Šakių valsčių istorijos Lietuvos 1000-mečiui

Iki Lietuvos 1000-mečio vardo paminėjimo beliko vos dveji metai. Šiai datai Vilniuje įsikūrusi „Versmės“ leidykla jau daugiau kaip 10 metų rengia lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. Per tą laiką „Versmė“ išleido apie 20 šios serijos knygų, iš kurių kiekvieną rengiant dalyvauja 80–100 straipsnių autorių, o į 1000–1800 puslapių apimties leidinius sudedama per 500 nuotraukų ir kt. iliustracijų.

2007 Gelgaudiškis iš paukščio skrydžio

„Lietuvos valsčių“ serijoje pasirodys ir keletas Šakių rajone (o tarpukario metais – Šakių apskrityje) buvusių valsčių (tuo metu – 13) lokalinės monografijos – apie Gelgaudiškį, Griškabūdį, Kriūkus, Plokščius, Sintautus. Reikia tikėtis, kad ateityje „Lietuvos valsčių“ seriją papildys knygos ir apie kitus Šakių rajone buvusius valsčius.

Minėtų mūsų rajono miestelių seniūnijose 2001–2005 metais vyko kompleksinės ekspedicijos, kurių metu surinkta daug mokslinę vertę turinčios istorinės medžiagos.

Greičiausiai, tikimės, kad iki kitų metų rudens, pasirodys pirmoji Šakių rajono „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Gelgaudiškis“. Šios knygos autorių kompleksinė ekspedicija Šakių panemunėse vyko 2003 metais. Jos metu aptikti 1973 metų vasarą Gelgaudiškio apylinkėse vykusios rajono moksleivių (vidurinių ir aštuonmečių mokyklų) ekspedicijos dalyvių pėdsakai, surinkta nemenka dalis per tuos praeities dešimtmečius išbarstytos istorinės medžiagos. Šiose paieškose daug talkino ekspedicijos vadovė, 

1973-iaisiais Kudirkos Naumiestyje dirbusi mokytoja Natalija Manikienė (ji ir šiandien aktyviai prisideda prie šios monografijos rengimo, darbuojasi Vinco Kudirkos muziejuje). Toje ekspedicijoje dalyvavo šiandien žinomas poetas, o tuomet – studentas, Vladas Braziūnas. Iš Vilniaus ekspedicijai buvo gauti tuo metu dideliu deficitu buvę magnetofonai, į kurių kasetes moksleiviai įrašė daug Gelgaudiškio krašto senolių dainų, legendų, įdomių praeities prisiminimų. Mokytoja N. Manikienė, kuri 2003 metų vasarą šių eilučių autoriui perdavė kasetes, jau beveik netikėjo, kad magnetiniai įrašai jose išliko. Tačiau Lietuvos kompozitorių sąjungoje, su kompozitoriaus Valentino Bagdono pagalba, 30 metų senumo įrašai buvo atgaminti ir perrašyti į šiuolaikes garso saugojimo laikmenas. Senosios kasetės ir naujieji įrašai perduoti saugoti Gelgaudiškio vidurinei mokyklai.

1931–1932 metais Lietuvos vyriausybė iš biudžeto skyrė lėšų Šakių–Gelgaudiškio siaurajam geležinkeliui tiesti. Šis kelias buvo nutiestas, juo važinėta iki Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamoji „konkė“ – keleivinius ir krovininius vagonėlius traukė arkliai. Gelgaudiškio girininkijos vadovas Jonas Gvildys Jurbarke surado „konkės“ konduktorių, užrašė jo atsiminimus. Apie šį geležinkelį reikėtų dar daugiau surinkti atsiminimų, juos užrašyti ir sudėti į knygos puslapius.

Siaurojo geležinkelio bėgiai palei centrinę miestelio gatvę buvo nutiesti į pakalnę, jo atšakos driekėsi į žvyro karjerą prie kapinių ir į panemunę, kur švartuodavosi baržos. Dar Komaro laikais siaurojo geležinkelio atšaka buvo nutiesta į šiliuką prie Žvaigždės (nurodyta viename miestelio planelyje), taip pat prie kai kurių kitų Gelgaudiškio dvaro miškų (Pankliškės). Vadinasi, Gelgaudiškio geležinkelio pėdsakai veda į XIX–XX a. sandūrą.

Kitu siauruoju geležinkeliu buvo vežamas molis į Gelgaudiškio plytinę. Metalines liores čia tempė „motovozas“. Nors įvykiai neseni, bet nepavyko rasti šio pramoninio traukinuko nuotraukų.

Ekspedicijos dienomis Gelgaudiškyje netikėtai buvo sužinota apie tarpukario metų žurnalistą ir rašytoją Augustiną Aštrauską. Jis gimė apie 1910 metus Laukeliškių viensėdyje prie Aukštojo Gelgaudiškio. Apie 1930 metus studijavo Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistu. Tarpukario „Karyje“ yra išspausdintų A. Aštrausko rašinių apie Nepriklausomybės kovų karius savanorius. Karo metais jis dirbo vokiečių kariuomenės karo korespondentu. Po karo pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Yra žinių, kad apie 1943 metus jis išleido knygą, bet iki šiol nėra žinomas net jos pavadinimas. Menkai išlikę duomenų apie šio kūrėjo gyvenimą ir veiklą.

1831 m. sukilimo vado Lietuvoje generolo Antano Gelgaudo kapas Kisinų kaimo kapinėse.

Gelgaudiškio pavadinimas susijęs su Gelgaudų gimine, kurios artimiausias dvaras buvo dešiniajame Nemuno krante (vadinamoji Vytėnų pilis arba Zamkus). 1831 metais ties Gelgaudiškiu į šią pilį su kariuomene per Nemuną persikėlė generolas Antanas Gelgaudas. Gyvus atsiminimus iš susitikimų su juo knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ yra aprašiusi grafaitė Gabrielė Giunterytė Puzinienė. Jau buvome apčiuopę generolo A. Gelgaudo portreto (tarpukaryje jo būta ir Karo muziejuje Kaune) pėdsakus, bet ir šiandien jo dar neturime.

Knygos leidimą visuomet lydi amžinos paieškos. Jos dar vyks ir monografijai „Gelgaudiškis“ pasirodžius. Tai bus jau kelias į kitas knygas ir mūsų krašto monografijas.

Šiuo metu labai rimtai tenka galvoti apie lėšas tai pirmajai „Lietuvos valsčių“ serijos knygai iš Šakių krašto. Jos sąmata viršija 100 tūkst. litų. Jau turime dalį rėmėjų. Kviečiame ir kitus rajono žmones, verslininkus, kultūros mecenatus, panemunių krašto istorijos gerbėjus, užsienio išeivius iš šio krašto prisidėti prie kilnaus knygos darbo, taigi Lietuvos 1000-mečio įprasminimo Šakių žemėje. Be šios paramos knygos išleidimas tiesiog nebūtų įmanomas.

Visiems rėmėjams nuoširdžiai iš anksto dėkojame, o jų pavardes ir didesnes paaukotas sumas skelbsime leidyklos interneto svetainėje www.versme.lt

Žemiau pateikiame leidyklos adresą bei kitus duomenis, kurie gali būti naudingi norint prisidėti prie knygos „Gelgaudiškis“ išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,
kodas 122732630,
Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,
telefonas ir faksas 8 52130623,
leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,
elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,
atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101
AB Parex bankas, banko kodas 72900.
Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Gelgaudiškis“

Apačioje pateikiame monografijos „Gelgaudiškis“ turinį. Tikimės, kad jis paskatins prisiminti tai, kas šio krašto žmonėms būtų verta žinoti, bet dar nėra paminėta knygoje. Maloniai lauksime jūsų nuomonių, patarimų, siūlymų.

Knygos „Gelgaudiškis“ turinys

GAMTA

1. Algimantas Bacevičius. Gelgaudiškio dvaro skverai, parkas, augmenija 
2. Jonas Gvildys. „Įsiklausyk, Žmogau, ką miškas ošia...“ 
3. Vitas Stanevičius. Paukščių populiacijos 
4. Donatas Perkauskas. Nemuno baseino atmosferinis užterštumas 

ISTORIJA

Senoji praeitis

1. Romas Batūra. Narkūnai – senasis panemunių forpostas 
2. Antanas Samajauskas. Narkūnų piliakalnis istorijos šaltiniuose 
3. Antanas Andrijonas. Narkūnų piliakalnis Antano Giedraičio laikais 
4. Aurelija Papievienė. Dvaras – Europos kultūros paveldo paminklas 
5. Antanas Andrijonas. Vytenio dvaras Vytėnuose 

Kaimų istorijos

6. Gediminas Tirlikas. Pakalniškiai 
7. Antanas Velička. Branduoliškiai 
8. Antanas Velička. Mes prie Nemuno užaugom 
9. Antanas Bajerčius. Jotyškiai 
10. Antanas Bajerčius. Stanaičiai 
11. Danutė Vaičaitienė. Anapolio ir Klerapolio laukuose 
12. Antanas Andrijonas. Pajotijo žemės savanoriai 
13. Antanas Bajerčius. Gudlaukis 
14. Antanas Bajerčius. Gudlaukio parapija 
15. Algis Samajauskas. Skaistakaimis 
16. Algis Samajauskas. Sodyba prie Ringupio 
17. Algis Samajauskas. Prisiminė Pirmąjį pasaulinį karą 
18. Emilija Sprainaitytė–Povilaitienė. Sprainaičiai 
19. Jūratė Kairaitienė. Elizava 
20. Antanas Andrijonas. Kaimų istorijų apžvalga

Iš bažnyčios istorijos

21. Povilas Spurgevičius. Bažnyčios menas 
22. Albinas Vaičiūnas. Kunigai: nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo
23. Valerija Vilčinskienė. Kunigai po Antrojo pasaulinio karo 
24. Edgaras Pilypaitis. Šiandieninė parapija 

Šaulių būrio istorija

25. Antanas Andrijonas. Būrio užuomazgos ir įkūrimas 
26. Antanas Andrijonas. Būrio vadas (V. Išganaitis) 
27. Antanas Andrijonas. Kai Kaunui kilo pavojus (M. Mikelkevičius) 
28. Antanas Andrijonas. Klaipėdos komendantas (plk. R. Liormanas) 
29. Antanas Andrijonas. Snaiperis iš Daukantiškių (V. Mikalavičius) 
30. Antanas Andrijonas. Iš kaimo prie Ridikalnio (A. Mileris) 
31. Antanas Andrijonas. Pasitraukimas (apie A. Ragačių) 

Nepriklausomybės kovos

32. Antanas Andrijonas. Valsčiaus savanoriai 
33. Antanas Andrijonas. Vietinės rinktinės kariai (sąrašai) 

Pasipriešinimo judėjimas, tremtys

34. Antanas Bajerčius. Partizaninis judėjimas 
35. Artūras Flikaitis. Politinių kalinių bylos
36. Antanas Bajerčius. Tremtinių sąrašai 
37. Antanas Bajerčius. Tremtį atsiminus 
38. Aldona Tirlikienė. Nukentėję nuo vokiečių okupacijos Lenkijoje 
39. Danutė Dvylaitienė (Ivaškevičiūtė). Trako Grygeliai 
40. Levutė Grygelienė (Jankauskaitė). Kur ąžuolai prie Jotijos tilto 
41. Kamilė L. Bloznelienė. Vytauto Žakavičiaus gyvenimas ir tragedija 

Iš Mokyklos istorijos

42. Stanislovas Buchaveckas. Gelgaudiškio valsčius nacių okupacijos metais: kai kurie faktai ir žmonės
43. Stanislovas Buchaveckas. Gelgaudiškio valsčiaus bendrojo lavinimo mokyklos 1940–1944 m.
44. Romualdas Kašuba. Trečiasis Niutono dėsnis gyvenime yra aiškesnis
45. Natalija Manikienė (Oržekauskaitė). Marijos Zubrytės klasėje
46. Vytautas Kriauza. Jaunųjų ūkininkų ratelio vadovė
47. Algimantas Bakševičius. Pokario dienos
48. Birutė Zakarevičienė. „Žaliašiliais – į Gelgaudiškio Žvaigždę“
49. Rimutė Javaitienė, L. Ūsienė. 1950–2000 m. mokytojų pensininkų biografijos 

Ūkis

50. Vytautas Skebas. Ūkininkų žemių nacionalizavimas (1940–1953) 
51. Roma Šliakonienė. Kolūkio istorija (1949–1990). Kaimų žmonės, šefai 
52. Jonas Vėlyvis. Gelgaudiškio ateitis Europos Sąjungos kontekste 

Valsčiaus administracija, organizacijos

53. Irena Užupienė. Administracija: pastarieji dešimtmečiai
54. Danutė Vaičaitienė. Neįgaliųjų „Bočiai” 
55. Antanas Janulaitis. Gelgaudiškio melioratoriai 
56. Vytautas Stepšys. Gelgaudiškio gežbetonis 
57. Kęstutis Jievaitis. Iš pašto istorijos 
58. Antanas Andrijonas. Valsčiaus šimtamečiai

Kultūra ir sportas

59. Edgaras Pilypaitis. Kultūros centras 
60. Lina Uždravienė. Biblioteka. Laikraštis „Gelgaudukas”
61. Benjaminas Kondratas. Valsčiaus literatūriniais keliais
62. Vytautas Žeimantas. Gelgaudiškis spaudos puslapiuose
63. Vytautas Žeimantas. Gelgaudiškis žemėlapiuose
64. Vytautas Vaitkus. Iš sporto istorijos 
65. Antanas Andrijonas. L. Andriulaitis – iš nuskendusio karinio laivo „Novorosijsk“ (1955)

ETNOLOGIJA

1. Skaidrė Urbonienė. Kryždirbystė 
2. Genovaitė Ulienė. Gelgaudiškio ir jo apylinkių audėjos ir jų audiniai
3. Antanas Velička. Antaninės

KALBA

1. Rima Bacevičiūtė. Apie tarmę 
2. Danutė Aniulienė. Mūsų gimtoji tarmė
3. Antanas Andrijonas. Literatūros ir kalbos dienos (1991, 2005)
4. Juozas Ulys. Apie žmoną Genovaitę

TAUTOSAKA

Edita Korzonaitė

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1. Jonas Jurevičius. Antanas Martynaitis–Marcinskas
2. Antanas Bajerčius. Po pasaulį pasklidę giminės

Knygoje taip pat bus pateikiama glausta informacija apie autorius, valsčiaus, Šakių apskrities bei buvusių Lietuvos valsčių žemėlapiai, bibliografinis sąvadas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Knygos rengėjai:

Vyriausiasis redaktorius
Antanas Andrijonas

Sudarytojai 
Antanas Andrijonas, Vytautas Vaitkus

Redaktoriai
Stanislovas Buchaveckas, Donatas Perkauskas, Edita Korzonaitė, Irena Regina Merkienė, Kazys Morkūnas, Petras Jonušas

Kalbos redaktorius
Albinas Masaitis

Korektorė
Danguolė Tunkevičienė

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiais“ Mokslo darbų komisija
Akad. Algirdas Gaigalas (gamta), dr. Artūras Judžentis (kalba),
akad. Irena Regina Merkienė (etnologija, komisijos pirmininkė),
prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), akad. Antanas Tyla (istorija),
dr. Gintautas Zabiela (archeologija)

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, 
Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, 
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, 
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, 
Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto
Lietuvos istorijos katedros Taikomųjų istorijos tyrimų centru

Rengėjas ir leidėjas
VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Rėmėjai
UAB „Taurakalnis“, UAB „Artva“, UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, 
AB „Lietuvos paštas“ ir kt.

Atgal

Viršun