Gelgaudiškio Ištikimybės žvaigždė

Gelgaudiškio dvaro rūmai

Panemuniuose nuo Kauno ir Zapyškio iki Jurbarko ir Prūsijos pasienio kažkada buvusių plačių dvarų valdytojai savo rezidencijas statė ant aukštų Nemuno krantų, dažnai šventgirėse arba šalia istorinių piliaviečių, piliakalnių. Nuo rūmų bokštų ar parkuose įrengtų aikštelių, laiptų – alėjų žvilgsniui vėrėsi plačios panoramos: – Nemuno slėnis ir jo šlaitai, apaugę giriomis, dirbami laukai su šalia pabirusiais sodiečių ūkiais, kaimeliais. Dešiniojo kranto dvarų centrai kūrėsi Belvederyje, Raudonėje, Vytėnuose, kairiajame krante – Ilguvoje, Plokščiuose, Branduoliškiuose, Gelgaudiškyje. Pastarojo apylinkėse plytėjo viena didžiausių žemės valdų – dvaras, XIX amžiuje priklausęs baronams Koideliams. Dar anksčiau šių žemių savininkai buvo Gelgaudų giminė, jų vardas liko miesteliui, o pilis – kitoje upės pusėje.

Koidelio statyti dvaro rūmai Gelgaudiškyje – vėlyvojo klasicizmo stiliaus. Paradinis fasadas atsuktas į puikų geometrinės struktūros parką, kitoje pastato pusėje – senų ąžuolų ūksmėje nuplikęs griovų išvagotas šlaitas. Ant rūmų stogo XX amžiaus pradžioje tuometinė dvaro šeimininkė Komarienė įsirengė belvederį – altaną, apjuostą metaliniais turėklais. Iš čia niekas netrukdo žvalgytis į visas puses. Rūmų kalno papėdėje Nemuno link rikiuojasi Gelgaudiškio sodybos, atsigręžus atgal galima stebėti gėlynus, žalias vejas, sidabrinių klevų alėją, dvaro 

Jau nudžiūvusi aukščiausia Sūduvos eglė

pastatus, vakaruose – saulėlydžiai, o į rytus, čia pat už Šilupės upelio, dunkso miško parkas. Ten yra daug įdomių kampelių: daubose trykšta šaltiniai, teka upeliūkščiai, kūpso padavimų išgarsinti kalneliai. Įdomu, kas ir kada sugalvojo (o gal iš senų laikų paveldėjo) pasakojimą, esą šioje girioje yra aikštelė, kurioje tam tikru metu susirenka raganos. Į jų sambūrio vietą subėga aštuoni keliai, sudarantys aštuonkampę žvaigždę. Raganos (o gal žiniuonės, išminčiai) čia pranašaudavo, jų apeigas galėdavę ir kiti žmonės stebėti. Dabar miško parke prie nuo seno likusių takų įrengta poilsio aikštelių, pastatyta skulptūrų.

Aštuonkampė žvaigždė yra ištikimybės simbolis, sueigos ir pradinio taško ženklas. Tokį susikertančių linijų ornamentą pastebėjau ir Gelgaudiškio dvaro rūmų puošyboje. Pasaulio dalis simbolizuojanti „vėjų rožė“ taip pat aštuonkampė. Gelgaudiškiečių sprendimu auksinis sudvigubintas aštuonių kryžmų kryžius-žvaigždė žaliame lauke atvaizduotas 2003 metais patvirtintame Gelgaudiškio herbe, – tai parko įvaizdis, o kitas, sidabrinių bangelių piešinys ant jo, primena, kad miestelis yra prie Nemuno. Matyt, šios dvi galios – Nemunas ir Ištikimybės žvaigždė – skatina po Lietuvą ir pasaulį pasklidusius gelgaudiškiečius neužmiršti savo miestelio. Rugpjūčio pabaigoje į Sūduvą mane pakvietė Vilniuje gyvenantis iš Gelgaudiškio kilęs žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas. Miestelyje vyko šventė – Dvaro diena. Grojo dūdų orkestras, po parko alėjas važinėjo puskarietė, surengtas meno kūrinių aukcionas, vyko koncertų. Tačiau svarbiausias šios sueigos tikslas buvo suburti miestelėnus, kraštiečius kartu aptarti, kaip tvarkyti rūmus, parką. Apie kūrybingą, įdomų Gelgaudiškio miestelio gyvenimą žinių galima rasti internete: www.gelgaudiskis.ten.lt.

Atgal

Viršun