Jūsų lankymasis šioje svetainėje
|
yra -as |
nuo jos įkūrimo 2001 11 07
|
||||||||||
Kviečiame nemokamai parsisiųsti ir skaityti „Versmės“ leidyklos knygas elektroniniu formatu! |
||||||||||
DARBO LAIKAS Leidyklos darbo laikas I–IV 9.00 – 13.00 val., penktadieniais nedirbame. |
||||||||||
Kviečiame į knygos pristatymą
Pristatymo renginio partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.facebook.com/events/818276457286323/ Dėkojame portalui Pozicija.org, paskelbusiam kvietimą į pristatymą: ▲2025 09 29 |
||||||||||
Išleista Miclos Lukacs de Pereny knyga „NAUJABŪTYBĖS. Technologijos ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“
XXI amžiaus pirmoje pusėje pasaulis susiduria su neregėtais iššūkiais: pradedant klimato kaita ir baigiant geopolitinėmis įtampomis. Ore tvyro nuojauta, kad stovime ant didžiulių permainų slenksčio. Žmones apėmęs nerimas dėl to, ko galime tikėtis iš netolimos ateities. Knyga atskleidžia, kokiu pražūtingu keliu suka Vakarų civilizacija ir kur jis mus nuvestų, jei tam nepasipriešinsime. Autorius gerai atskleidžia, kaip rutuliojosi idėjos, atvedusios mus ten, kur dabar esame, kas buvo tie vedliai, kurie mus vedė nuo Antikos laikų per Viduramžius, Renesansą, Apšvietą, XIX amžiaus idėjų audras iki dabarties laikų, ir kokia moralinė aklavietė atsiveria, kai trypiamas žmogaus orumas ir iš subjekto jis paverčiamas objektu. Maloniai kviečiame įsigyti ir skaityti, knygos kaina leidykloje 10 eurų. ▲2025 09 25 |
||||||||||
Gauta parama 2025 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė Dainos Grigėnienės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas. ▲2025 09 11 |
||||||||||
Arnoldo Piročkino monografija „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ pristatyta Jurbarke
Sekmadienio popietę į miesto šventę ir knygos pristatymą gausiai susirinkusiems dalyviams knygos redaktorius, profesorius Vitas Labutis papasakojo apie Joną Jablonskį, leidyklos vadovas Petras Jonušas – apie pristatomą knygą, o redaktorius dr. Artūras Judžentis – apie kitus A. Piročkino darbus. Prieš ir po pristatymo vyko koncertas. Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir bibliotekos vadovė Rasida Stoškienė įteikė leidyklos atstovams nuostabias gėlių puokšes ir atminimo dovanas. Su Skaitytojų skyriaus vedėja Reda Pečkaitiene buvo aptarta galimybė bibliotekai padovanoti visas jau išleistas „Lietuvos valsčių“ serijos knygas, kurios būtų eksponuojamos ir laisvai prieinamos bibliotekos skaitytojams. Po pristatymo leidyklos atstovai aplankė jaukias Jurbarko evangelikų liuteronų kapinaites, kuriose, šalia žmonos, A. Piročkinas atgulė amžino poilsio. ▲2025 09 18 |
||||||||||
Jūratę Statkutę de Rosales ir jos knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ prisimenant Kviečiame pasižiūrėti Lietuvos televizijos laidą apie įžymiąją Venesuelos lietuvę, garsią žurnalistę, baltų proistorės tyrinėtoją, garbės mokslų daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir „Versmės“ leidyklos išleistą jos knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, nufilmuotą autorei lankantis Lietuvoje prieš 11 metų: https://youtu.be/Mrqgl67tczo?si=erw7N_iPcGLgUuM3 Taip pat žiūrėkite: https://www.youtube.com/watch?v=qkJFpZDf1oU https://www.youtube.com/watch?v=MdLUSu2kcjk ▲2025 08 21 |
||||||||||
Gauta parama 2025 m. liepos 26 d. ir 27 d. leidyklą pasiekė Elonos Pugačiauskienės 1000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas. ▲2025 07 30 |
||||||||||
Gauta parama 2025 m. liepos 26 d. leidyklą pasiekė Audronės Valerijos Kalvelytės 500,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas. ▲2025 07 30 |
||||||||||
Gauta parama 2025 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė Mindaugo Tamošiūno 1000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas. ▲2025 07 30 |
||||||||||
2025 m. liepos 23 d. mirė „Versmės“ leidyklos autorius, sociologas prof. Romualdas Grigas
1959–1960 m. Bartuškio žemės ūkio technikumo steigėjas – pirmasis direktorius. 1960–1962 m. dirbo ministerijose, 1965–1968 m. – Lazdijų rajono Aštrios Kirsnos atraminio-parodomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1968 iki 1970 m. – Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 2002 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės, vėliau – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutų skyriaus vadovas, VPU profesorius. Mokslinių interesų ir tyrinėjimų sritys: socialinė organizacija ir jos pokyčiai, socialinė antropologija, socialinė vadyba, etnosocialinė organizacija. Ypač reikšmingos jo studijos apie lietuvių tautos civilizacines negalias ir socialinių įtampų Lietuvoje laukus. 2002 m. jam suteikta prestižinė Lietuvos valstybės mokslo premija. Prof. R. Grigas yra pripažintas sociologijos mokslo autoritetas – buvo ilgametis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas (dabar - garbės prezidentas). Aktyviai ir nuosekliai prisidėjo formuojant šio mokslo pagrindines kryptis ir ugdant jos kadrus. Buvo vienas iš iniciatorių dar sovietiniais metais buriant Baltijos šalių sociologų asociaciją. Bendradarbiavo tarptautinėje organizacinio vystymo asociacijoje (JODA). 1991 m. stažavosi Berlyne. Yra VPU senato, taip pat Socialinių tyrimų instituto tarybos narys, Lietuvos MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narys, buvo ilgametis (1996–2003 m.) žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininkas, buvo tęstinių leidinių „Tautos akiračiai" (1993–1994 m.), „Lietuvių tauta ir pasaulis" (2000–2002 m.) iniciatoriumi. Kaip profesorius buvo kviečiamas ir dėstė daugelyje Lietuvos universitetų. Studijuodamas Maskvoje nuo 1956 m. buvo Lietuvos studentų ansamblio iniciatorius ir vadovas, nuo 1957 m. pagarsėjusio jungtinio Baltijos šalių studentų ansamblio „Balticum“ organizatorius ir vadovas. Aspirantūros metais su kitais bendraminčiais įkūrė lietuvių aspirantų klubą, buvo jo prezidentu. „Versmės“ leidykla išleido R. Grigo knygas: „Dienoraščio langą pravėrus. 10 mano jaunystės metų (1956–1965)“, „Dienoraščio langą pravėrus. Antroji knyga. Mano brandos metai (1966–2012)“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“, „Pralaimėjęs Kainas“, „Lietuvių tapatybė ir Europa. Istoriosofinis aspektas“, „Portretiniai eskizai“. https://www.youtube.com/watch?v=ago-20JslYE Nuoširdi užuojauta artimiesiems. „Versmės“ leidyklos kolektyvas ▲2025 07 23 |
||||||||||
Mirė istorikė Aldona Vladislava Vasiliauskienė
Aldona Vladislava Vasiliauskienė gimė 1945-aisiais Galvydžių kaime, Anykščių rajone. Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 metais dirbo įvairiose mokyklose Vilniuje. 1974-aisiais neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1975–2006 metais dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyresniąja darbuotoja, vėliau tapo pagrindine moksline darbuotoja Religijų tyrimų centre. 2004–2010 metais ji buvo vyresnioji mokslinė darbuotoja Šiaulių universitete, 2006–2008 metais – docentė Katalikų teologijos katedroje Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 1992-ųjų A. Vasiliauskienė tapo pirmąja intelektualinio katalikų judėjimo tyrėja Lietuvoje, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje. Jos iniciatyva buvo sukurta istorijos mokslų sekcija akademijoje, kuriai ji vadovavo 1992–2007 metais. 1990–2015 metais A. Vasiliauskienė buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, šios akademijos metraštininkė. Nuo 2001 metų istorikė užsiėmė Ukrainos studijomis – tyrė istorinius ir kultūrinius ryšius tarp lietuvių ir ukrainiečių. Parašė ir sudarė daugiau nei 20 knygų, paskelbė daugiau nei 950 straipsnių. A. Vasiliauskienė buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Kunigaikštienės Olgos trečiojo laipsnio ordinu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, kitais Lietuvos ir Ukrainos apdovanojimais. Nuoširdi užuojauta artimiesiems. „Versmės“ leidyklos kolektyvas ▲2025 07 15 |
||||||||||
2025 m. liepos 6 d. Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, jos vardo garsinimą pasaulyje ir Lietuvoje, už nuopelnus lietuvių etninei kultūrai, aktyvią mokslinę ir kraštotyrinę veiklą apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi Petrą Venantą Mačiekų – „Versmės“ leidyklos vieną iš įkūrėjų, ilgametį redaktorių, parengusį ir išleidusį net 14 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų, daugybę straipsnių ir knygų, ekonomistą, kraštotyrininką, ilgametį „Ramuvos“ klubo vadovą. „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė nuoširdžiai sveikina gerbiamą nominantą redaktorių Venantą Mačiekų ir linki stiprios sveikatos, rengiant knygas ir įamžinant knygose Lietuvos miestelių istoriją ir etninę kultūrą. ▲2025 07 07 |
||||||||||
Arnoldo Piročkino monografija „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ – jau leidykloje
Žymiausio Jono Jablonskio gyvenimo ir darbų tyrėjo, iškilaus lietuvių kalbos istoriko, habilituoto mokslų daktaro, Lietuvos valstybinės premijos laureato, Jurbarko garbės piliečio, kalbininko prof. Arnoldo Piročkino (1931–2020) šioje antroje, pataisytoje ir papildytoje monografijos „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ laidoje, remiantis gausia, dažnai dar neskelbta archyvine medžiaga, nagrinėjamas vieno iškiliausių lietuvių kalbos kalbininkų Jono Jablonskio (1860–1930) gyvenimas ir kalbotyros darbai. Aptariami jo sudaryti lietuvių bendrinės kalbos normų skirstymo principai ir jų praktinis taikymas; nuosekli jo kova su purizmu ir niekinama pažiūra į liaudies kalbą; lietuviškos rašybos pagrindai; dideli nuopelnai lietuvių gramatikos mokslui ir terminijai. Monografiją palydi ir skaitytojams pristato J. Jablonskio vaikaičio Vytauto Landsbergio įžangos žodis, knygos redaktorių ir paties autoriaus pratarmės. Skiriama kalbos specialistams ir kalbos dalykais besidominčiai visuomenei. ▲2025 06 30 |
||||||||||
Leidyklos atstovai lankėsi Prienuose 2025 m. birželio 18 d. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas priėmė „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „JIEZNAS“ (sudarytojas Juozas Pugačiauskas) rengėjus: Jiezno seniūną Algį Bartusevičių, istoriką Mindaugą Tamošiūną, atsakingąją redaktorę Živilę Driskiuvienę. Susitikime pristatyta rengiama monografija „JIEZNAS“, aptarti jos leidybos ir finansavimo klausimai. „Versmės“ leidykla monografiją „Jieznas“ ketina išleisti 2026 metais. ▲2025 06 26 |
||||||||||
Panevėžio krašto monografija „NAUJAMIESTIS“ jau leidykloje!
Naujamiestis – 45-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų sukakčiai (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (1990–2020), Naujamiesčio pirmojo paminėjimo 440 metinėms (1584–2024), kitiems svarbiausiems Naujamiesčio krašto istoriniams įvykiams. 193 monografijos straipsniuose, parašytuose 106 autorių (iš jų - 2 profesoriai, 14 mokslo daktarų) pasakojama Naujamiesčio krašto istorija, ypač daug dėmesio skiriama Žmogui - mylinčiam Tėvynę Lietuvą, dirbančiam, kuriančiam, iškentusiam ne vieną okupaciją, bet nepalūžusiam nuo patirtų kančių. Monografijos „Naujamiestis“ sutiktuvės vyks 2025 m. gegužės 17 d. (šeštadienį) 12 val. Naujamiesčio (Panevėžio r.) kultūros centre-dailės galerijoje (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, Panevėžio r.). ▲2024 05 07 |
||||||||||
Skelbiami konkurso„RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ nugalėtojai
Skelbiame 2025 metų konkurso „Rašau Lietuvos vardą“ nugalėtojus, kurie buvo išrinkti internetiniu balsavimu, ir „Versmės“ leidyklos komisijos atrinktus darbus. Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus ir jų mokytojus bei dėkojame visiems konkurso dalyviams, kūrybiškai įamžinusiems Lietuvos vardą. Visų Jūsų atsiųsti darbai yra nuostabūs. Ačiū Jums!
▲2024 05 06
|
||||||||||
2025 m. kovo pabaigoje iškeliavo redaktorius Juozas Pugačiauskas
1965 m. baigė Jiezno vidurinę mokyklą. Dirbo Prienų rajono laikraščio „Naujas gyvenimas“ redakcijoje, vėliau – Jiezno apylinkės „Nemuno“ kultūros namų direktoriumi. 1967 m. įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, Istorijos-filologijos fakultetą. 1972 m. baigęs aukštuosius mokslus, gavo žurnalisto diplomą. Porą metų dirbo Liaudies meno draugijoje vyresniuoju konsultantu, atsakinguoju sekretoriumi. 1974 m. buvo priimtas į Valstybinį radijo ir televizijos komitetą, TV programų direkciją, vyresniuoju redaktoriumi. 1976 m. pervestas į Vyriausiosios laidų vaikams ir jaunimui redakcijos Jaunimo laidų skyrių. 1985 m. paskirtas šio skyriaus vedėju, nuo 1988 m. vyresnysis redaktorius. 1989 m. pervestas toms pačioms pareigoms į TV programų direkciją. 1990 m. paskirtas TV programų direkcijos pasikeitimo ir kino laidų skyriaus vedėju. 1991 m. pradėjo dirbti Komercijos ir užsienio ryšių direkcijoje vyresniuoju redaktoriumi. 1996 m. mokėsi Baltijos medijų centre Bornholmo saloje (Danija) prodiuserių kursuose. 2000 m. perkeltas į Komercijos direkcijos TV reklamos skyrių. Kūrė, adaptavo vaizdo reklamas, rengė reklaminių siužetų laidą „TV katalogas“. Juozas Pugačiauskas rengė įvairios tematikos laidas, už ką yra apdovanotas diplomais, padėkomis, garbės raštais. Yra filmo „Okupuoti, bet nenutildyti“ (apie 1991 01 13 įvykius ir TV darbuotojų darbą) bendraautoris, TV filmų „Jūrų karininkai“ ir „Elena keliauja į Lietuvą“ scenarijų autorius. Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje dirbo iki 2001 m. gruodžio 13 d. Vėliau pagal Kauno paslaugų darbuotojų profesinio rengimo centro, Diabeto ir Nefrologų asociacijų užsakymus kūrė filmus, laidas, reklaminius siužetus. Žurnalistų draugijos atsakingasis sekretorius, Lietuvos darbo federacijos tarybos narys, Prienų rajono Jiezno miesto bendruomenės narys. 2009 m. parengė ir išleido knygą „Dzindzakės žemei prabilus“ apie unikalų Vėžionių kaimą, esantį prie Dzindzakės upelio, jo apylinkių istoriją, žmonių papročius. Nuo 2001 m. „Versmės“ leidykloje rengė „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Jieznas. Stakliškės“, buvo knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius; parašė nemažai straipsnių būsimai monografijai. Juozas surinko daug išnykusių Jiezno krašto žodžių, posakių, kurie atskiru straipsniu pateks į knygą. Monografiją parengė spaudai, bet išleisti nebespėjo. 2009 m. Juozas dalyvavo visose leidyklos organizuotose „Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą“ kelionėse, knygų pristatymuose, renginiuose. Dažnai atbėgdavo į leidyklą nešinas paties iškeptu karštu gardžiu obuolių pyragu, gražiai dainuodavo, deklamuodavo eiles. Redaktorius Juozas Pugačiauskas buvo doras, nuoširdus ir šiltas žmogus, be galo mylėjęs savo šeimą, tėviškę ir jos žmones – tikras Jiezno krašto šviesulys. Nuoširdžiausia užuojauta žmonai, sūnums Vykintui ir Tautvydui, vaikaičiams. „Versmės“ leidyklos kolektyvas ▲2025 04 03 |
||||||||||
Kviečia konkursas „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“
Senajame Kvedlinburgo vienuolyno metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta LIETUVA. Šiemet – 2025-aisiais – sukanka jau 1016 metų nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo, ir šiemet Kovo 9-oji bus jau šeštą kartą minima oficialiai, nes 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ji buvo įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Maloniai kviečiame visus – ir jaunesnius, ir vyresnius – dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame „Versmės“ leidyklos rengiamame kasmetiniame – šiemet jau 16-ame – konkurse „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“. Konkurso ir Kovo 9-osios atmintinos dienos paminėjimo esmė yra tokia: Kovo 9-ąją – Lietuvos pirmojo istorinio paminėjimo dieną – kur tuo metu bebūtume, prasmingai ir gražiai užrašykime vieną vienintelį žodį – LIETUVA – ir pasidalinkime tuo su kitais, pakvieskime ir juos užrašyti šį svarbiausią žodį. O jei Jūsų užrašyta LIETUVA pasieks ne tik Jūsų bičiulius, bet ir „Versmės“ leidyklą – taps ir šio konkurso dalyve. Konkursui skirtas Jūsų užrašo LIETUVA nuotraukas, filmukus ar pačius užrašų kūrinius kartu su trumpu palydimuoju tekstuku maloniai prašome iki kovo 25 d. atsiųsti mums adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius. Ankstesnių 15-os konkursų „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ darbais – o jų bemaž 4 800 (!) – kviečiame pasigrožėti Kovo 9-osios konkurso darbų galerijoje. ▲2025 02 20 |
||||||||||
Netekome redaktoriaus Antano Šimkūno
Antanas Šimkūnas gimė 1931 m. gegužės 27 d. Pasvalio rajono, Daujėnų valsčiaus Petraičių kaime, ūkininkų šeimoje. 1944 m. baigęs Daujėnų Prezidento Antano Smetonos pradinę mokyklą, mokslus tęsė Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, kol 1948 m. buvo pašalintas iš jos už bažnyčios lankymą. Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje 1956 m. baigė Panevėžio vakarinę darbininkų jaunimo vidurinę mokyklą ir pradėjo darbą „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. Tais pačiais metais neakivaizdžiai pradėjo studijas Vilniaus universitete, 1962 m. gavo žurnalisto diplomą. Tais pačiais metais buvo atleistas iš „Panevėžio tiesos“ kultūros skyriaus vedėjo pareigų už lankymąsi bažnyčioje per motinos laidotuves. 1964 m. pradeda darbą Lietuvos radijo ir televizijos komitete tarptautininkų apžvalgininkų grupėje. Iki išėjimo į pensiją 2001 m. vedė radijo laidą „Pasaulis ir Lietuva“. Po nepriklausomybės atkūrimo vadovavo Radijo monitoringui, leido savaitraštį „RTV bangos“. Po tragiškų Sausio 13-osios įvykių padėjo parengti baltąją knygą „Lietuva 01 13“, kuri buvo išleista lietuvių ir anglų kalbomis. 1997 m. „Minties“ leidykla išleido Antano Šimkūno parengtą knygą „Daujėnai. Gyvenimas ir rezistencija prie Orijos“, kurios papildytas leidimas pakartotas 2004 m. Pažymint dešimtąsias Sausio 13-osios metines, išleista Antano Šimkūno knyga „Kalbėsime, kol gyvi“, o penkioliktųjų metinių proga – „Sausio 13-oji. SSRS propagandinio karo užkulisiai“. 2012 m. parengė ir išleido autobiografinę knygą „Susitiksim prie ąžuolo“, o 2022 m. – „Lietuva grįžta į pasaulį“. Visose šiose knygose panaudojami dienoraščiai, kuriuos Antanas Šimkūnas rašė nuo mokyklos suolo. „Versmės“ leidykloje redaktorius Antanas Šimkūnas parengė ir išleido „Lietuvos valsčių“ serijoje monografiją apie savo gimtąjį kraštą – „Daujėnai“ (2015 m.). A. Šimkūnas nuo 1958 metų buvo Žurnalistų sąjungos narys. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. „Versmės“ leidyklos kolektyvas |
||||||||||
Apie mus rašo 2024 02 (46) žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ numeryje redaktorius dr. Artūras Judžentis paskelbė straipsnį „Okupuotosios Lietuvos lietuvių kančių ir kovos dienoraštis“. Straipsnį skaitykite čia. |
||||||||||
Apie mus rašo 2025 m. vasario 11 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ paskelbtas Eligijaus Daugnoros straipsnis „Knygos apie Panemunio valsčių pristatyme – ir graudžios, ir linksmos istorijos“ apie Rokiškio krašto monografijos „PANEMUNIS. ČEDASAI SUVAINIŠKIS“ sutiktuves Rokiškio krašte. Straipsnį skaitykite čia. |
||||||||||
Monografijos „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ pristatymas Rokiškio krašte Vasario mėn. 7–8 dienomis monografija „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ buvo pristatyta penkiose vietovėse, kurioms aprašyti ji skirta. Pirmiausia su knygų siunta aplankėme prie Nemunėlio upės ir vaizdingo šilo prisišliejusiame Kazliškio miestelyje. Nors miestelis nedidelis, į monografijos sutiktuves susirinko apie 30 žmonių. Kazliškėnus supažindinau su „Lietuvos valsčių“ serija, papasakojau monografijos atsiradimo aplinkybes ir pateikiau pluoštą praeities įdomybių, kurios nepateko į knygą. Kazliškio kraštą pažįstu neblogiau kaip gimtąjį Žiobiškio, nes iš už kilometro į pietus nuo Kazliškio esančio Veselavos kaimo yra kilusi mano mama ir jos tėviškėje tekdavo dažnai viešėti. Vasario 7 d. užbaigėme Panemunyje, buvusio valsčiaus centre. Į knygos pristatymą sugužėjo rekordinis knygos mėgėjų būrys – apie 80. Visi sunkiai tilpo salėje. Dalyvavo garbingų svečių: Rokiškio vicemeras A. Taparauskas, Rokiškio savivaldybės narys E. Vilimas, Panemunio klebonas A. Kvedaravičius, Rokiškio savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja I. Gajauskienė, Pandėlio seniūnas A. Kulys, buvęs Seimo narys A. Kazulėnas. Tarp susirinkusių – buvę mokytojai, bibliotekininkai, krašto šviesuoliai. Renginį organizavo Panemunio bibliotekininkė E. Baronienė. Papasakojau apie „Lietuvos valsčių“ seriją, jos ištakas, į knygą nepatekusių įdomybių. Įdomiausia visiems buvo sielių plukdymas Vyžuonos upe ir toliau Nemunėliu – iki Rygos. Renginį paįvairino V. Konstanblackienės vadovaujamas „Suvainijos“ ansamblis. Vasario 8 d. pradėjome nuo Čedasų. Čia susirinko apie 30 žmonių. Vėl kalbėjau maždaug tą patį, ką ir ankstesnėse vietose. Renginį organizavo Čedasų bibliotekininkė D. Kumpauskienė, koncertavo žiobiškėnų etnografinis ansamblis „Vengerinė“ (vadovė – A. Kežutienė). Monografijos pristatymo maratoną užbaigėme prie pat Latvijos prisiglaudusiame Suvainiškio miestelyje. Renginį organizavo Suvainiškio bibliotekininkė R. Šimėnienė. Dalyvavo apie 50 žmonių. Pristatymo klausė ir antrąsyk tą dieną koncertavo „Vengerinė“. Čia plačiau papasakojau apie kraštotyros judėjimą sovietmečiu, Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą, „Versmės“ leidyklos atsiradimą. Venantas Mačiekus, monografijos „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas
Nuotraukos Algio Naručio |
||||||||||
Monografijos „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ pristatymas Vilniuje Vasario 1 d. Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje vykusiame metiniame Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedrulių“ susibūrime buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos išleista 44-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“. Monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus trumpai pristatė knygą pažymėdamas, kad tai yra šeštoji tokio pobūdžio monografija apie Rokiškio rajoną. Monografijos egzemplioriai buvo įteikti vienaip ar kitaip prie monografijos išleidimo prisidėjusiems svečiams iš Rokiškio – merui R. Godeliauskui, vicemerei A. Kaupienei, Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjai I. Matelienei, Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos direktorei D. Vilkickienei, „Gimtojo Rokiškio“ redakcijai, taip pat susibūrime dalyvavusiems autoriams. Renginio dalyviai teigiamai atsiliepė apie monografijos turinį, žavėjosi jos meniniu apipavidalinimu.
Nuotraukos Klaudijaus Driskiaus ▲2025 02 19 |
||||||||||
Monografija „PANEMUNIS. ČEDASAI. SUVAINIŠKIS“ jau leidykloje!
„Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ – 44-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990– 2020), Čedasų 525-osioms (1499–2024), Kazliškio 455-osioms (1567–2022), Panemunio 440-osioms (1581–2021), Suvainiškio 410-osioms (1612–2022) metinėms. Išleidus šią monografiją, „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro 59 tomai, 68 456 puslapiai, 5 446 straipsniai, kuriuos parašė 2 647 autoriai. Monografijoje 73 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 13 mokslo daktarų) aprašo Panemunio apylinkių gelmių sandarą, saugomomis rūšimis garsią Juodymų pelkę, Panemunio, Čedasų, Suvainiškio, Kvetkų miestelių, Kazliškio bažnytkaimio, bažnyčių ir parapijų istoriją, Suvainiškio žydų bendruomenės gyvenimą, sovietų okupantų represijas ir ypatingai atkaklų partizanų priešinimąsi okupantams, kolūkių kasdienybę, dabartinę Kazliškio seniūniją, kaimo bendruomenes, iškilesnius ūkininkus. Daug dėmesio monografijoje skiriama švietimui ir kultūrai – miestelių ir kaimų mokykloms, bibliotekoms ir jų veiklai, meninei saviveiklai. Aprašoma tradicinė etninė panemuniečių kultūra,šnektos ypatybės, pateikiamas pluoštas tautosakos. Detaliai apibūdinamas Čedasų ir Suvainiškio bažnyčių dailės paveldas, Panemunio varpų istorija. Taip pat spausdinamas įžymesnių iš šio krašto kilusių žmonių sąrašas, pateikiami žemėlapiai, asmenvardžių rodyklė, kurioje rasite nuorodas apie monografijoje paminėtą 7 401 asmenį. Monografija pristatymo renginiai: - vasario 1 d., šeštadienį, 11 val., Vilniaus rokiškėnų klube PRAGIEDRULIAI, Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, Žirmūnų g. 6, Vilniuje, - vasario 7 d., penktadienį, 12 val., Rokiškio r. savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Kazliškio filiale, - vasario 7 d. 14.30 val., penktadienį, Konstantinavos filiale, - vasario 7 d. 17 val., penktadienį, Panemunio filiale, - vasario 8 d. 11 val., šeštadienį, Čedasų filiale, - vasario 8 d. 14 val., šeštadienį, Suvainiškio filiale.
▲2025 01 29 |
||||||||||
„Versmės“ leidykla išleido žinomo Lotynų Amerikos intelektualo, filosofo, vieno pagrindinių konservatyvios minties atstovų prof. Miklošo Lukačo de Perenio (Miclos Lukacs de Pereny) knygą „NAUJABŪTYBĖS. Technologijos ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“. 
Rugpjūčio 24 d. Jurbarko savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos išleista Arnoldo Piročkino monografija „Jonas Jablonskis: gyvenimas ir darbai“. Jùrbarkas A. Piročkinui buvo artimas ir mielas, apie šį miestą ir jo apylinkes jis sudarė ir išleido knygą „Jurbarkas: istorijos puslapiai“, buvo išrinktas Jùrbarko garbės piliečiu, netoli Jurbarko yra A. Piročkino gimtasis Pãšvenčio kaimas. Pagerbiant A. Piročkiną ir siekiant išsaugoti jo atminimą, bibliotekoje yra įrengtas memorialinis A. Piročkino darbo kambarys, į kurį iš Vilniaus buvo perkelta profesoriaus asmeninė biblioteka, rašomasis stalas, etažerė, spausdinimo mašinėlė, stalinė lempa ir kiti asmeniniai daiktai. 
Romualdas Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Radviliškio rajono Asteikių kaime. 1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Ten pat 1965 m. baigė aspirantūrą ir apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1982 m. Sociologinių tyrimų institute (Maskva) apgynė habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1988 m. Lietuvos vadybos akademijoje jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1997 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos (prie Jungtinių Tautų) tikruoju nariu, o 2003 m. – nariu korespondentu
2025 liepos 12 d. mirė istorikė, ilgametė „Versmės“ leidyklos autorė Aldona Vasiliauskienė.
Juozas Pugačiauskas gimė 1948 m. birželio 29 d. Prienų rajono, Jiezno apylinkės Lingėniškių kaime.
 |
||
|
©
Versmės“ leidykla