lankymasis šioje svetainėje

 


Raguva

8-oji serijos monografija: 68 autoriai, 130 straipsnių, 1128 puslapiai, 700 egzempliorių. 2001 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2016 m. lapkričio 30 d.

Rengėjai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents 

Apie autorius

Asmenvardžių rodyklė

 

Kas į knygą nesudėta

 

Knyga skiriama

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO 750-OSIOMS METINĖMS 1253–2003

RAGUVOS 500 METŲ JUBILIEJUI 1501–2001

Raguva – Vidurio Lietuvos miestelis. Pirmą kartą Raguvos vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas XVI a. pradžioje. Šioje monografijoje pirmąkart bandoma pateikti Raguvos valsčiaus ir miestelio istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Remiantis chronologiniu principu aprašoma istorinė praeitis – archeologija, senųjų dvarų, bažnyčių, švietimo įstaigų, tautinių mažumų istorija, lietuviškos spaudos draudimo, sukilimų, Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi (1918–1919), sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiai, nušviesta rezistencinė kova, Atgimimo metai. Naudojantis gausia ikonografine medžiaga, žmonių atsiminimais, archyviniais šaltiniais parodomos žmonių gyvenimo istorijos, plačiai aprašoma medžiaginė ir dvasinė kultūra.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius

Romaldas Samavičius

Sudarytojai

Romaldas Samavičius, Povilas Krikščiūnas, Venantas Mačiekus

Redaktoriai

Stanislovas Buchaveckas, Vida Girininkienė, Petras Jonušas, Artūras Judžentis, Povilas Krikščiūnas, Albinas Masaitis, Vacys Milius, Kazys Misius, Kazys Morkūnas, Žilvytis Šaknys, Asta Žernienė, Aušra Žičkienė

Rėmėjai

Lietuvos paštas, UAB „Magnolija“, Petras Jonušas

Pratarmė

Raguva – Vidurio Lietuvos miestelis, įsikūręs abipus Nevėžio. Šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje – tai liudija archeologų rasti akmens kirviai, datuojami vėlyvuoju neolitu ir žalvario amžiumi. Vietovės išskirtinumą ikikrikščionikoje Lietuvoje rodo ir jos pavadinimas su šaknimi rag. Pasak archeologo Petro Tarasenkos, šia šaknimi su įvairiomis priesagomis yra išreiškiamas „bendras visiems aisčiams ir daugumai kitų indoeuropiečių tautų nekrokulto šventovių pavadinimas“. Beje, lotynų kalbos žodis rogus turi ir laužo, ir kapo prasmes. Tokios pat kilmės yra ir garsiojo Šventaragio slėnio Vilniuje pavadinimas (šaltiniuose lotynų k. – Sanctorogus), kuriame, anot Lietuvos metraščio, deginę ir laidoję visus Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir kilmingesnius bajorus iki Vytauto. Vadinasi, senojoje Raguvoje galėjo būti pagonių kulto apeigų vieta. Tai liudija ir mitologinis akmuo, kurį pirmą kartą paminėjo istorikas Mykolas Balinskis 1846 m. Varšuvoje išleistoje knygoje „Senovės Lenkija“: „Prie Raguvos, ant Nevėžio kranto, gulėjo senovinis, įspūdingo dydžio granitinis akmuo, lietuviškai vadintas Žalčiu, … kadangi ant jo buvo iškalti trijų žalčių siluetai“. Šis akmuo buvo nuvežtas į grafo Čapskio dvarą Kėdainiuose; ten jį 1867 m. aprašė, nupiešė ir spaudoje paskelbė senovės tyrinėtojas, archeologas, Senienų muziejaus Vilniuje steigėjas Eustachijus Tiškevičius. Vykstant sukilimui, 1863 m. Čapskių dvaras buvo nacionalizuotas, o kur dingo akmuo – neaišku.

Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos žemės pirmą kartą paminėtos 1501 m. Vilkmergės (Ukmergės) vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui. 1501 m. liepos 22 d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva su žmonėmis, žemėmis, vandenimis ir viskuo, kas tuo metu ten buvo, buvo atiduota B. Semenavičiui. 1586 m. dokumentuose jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. balandžio 7 d. dvaro inventoriuje – Šv. Jono bažnyčia ir priešais dvaro vartus buvusi sena cerkvė. 1740 m. gruodžio 12 d. Raguvai suteikta turgaus (penktadieniais ir sekmadieniais) bei prekymečių privilegija. XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskiai (kitur – Zilinskiai), XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Raguvos istorijoje rasime 1831 ir 1863–1864 metų sukilimų, 1905–1907 m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno žydų, šiek tiek karaimų, nuo XIX a. – rusų sentikių. 1867 m. Kritižio k. pastatyti mediniai sentikių maldos namai, 1873 m. – mūrinė stačiatikių cerkvė. XIX a. mena šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies.

1861 m. buvo įkurtas Raguvos valsčius, išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. Sovietmečiu nuo 1950 m. Raguvos valsčius, kaip ir kiti Lietuvos valsčiai, buvo reorganizuotas ir pavadintas apylinke. 1995 m. gegužės 9 d. apylinkė panaikinta, o jos vietoje įsteigta Raguvos seniūnija, bet jau gerokai mažesnė už buvusį valsčių.

Pirmosios knygelės apie Raguvą iniciatorius buvo Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas Vincas Ruzas, kurio pastangomis 1993 m. Panevėžyje išleista 70 p. apimties iliustruota knygelė „Raguvos praeitis“. Į šį darbą įsijungus Romaldui Samavičiui, Vilniuje buvo išleistos dar dvi, jau didesnės apimties, „Raguvos praeities“ knygos (1997 ir 1998 m.); šiose knygose (tomuose) buvo paskelbta dokumentų, istorikų tyrinėjimų, vietos žmonių atsiminimų. Raguvos vardo pirmojo paminėjimo istorijos šaltiniuose 500 metų sukaktis ir numatomos 2001 m. rugpjūčio 18–19 d. iškilmės paskatino imtis didesnio darbo. Tarpininkaujant „Versmės“ leidyklos vadybininkei Živilei Driskiuvienei ir istorikui Kaziui Misiui, 2000 m. pradžioje buvo kreiptasi į „Lietuvos valsčių“ serijos leidėją, „Versmės“ leidyklos vadovą Petrą Jonušą, kuris ėmėsi finansuoti knygos rengimą ir leidybą. P. Jonušo lėšomis 2000 m. liepos 10–17 d. Raguvoje ir jos apylinkėse vyko kompleksinė „Versmės“ leidyklos knygos autorių ekspedicija. Ekspediciją organizuoti padėjo Ž. Driskiuvienė, o jos dalyviams talkino Raguvos vidurinės mokyklos direktorius Sigitas Žudys, Raguvos seniūnas Antanas Mitkus, seniūnijos darbuotoja Jadvyga Jurevičienė, mokytoja Eugenija Vaitiekūnienė, klebonas kun. Kazimieras Baronas, kiti raguviai. Ekspedicijoje dalyvavo 20 įvairių specialybių darbuotojų iš Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos liaudies buities, Nacionalinio, Panevėžio kraštotyros muziejų, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus dailės akademijos, „Versmės“ leidyklos. Ekspedicijos dalyviai domėjosi amatais, namų apyvokos daiktais, šeimos papročiais, vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo istorijomis, liaudies mažosios architektūros paminklais, kryždirbystės tradicijomis. Aplankytos buvusio Raguvos valsčiaus (1923 m. ribose) svarbesnės gyvenvietės: Raguvėlė, Juostininkai, Užunevėžiai, Praščiūnai, Vėjeliškiai, Rukiškis, Nibragalys, Skauradai, Kirmėliai, Putiliškės, Užuprūdžiai, Ferma, Kritižis, Paliepiai ir kt., fotografuoti ir piešti istorijos paminklai, statiniai, kapinės, kryžiai, namų apyvokos daiktai. Ekspedicijos dalyviai Užunevėžiuose rado dūminę gryčią, o Kirmėlių, Kirmėliukų, Skauradų kaimuose – meniškų kryžių. Ekspedicijos dalyvių (habil. dr. prof. Vacio Miliaus, dr. Anelės Vosyliūtės, dr. Alės Počiulpaitės, dr. Vytauto Skebo ir kt.) straipsniai skelbiami šioje knygoje.

Knygoje yra 7 skyriai: Gamta (sudarė R. Samavičius, parengti padėjo dr. Filomena Kavoliutė), Praeitis (sudarė R. Samavičius, redagavo Stanislovas Buchaveckas, Vida Girininkienė, K. Misius), Atkūrus Nepriklausomybę (sudarė ir redagavo R. Samavičius), Etninė kultūra (sudarė Venantas Mačiekus, R. Samavičius, redagavo habil. dr. prof. V. Milius, dr. Žilvytis Šaknys), Tautosaka (sudarė ir redagavo Povilas Krikščiūnas, melodijas redagavo Aušra Žičkienė), Kalba (sudarė dr. Artūras Judžentis, R. Samavičius, redagavo dr. A. Judžentis, dr. Kazys Morkūnas), Įžymūs žmonės (sudarė ir redagavo R. Samavičius). Knygos kalbą redagavo Asta Žernienė.

Knygoje yra 130 straipsnių, kuriuos parašė 68 autoriai. Pusė šių straipsnių (67) išspausdinta Praeities skyriuje. Iš jų išsiskiria pirmą kartą Raguvos sentikių istoriją išsamiai nušviečiantys dr. Grigorijaus Potašenkos, habil. dr. prof. Jurijaus Novikovo straipsniai, etnomuzikologės Žanos Lebedevos paskelbtos raguvio sentikio Terentijaus Mitrofanovo dvasinės eilės ir jų analizė. XVI–XIX a. Raguvos praeitį išsamiai apžvelgė istorikas dr. Algirdas Baliulis, valsčiaus savivaldybės veiklą 1918–1940 m. – dr. Ričardas Čepas. Pirmą kartą skelbiamas istorikės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotojos Birutės Burauskaitės sudarytas Raguvos tremtinių sąrašas. Daug straipsnių parašė panevėžietis paminklotvarkininkas Petras Juknevičius, raguvė, dabar gyvenanti Kaune, Živilė Baltušnikaitė-Baltė ir kiti. Etninės kultūros skyriuje išsamūs yra Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojų Ingos Levickaitės ir Janinos Samulionytės rašiniai apie Raguvos amatininkus, prekeivius, prof. V. Miliaus – apie Raguvos kapines, dr. A. Počiulpaitės – apie senuosius kryžius. Gamtos skyriuje dėmesį patraukia Raguvos vidurinės mokyklos biologijos mokytojo eksperto Antano Slučkos straipsniai. Raguvių vardu nuoširdžiai dėkoju visiems straipsnių autoriams.

Gal tik reikėtų pridurti, kad į leidyklą suplaukus visiems straipsniams ir sukomplektavus knygos skyrius, paaiškėjo – knyga turės daugiau kaip 1300 puslapių! Nelengva būtų tokios apimties knygą išleisti, nepatogu būtų ir ja naudotis. Tad teko knygą „ploninti“: kai ko atsisakyti, nespausdinti. Net ir parengtos vertingos medžiagos, pvz., straipsnio apie Raguvos istorijos šaltinius (visa nepanaudota medžiaga būtų užėmusi apie 200 knygos puslapių). Viliamės, kad šie straipsniai bus išleisti vėliau kituose leidiniuose.

Knygoje publikuojami dailininkų Inos Budrytės, Jurgos Jonutytės, Martos Vosyliūtės, Vytauto Narečionio piešiniai. Pateikti kartografės Lidijos Kavaliauskienės sudaryti buvusio Raguvos valsčiaus (1923 m. duomenimis), bendras buvusių Lietuvos valsčių, 1999 m. Raguvos seniūnijos žemėlapiai bei dabartinė buvusio Raguvos valsčiaus teritorijos kartografinė ir demografinė situacija. Knygoje spausdinamos Bronislovo, Rimto ir Aleksandro Tarabildų, Giedrės Tarabildaitės-Kontvainienės nuotraukos. Ypač vertingų tarpukario Raguvos nuotraukų pateikė Rimtautas Šilinis, Zita Narbutaitė, partizanų – Živilė Baltušnikaitė, Rūta Trimonienė ir kt. Partizanų nuotraukas iš Genocido aukų muziejaus atrinkti padėjo Gediminas Tyla. Knygos viršelyje pateiktas Raguvos herbas, kurį miestelio 500 metų jubiliejui sukūrė dailininkas prof. Juozas Galkus (herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 2001 m. liepos 4 d.). Knygos turinį į anglų kalbą išvertė Algis Starkus. Skaitytojui orientuotis padės asmenvardžių (3725 vnt.) rodyklė, santrumpų sąrašas.

Knyga išleista „Versmės“ leidyklos vadovo P. Jonušo lėšomis (leidinio sąmatinė vertė viršijo 95 tūkst. Lt). Jos leidybą parėmė UAB „Magnolija“, suteikusi nemokamų paslaugų (patalpų, baldų ir kompiuterių panaudos, kopijavimo ir kt. už 4700 Lt), valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ (generalinis direktorius Jonas Šalavėjus), užsakiusi straipsnį apie paštą (2100 Lt), Raguvos seniūnija, iš anksto užsisakiusi dalį tiražo (už 5000 Lt). Nors ir labai trūko lėšų, deja, daugiau nei rėmėjų, nei finansavimo rasti nepavyko.

Nuoširdžiai ačiū visiems rėmėjams, o taip pat ir žinomam fotografui Klaudijui Driskiui už nemokamai atliktas puikias nuotraukas, panaudotas knygos viršelyje ir spalvotų iliustracijų lanke.

Esu dėkingas V. Mačiekui, pateikusiam vertingų patarimų, Albinui Masaičiui, talkinusiam kalbos redagavimo darbuose, V. Girininkienei, prisidėjusiai prie Praeities skyriaus straipsnių rengimo, S. Buchaveckui, garsinusiam knygą periodikoje, redaktoriams, leidyklos darbuotojams Virginijai Pociutei, Violetai Barkauskaitei, Tomui Mačiekui, Žilvinui Pukiui, Danutei Kasinskienei, Rasai Vaigauskaitei.

Ši monografija – aštunta „Lietuvos valsčių“ serijos knyga. Ji skiriama Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui, Lietuvos tarptautinio pripažinimo 750-osioms metinėms ir Raguvos 500 metų jubiliejui.

Esame ir amžinai būsime skolingi savo Gimtinei. Šia knyga siekėme grąžinti nors dalelę tos skolos – tebūnie ji kuklus paminklas Raguvos kraštui ir jo žmonėms.

Romaldas Samavičius

 

Turinys

 

21  Pratarmė

GAMTA

25  Steponas Deveikis. Nevėžio, Juostos ir Juostino kloniuose
28  Petras Juknevičius. Raguvos apylinkių upeliai
30 Antanas Slučka. Augalija
32  Antanas Slučka. Vaišvilų parkas
35  Antanas Slučka. Gyvūnija
41  Antanas Slučka. Raguvos vidurinės mokyklos gyvasis kampelis
45  Rimvydas Kunskas. Raguvos apylinkių kraštovaizdis

PRAEITIS

63  Valdas Steponaitis. Archeologijos paminklai
73  Vytautas Smilgevičius. Prahos grašis iš Pakritižio senkapio
77  Vytautas Smilgevičius. 1610 m. Raguvos dvaro inventorius: keletas numizmatikos ir ekonomikos aspektų
84  Algirdas Baliulis. Iš seniausios Raguvos praeities
92 1610 m. balandžio 7 d. Raguvos dvaro, Ukmergės pavieto, inventorius. Vertė Zigmantas Namavičius
113  Petras Juknevičius. Raguvos valsčiaus dvarai
117  Petras Juknevičius. Bajorų Komarų giminės istorijos fragmentai
122  Petras Juknevičius. Raguvos krašto bajorai Zarembos
123 

Steponas Deveikis. Raguvėlės dvaras ir bažnytkaimis

131 

Jūratė Gaidelienė, Petras Juknevičius. Iš Raguvos bažnyčios ir parapijos istorijos

136 

Arūnas Giraitis. Trumpa Raguvėlės parapijos istorija

140 

Romualdas Julius Apanavičius. XVIII a. Raguvos parapijos metrikų knygų išrašai

144 

Statistinės žinios apie Raguvos parapijos ir valsčiaus gyvenvietes XVIII–XIX a. Parengė Kazys Misius

153 

Vitalija Maciejauskienė. 1852 m. Raguvos Romos katalikų tikėjimo tikinčiųjų sąrašas

162 

Steponas Deveikis. XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Raguvos bajorijos siluetai (Medžiaga Straševičių šeimos istorijai)

171 

1863–1864 m. sukilėlių kovos Raguvos miškuose. Parengė Vida Girininkienė, Petras Juknevičius

174 

Kazys Misius. Lietuvių spaudos draudimo metai Raguvos valsčiuje

174 

Trumpai apie lietuvių spaudos draudimą

176 

M. Valančiaus spaudos platinimo organizacija ir knygnešys Stasys Račiukas (Račiūga)

183 

Garšvių knygnešių draugijos ryšiai su Raguvos apylinkėmis

186 

Kiti lietuvių spaudos platintojai Raguvos apylinkėse

187 

Lietuviškos spaudos persekiojimas Alantėse

191 

Slaptos lietuviškos mokyklos

195 

Kazys Misius. Raguvos paštas iki 1940 m.

195 

Arklių pašto stotis

199 

Raguvos pato telegrafo skyrius iki 1919 m.

201 

Nepriklausomos Lietuvos patas Raguvoje

208 

Vytautas Urbonas. 1918–1919 m. Raguvos savanoriai

210 

Eugenija Vaitiekūnienė. Savanoris Jurgis Milinskas

211 

Nepriklausomybės kovų (1918–1920) dalyviai, kilę iš Raguvos valsčiaus. Parengė Eugenijus Ivaškevičius

213 

Ričardas Čepas. Raguvos valsčiaus savivaldybė 1918–1940 m.

214 

Pirmieji metai

219 

Valsčiaus savivaldybės rinkimai. Jos tarnautojai

240 

Savivaldybės biudžetas

244 

Savivaldybės darbų apžvalga

255 

Ričardas Čepas. Raguvos valsčiaus mokyklos 1918–1940 m.

256

Kirmėlių pradžios mokykla

257

Naujųjų Levaniškių pradžios mokykla

258

Marijamboro pradžios mokykla

258 

Raguvėlės pradžios mokykla

260 

Rukikio pradžios mokykla

262 

Traupio pradžios mokykla

263 

Užuprūdžių pradžios mokykla

264 

Romaldas Samavičius. Iš Raguvos pradžios mokyklos istorijos

274 

Romaldas Samavičius. Raguvos vidurinė mokykla 1919–1929 m.

280 

Roza Bieliauskienė. Apie Raguvos žydus

283 

Romaldas Samavičius. Raguvos žydų pradžios mokykla 1919–1941 m.

286 

Grigorijus Potašenko. Lietuvos sentikiai: Raguvos bendruomenės istorija

300 

Jūratė Gaidelienė. 1930 m. Raguvos valsčiaus žemės ūkio apžvalga

304 

Romaldas Samavičius. Raguvos pieno perdirbimo bendrovė 1925–1944 m.

309 

Romaldas Samavičius. Pirmieji sovietų okupacijos metai

313 

Romaldas Samavičius. Nacių okupacijos metai Raguvoje

316 

Stanislovas Buchaveckas. Raguvos valsčiaus mokyklos nacių okupacijos laikotarpiu (1941–1944)

317 

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo išvakarėse

318 

Nacmečio valsčiaus mokyklų tinklas

320 

Raguvos pradžios mokykla

321 

Kirmėlių pradžios mokykla

322 

Užuprūdžių pradžios mokykla

323 

Rukikio pradžios mokykla

324 

Raguvėlės pradžios mokykla

325 

Marijamboro pradžios mokykla

325 

Levaniškių pradžios mokykla

327 

Traupio pradžios mokykla

328 

1941–1944 m. mokyklų veiklos ypatybės

333 

Stanislovas Buchaveckas. Žvilgsnis į 1942 m. Raguvos valsčių ir Raguvą

334 

Raguvos valsčius 1942 m. gegužės 27 d. gyventojų surašymo duomenimis  

334 

Raguvos miestelis 

335 

S. Dariaus ir S. Girėno gatvės gyventojai

336  

Nevėžio gatvės gyventojai

338 

Kėdainių gatvės gyventojai 

340  

Sinagogos gatvė

340  

Žvilgsnis į Laisvės gatvės gyventojus

341

Pabaigos žodis

341 

Donatas Pilkauskas. Raguvos krato partizanai

358 

Jono Baltušniko-Vienuolio būrio partizanų, žuvusių 1945–1948 m., sąrašas

361 

Živilė Baltušnikaitė. Baltušnikų šeimos tragedija

364 

Partizanų ryšininkė Raganėlė. Parengė Živilė Baltušnikaitė

368 

Raguvos valsčiaus 1940–1952 m. tremtiniai. Parengė Birutė Burauskaitė

382 

Elvyra Straševičienė. Raguvos valsčiaus Straševičiai

383 

Juzinavos palivarko Straševičiai

384 

Juzinavos dvaras XX a. pirmojoje pusėje

388 

Permainos Juzinavos palivarke sovietų santvarkos metais

397 

Tremtis

399 

Kas liko iš dvaro...

400 

Valstiečių, gavusių žemę, likimas

417 

Straševičių palikuonys

422 

Vytautas Skebas. Žemės ūkio raida 1940–2000 m.

422 

Sovietų okupantų reformos

425 

Valdant naciams

426 

Bolševikams sugrįžus

427 

Žemės ūkio produktų prievolės ir mokesčiai

431 

Atgavus Nepriklausomybę 432 Sociologinio etiudo rezultatai

433 

Romaldas Samavičius. Jie rūpinosi raguvių sveikata

436 

Jadvyga Jurevičienė. Apie sklandytuvus ir liaudies meno dirbinius

437 

Jadvyga Jurevičienė. Iš Raguvos apylinkės istorijos

442 

Raguvos vidurinės mokyklos istorijos (1947–1968) akimirkos fotonuotraukose. Sudarė Romaldas Samavičius

449 

Steponas Deveikis. Raguvos miestelio urbanistinės raidos bruožai

458 

Kazys Misius. Keletas žodžių apie Skauradų kaimą

460 

Donatas Ragauskas. Skauradų kaimo žmonės

473 

Gitana Kielaitė. Šilai

476 

Raguvos praeities atspindžiai nuotraukose (1903–1952)

IŠ KULTŪROS GYVENIMO

487 

Petras Juknevičius, Steponas Deveikis. Raguvos simbolis – šv. Florijonas

488 

Petras Juknevičius. Raguvos bažnyčios dailės paminklai

495 

Romaldas Samavičius. 1920–1940 m. Raguvos kultūros gyvenimo apžvalga

506 

Aldona Blauzdienė. Iš Raguvos bibliotekų istorijos

511 

Raguvos bibliotekininkės

514 

Apie kilnojamąsias bibliotekėles

514 

Bibliotekos skaitytojai

515 

Zigmantas Namavičius. Raguvos vidurinės mokyklos bibliotekos istorija

517 

Valentina Falamejeva. Raguvos vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus

519 

Jadvyga Jurevičienė. Iš Raguvos saviveiklininkų gyvenimo

524 

Vincas Ruzas. Klemenso Šulgos numizmatinė kolekcija

530 

Vincas Ruzas. Raguvos medaliai

534 

Raguvos kultūros vertybių sąrašas. Parengė Petras Juknevičius

536 

Gvidas Vilys. Raguvos valsčiaus bažnyčių varpai

ATSIMINIMAI

541 

Živilė Baltušnikaitė. Iš partizano Aniceto Simanonio-Sigito pasakojimų

543 

Rūta Trimonienė. Raguvos valsčiaus partizanų atminimo įamžinimas

564 

Egidijus Žičkus. Iš Algimanto Baltušniko atsiminimų

568 

Steponas Deveikis. Menu sodžių prie Noriškių miško

573 

Edvardas Žvirblis. Raguvos vidurinės mokyklos VI laidos (1954) abiturientų portretas

578 

Bronislovas Saulius Tarabilda. Raguva ir Tarabildų giminė

ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ

585 

Rita Karpavičienė. Atgimimas Raguvoje

591 

Valentina Falamejeva. Raguvos vidurinė mokykla 1990–2000 m.

592 

Ugdymo procesas 

595 

Mokyklos taryba 

595  

Mokyklos rėmėjai

596 

Mokyklos vadovai 

596 

Mokytojai 

601 

Mokiniai

603 

Kristina Falamejeva. 1997-ieji – Raguvos vidurinės mokyklos jubiliejiniai metai

ETNINĖ KULTŪRA

605 

Rita Karpavičienė. Žemdirbystės tradicijos

607 

Inga Levickaitė, Janina Samulionytė. Iš pasakojimų apie Raguvos miestelį

619 

Inga Levickaitė. Šis tas apie Raguvos amatininkus ir prekybą

619 

Petro Vanago atsiminimai

620 

Onos Jackevičiūtės-Ramoškienės-Nakrošienės atsiminimai

621 

Broniaus Rinkevičiaus atisiminimai

621 

Genovaitės Januškienės-Grigaliūnaitės atsiminimai

622 

Vlado Ivanausko atsiminimai

622 

Inga Levickaitė. Apie batsiuvius ir apavą

626 

Elvyra Straševičienė. Senasis Raguvos turgus

630 

Gražina Žumbakienė. Sodybų želdiniai

630 

Dekoratyviniai medžiai

631 

Sodai

632 

Gėlių darželiai

639 

Kambarinės gėlės

640 

Vacys Milius. Raguvos apylinkių kapinės

650 

Alė Počiulpaitė. Raguvos kryžiai

672 

Janina Samulionytė. Valgiai, stalo indai ir įrankiai

672 

Valgiai

674 

Valgių indai

678 

Gėrimų indai

682 

Įrankiai

685 

Inga Nėnienė. Raguvos valsčiaus moterų užsupalai

699 

Živilė Driskiuvienė. Tradicinė raguvių šeima ir vaikų auklėjimas

718 

Auksuolė Čepaitienė. Giminystės reikšmė: vienos šeimos atvejis

719 

Kas yra giminystė

719 

Bendravimas, pagalba, pareiga

720 

Šaknys

721 

Kapai – giminės pradžia

721 

Tikėjimas ir šeimos tradicija

722 

Bendra daina

722 

Giminių suėjimai per atlaidus

723 

Giminių sąskrydžiai

725 

Parengėjos pastabos

726 

Vytautas Stanikūnas. Klepšių dūminė gryčia

728 

Vitalija Vasiliauskaitė. Senieji raguvių tikėjimai, burtai ir prietarai

728 

Mirtis ir laidotuvės

732 

Gimimas ir krikštas

734 

Vestuvės ir vedybinė laimė

736 

Tikėjimai ūkine sėkme

738 

Tikėjimai žmonėmis su ypatingomis galiomis

741 

Tikėjimai mitinėmis būtybėmis

742 

Tikėjimas gamtos šventumu

743 

Tikėjimai šventa vieta

744 

Anelė Vosyliūtė. Iš Raguvos apylinkių žmonių gyvenimo istorijų

744 

Apylinkės vietų reikšmė

756 

Valdžia ir pavaldiniai, priklausymas socialiniam sluoksniui

761 

Valdžia

762 

Karas: patirta baimė ir susidūrimai su svetimaisiais

766 

Prisiminimai apie kitataučius

767 

Religinė žmonių patirtis

776 

Vaikystės metų išgyvenimai

784 

Girtuoklystės pančiuose

KALBA

787 

Milda Norkaitienė. Kas gyvena Raguvoj

788 

Marija Razmukaitė. Raguvos apylinkių gyvenamųjų vietų vardai (kilmės ir darybos aspektu)

792 

Aloyzas Vidugiris. Raguviškių šnekta

795 

Aloyzas Vidugiris, Adelė Trečiokaitė. Raguviškių šnektos žodynėlis

TAUTOSAKA

813 

Povilas Krikščiūnas. Raguvos apylinkių tautosaka archyvų lentynose ir leidiniuose

819 

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Raguvos dainų melodikos ir dainavimo stiliaus ypatumai

829 

Benigna Skalauskienė. Emilija Vaičiulienė: „Nugi buvau pagiarbtų tarp žmunių”

843 

Raguviškių dainynėlis. Parengė Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, Lina Vilienė, Povilas Krikščiūnas

922 

Rateliai nuo Raguvos. Parengė Lina Kirsnytė-Vilienė

942 

Keturios smuiko melodijos. Parengė Rūta Žarskienė

950 

Raguviškių pasakojimai, smulkioji tautosaka. Parengė Povilas Krikščiūnas

984 

Mįslės

985 

Jurijus Novikovas. Praeities atmintis

988 

Žana Lebedeva. Terentijus Mitrofanovas – dvasinių eilių pateikėjas

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

993 

Romaldas Samavičius. Istorikė Jonė Deveikytė-Navakienė ir jos mokslinis palikimas

997 

Romaldas Samavičius. Žurnalistas Jurgis Savaitis (Savickas)

998 

Romaldas Samavičius. Kunigas ir publicistas Titas Narbutas

999 

Romaldas Samavičius. Juozas Burba ir jo pedagoginės idėjos

1002 

Valentina Falamejeva. Pedagogas ir dailininkas Vytautas Narečionis

1005 

Valentina Falamejeva. Mokytojas Česlovas Vaišvila

1007 

Roza Bieliauskienė. Eliezeris Heimanas ir Raguva

1008 

Živilė Baltušnikaitė. Dailininkė Valerija Ostrauskienė

1009 

Živilė Baltušnikaitė. Profesorė Vanda Maselytė-Žekonienė

1010 

Laima Urbonienė. Poetė Marija Karalevičiūtė-Butkienė

1012 

Romaldas Samavičius. Poetas Povilas Kulvinskas

1013 

Vidmantas Jankauskas. Dailininkas Jonas Mackevičius

1031 

Romaldas Samavičius. Tautodailininkas Aleksandras Tarabilda

1033 

Živilė Baltušnikaitė. Poetas ir partizanas Kostas Tvaska-Rugelis

1034 

Živilė Baltušnikaitė. Bronius Krivickas – poetas ir karys

1037 

Živilė Baltušnikaitė. Raguva mano širdyje

1042 

Vidmantas Jankauskas. Dailėtyrininkas Tadas Adomonis

1046 

Petras Juknevičius. Lietuvos cirko pradininkas Šilų Petras

1047 

Kazys Morkūnas. Raguvos mokytoja Elena Žvirblytė-Birbilienė

1049 

Kazys Morkūnas. Broniaus Masioko pėdsakai Žemėje ir Mėnulyje

1054 

Rita Karpavičienė. Raguvos klebonas Kazimieras Baronas

1055 

Romaldas Samavičius. Laivų kapitonas Algirdas Kulbokas

1058 

Živilė Baltušnikaitė. Aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė

1060 

Loreta Šilenkaitė. Taurūs žmonės permainų metais

1076 

Biografijų sąvadas. Parengė Emilija Bielskienė

1076 

I. Gimę Raguvos valsčiuje

1082 

II. Gyvenę arba gyvenantys Raguvos krašte

  

1089 

Apie autorius

1097 

Santrumpos

1100 

Asmenvardžių rodyklė

1121 

Buvusio Raguvos valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

1122 

Dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio Raguvos valsčiaus teritorijoje. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

1123 

Raguvos seniūnijos žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė

1124 

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis

1126 

Serija „Lietuvos valsčiai“

  

Spalvotos iliustracijos 401–416 p.

   
Contents

  

21

Preface

NATURE

25

Steponas Deveikis. In the valleys of the rivers Nevėžis, Juosta and Juostinas

28

Petras Juknevičius. Raguva environments’ rivulets

30

Antanas Slučka. Flora

32

Antanas Slučka. The park of Vaivilai

35

Antanas Slučka. Fauna

41

Antanas Slučka. An animate natural nook of Raguva middle school

45

Rimvydas Kunskas. Raguva environments’ landscape

THE PAST

63

Valdas Steponaitis. Archaeological monuments

73

Vytautas Smilgevičius. Prague’s farthing (a small coin) from Pakritižis’ old age graves

77

Vytautas Smilgevičius. Raguva manor’s stock inventory of 1610: some numismatical and economical aspects

84

Algirdas Baliulis. From the most ancient past of Raguva

92

Raguva manor’s stock inventory of April 7, 1610. Translated by Zigmantas Namavičius

113

Petras Juknevičius. The manors of Raguva valsčius (a small self-governing district)

117

Petras Juknevičius. Some historical fragments of the gentry Komarai family

122

Petras Juknevičius. Raguva land’s gentry Zarembos

123

Steponas Deveikis. The manor and church village of Raguvėlė

131

Jūratė Gaidelienė, Petras Juknevičius. From the history of Raguva church and parish

136

Arūnas Giraitis. A short history of Raguvėlė parish

140

Romualdas Julius Apanavičius. The excerpts of the 18th cent. Raguva parish birth certificates’ books

144

Some statistical data about the settlements of Raguva parish and valsčius in the 18th – 19th cent. Prepared by Kazys Misius

153

Vitalija Maciejauskienė. The nominal list of Raguva Rome catholic believers of 1852

162

Steponas Deveikis. The silhouettes of Raguva nobles of the end of the 18th cent. – the beginning of the 19th cent. (Some material for the Straševičiai family history)

171

The battles of the 1863–1864 uprising in the environs of Raguva. Prepared by Vida Girininkienė, Petras Juknevičius

174

Kazys Misius. The Lithuanian press ban years in Raguva valsčius

174

About the Lithuanian press ban in short

176

M. Valančius’ press spreading organization and book-carrier Stasys Račiukas (Račiūga)

183

The links of Garviai book-carriers society with the area of Raguva

186

Other Lithuanian press spreaders in the environs of Raguva

187

The Lithuanian press persecution in Alantės

191

Secret Lithuanian schools

195

Kazys Misius. The post office of Raguva till 1940

195

The coach post office station

199

Raguva post office telegraph section till 1919

201

Raguva post office of Independent Lithuania

208

Vytautas Urbonas. The 1918–1919 volunteers of Raguva

210

Eugenija Vaitiekūnienė. Volunteer Jurgis Milinskas

211

The participants of the Independence battles (1919–1920) who descended from Raguva valsčius. Prepared by Eugenijus Ivaškevičius.

213

Ričardas Čepas. Raguva valsčius municipality in 1918–1940

214

The first years

219

The elections to the valsčius municipality. Its officials

240

The municipality budget

244

The municipality works’ review

255

Ričardas Čepas. The schools of Raguva valsčius in 1918–1940

256

Kirmėliai primary school

257

Naujieji Levanikiai primary school

258

Marijamboras primary school

258

Raguvėlė primary school

260

Rukikis primary school

262

Traupis primary school

263

Užuprūdžiai primary school

264

Romaldas Samavičius. From the history of Raguva primary school

274

Romaldas Samavičius. Raguva middle school in 1919–1929

280

Roza Bieliauskienė. About the jews of Raguva

283

Romaldas Samavičius. The primary school of Raguva jews in 1919–1941

286

Grigorijus Potaenko. Lithuania’s old believers: the history of Raguva community

300

Jūratė Gaidelienė. The 1930 review of Raguva valsčius agriculture

304

Romaldas Samavičius. The company of Raguva dairy produce processing in 1925–1944

309

Romaldas Samavičius. The first soviet occupation years

313

Romaldas Samavičius. The nazi occupation years in Raguva

316

Stanislovas Buchaveckas. The schools of Raguva valsčius during the nazi occupation period (in 1941–1944)

317

On the eve of Germany and the Soviet Union war

318

The valsčius school-net during the nazi period

320

Raguva primary school

321

Kirmėliai primary school

322

Užuprūdžiai primary school

323

Rukikis primary school

324

Raguvėlė primary school

325

Marijamboras primary school

325

Levanikiai primary school

327

Traupis primary school

328

The peculiarities of school activities in 1941–1944

333

Stanislovas Buchaveckas. A glimpse of 1942 Raguva valsčius and Raguva

334

Raguva valsčius on the 27th of May, 1942, according to the population census data

334 

Raguva little town

335

The inhabitants of S. Darius and S. Girėnas street

336

The inhabitants of Nevėžis street

338

The inhabitants of Kėdainiai street

340

The street of Synagogue

340

A look at the inhabitants of Freedom street

341

Some concluding remarks

341

Donatas Pilkauskas. The partisans of Raguva land

358

The roll of Jonas Baltunikas-Vienuolis detachment’s partisans, killed in 1945–1948

361

Živilė Baltušnikaitė. The tragedy of the Baltušnikai family

364

Živilė Baltušnikaitė. Partisans’ woman-liaison officer Raganėlė

368

The 1940–1952 deportees of Raguva valsčius. Prepared by Birutė Burauskaitė

382

Elvyra Straševičienė. The Straševičiai of Raguva valsčius

383

The Straševičiai of Juzinava manor

384

The manor of Juzinava in the first half of the 20th cent.

388

The changes in the manor of Juzinava during the years of soviet power

397

Deportation

399

What remained of the manor

400

The destiny of the peasants who were given the land

417

The descendants of the Straševičiai

422

Vytautas Skebas. The development of agriculture in 1940–2000

422

The reforms of soviet occupants

425

Under the nazi rule

426

After the return of bolsheviks

427

The obligations in agricultural products and taxes

431

After regaining the Independence

432

The results of sociological study

433

Romaldas Samavičius. They took care of Raguva people’s health

436

Jadvyga Jurevičienė. About gliders and folk-art articles

437

Jadvyga Jurevičienė. From the history of Raguva environs

442

Some moments from Raguva middle school history (1947– 1968) in photographs. Prepared by Romaldas Samavičius

449

Steponas Deveikis. The urban development features of Raguva little town

458

Kazys Misius. A few words of the village of Skauradai

460

Donatas Ragauskas. The people of Skauradai village

473

Gitana Kielaitė. Šilai

476

The reflections of Raguva past in photographs (1903–1952)

FROM CULTURE LIFE

487

Petras Juknevičius, Steponas Deveikis. Saint Florion, the symbol of Raguva

488

Petras Juknevičius. The art monuments of Raguva church

495

Romaldas Samavičius. The cultural life of Raguva in 1920–1940

506

Aldona Blauzdienė. From the history of Raguva libraries

511

The women-librarians of Raguva

514

About the travelling libraries

514

The readers of the library

515

Zigmantas Namavičius. The history of Raguva middle school library

517

Valentina Falamejeva. The ethnographical museum of Raguva middle school

519

Jadvyga Jurevičienė. From the life of Raguva amateur performers

524

Vincas Ruzas. Klemensas Šulga’s numismatical collection

530

Vincas Ruzas. The medals of Raguva

534

The list of Raguva cultural valuabilities. Prepared by Petras Juknevičius

536

Gvidas Vilys. The bells of Raguva valsčius churches

REMINISCENCES

541

Živilė Baltušnikaitė. From the retellings of partisan Anicetas Simanonis-Sigitas

548

Rūta Trimonienė. The memory perpetuation of Raguva valsčius partisans

564

Egidijus Žičkus. From the reminiscences of Algimantas Baltunikas

568

Steponas Deveikis. I remember a village at the forest of Norikiai

573

Edvardas Žvirblis. The portrait of the sixth finishing school pupils’ class (1954)

578

Bronislovas Saulius Tarabilda. Raguva and the family of Tarabildos

AFTER REGAINING INDEPENDENCE

585

Rita Karpavičienė. Rebirth in Raguva

591

Valentina Falamejeva. Raguva middle school in 1990–2000

592

The training and educational process

595

The school council

595

The school supporters

596

The school masters

596

The teachers

601

The schoolchildren

603

Kristina Falamejeva. 1997 – the jubilee year of Raguva middle school

ETHNIC CULTURE

605

Rita Karpavičienė. Agricultural traditions

607

Inga Levickaitė, Janina Samulionytė. From the stories about Raguva little town

619

Inga Levickaitė. Something about Raguva artisans and trade

619

The reminiscences of Petras Vanagas

620

The reminiscences of Ona Jackevičiūtė-Ramoškienė-Nakrošienė

621

The reminiscences of Bronius Rinkevičius

621

The reminiscences of Genovaitė Januškienė-Grigaliūnaitė

622

The reminiscences of Vladas Ivanauskas

622

Inga Levickaitė. About the shoe-makers and footwear

626

Elvyra Straševičienė. The old market of Raguva

630

Gražina Žumbakienė. The farm-steads’ green-plantations

630

Ornamental trees

631

Orchards

632

Flower gardens

639

Indoor flowers

640

Vacys Milius. Raguva environs’ cemeteries

650

Alė Počiulpaitė. The crosses of Raguva

672

Janina Samulionytė. Food-stuffs, dishes and table utensils

672

Food-stuffs

674

Plates and dishes

678

Glasses, cups and jugs for drinks

682

Eating utensils

685

Inga Nėnienė. Raguva valsčius women užsupalai (a kind of wraps)

699

Živilė Driskiuvienė. A traditional family of Raguva people and children’s up-bringing, training and education

718

Auksuolė Čepaitienė. The importance of kinship: a case of one family

719

What kinship is

719

Personal contacts, help, duty

720

Roots

721

Graves – the beginning of a family

721

Faith and family tradition

722

A common song

722

The comings of relatives together during Church festivals

723

The rallies of relatives

725

Some notes of the authoress of the articles

726

Vytautas Stanikūnas. A hut without a chimney to its fireplace in Klepiai

728

Vitalija Vasiliauskaitė. Some old Raguva people’s faiths, witchcraft and prejudices

728

Death and funeral

732

Birth and christening

734

Wedding and wedding happiness

736

Trust in farming success

738

Trust in people with some special might

741

Trust in mythical personages

742

Trust in nature’s sanctity

743

Faith in sacred places

744

Anelė Vosyliūtė. From the stories of Raguva environs’ people life

744

The meanings of the environ’s places

756

The authority and the subordinates, the belonging to a social stratum

761

The power

762

The war: an experienced fear and encounters with the strangers

766

Reminiscences about foreigners

767

The religious people experience

776

The childhood years’ experiences

784

In the chains of hard-drinking

LANGUAGE

787

Milda Norkaitienė. Who lives in Raguva

788

Marija Razmukaitė. The names of Raguva environs’ populated places (from the point of view of their origin and formation aspect)

792

Aloyzas Vidugiris. The dialect of Raguva people

795

Aloyzas Vidugiris, Adelė Trečiokaitė. A vocabulary of Raguva people dialect

FOLK-LORE

813

Povilas Krikščiūnas. The folk-lore of Raguva environs on the archive shelves and in the publications

819

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. The peculiarities of Raguva songs melodiousness and singing style

829

Benigna Skalauskienė. Emilija Vaičiulienė: „Well, I was honoured among the people“

843

A little book of songs of Raguva people. Prepared by Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, Lina Kirsnytė-Vilienė, Povilas Krikščiūnas

922

Some spinning-wheels from Raguva. Prepared by Lina Kirsnytė-Vilienė

942

Four violin melodies. Prepared by Rūta Žarskienė

950

The stories of Raguva people, their petty folk-lore. Prepared by Povilas Krikščiūnas

984

Riddles

985

Jurijus Novikovas. The memory of the past

988

Žana Lebedeva. Terentijus Mitrofanovas – a presenter of emotional verses

Outstanding people

993

Romaldas Samavičius. Historian Jonė Deveikytė-Navakienė and her scholarly heritage

997

Romaldas Samavičius. Journalist Jurgis Savaitis (Savickas)

998

Romaldas Samavičius. Priest and publicist Titas Narbutas

999

Romaldas Samavičius. Juozas Burba and his pedagogical ideas

1002

Valentina Falamejeva. Pedagogue and painter Vytautas Narečionis

1005

Valentina Falamejeva. Teacher Česlovas Vaivila

1007

Roza Bieliauskienė. Eliezeris Heimanas and Raguva

1008

Živilė Baltušnikaitė. Woman-painter Valerija Ostrauskienė

1009

Živilė Baltušnikaitė. Professor Vanda Maselytė-Žekonienė

1010

Laima Urbonienė. Poetess Marija Karalevičiūtė-Butkienė

1012

Romaldas Samavičius. Poet Povilas Kulvinskas

1013

Vidmantas Jankauskas. Painter Jonas Mackevičius

1031

Romaldas Samavičius. Aleksandras Tarabilda, a specialist in folk-art

1033

Živilė Baltušnikaitė. Poet and partisan Kostas Tvaska-Rugelis

1034

Živilė Baltušnikaitė. Bronius Krivickas – a poet and a soldier

1037

Živilė Baltušnikaitė. Raguva is in my heart

1042

Vidmantas Jankauskas. Art researcher Tadas Adomonis

1046

Petras Juknevičius. Lithuanian circus initiator Šilų Petras

1047

Kazys Morkūnas. Elena Žvirblytė-Birbilienė, a teacher of Raguva

1049

Kazys Morkūnas. Bronius Masiokas’ traces on the Earth and in the Moon

1054

Rita Karpavičienė. Raguva church dean Kazimieras Baronas

1055

Romaldas Samavičius. Ship captain Algirdas Kulbokas

1058

Živilė Baltušnikaitė. Actress Eugenija Šulgaitė-Karkienė

1060

Loreta Šilenkaitė. Noble-minded people during the years of changes

1076

The summary of biographies. Prepared by Emilija Bielskienė

1076

I. Born in Raguva valsčius  

1082

II. Having lived or living in the land of Raguva

  

1089

About the authors

1097

Abbreviations

1100

The index of personal names

1121

The map of former Raguva valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

1122

The present cartographical and demographical situation within the limits of former Raguva valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė

1123

A map of the former Lithuanian valsčiai (the small self-governing districts)

1126

The series „Lietuvos valsčiai“

  

Coloured illustrations (p. 401–416)

  

 

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt