visą mokyklos koridorių nusitęsusių popieriaus juostų, išsiuvinėjo jį ant drobės, meniškai išpiešė ant kartono ir iškabino šiuos darbus mokyklos koridoriuose.

Po minėjimo apsilankėme mokykloje įrengtame muziejuje. Iš ten nuvykome į Vytauto ir Stasio Tamulaičių gimtinę, esančią netoli Kriūkų ant aukšto Nemuno šlaito, Sutkiškių kaime. Ten buvo prisiminti šioje sodyboje gimę ir augę žymūs rašytojai – lietuvių novelistas, pedagogas Stasys Tamulaitis ir vaikų literatūros klasikas, redaktorius Vytautas Tamulaitis, dar 1970 metais pripažintas vienu iš 30-ies geriausių pasaulio vaikų ir jaunimo rašytojų, o jo apsakymas „Petriuko vėliava” buvo paskelbtas tai pačias metais išleistoje geriausių pasaulio vaikų rašytojų antologijoje (anglų k.).

Po pusantrų metų bus minimos Vytauto Tamulaičio 100-osios gimimo metinės. Tikimės, kad Kriūkų seniūnijos, Lietuvos rašytojų sąjungos ir kraštiečių bendru rūpesčiu rašytojų gimtinėje bus atidarytas memorialinis literatūros muziejus ir bus išleista Vytauto Tamulaičio apsakymų knyga.

▲2011 03 24

GAUTA PARAMA. 2011 03 10 leidyklą pasiekė  Valdemaro Beržinsko 200 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2011 03 22

Šiemet paminėti Kovo 9-osios vykome į senąją Lietuvos sostinę – Trakus. Žygis prasidėjo „Versmės” leidykloje, iš kur, pasistiprinę prieš kelionę, visi linksmai nusiteikę nuskubėjome į Vilniaus traukinių stotį. Po pusvalandį trukusios kelionės traukinuku išlipome Trakų traukinių stotyje ir, besižvalgydami po skaisčios saulutės nutviekstus pavasarėjančius Trakus ir jų apylinkes, nužingsniavome pilies link. Trakų pilyje mūsų jau laukė profesionali gidė, kuri išsamiai papasakojo Trakų pilies, apylinkių ir tuo pačiu dalelę visos Lietuvos istorijos, aprodė Trakų pilies muziejaus eksponatus.

Išėję iš pilies visi draugiškai pavėjui leidome Trispalvės spalvų dangaus žibintus, fotografavomės, o ant užšalusio Galvės ežero tokiomis pat Lietuvos vėliavos spalvomis rašėme žodį LIETUVA.

Žinoma, besisvečiuodami Trakuose negalėjome neparagauti karaimų tradicinio patiekalo – kibinų. Jais gardžiavomės traukinyje, pakeliui namo... 

 ▲2011 03 18

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „ŽARĖNŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. kovo 9 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „ŽARĖNŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Juozas Girgvainis) straipsnio rankraštis – Juozo Girvainio „Telšių krašto žmonės“. ▲2012 10 09

PASKELBTAS 2011-ŲJŲ KOVO MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2011 m. kovo 7 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas archeologo Gintauto Zabielos serijos monografijai „VEPRIAI“ parašytas straipsnis „Veprių valsčiaus senovės bruožai“ (LLT:2011-3/20-184).

Seniausias Veprių apylinkių apgyvendinimas pradėtas tyrinėti XX a. 3-iajame dešimtmetyje, tačiau iki dabar jis yra menkai pažįstamas ir ištirtas. Daugiau ištirti tik paskiri objektai – Samantonių bronzos amžiaus gyvenvietė ar Bečių senkapis.

Ankstyviausi žmonių gyvenimo pėdsakai yra iš paleolito pabaigos (XI–X tūkst. pr. Kr.). Samantonyse buvusi jų gyvenvietė priskiriama Arensburgo ir Svidrų kultūroms.

Bronzos amžiaus (II–I tūkst. pr. Kr. vidurys) apgyvendinimo liekanos Veprių apylinkėse yra geriau pažįstamos, nes 1943 m. Samantonyse vyko tyrinėjimai, kurių metu buvo ištirta pastato vieta, surinkta nemažai titnaginių radinių bei keramikos. Šiam laikotarpiui priskiriama ir dalis akmeninių kirvių.

Geležies amžiaus (I–XII a.) apgyvendinimo liudytojai yra trys piliakalniai (Dubių, Sližių ir Sukinių) bei Kazlaučiznos pilkapynas. Visi jie yra netyrinėti, pažįstami tik pagal išorinius požymius.

Valstybės laikotarpiu iš archeologinių objektų plačiausiai yra tyrinėtas XIV a. pabaigos–XVIII a. Bečių senkapis; jame 1943 ir 1985 m. ištirti 93 griautiniai kapai. Šį senkapį galima tapatinti su senosiomis Veprių kapinėmis. Kiti šio laikotarpio archeologijos paveldo objektai mažai tyrinėti (Veprių dvarvietė) ar jų tyrinėjimų medžiaga neišlikusi (Užušilių senkapiai).

Visą priešistorinę ir net žymią istorinės epochos dalį (iki XVII a.) pagrindinis gamtinis darinys, prie kurio glaudėsi žmonių gyvenvietės, buvo Šventosios upė. Prie jos reikėtų ieškoti ir dar nežinomų archeologijos vertybių.

Šis straipsnis yra 3-iasis publikuotas 2011-aisiais,  20-asis iš archeologijos srities ir iš viso 184-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2011 03 07

PRISIDĖJOME PRIE ETNOKULTŪROS IR LIETUVIŲ KALBOS KONKURSO. Šiemet jau penktus metus vyko etnokultūros ir lietuvių kalbos konkursas „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. Konkurso tikslas – ugdyti moksleivių kompiuterinę, filologinę kultūrą, tautinį identitetą ir pagarbą Europos ir pasaulio tradicinėms kultūroms, skatinti jų kūrybinius gebėjimus. Šis renginys sulaukė didelio mokinių ir jų mokytojų susidomėjimo. Užgavėnių ritualai rodo, jog pavasario, atgimimo, atsinaujinimo laukime buvo atsikratoma to, kas paseno, tapo nuvalkiota, nebereikalinga ir perimti naujas idėjas, prisijaukinti jas, padaryti mūsų pačių savastimi, taip praturtinant nūdienos pažinimą ir paveldą, kurį paliksime ateinantiesiems.

Konkursas vyko 2011 m. sausio 28 d. – kovo 3 d., jo organizatorius – Kauno VšĮ VDU „Rasos“ gimnazija. Konkursą vedė žinoma etnologė Gražina Kadžytė. „Versmės“ leidykla, kaip nuolatinė konkurso rėmėja, konkurso dalyviams bei nugalėtojams padovanojo knygų bei atminimo dovanėlių (žr. Laureatų ir dovanų sąrašą).
▲2011 03 24

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2011 03 02

GAUTAS FINANSAVIMAS. 2011 m. kovo 1 d. leidyklą pasiekė Rokiškio r. savivaldybės administracijos 10 000 Lt išankstinio finansavimo dalis už įsigyjamas monografijos „PANEMUNĖLIS“ knygas:  iš viso Rokiškio r. savivaldybė šiai monografijai skyrė 22 000 Lt. Apie visą „PANEMUNĖLIO“ monografijai gautą paramą žr. Panemunėlis. ▲2011 03 22

KAS NUVEIKTA PER VASARĮ. 2011 m. vasario mėnesį leidykloje buvo gauti 28 nauji straipsniai (188 rankraščių puslapiai), parengta 11 naujų straipsnių maketų (108 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (36 psl.), sulaukėme iš spaustuvės 3-ų naujų – paskutiniųjų 2010 metų laidos monografijų – „VEPRIAI“ , „GRUZDŽIAI“ II dalis ir „ŽEIMELIS“ I, II dalys, paskutinėms 11-ai seniūnijų bendruomenių perdavę dovanojamų knygų rinkinius baigėme Lietuvos tūkstantmečio knygų kelią per Lietuvą, dalyvavome Vilniaus knygų mugėje-2011. Gauta 7750 Lt finansinė parama. ▲2011 02 28

„ŽEIMELIO“ – PASKUTINĖS 2010 METŲ KNYGOS – SUTIKTUVĖS. 2011 m. vasario 25 d., penktadienį iš spaustuvės leidyklą pasiekė paskutinės 2010 metais išleistos knygos – „Žeimelio“ monografijos 2-osios dalies signalinio tiražo egzemplioriai.

Šią dieną užbaigtas šios knygos išleidimas užbaigė ir 8-erius metus trukusius „Žeimelio“ 1796 puslapių rašto paminklo rengimo bei leidybos darbus, ir 2010-ųjų metų – pačių produktyviausių per visą „Versmės“ leidyklos gyvavimo 16 metų laikotarpį – serijos pasipildymą, susidedantį iš 5 knygų ir 5832 puslapių jose.

Dabar „Lietuvos valsčių“ serijoje iš viso turime 20 monografijų (25 tomai), kurias sudaro ir viso 27 276 puslapiai.

▲2011 03 02

GAUTA PARAMA. 2011 02 22 leidyklą pasiekė  Rimvydo Adomavičiaus 250 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunėlis. ▲2011 03 22

DALYVAVOME VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE-2011. Kaip ir kasmet, 2011 m. vasario 17-21 dienomis dalyvavome 12-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje-2011. „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos ir jos 400 tomų Baltosios serijos stendas buvo įsikūręs lankytojams įprastoje tradicinėje vietoje – Litexpo parodų ir kongresų centro 3 salėje prie Forumo renginių vietos, todėl ir patys galėjome nesitraukdami nuo stendo dalyvauti visuose Forumo renginiuose, ir tų renginių dalyviai prieš ir po renginių galėjo nesugaišdami papildomo laiko aplankyti mūsų stendą. <...>

▲2011 03 02

Mero pavaduotoja Vera Macienė kalbėdama išvedė paralelę tarp 1918 m. vasario 16-osios ir 1990 m. kovo 11-osios. „1990 m. Lietuvoje tebebuvo dislokuota sovietų armija, kuri ypač brutaliai susidorojo su nekaltais žmonėmis 1991-ųjų sausio 13 ąją. Bet sugebėjome apginti laisvę net ir plikomis rankomis, savo kūnais užstodami okupantų tankus. Jei nebūtų laisvės, ar būtume užauginę ąžuolą, ant kurio šiemet užderėjo keturios auksinės gilės?“ – filosofiškai klausė V. Macienė.

Sveikinamo žodžius tarė kardiologas, Lietuvos širdies asociacijos vadovas doc. dr. Pranas Šerpytis, buvusi tremtinė, poetė ir pedagogė Teresė Ūksienė, „Lietuvos valsčių“ serijos „Laukuvos“ monografijos ir kitų knygų bendraautorė ir autorė, Laukuvos seniūnijos seniūnas Stasys Skalauskas ir renginyje dalyvavęs „Versmės“ leidyklos istorijos redaktorius Virginijus Jocys, Šilalės kraštiečių draugijos narys nuo pat jos įsikūrimo 1990 m.

Tardamas sveikinimo žodį V. Jocys išsakė mintį, kad norint kelti Lietuvą, Šilalės kraštą, turime patys kilti, siekti kilnių tikslų. Ta proga trumpai pristatė ir padovanojo Juozo Girdvainio parengtą ir „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo naujai įkurtos „Knygų kelio“ leidyklos neseniai išleistą 1991 m. sausio 13-osios 20-mečiui skirtą knygą „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“, prie kurios rengimo ir pats yra prisidėjęs. Vieną šio leidinio egzempliorių padovanojome Šilalės r. viešajai bibliotekai, kitą – Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui.

Renginį papuošė jaunimo roko grupės „Skylė“ koncertas, kuriame dalyvavo gražaus balso dainininkė Aiste Smilgevičiūte, daugelio dainų ir muzikos autorius Rokas Radzevičius bei akordeonistas Mantvydas Kodžius. O klausantis koncerto nepaliko mintis, jog yra vilties, kad nenutils Tėvynės meilės dainos jaunimo lūpose. 

▲2011 03 29

GAUTA PARAMA. 2011 02 15 leidyklą pasiekė  „Norfos“ labdaros ir paramos fondo  7500 Lt finansinė parama monografijai „GRUZDŽIAI“ II dalis. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Gruzdžiai II dalis. ▲2011 03 22

Apie monografijos parengimo istoriją, „Versmės“ leidyklos darbą, jos leidžiamą lokalinių monografinjų seriją „Lietuvos valsčiai“ papasakojo monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas, leidyklos vadovas Petras Jonušas. Monografiją šiltais žodžiais sveikino prof.habil. dr. Vytenis Rimkus, LR Seimo narė Rima Baškienė, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Lembutis, Gruzdžių seniūnė Nijolė Bagdonavičienė, monografijos rėmimo sambūrio atstovė Ilona Virbickienė, kraštotyrininkė, Mikelio prizo laureatė Irena Rudzinskienė, knygotyrininkė Nijolė Petraitytė.

Kultūros centro menininkai surengė įsimintiną koncertą, kurio metu daug gražių žodžių tarta apie lietuviško žodžio, knygos svarbą, pareigą Tėvynei. Moksleivės Liveta Balčiūnaitė ir Odeta Norkevičiūtė perskaitė savo rašinius, skirtus konkursui“Gruzdžiai po 20 metų“. Koncertavo dainininkės Lauryna Kriščiūnaitė (gitara akompanavo Lauryna Žukauskaitė), Gintarė Mackevičiūtė (akompanavo Simona Jasiškytė), Indrė Gruodienė, moterų vokalinis ansamblis, šokėjai.

Pristatymo metu gruzdiečiai įsigijo pirmąsias dešimtis egzempliorių naujosios monografijos, leidykla jomis apdovanojo kultūros švietimo įstaigas, straipsnių autorius. Visos įteikiamos knygos buvo žymimos specialiu pristatymo spaudu.

Dviejų dalių monografija „Gruzdžiai“, kurią parengė 99 autoriai, parašę 146 straipsnius, ir kuri turi 2304 puslapius, šiuo metu yra išsamiausia knyga apie miestelį ir valsčių Lietuvoje.

Renginio proga kultūros centre surengta gruzdietės dailininkės Zitos Inčirauskienės tekstilės aplikacijų paroda.

„Versmės“ leidykla dėkoja Gruzdžių monografijos rėmimo sambūriui, Gruzdžių kultūros centrui (vadovė Jūratė Pagareckienė), Gruzdžių seniūnijai (seniūnė Nijolė Bagdonavičienė), Gruzdžių bendruomenei (pirmininkas Rimas Ribinskas) už gražiai organizuotą knygos pristatymo renginį.

O negalėjusius dalyvauti renginyje maloniai kviečiame skaityti jame pasakytos D. Šniuko kalbos.

▲2011 03 09

BAIGĖSI LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO KNYGŲ KELIAS PER LIETUVĄ. 2011-ųjų vasario 10 dieną dovanojamų knygų rinkiniai iškeliavo į paskutiniuosius dar neaplankytus miestelius – Luokę, Nevarėnus, Telšius, Tryškius, Žarėnus, Kukečius, Liolius, Tytuvėnus, Užventį, Vaiguvą, Kėdainius, ir taip, aplankęs daugiau kaip 300 Lietuvos miestų ir miestelių, po dvejus metus užtrukusių kelionių baigėsi Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo pilietinis renginys „Lietuvos tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą”. Siekdama prasmingai sutikti Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantmetį, „Versmės“ leidykla 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio metais – parengė didelį ilgalaikį, visą šalį apėmusį, visiems norintiesiems dalyvauti atvirą ir nemokamą renginį – knygų dovanojimo, kultūros ir švietimo bei Lietuvos tūkstantmečio žinios skleidimo, propagavimo ir aktyvinimo simbolinę kelionę po visus Lietuvos regionus, aplankant visus buvusių Lietuvos valsčių (dabartinių seniūnijų) centrus – daugiau kaip 300 Lietuvos miestų ir miestelių, bei dovanojant jiems knygų dovanotojų sudovanotas knygas, taip simboliškai primenant ir įprasminant Lietuvos vardo pirmąjį žinomą užrašymą senojoje knygoje – metraštyje prieš tūkstantį metų! <...>

▲2011 03 02

DŽIUGIOS „GRUZDŽIŲ“ IR „VEPRIŲ“ SUTIKTUVĖS LEIDYKLOJE. 2011 m. vasario 9 d. „Versmės“ leidykloje buvo išties neeilinė – negalėjome atsidžiaugti ilgai lauktomis ir pagaliau apie pietus į leidyklą iš Standartų spaustuvės atsivežtais, spaustuvės dažais skaniai kvepiančiais pirmaisiais naujausių „Lietuvos valsčių“ serijos knygų egzemplioriais – 1304 puslapių 17-osios serijos monografijos „GRUZDŽIAI“ II dalimi ir 1320 puslapių 19-ąja monografija „VEPRIAI“.

Nuotraukose: savo beveik dešimtmetį rengtomis knygomis negalėjo atsidžiaugti didžiausios „Lietuvos valsčių“ serijoje – net 2300 p. perkopusios „Gruzdžių“ dviejų dalių monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas ir „Veprių“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus, kuriam pastaroji knyga yra jau 8-oji jo rengta „Lietuvos valsčių“ serijos monografija.

▲2011 02 10

PASKELBTAS 2011-ŲJŲ VASARIO MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2011 m. vasario 7 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas leidyklos spaudai parengtas menotyrininko  Povilo Spurgevičiaus serijos monografijai „VEPRIAI“ parašytas straipsnis „Upninkų šv. arkangelo Mykolo ir Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios: istorinė apžvalga ir meninis sprendimas“ (LLT:2011-2/65-183).

Bažnyčios, kaip meno paminklai, reprezentuoja Upninkų ir Veprių kultūrinę raidą. Jų architektūra ir dailė atspindi atitinkamo laikotarpio pasaulėžiūrą. Istorinė bažnyčių raida sudėtingesnė, nes religinės pažiūros keitėsi. Tas atsispindėjo ir Upninkų bei Veprių bažnyčiose. Upninkų bažnyčios klestėjimo laikotarpis – barokas, kuris XVIII a. miestelyje suformavo didingą dvibokštę bažnyčią. Po to įvykę gaisrai sunaikino keletą Upninkų bažnyčių ir ūkinės sąlygos vertė ją iškelti už miestelio ribų. Jos statyba vyko palaipsniui, bet gan išradingai – dovanotas grūdų svirnas buvo paverstas bažnyčia. Ji suderino įvairias statybines medžiagas, stilius ir nedidelėms pastato apimtims suteikė monumentalizuotą vaizdą.

Veprių bažnyčia irgi praėjo ilgą istorinį kelią. Pradžią jai davė senoji mūrinė koplyčia, kuri buvo plečiama priestatais. Pastatų didinimas suformavo naują bažnyčią, kuri buvo medinė, o senoji koplyčia tapo jos sudėtine dalimi, padėjusia suformuoti kryžmą. Dabartinė bažnyčia tapo romantizmo epochos pasaulėžiūros išraiška. Vepriams tai ir nacionalinio atgimimo meninis simbolis, perteiktas neogotika. Gaila tik, kad šio pastato pagrindinis akcentas – bokštas – Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjo ir nebuvo pilnai atstatytas. Tai iš dalies sumažino jos dominavimą miestelio erdvėje.

Šis straipsnis yra 2-asis publikuotas 2011-aisiais,  65-asis iš istorijos srities ir iš viso 183-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2011 02 07

Šią informaciją sužinojome ir skelbiame tik dabar, praėjus 3 mėnesiams po straipsnio pasirodymo, nes tik prieš kelias dienas sulaukėme malonaus skambučio iš Kanados iš p. Evaristo Fadaro, susidomėjusio straipsniu ir pažadėjusio atsiųsti nuotraukų bei kitos informacijos apie savo gimtojo Pajevonio valsčiaus Trilaukio kaimą. Iš gerbiamo E. Fadaro tik ir sužinojome, kad yra toks straipsnis „Drauge“, nes jis buvo pirmasis mums paskambinęs ar parašęs straipsnyje nurodytu elektroniniu paštu ir leidyklos vadovo telefonu – niekas kitas nei anksčiau, nei vėliau mūsų šiuo klausimu nepatrukdė, apie skelbtą straipsnį neinformavo ir pati „Draugo“ redakcija...

Deja, atrodo situacija kartojasi, per dešimt metų yra į gera visiškai nepasikeitusi: po to, kai dar 2001 m. gruodžio 15 d. „Drauge“ buvo publikuotas šviesaus atminimo J. Albertavičiaus didelis kelių puslapių iliustruotas straipsnis retorišku pavadinimu „Ar jau išleista knyga apie jūsų tėviškę?“, rašantis apie tris tais metais išleistas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas ir pačią seriją, jos misiją ir tikslus, kviečiantis prisidėti prie šios serijos, pasirūpinti savo tėviškės knygų leidybos inicijavimu ir išleidimu, nesulaukėme nei vieno skaitytojo laiško ar skambučio...

 ▲2011 02 07

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „ŠEDUVOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. vasario 2 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „ŠEDUVOS“ monografijos (vyr. redaktorius Jonas Linkevičius) straipsnio rankraštis – Petro Juknevičiaus „Pasaulyje išgarsinęs gimtinę“. ▲2012 10 09

NETEKOME TAUTODAILININKĖS ALDONOS VARNIENĖS. 2011 m. vasario 1 d., eidama 79-uosius metus, po sunkios ligos mirė tautodailininkė Aldona Varnienė. <...> ▲2011 02 04

KAS NUVEIKTA PER SAUSĮ. 2011 m. sausio mėnesį leidykloje buvo gautas 31 naujas straipsnis (269 rankraščių puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (7 psl.), paskelbti Lietuvos kalendoriaus vasario mėnesio dienų įvykių įrašai, 5-ių seniūnijų bendruomenėms perduoti dovanojami Knygų kelio rinkiniai. Dalyvavome Vilniaus rokiškėnų klubo metiniame susirinkime, monografijos „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“ bendruomenės iniciatyvinės grupės ir knygos rengėjų susitikime, Vilniaus uteniškių metiniame susirinkime-šventėje. Gauta 1250 Lt asmeninė finansinė parama. ▲2011 02 01

Garbingam svečiui buvo įteikta viena naujausių serijos monografijų „Endriejavas“ su leidyklos dedikacija. Svečias džiaugėsi joje greitai radęs straipsnelį apie savo bendramokslį Kauno kunigų seminarijoje kun. Gediminą Norvilą bei Jo Eminenciją kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kurio 74-ojo gimtadienio išvakarėse vyskupas kaip tik ir lankėsi leidykloje. 

Visa „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja gerbiamam vyskupui Arūnui Poniškaičiui už malonų apsilankymą. 

▲2011 02 01

Maloniai kviečiame pareikšti savo nuomonę dėl šio rengiamo spaudai kalendoriaus turinio: ar ko nepasigendate, gal pastebėjote kokių klaidų ar netikslumų. Mums rašykite leidykla@versme.lt. Iš anksto dėkojame. ▲2011 01 31

GAUTA PARAMA. 2011 01 29 per „UŽPALIŲ“ monografijos vyr. redaktorių Stanislovą Balčiūną leidyklai perduota Dobilo Kirvelio 200 Lt, Jaronimo Galvydžio 200 Lt, Benjamino Sukuliausko 100 Lt,  Nijolės Rimkevičienės 100 Lt, Vytauto Merkio 100 Lt, Reginos Narbutienės 100 Lt, Danutės Babkaitytės 100 Lt, Viliaus Merkio 50 Lt finansinė parama monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2011 10 12

Kaip ir kasmet gausiausias būrys susirinko Vilniaus užpalėnų, kurie šiemet pasiūlė Užpalių garbės piliečiu išrinkti seniūną Vytą Jurką, aptarė kaip  greičiau išleisti „Versmės“ leidykloje kraštiečio Stanislovo Balčiūno rengiamą „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Užpaliai“, tarėsi dėl paramos jos leidybai.

Susirinkę sausakimšoje Dailės akademijos salėje, uteniškiai klausėsi „Indrajos“ mišraus choro, kuris yra žinomas dainų švenčių dalyvis. Kraštiečių susitikime taip pat koncertavo operos solistė Regina Šilinskaitė bei vyrų ansamblis, buvo pagerbti sukaktuvininkai jubiliatai. „Indrajos“ klubo prezidentas profesorius Arvydas Šaltenis savo kalboje pabrėžė po visą Lietuvą ir pasaulį išsibarsčiusių uteniškių meilę gimtinei, bendradarbiavimo svarbą talkinant savo kraštui.

Po klubo prezidento kalbos nautilus plojimams, visų susirinkusiųjų laukė staigmena – Utenos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mackevičienė paskelbė, kad netrukus visų akivaizdoje bus iškilmingai perskaitytas ir pasirašytas istorinis kreipimasis į visus uteniškius ir viso pasaulio žmones dėl Utenos krašto įamžinimo „Lietuvos valsčių” serijos monografijose. Poniai Z. Mackevičienei baigus skaityti kreipimąsi, aidint plojimams, Utenos mero pavaduotojas Vidmantas Valančius ant scenoje stovinčio grakštaus fortepiono dangčio išdėliojo keturis kreipimosi egzempliorius, jau pasirašytus renginyje negalėjusio dalyvauti Utenos mero Alvydo Katino, kuriuos pasikeisdami lapais ėmėsi pasirašyti Vilniaus uteniškių klubo „Indraja“ prezidentas prof. Arvydas Šaltenis, Kauno uteniškių klubo „Dausuva“ prezidentas, Žemės ūkio akademijos prorektorius profesorius Albinas Kusta ir „Lietuvos valsčių” serijos „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Tikimės, kad prieš gerą dešimtmetį gražiai prasidėjęs uteniškių bendradarbiavimas su „Versmės“ leidykla ir 2005 m. išleista 1300 puslapių šio krašto monografija „Tauragnai“, įpusėta ne mažesnės apimties monografija „Užpaliai“ bei pasirašytas kreipimasis paskatins daugelį nelikti abejingais, kad tautos išminties perlai neliktų išbarstyti, įdomiausi istorijos faktai nebūtų pasmerkti pražūti ar tik dūlėti archyvuose, įžymių žmonių, kaimų likimai nebūtų užmiršti.

Kviečiame visus uteniškius, kur jie bebūtų, begyventų, visaip talkinti „Lietuvos valsčių“ serijos  leidybai, prisidėti prie šio švento darbo sukurti amžinąjį rašto paminklą Utenos krašto miesteliams – be jau minėtų Užpalių ir Daugailiams, Kuktiškėms, Leliūnams, Pakalniams, Saldutiškiui,Vyžuonoms, o taip pat pačiai Utenai.

▲2011 01 31, 03 09

„ENDRIEJAVO“ MONOGRAFIJAI – METŲ PROJEKTO TITULAS. Klaipėdos rajono laikraščio „Banga” redakcija prieš penkerius metus pradėjo iniciatyvą rinkti Metų žmogų ir Metų projektą. Pereitų metų lapkričio mėn. skaitytojai paraginti siūlyti kandidatus už 2010 metais atliktus darbus. Metų projekto nominacijai pateikta 11 pasiūlymų. Visą gruodžio mėnesį skaitytojai balsavo už, jų nuomone, labiausiai nusipelniusius žmones ir projektus.

Endriejavo seniūnijos bendruomenė Metų projekto nominacijai pasiūlė „Versmės” leidyklos 2010 metais išleistą monografiją „Endriejavas”. Už šį projektą aktyviai balsavo Endriejavo seniūnijos gyventojai, visoje Lietuvoje ir net užsieniuose pasklidę endriejaviškiai, Klaipėdos rajono gyventojai. Tam įtakos, reikia manyti, turėjo ir gražus Monografijos pristatymas 2010 metų rudenį Endriejavo 230 metų jubiliejaus proga, kuriame dalyvavo „Versmės” leidyklos atstovai, įžymūs autoriai, rajono ir Endriejavo valdžios atstovai ir gausus būrys endriejaviškių.

Balsavimo už Metų žmogų ir Metų projektą rezultatai buvo paskelbti 2011 m. sausio 19 dieną “Bangos” redakcijos puikiai organizuotame vakare Gargždų kultūros centre. Jame dalyvauti buvo pakviesti visi pretendentai į Metų žmogaus ir Metų projekto laureatus. Iškilmingai paskelbta, kad Metų projekto laureatu tampa “Versmės” leidyklos išleista monografija „Endriejavas“.

Nominacijų paskelbime dalyvavo Endriejavo bendruomenės pirmininkė Eugenija Selskienė, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, pedagogas Antanas Žemgulis. Laikraščio „Banga” redaktorė Vilija Butkuvienė jiems įteikė „Metų projekto” liudijimą, o kelionių agentūra „Tavo turas” savininkė Gintarė Pučkorienė nominaciją parėmė 1000 litų premija, kurią Endriejavo bendruomenės pirmininkei Eugenijai Selskienei įteikė G. Pučkorienės vyras Klaipėdos savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Valdas Pučkorius. Endriejavo bendruomenę šio įvykio proga pasveikino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Administracijos direktoriaus Česlovas Banevičius, Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, Seimo narė Agnė Bilotaitė, kiti garbūs renginio dalyviai.

Tiek endriejaviškiai, tiek rajono valdžios atstovai išsakė daug padėkos žodžių „Versmės” leidyklos vadovams ir visam kolektyvui, autoriams už didelės apimties puikų leidinį, įamžinantį Klaipėdos rajono dalies praeitį.

Antanas Žemgulis

▲2011 01 27

Kaltanėnų miestelis greitai minės 500 metų jubiliejų. Nors daug šio krašto praeities vertybių saugoma archyvuose, muziejuose, o remiant rajono valdžiai išleista gražių, prasmingų leidinių apie atskiras vietoves, bet daug tų istorijos ir kultūros paveldo perlų kiekvienam kraštiečiui, ir juo labiau visos mūsų šalies žmonėms lieka nežinomi, neprieinami.

„Versmės“ leidyklos jau nuo 1994 metų leidžiama šimtatomė serija „Lietuvos valsčiai“ – puiki galimybė įamžinti atminimą apie savo krašto dar išlikusias ir galimas išsaugoti žmonių praeities ir dabarties gyvenimo vertybes, tradicijas, kultūrą, amatus, liaudies meną, žmonių likimus istorijos verpetuose.

Susitikime dalyvavęs „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas papasakojo apie „Lietuvos valsčių“ seriją ir pristatė naujos monografijos „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“ vyr. redaktorę kraštietę Danutę Grigienę, pratęsusią leidyklos vadovo pasakojimą ir supažindinusią su naujos monografijos rengimo pirmaisiais žingsniais ir tolimesnės veiklos planais. Vyr. redaktorė pakvietė visus krašto žmones tapti monografijos bendraautoriais, leidimo ir sudarymo talkininkais.

Apie savo patirtį rengiant monografijas, organizuojant straipsnių autorių tiriamąsias ekspedicijas į aprašomas vietas papasakojo redaktoriai Jonas Aleknavičius, rengiantis serijos „Birštono“ monografiją, ir Stanislovas Balčiūnas, rengiantis monografiją „Užpaliai“.

Susitikime įdomių istorijos faktų pateikė ir visokeriopą pagalbą pažadėjo Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Emanuelis Leškevičius ir Kaltanėnų seniūnas Boleslovas Kizikas.

Savo mintis apie jau sukauptą medžiagą išsakė Reškutėnų muziejaus vadovė Viktorija Lapėnienė, Kretuonų kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Petraitienė, Kaltanėnų mokytojas Vincas Kindurys. Jų nuveiktas darbas užrašant, kaupiant, saugant žinias apie savo gimtinę itin reikšmingas būsimosios monografijos kūrimui.

Garbingiems renginio svečiams leidykla padovanojo anksčiau išleistų kitų Lietuvos kraštų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų. Sudaryta „Kaltanėnų, Labanoro, Reškutėnų“ monografijos rengėjų, rėmėjų ir talkininkų iniciatyvinė grupė, į kurią be minėtų asmenų pateko susirinkime dalyvavę Sigita Breidokaitė, Rasa Breidokienė, Algirdas Breidokas, Irena Turčinskienė, Kęstutis Lisauskas, Danutė Rastenienė, Vitalija Galgatavičienė, Lenija Gabrilavičienė, Jeronimas Petrikas, Janina Čibirienė, Jūratė Guigienė, Laura Pipiraitė, Danutė Misevičienė, Ona Raguckienė, Genė Lapėnienė, Milda Petkevičienė, Ramunė Paškevičienė, Marija Kindurienė.

Leidyklos vadovas ir redaktoriai reiškia nuoširdžią padėką Kaltanėnų bendruomenės pirmininkui Algirdui Breidokui ir Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui, ne tik padėjusiems surengti šį gražų susitikimą, pasibaigusį kaltanėniškių naminės duonos ir pyragų ragavimu bei liaudies dainomis, bet ir pažadėjusiems rimtą pagalbą rengiant straipsnių autorių lokalinių tyrimų ekspediciją Kaltanėnuose 2011 m. vasarą.

▲2011 01 28

ROKIŠKĖNŲ KLUBO SUSIRINKIMAS. 2011 01 22 Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Vilniaus rokiškėnų klubo metinis susirinkimas. Dalyvavo Rokiškio rajono savivaldybės meras Almantas Blažys, administracijos direktorius Aloyzas Jočys, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius, Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas, Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė, „Versmės“ leidyklos redaktorius Venantas Mačiekus. Susirinkusius linksmino Panemunėlio seniūnijos kaimo kapela „Provincija“, vadovaujama Rimanto Mickio. Susirinko apie 100 Vilniaus rokiškėnų.

Metiniame susirinkime Vilniaus rokiškėnai surengė paramos akciją monografijos „Panemunėlis“ leidybai paremti. Vilniaus rokiškėnai paaukojo 2720 Lt, kurie perduoti „Versmės“ leidyklai, kaip tikslinė parama monografijai „Panemunėlis“ išleisti. Paramą suteikė 55 žmonės, jų pavardės bus įrašytos monografijoje „Panemunėlis“ rėmėjų sąraše. Kaip susirinkime kalbėjo knygos sudarytojas Venantas Mačiekus, jeigu bus sutelkta parama, yra tikimybė, kad monografija gali būti išleista dar šiais metais.

Nuotraukoje (iš kairės): Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas, dailininkas Arvydas Bagdonas, Antanas Edmundas Rimša, Rokiškio rajono savivaldybės meras Almantas Blažys, Vilniaus rokiškėnų klubo sekretorė Vida Vyšniauskienė ir  klubo pirmininkas Algis Narutis.

▲2011 01 31

PATEIKTOS PARAIŠKOS. 2011 01 21 leidykla Kultūros ministerijos rengiamam konkursui „Leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ pateikė paraiškas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „GELGAUDIŠKIS“ (sudarytojas A. Andrijonas), „KARTENA“ (sud. V. Jocys), „PANEMUNĖLIS“ (sud. V. Mačiekus) ir „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ (sud. J. Šedys ir A. Bėčius). ▲2011 01 31

LR kultūros ministro Arūno Gelūno 2011 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 „Dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“ skirta 10 000 Lt monografijos „GELGAUDIŠKIS“ leidybai.  ▲2011 03 28

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „JŪŽINTŲ. RAGELIŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. sausio 20 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „JŪŽINTŲ. RAGELIŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Venantas Mačiekus) straipsnio rankraštis – Aldonos Uldukytės-Ramanauskienės „Iš Ragelių bažnyčios kronikos“. ▲2012 10 09

KNYGŲ RINKINIAI VILKAVIŠKIO RAJONO BENDRUOMENĖMS. 2011 m. sausio 19 d. į leidyklą atvykusiam Vilkaviškio  rajono savivaldybės atstovui Ričardui Urbaičiui perdavėme dovanojamus Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio pilietinio renginio knygų rinkinius Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų ir Vištyčio bendruomenėms.

▲2011 01 20

KOLEGA DONATAS RINKEVIČIUS – JAU BEVEIK ŽURNALISTIKOS BAKALAURAS. Malonu pasidžiaugti, kad 2011 m. sausio 18 d. jaunasis leidyklos bendradarbis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto studentas Donatas Rinkevičius kartu su bendramoksliu Kęstučiu Neverausku apsigynė bendrai parengto Bakalauro baigiamojo darbo kūrybinę dalį – vaizdo reportažų ciklą „222 išbandymų dienos: Lietuvos radijo ir televizijos okupacija 1991 m.“

Vaizdo reportažų ciklą sudaro 5 dalys (iš viso apie 38 min.), kurių kiekvienoje pasakojama apie tam tikrą 1991 metų okupacijos (nuo sausio iki rugpjūčio mėn.) atkarpą.

Tema pasirinkta dėl to, kad šiemet sausio 13-ąją suėjo 20 metų nuo 1991 metų įvykių, kurie sukrėtė šalį, ir turėjo didžiulės įtakos visai Lietuvos žiniasklaidai. Reportažuose kalbinami tuometiniai LRT darbuotojai. Jie pasakoja apie savo įspūdžius iš okupacijos laikotarpio: kaip sekėsi dirbti kritinėmis sąlygomis, ko buvo imtasi, kad transliacijos nenutrūktų.

Sveikiname Donatą ir linkime tolimesnės sėkmės ne tik televizijoje, bet ir rašytinėje plotmėje.

Nuotraukoje: Donatas Rinkevičius (kairėje) savo sukurtą reportažų ciklą aptaria su LTV naujienų tarnybos direktoriaus pavaduotoju Jonu Rameliu

▲2011 01 19

APELIACINIS TEISMAS GALUTINAI ATMETĖ KALTINIMUS LEIDYKLAI. Pagaliau baigėsi daugiau kaip metus trukusi dirbtinai iškelta iš piršto laužta byla, vis tiek leidyklai atnešusi gaišatį ir neatlygintas 8 tūkst. Lt viršijusias finansines sąnaudas advokatams: Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija (M. Dzelsienė, R. Čeknienė, B. Valiulienė) 2010 m. gruodžio 22 d. posėdyje, išnagrinėjusi apeliacine tvarka, galutinai nutarė atmesti kaip nepagrįstą advokato Kęstučio Čilinsko atstovaujamos ieškovės Zofijos Veronikos Lipeikienės ieškinį „Versmės“ leidyklai ir vienam jos autorių, mokslininkui, istorikui Alfredui Rukšėnui dėl ieškovės motinos garbės ir orumo žeminimo leidyklos parengtoje ir išleistoje monografijoje „PAPILĖ“:  <...> ▲2011 01 18

GAUTA PARAMA. 2011 01 14 leidyklos redaktorius sudarytojas Aloyzas Bėčius perdavė  Aleksandros Švilpienės (100 Lt ), Meilutės Raštikytės (Alksnienės) (100 Lt) ir  Violetos Martinkienės (Bazaraitės) (100 Lt ) finansinę paramą monografijai „ŽEIMELIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Žeimelis. ▲2011 01 17

LANKĖMĖS LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS RŪMUOSE. 2011 m. sausio 12 d. „Versmės“ leidyklos darbuotojai ir bičiuliai aplankė Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Apžiūrėtas LRT muziejus bei paroda, skirta Sausio 13-osios įvykiams LRT atminti. Visi atvykusieji galėjo betarpiškai stebėti televizijos darbuotojų darbą įrašų studijose. Ekskursiją vedė leidyklos bičiulis sporto žurnalistas operatorius Stasys Petkus, prieš 20 metų pats buvęs kruvinų sausio įvykių liudininkas. Po ekskursijos versmiečiai dalyvavo LRT renginyje, skirtame Sausio 13-osios dvidešimtmečiui.  

▲2011 01 13

GAUTA PARAMA. 2011 01 10 leidyklą pasiekė Jono Bacevičiaus 200 Lt  finansinė parama monografijai „GELGAUDIŠKIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Gelgaudiškis. ▲2011 01 11

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2011 m. sausio 3 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos mokslų daktarės Daivos Patalauskaitės serijos monografijai „VEPRIAI“ parašytas straipsnis „Veprių apylinkių augalija“ (LLT:2011-1/35-182).

Veprių apylinkės žymios didžiule bioįvairove. Nors vakarinėje jų dalyje vyrauja agrolandšaftai ir bioįvairovė šioje dalyje skurdi, tačiau kitoje dalyje išliko nemažai natūralių bendrijų. Teritorija buvo tyrinėjama 2003–2004 metų vasarą. Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos taikant prancūzų-šveicarų mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus.

Beveik trečdalį teritorijos užima miškai, dauguma – spygliuočiai, augantys tiek mineraliniuose, tiek ir pelkiniuose dirvožemiuose. Nors dauguma miškų jauni arba pribręstantys, o brandžių yra tik nedideli sklypai, buvo aptiktos 3 europinės svarbos miškų buveinės (9010 Vakarų taiga, 9050 Žolingi eglynai, 91D0 Pelkiniai miškai).

Buvusio valsčiaus teritoriją kerta didelė Lietuvos upė Šventóji ir jos intakai – Širvintà, Gelìžė, Žùvintė, Sùgeda, kiti mažesni upeliai. Šių upių slėniuose plyti pievos. Dauguma jų yra apleistos, bet aptinkami ir gana dideli plotai natūralių, šienaujamų pievų. Veprių apylinkėse palei upes ir upelius buvo aptiktos 3 europinės svarbos pievų buveinės (6210 Stepinės pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos).

Veprių apylinkėse esama ir ežerų, išsimėčiusių miškuose (didesni jų – Bãltas, Juodàsis, Bedùgnis, Ílgajis), ir didelis dirbtinis vandens telkinys – Veprių tvenkinys. Kai kurie ežerai apipelkėję. Nors dalis pelkių yra smarkiai paveiktos žmonių veiklos – jos šiuo metu yra paverstos eksploatuojamais arba jau išeksploatuotais durpynais, tačiau Veprių apylinkėse prie ežerų buvo aptikta 1 europinės svarbos pelkių buveinė (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai).

Šis straipsnis yra 1-asis publikuotas 2011-aisiais,  35-asis iš gamtos srities ir iš viso 182-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui – įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo. ▲2011 01 03