Raguva

(68 aut., 130 str., 1128 p., 700 egz., 2001 m., 8-oji serijos knyga)

Apie autorius

Apanavičius Romualdas Julius (1975 01 01 Vilniuje), filologas, vertėjas. Baigė Vilniaus 43-ąją vid. m-klą. Mokėsi Vilniaus u-te (1992–1998), Joansene u-te Suomijoje (1995). Nuo 1997 – anglų k. mokytojas Vilniaus m-klose, vertėjas.

Baliulis Algirdas Antanas (1936 01 02 Duobių k., Utenos aps.), istorikas. Mokėsi Utenos vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo Paminklų konservavimo i-te, nuo 1988 – Lietuvos istorijos i-to vyr. moksl. bendradarbis, Archeografijos sk. vedėjas. Daktaras. Tyrinėja XVI–XVIII a. Lietuvos miestų istoriją. Vienas iš Lietuvos Metrikos knygų sudarytojų. Parengė kn. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija“ (su E. Meilumi; 2001).

Baltušnikaitė Živilė (Živilė Baltė; 1943 10 04 Užunevėžių k.), poetė, dailininkė. Tėvas, Vyčio apygardos Vienuolio partizanų būrio vado pavaduotojas Kazys Baltušnikas-Jupiteris, žuvo 1946 (plačiau žr. p. 361). Motina su dukra paliko tėviškę, slapstėsi (plačiau žr. p. 1037). V. Ž. Baltušnikaitė baigė Kauno politechnikos i-tą. Laisvalaikiu tapė, rašė eilėraščius. Atgimimo metais Živilės Baltės pseudonimu skelbė eilėraščius leid. „Prisikėlimas“, „XXI amžius“, „Kauno laikas“, „Katalikų pasaulis“ ir kt. Pirmoji eil. knygelė – „Saulės vartai“ (1997, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga). Eil. rink. „Amžių kanklės“ (2000) iliustruotas autorės paveikslų reprodukcijomis.

Bieliauskienė Roza (1946 07 15 Vilniuje), muziejininkė. Baigė Vilniaus inžinerinį statybos i-tą (1971). Nuo 1990 dirba Lietuvos valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vyriausiąja fondų saugotoja. Mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Rusijoje, Izraelyje skaito pranešimus apie muziejaus rinkinius, meno kūrinius, verčia iš jidiš į lietuvių ir rusų kalbas.

Bielskienė Emilija (1941 09 24 Sargėnų k., Panevėžio r.), bibliotekininkė. Baigė Vilniaus u-tą (1981). Panevėžio r. savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliografė.

Blauzdienė Aldona (1941 04 30 Užunevėžių k., Panevėžio r.), bibliotekininkė. Baigė Raguvos vid. m-klą (1959), Vilniaus kultūros m-klą (1980). Nuo 1963 dirba Raguvos miestelio bibliotekoje. Dabar – Panevėžio r. savivaldybės viešosios bibliotekos Raguvos filialo vyr. bibliotekininkė.

Buchaveckas Stanislovas (1951 06 11 Nochtuisko k., Jakutijoje), istorikas, publicistas. Mokėsi Raseinių ir Joniškio vid. m-klose, Vilniaus u-te (1969–1974). Kaip gimęs tremtyje 1974 m. nepriimtas į Lietuvos TSR istorijos institutą. Nuo 1990 – Lietuvos istorijos i-to moksl. bendradarbis. Tyrinėja nacių okupacijos laikotarpio Lietuvos istoriją. Parašė straipsnių enciklopedijoms, moksl. leidiniams, monografijoms. Kn. „Verknė“ (1984), „Strėva“ (1985), „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ (1989), „Kaišiadorių rajonas“ (1989), monografijos „Šalčios žemė“ (1992) ir kt. autorius. „Versmės“ l-klos leidžiamų monografijų bendradarbis.

Burauskaitė Birutė (1943 01 13 Kaune), sociologė, kraštotyrininkė. Mokėsi Kauno politechnikos i-te. Dirbo moksl. tyrimo i-te „Termoizoliacija“. Nuo 1988 dirbo Sąjūdžio komisijoje stalinizmo nusikaltimams tirti, Politinių kalinių ir tremtinių globos grupėje. Nuo 1991 – Represijų Lietuvoje tyrimo centro vadovė. Nuo 1997 – Genocido ir rezistencijos departamento direktoriaus pavaduotoja, Archyvinio vardynų sk. vadovė. Nuo 1998 – tarptautinio projekto „Rytų Europa – bendras likimas“ koordinatorė Lietuvoje.

Čepaitienė Auksuolė (1953 11 17 Ukmergėje), etnologė. Baigė Vilniaus u-tą (1978), Kauno Vytauto Didžiojo u-to doktorantūrą. Nuo 1989 dirba Lietuvos istorijos i-to Etnologijos skyriuje. Atspausdino 19 moksl. str., perskaitė 22 pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose.

Čepas Ričardas Albinas (1937 09 12 Raudonėje), istorikas. Mokėsi Raseinių vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo Lietuvos istorijos i-te, Partijos istorijos i-te, Vilniaus inžineriniame statybos i-te. Humanitarinių mokslų daktaras, docentas, nuo 1997 – Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius. Daugelio dokumentų rinkinių sudarytojas. Paskelbė moksl. str., sudarė kn. „Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940 m.)“ (1997), išleido monografiją „Plečkaitininkai“ (2000).

Deveikis Steponas (1955 11 18 Noriškių k., Panevėžio r.), žemėtvarkininkas. Mokėsi Užuprūdžių prad. m-kloje. Baigė Raguvos vid. m-klą (1973), Lietuvos žemės ūkio ak-ją (1978), Lietuvos statybos ir architektūros i-to aspirantūrą (1986). Stažavosi Prancūzijos Liono III Jeano Moulino u-te. Nuo 1978 dirbo Kauno botanikos sodo Dendrofloros sk. direktoriumi, nuo 1984 – Žemėtvarkos i-to inžinieriumi, I kategorijos inžinieriumi, vyr. projektų inžinieriumi, sektoriaus vadovu, nuo 1992 – Žemės ūkio m-jos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos ir žemės naudojimo sk. viršininku. Korporacijoje „Matininkai“ veiklos sritis – turto ir verslo bei investicijų vertinimo ir vadybos klausimai. Šiais klausimais skaito pranešimus įv. seminaruose, konferencijose Vokietijoje (1992), Baltijos valstybėse (1992–1997), Tarptautinės matininkų federacijos (FIG) simpoziume Berlyne (1995) ir kongrese Braitone (Anglija, 1998). Nuo 1994 – aktyvus Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys (vienas iš steigėjų). Dalyvavo rengiant teritorijų planavimo, kultūros paveldo apsaugos, žemėtvarkos ir žemės teisės, turto ir verslo vertinimo norminių dokumentų projektus, paskelbė per 120 mokslo populiarinimo str. šalies ir užsienio spaudoje. Domisi Lietuvos parkų, gamtos bei kultūros paveldo inventorizavimo ir apsaugos klausimais, kraštovaizdžio architektūros istorija. Aktyvus frankofonas ir frankofilas, Eduardo Andrė asociacijos (Prancūzija) narys. Šiuo metu yra Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo i-to Turto vertinimo komiteto narys, kvalifikacijos egzaminų komisijos pirmininkas.

Driskiuvienė-Mickevičiūtė Živilė (Vilniuje), ekonomistė, kraštotyrininkė. Baigė Vilniaus 34-ąją vid. m-klą, Vilniaus u-tą (1991). Dirbo Lietuvos filosofijos ir sociologijos i-te. Dalyvavo Vilniaus u-to kraštotyrininkų „Ramuvos“ klubo veikloje. Tyrinėja šeimos etnosociologijos ir sociologijos istoriją, šia tema paskelbė publikacijų. „Versmės“ leidyklos vadybininkė.

Falamejeva Kristina (1980 10 20 Raguvoje). Baigė Raguvos vid. m-klą (1999). Dabar studijuoja norvegų k. Vilniaus u-te.

Falamejeva Valentina (1953 08 31 Pasvalyje), istorikė, pedagogė. Baigė Pasvalio vid. m-klą, Vilniaus u-tą (1977). Nuo 1977 – Raguvos vid. m-klos istorijos mokytoja. 1995 – vyr. mokytoja, 1999 – mokytoja metodininkė.

Gaidelienė-Mulevičiūtė Jūratė (1970 11 27 Panevėžyje), istorikė. Baigė Panevėžio 9-ąją vid. m-klą (1988), Vilniaus u-tą (1993). Nuo 1997 Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė.

Giraitis Arūnas (1966 m. Marijampolėje), istorikas. Baigė Vilniaus u-tą (1991). Nuo 1992 dirba Anykščių r. kultūros paveldo apsaugos specialistu. Yra parašęs str. kultūros ir istorijos temomis.

Girininkienė Vida (1946 06 07 Puplasių k., Joniškio r.), istorikė. Mokėsi Naujosios Akmenės vid. m-kloje, studijavo lietuvių k. Šiaulių ped. i-te, istoriją – Vilniaus u-te (baigė 1972). Dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kultūros ir meno i-te. Su kt. parengė Istorijos archyvo „Fondų žinyną“, sudarė str. ir dokumentų rink. „1863–1864 metai Lietuvoje“ (1991), su A. Paulausku išleido „Rasas“ (1988), „Bernardinų kapines“ (1991), paskelbė moksl. str., sudarė istorijos ir kraštotyros leidinių. „Versmės“ l-klos leidžiamų monografijų bendradarbė, monografijos „Veliuona“ sudarytoja, vyr. redaktorė.

Ivaškevičius Eugenijus (1952 01 21 Kėdainiuose), istorikas. Baigė Kėdainių 2-ąją vid. m-klą (1969), Vilniaus u-tą (1978). 1975–1977 dirbo LSSR istorijos ir etnografijos, 1978–1989 – Ateizmo muziejuose, 1989–1991 – Paminklų restauravimo ir projektavimo i-te. Nuo 1991 dirba Lietuvos kultūros paveldo centre, dabar – direktoriaus pavaduotojas.

Jankauskas Vidmantas (1962 09 10 Jasiškio k., Kupiškio r.), dailėtyrininkas, žurnalistas. Baigė Vilniaus u-tą (1985), Vilniaus dailės ak-ją (1985). Nuo 1994 – Vilniaus dailės ak-jos Dailėtyros i-to moksl. bendradarbis. Tyrinėja Lietuvos dailės istoriją, dvarų kultūrą. Yra išleidęs knygų iš Lietuvos kariuomenės istorijos. „Vilniaus dailės akademijos darbų“ keleto tomų sudarytojas. Skelbia str. periodinėje spaudoje.

Juknevičius Petras (1952 06 29 Grūžių k., Pasvalio r.), istorikas, paminklosaugininkas. Baigė Šeduvos vid. m-klą (1970), Vilniaus u-tą (1979). Nuo 1981 dirba Panevėžio r. paminklosaugininku. Paskelbė apie 800 str. krašto istorijos, paminklosaugos temomis. Str. skelbė „Kultūros paminkluose“, „Kraštotyroje“, „Kaimų istorijose“, monografijose „Uliūnai“, „Raguvos praeitis“ (1, 2 t.) ir kt. Leid. „Panevėžio rajono architektūros paminklai“ (1995), „Panevėžio rajono bažnyčios“ (1995) bedraautoris; leid. „Kultūros paminklai ir jų apsauga“ (1984), „Po Panevėžio kraštą. Keturi kelionių maršrutai“ (1996), „Dešimt kelionių iš Panevėžio“ (1997), mokymo priemonių „Krašto istorija. Mokymo priemonė 6 klasei“ (1996), „Panevėžio krašto istorija. Apybraižos fragmentai“ (1996) autorius.

Jurevičienė Jadvyga (1951 11 24 Paįstrio k., Panevėžio r.), kultūros darbuotoja. Baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Nuo 1975 gyvena Raguvoje. Nuo 1987 Raguvos apyl. pirmininko sekretorė, nuo 1990 – viršaičio pavaduotoja. Nuo 1995 – Raguvos seniūnijos vyr. raštvedė.

Karpavičienė-Vaitiekūnaitė Rita (1968 03 09 Kriklinių k., Pasvalio r.), lituanistė, kraštotyrininkė. Baigė Smilgių vid. m-klą (1986), Vilniaus u-tą (1991). Dirba Raguvos vid. m-kloje lietuvių kalbos mokytoja. Studijuodama dalyvavo Vilniaus u-to kraštotyrininkų „Ramuvos“ ekspedicijose, rinko medžiagą apie žemdirbystės papročius, tautosaką bei kalbą, šiomis temomis paskelbė straipsnių.

Kavaliauskienė Lidija (1943 11 07 Jaugeliškių k., Jonavos r.), geografė kartografė. Mokėsi Jonavos vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Nuo 1966 dirba Vilniaus u-to Kartografijos laboratorijoje (dabar centras). Rengia žemėlapius, atlasus, lokalinių monografijų (tarp jų ir „Versmės“ l-klos knygų) bendradarbė.

Kielaitė-Pranckūnienė Gitana (1969 m., Šilų k., Panevėžio r.), mokytoja, istorikė, kraštotyrininkė. Baigė Šilų 8-metę, Raguvos vid. m-klas, Vilniaus ped. u-tą (1994). Dėstė istoriją, krašto istoriją, vadovavo kraštotyros būreliui Šilų m-kloje. Nuo 2000 dirba Vilniaus Senvagės vid. m-kloje. Domisi gimtojo kaimo praeitimi: kaupia medžiagą, renka atsiminimus, skelbia str. spaudoje.

Kirsnytė-Vilienė Lina (1969 11 13 Panevėžyje), etnomuzikologė. Baigė Panevėžio 10-ąją vid. m-klą (1989), Lietuvos muzikos akademiją (1994), Vytauto Didžiojo u-to etnologijos magistrantūrą (2000).

Krikščiūnas Povilas (1955 10 05 Berklainių k., Pasvalio r.), lituanistas. Mokėsi Daujėnų 8-metėje, Pasvalio vid. m-klose, Vilniaus u-te. Nuo 1981 dirba Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-te. Moksl. tyrinėjimų sritis – lietuvių tautosaka. Parengė kn. „Lietuvių liaudies anekdotai“ (1984, su B. Kerbelyte). Bendradarbiauja „Kraštotyroje“, „Tautosakos darbuose“, sudarė katalogą „Kraštotyrininkai – tautosakos rinkėjai (1960–1985)“. „Versmės“ l-klos leidžiamų lokalinių monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ tautosakos sk. redaktorius, kn. „Lygumai. Stačiūnai“, „Veliuona“ vienas iš sudarytojų.

Kunskas Rimvydas (1938 05 03 Lingirio k., Panevėžio r.), geografas, ekologas. 1955 baigė Ramygalos vid. m-klą, 1960 – Vilniaus u-tą. Dirbo Geografijos i-te, Aplinkos apsaugos departamente. Nuo 1993 – Geografijos i-to Ežerotyros ir pelkėtyros sektoriaus vadovas, nuo 1996 – pelkėtyros grupės vadovas. Mokslinio darbo sritys – paleontologija, arba landšafto istorija, etnoekologija, ežerotyra-pelkėtyra. Parašė apie 120 straipsnių. Svarbesni darbai: „Nemuno deltos raidos naujoji schema“ (1975–1978), „Augalijos kaita Lietuvos ežerų ir pelkių raidoje“ (1993, monografija), „Ežerų ir pelkių raidos hidrografinės tipologijos principai“ (1988). 1983 suteikta nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.

Lebedeva Žana (1964 Juodšilių k., Vilniaus r.), etnomuzikologė. 2000 baigė Lietuvos muzikos akademijos magistrantūrą.

Levickaitė Inga (1973 02 11 Kaune), istorikė. Baigė J. Dobkevičiaus vid. m-klą (1991), Kauno Vytauto Didžiojo u-tą (1996). Nuo 1999 dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje etnografe.

Maciejauskienė Vitalija (1945 06 14 Marijampolėje), kalbininkė. Baigė Vilniaus u-tą (1968). Dirba Lietuvių kalbos i-te, nuo 1992 – i-to Vardyno sk. vadovė. 1995–1997 – Vytauto Didžiojo u-to Lietuvių kalbos katedros vedėja. Habilituota daktarė (1995). Išleido monografijas „Lietuvių pavardžių susidarymas: XVII-XVIII a.“ (1991), „Lietuvių pavardės: raida ir kilmė“ (1994). „Lietuvių pavardžių žodyno“ (1, 2 t.; 1985–1989; kartu su kitais 1993 – Lietuvos mokslo premija) bendraautorė. Studijos „Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI a.“ (1997) autorė. Parengė A. Vanago kn. „Lietuvos miestų vardai“ (1996). Paskelbė populiarių str. onomastikos klausimais, dirbo onomastikos duomenų kaupimo srityje.

Milius Vacys (1926 12 08 Šauklių k., Mosėdžio vls., Kretingos aps.), etnologas. Mokėsi Šačių, Skuodo m-klose., Skuodo g-joje. Baigė Telšių mokytojų sem-ją (1946), Vilniaus u-tą (1951). Habilituotas daktaras (1993), profesorius. Moksl. veiklos kryptys – Lietuvos kaimo materialinės kultūros istorija, lietuvių etnologijos istoriografija ir bibliografija. Paskelbė darbų apie Lietuvos kaimo amatus ir techniką, miestų ir kaimų kapines, iškilius Lietuvos žmones ir kt. Dirba Lietuvos istorijos i-te. Yra Lietuvių katalikų mokslo ak-jos akademikas. „Versmės“ l-klos leidžiamų monografijų bendradarbis, Etninės kultūros sk. redaktorius.

Misius Kazys (1942 12 05 Paymėžio k., Kvėdarnos vls.), istorikas, inžinierius. Mokėsi Kvėdarnos vid. m-kloje, Kauno politechnikos i-te. Nuo 1996 dirba Kultūros paveldo centre Informacijos sk. vyr. specialistu. Tyrinėja lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, XIX a. pab. Lietuvos gyvenimą, miestelių, kaimų istorijas. Lietuvos istorijos d-jos narys. Leid. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ bendraautoris. „Versmės“ l-klos leidžiamų monografijų bendradarbis.

Morkūnas Kazys (1929 03 04 Piliakalnio vnk., Pabaisko vls., Ukmergės aps.), filologas. 1940 baigė Kulniškių prad. m-klą, 1942 – Gelvonų m-klos V–VI skyrius, 1949 – Ukmergės 1-ąją berniukų g-ją. 1954 Vilniaus u-te įgijo lietuvių k. ir lit-ros specialybę. 1957–1960 mokėsi Lietuvių k. ir lit-ros i-to aspirantūroje, ją baigęs dirbo moksl. bendradarbiu, Kalbos istorijos ir dialektologijos sk. vadovu (1966–2000), Lietuvių kalbos i-to direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams (1990–2000). Humanitarinių mokslų daktaras. Su bendraautoriais sudarė ir redagavo chrestomatiją „Lietuvių kalbos tarmės” (1970), „Lietuvių kalbos atlaso” I–III t. (1977–1991, atsakingasis redaktorius; už šį darbą 1994 suteikta Lietuvos Respublikos mokslo premija), „Lietuvių kalbos enciklopediją” (1999). Išleido kn. „Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis” (1980), „Dieveniškių šnektos tekstai” (kartu su Danguole Mikulėniene, 1997), paskelbė moksl. straipsnių lietuvių dialektologijos ir kalbos klausimais.

Namavičius Zigmantas (1929 01 01 Panevėžyje), mokytojas lituanistas. Baigė Panevėžio geležinkelininkų m-klą (1945), Panevėžio mokytojų sem-ją (1950), Šiaulių mokytojų i-tą (1954), Vilniaus ped. i-tą (1959). 1962–1989 dėstė lietuvių k. ir lit-rą Raguvos vid. m-kloje.

Nėnienė-Subačiūtė Inga (1968 12 02 Kaune), etnologė. Baigė Kauno 38-ąją vid. m-klą, Vytauto Didžiojo u-to etnologijos magistrantūrą (1998). Tyrinėja lietuvių tradicinę tekstilę ir su ja susijusius kaimo ir miesto kultūrų sąveikos reiškinius. Yra tautodailininkų s-gos narė (audėja). Paskelbė moksl. straipsnių.

Norkaitienė Milda (1951 01 01 Onuškyje, Trakų r.), kalbininkė. Baigė Vilniaus u-tą. Dabar dirba Lietuvių k. i-to Vardyno sk. Viena iš „Lietuvių k. žodyno“ autorių.

Novikovas Jurijus (1938 10 30 Rostove prie Dono, Rusijoje), kalbininkas, tautosakininkas. Baigė Kamenolomnios (Rusijoje) 20-ąją vid. m-klą (1955), Maskvos u-tą (1960). 1960–1967 dirbo laikr. „Sovetskaja Litva“. Nuo 1960 – Vilniaus ped. i-to Rusų lit-ros katedros dėstytojas. Profesorius (1993), daktaras (1994). Paskelbė apie 40 moksl. str. Daugiatomio leid. „Свод русского фольклёра“ ir jo 1-osios serijos „Rusų bylinų epas“ redkolegijos narys. Ispausdino darbus: „Русские пословицы Литвы: из собрания Е. Колесниковой“ (bendraautoris, 1992), „Русский народный календарь и его литовские соответствия“ (bendraautoris, 1993), „Былина и книга“ (1995).

Pilkauskas Donatas (1957 01 11 Juotkonių k., Anykščių r.), istorikas. Baigė Utenos 2-ąją vid. m-klą (1975), Vilniaus u-tą (1980). Nuo 1988 dirba Panevėžio kraštotyros muziejuje vyr. muziejininku.

Počiulpaitė Alė (Elena) (1947 02 02 Vikūnų k., Kauno r.), menotyrininkė. Mokėsi Vilniaus 12-ojoje vid. m-kloje ir Vilniaus u-te (baigė 1970). Dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje (1969–1980). Nuo 1980 – Lietuvos liaudies kultūros centro tautodailės poskyrio vyr. specialistė. 1985 apgynė menotyros daktaro disertaciją. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvių katalikų mokslo ak-jos narė. Mokslinio darbo sritis – liaudies menas, pagrindinė tema – vaizdinės šakos (tapyba, grafika, skulptūra), o pastaruoju dešimtmečiu – kryždirbystė ir kitokie liaudies mažosios architektūros statiniai.

Potašenko Grigorijus (1966 08 14 Kaune), istorikas. Baigė Vilniaus u-tą (1993). 1998–1999 dirbo Vilniaus u-to Istorijos f-te, nuo 1999 – vyr. asistentas šio f-to Kultūrinių bendrijų studijų centre. Daktaras (1999). Daktaro disertacijos tema – „Sentikių bažnyčia Lietuvoje XVII–XIX a. pradžioje“. Rusų sentikių studijos programos vadovas. Domisi sentikių istorija Rytų ir Vidurio Europoje, Lietuvos sentikių istorija ir kultūra, Lietuvos istorija XIX–XX a.

Račiūnaitė-Vyčinienė Daiva (1962 06 03 Vyžulionių k., Vilniaus r.), muzikologė. Baigė M. K. Čiurlionio menų g-ją (1980), Lietuvos muzikos ak-ją (1985), 1986–1989 tęsė studijas Rusijos menų istorijos i-to Folkloro sektoriaus aspirantūroje. Muzikologijos daktarė (1993). Šiuo metu yra Lietuvos muzikos ak-jos Muzikologijos i-to Etnomuzikologijos sk. vyr. moksl. bendradarbė. Tęsia sutartinių tyrinėjimus, gvildena vaikų folkloro problemas. 1999 kartu su A. Dičiumi parašė vadovėlį „Mano muzika“ 5 klasei. Yra Lietuvos kompozitorių s-gos narė.

Ragauskas Donatas (1944 06 17 Radžiūnų k., Kupiškio r.), mechanizatorius. 1978 baigė Troškūnų vakarinę vid. m-klą. Gyvena Panevėžio r., Užunevėžių k.

Razmukaitė Marija (1941 04 01 Vilniuje), kalbininkė. Mokėsi Vilniaus u-te. Nuo 1965 dirba Lietuvių kalbos i-to Vardyno skyriuje. Daktarė. Paskelbė str. apie Lietuvos gyvenviečių vardus „Lietuvos kalbotyros klausimuose“, „Baltistikoje“, „Kalbos kultūroje“ ir kt. Kartu su V. Vitkausku sudarė „Vietovardžių kirčiavimo žodyną“ (1994).

Ruzas Vincas (1955 11 07 Raguvoje), istorikas. Baigė Raguvos vid. m-klą (1974), Vilniaus u-tą (1979). 1979–1981 dirbo Vilniaus u-to bibliotekoje, nuo 1981 dirba Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Išleido kn.: „XVI a. – XX a. pirmosios pusės lituanistiniai medaliai Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje. Katalogas“ (1988), „Radvilų medaliai. Katalogas“ (1993), „Lietuva medaliuose“ (1998). Parengė str. rinkinį „Raguvos praeitis“ (I t., 1993; kartu su R. Samavičiumi II t., 1997; III t., 1998).

Samavičius Romaldas (1950 08 20 Raguvoje), istorikas, pedagogas, istorijos mokytojas ekspertas. Baigė Raguvos vid. m-klą (1968), Vilniaus ped. i-tą (1975), neakivaizdiniu būdu – Vilniaus u-to aspirantūrą (1991). Dirbo moksl. darbą Pedagogikos moksl. tyrimo, Kultūros darbuotojų tobulinimosi i-tuose, Kultūros paveldo moksl. centre, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo i-te, dėstė Vilniaus politechnikume, Vilniaus Viršuliškių vid. m-kloje ir kt. Paskelbė str. periodikoje, įv. moksl. leidiniuose. Str. rinkinio „Raguvos praeitis“ (II; III t., 1997, 1998) vienas iš sudarytojų. Bendradarbiauja „Versmės“ l-kloje, yra šios monografijos („Raguva“) sudarytojas, vyr. redaktorius.

Samulionytė Janina (1951 10 06 Devynergių k., Pakruojo r.), istorikė. Baigė Vaškų vid. m-klą (1969), Vilniaus u-tą (1975). Nuo 1975 dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje, nuo 1979 – muziejaus Buities sk. vedėja. Mokslinė ir muziejinė darbo tema – namų apyvokos daiktai interjere.

Skalauskienė-Žebrytė Benigna (1971, Panevėžyje), etnologė, folkloristė. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo u-tą (1996). Tęsia etnologinės krypties doktorantūros studijas. Nuo 1993 dirba Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros sk. vyr. muziejininke. Tyrinėja Šiaurės Europos tautų vokalinę apeiginę etninę muziką.

Skebas Vytautas (1941 02 14 Vargulių k., Anykščių r.), istorikas. Baigė Vilniaus u-tą (1965). Daktaras. Dirbo Sociologinių tyrimų laboratorijoje jaun. moksl. bendradarbiu, 1977–1990 – Žemės ūkio ekonomikos i-to vyr. moksl. bendradarbiu. Nuo 1990 verčiasi atsitiktiniais darbais. Išleido kn. „Tremčių laikai“ (2000), „Genocidas Lietuvoje (1940–1953 m.)“ (2001).

Slučka Antanas (1944 07 26 Užunevėžių k.), biologas, pedagogas. Baigė Raguvos vid. m-klą (1962), mokėsi Lietuvos žemės ūkio ak-joje (1962–1963), baigė Vilniaus u-tą (1970). Mokytojavo Pravieniškių m-kloje (1969–1970), dirbo Kauno zoologijos sode (1971–1973), T. Ivanausko zoologijos muziejuje (1974–1975), Respublikinėje sanitarijos-epidemiologijos stotyje, Raguvos vid. m-kloje (1977–1978). 1988–1990 – Kauno zoologijos sodo direktorius. Nuo 1990 – Raguvos vid. m-klos biologijos mokytojas. Vyresnysis mokytojas (1983), mokytojas metodininkas (1993), biologijos mokytojas ekspertas (1996). M-kloje įkūrė gyvąjį kampelį, vadovavo jaunųjų gamtininkų būreliui. Jo paruošti moksleiviai laimėjo medalius Sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje (Maskvoje), tapo nugalėtojais respublikiniame gamtos globos konkurse. Apdovanotas diplomais, garbės raštais. Dalyvavo moksl. ekspedicijose Tadžikijoje, Tuvoje, Turkmėnijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Pietų Sachaline, Kurilų salose. Išleido kn. „Gyvasis kampelis” (1984), „Gyvačių takais” (1995). Paskelbė per 50 moksl. ir mokslo populiarinimo straipsnių.

Smilgevičius Vytautas (1971 08 22 Vilniuje), istorikas. Baigė Vilniaus 50-ąją vid. m-klą (1990), Vilniaus u-tą (1996). Magistro darbo tema – „Pirmųjų lietuviškų monetų problema istoriografijoje“. Nuo 1995 dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos sk.

Snicoriūtė Daina (1965 07 07 Panevėžyje), istorikė. 1988 baigė Vilniaus u-to Istorijos f-tą. Nuo 1990 dirba Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros sk. vedėja. Etnografinėse ekspedicijose dalyvauja nuo 1984. Domisi audiovizualine antropologija.

Stanikūnas Vytautas (1924 12 07 Panevėžio r.), istorikas. Mokėsi Vilniaus u-te, Vilniaus ped. i-te. 1966–1989 – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorius. Dabar – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams.

Steponaitis Valdas (1963 09 03 Radviliškyje), istorikas, archeologas. Baigė Vilniaus u-tą (1986). Nuo 1986 dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos sk. Vadovavo Paduobės-Šaltaliūnės pilkapių, Bakšių senovės gyvenvietės archeologiniams tyrinėjimams. Tyrinėja senojo geležies amžiaus laikotarpį. Lietuvos nacionalinio muziejaus naujos archeologinės ekspozicijos ir parodos vadovo „Lietuvos proistorė“ bendraautoris.

Straševičienė Elvyra (1943 07 18 Kazlų Rūdoje), matematikė, etnografė. Baigė Kazlų Rūdos vid. m-klą (1961), Vilniaus u-tą (1967). 1967–1980 dirbo Rumšiškių vid. m-klos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1979 dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje, dabar – muziejaus vyr. etnografė. Mokslo tiriamojo darbo sritis – prekyba, medžio apdirbimo amatai, miško darbai Lietuvoje.

Šilenkaitė Loreta (1956 10 15 Krasnojarsko krašte, Rusijoje), dailėtyrininkė. Baigė Vilniaus dailės i-tą (1982). Pagal specialybę dirbo muziejuose, galerijose. Parašė str. spaudai.

Tarabilda Bronislovas Saulius (1935 Juostininkų k., Raguvos vls.), kultūros darbuotojas, tautodailininkas. 1954 baigė Raguvos vid. m-klą, 1956 – Vilniaus bibliotekininkų technikumą. Dirbo Žagarės kultūros namuose meno vadovu, direktoriumi. 1960–1993 – Šiaulių „Vairo“ g-klos kultūros klubo vedėjas.

Trečiokaitė Adelė (1934 Vėžiškių k., Raguvos vls.), lituanistė. Baigė Raguvos vid. m-klą (1953), Vilniaus u-tą (1958). 1964–1990 – Lietuvos informacijos moksl. tyrimo i-to moksl. bendradarbė. Nuo 1990 – Lietuvos standartizacijos departamento lietuvių kalbos ekspertė. Sudarė informacijos, išradybos terminų žodynus.

Trimonienė Rūta (1959 07 19 Vilniuje), istorikė. Baigė Vilniaus 23-ąją vid. m-klą (1977), Vilniaus ped. i-tą (1984). 1984–1994 dirbo Respublikinės Raudonojo Kryžiaus Santariškių ligoninės Kardiochirurginėje klinikoje pedagoge. Nuo 1994 dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre vyriausiąja „Įvykių, laidojimo vietų ir jose pastatytų statinių bei monumentų“ programos specialiste. Parengė str. apie vietas, susijusias su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu judėjimu.

Urbonas Vytautas (1929 02 17 Raguvoje), pedagogas. Baigė Raguvos vid. m-klą, neakivaizdiniu būdu – Vilniaus ped. i-tą. Mokytojavo Raguvos vid. ir Levaniškių 8-metėje m-klose. Devynerius metus buvo Levaniškių m-klos direktorius.

Urbonienė Laima (1933 06 14 Dusetose, Zarasų aps.), pedagogė. Mokėsi Zarasų prad. m-kloje, Raguvos prog-joje. 1951 baigė vid. m-klą, neakivaizdiniu būdu mokėsi Vilniaus ped. i-te. Mokytojavo Raguvoje, Levaniškiuose, dirbo Raguvos sūrių gamykloje.

Vaitiekūnienė Eugenija (1925 01 05 Subačiuje), istorikė, pedagogė. Baigė Vilniaus u-tą (1950). Mokytojavo Kėdainių 1-ojoje vid., Kėdainių r. Ruseinių 7-metėje (1955–1958), Troškūnų r. Surdegio 7-metėje (1959) m-klose. 1959–1986 dirbo istorijos mokytoja Raguvos vid. m-kloje. Šiuo metu gyvena Raguvoje.

Vasiliauskaitė Vitalija (1959 08 06 Alančių k., Panevėžio r.), lituanistė. 1981 baigė Šiaulių ped. i-tą. Nuo 1991 dirba Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriuje. Kompleksinėse kraštotyros ir kalbos (vardyno) ekspedicijose dalyvauja nuo 1979. Domisi pasakojamąja tautosaka, kalendoriniais ir šeimos papročiais.

Vidugiris Aloyzas (1928 12 25 Galiūnų k., Panevėžio r.), kalbininkas. Baigė Vilniaus ped. i-tą (1954). Nuo 1954 dirba Lietuvių kalbos i-te. Daktaras (1962). Tyrinėja lietuvių kalbos paribio tarmes. Disertacija „Zietelos lietuvių tarmė“ paskelbta tęstiniuose leid. Paskelbė „Lazūnų tarmės tekstus“ (1987, su J. Petrausku). Parengė „Zietelos šnektos žodyną“ (1998), kartu su kitais – „Lietuvių kalbos tarmes“ (1970), „Lietuvių kalbos atlasą“ (I–III t., 1977–1991; 1994 – paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija), „Lietuvininko žodį“ (I, II t., 1995). Sudarė programą „Lietuvių kalbos tarmių ir sąveikos tyrimo programa. Leksika“ (1995). Str. dvikalbystės, istorinės dialektologijos, kalbos kultūros ir kt. klausimais autorius. 1994 – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas.

Vilys Gvidas (1971 06 17 Panevėžyje), etnomuzikologas. Nuo 1998 dirba Šiaulių u-to Muzikos katedroje. Daktaras. Yra išspausdinęs str. moksl. leidiniuose. Domisi etnoinstrumentologija, etnomuzikologija, muzikos instrumentų akustika, kultūrologija, pasaulio tautų muzika.

Vosyliūtė Anelė (1944 07 10 Kazlų Rūdoje), sociologė. 1962 baigė Kazlų Rūdos vid. m-klą, 1967 – Vilniaus u-to Matematikos-mechanikos f-tą. 1965–1977 Vilniaus u-to moksl. bendradarbė. Daktarė. Nuo 1977 – Lietuvos filosofijos ir sociologijos i-to vyr. moksl. bendradarbė. Tyrinėja vartojimo, moterų gyvensenos, miesto pokyčių, sociologijos metodologijos ir istorijos bei kt. klausimus. Paskelbė apie 40 moksl. straipsnių, skaitė pranešimus sociologų konferencijose Lietuvoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir kt. „Versmės“ l-klos leidžiamų monografijų bendradarbė.

Žarskienė-Šimonytė Rūta (1964, Vilniuje), smuikininkė, etnomuzikologė. Baigė M. K. Čiurlionio vid. meno m-klą, Lietuvos muzikos ak-joje smuiko (1987), etnomuzikologijos (1992) specialybes. Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-to moksl. bendradarbė. Daktarė (1999); darbo tema – „Skudučių tipo instrumentai ir jų funkcionavimas Šiaurės Rytų Europoje“. Vadovauja Lietuvos mokslų ak-jos folkloriniam ansambliui „Dijūta“. Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos narė. Skelbia moksl. str. Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-to moksl. leidiniuose.

Žičkus Egidijus (1950 01 07 Kaune), teisininkas. Baigė Sedos vid. m-klą (1967), Vilniaus u-tą (1975). 1975–1978 dirbo Lietuvos žemės ūkio Ekonomikos i-te moksl. darbuotoju, 1978–1984 – Kultūros m-jos vyr. inspektorius, 1984–1990 – laikr. „Sportas“ sk. vedėjas, 1990–1992 – žurnalo „Karys“ redaktoriaus pavaduotojas, 1992–1997 – Lazdijų pasienio rinktinės vyr. komisaras, nuo 1997 – Vilniaus aps. viršininko patarėjas.

Žumbakienė Gražina (1948 09 07 Anciškių k., Biržų r.), miškų ūkio inžinierė. Mokėsi Sodelių prad., Panevėžio 2-ojoje vid. m-klose, Kauno politechnikos i-te, Žemės ūkio ak-joje. Dabar – Lietuvos buities muziejaus vyr. etnografė. Tyrinėja sodybų želdinius, straipsnius šia tema skelbia kraštotyros monografijose.

Žvirblis Edvardas (1935 02 15 Kritižio k., Raguvos vls.), pedagogas, sportininkas. 1954 baigė Raguvos vid. m-klą. 1964 baigė Vilniaus ped. i-tą ir įsigijo lietuvių k. ir lit-ros mokytojo specialybę. 25-erius metus dirbo Panevėžio internatinės sporto mokyklos direktoriumi. Buvo Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės narys, šalies čempionas. Europos sunkiosios atletikos veteranų (senjorų) varžybų vicečempionas. Šiuo metu yra Panevėžio „Aukštaitijos“ sporto m-klos treneris.

Atgal

Viršun