Žemaičiams – šlovės žvaigždės

Profesorius A. Bumblauskas (iš dešinės) apdovanojimus įteikė savo kraštiečiams A. Butrimui, V. Mitkui ir V. Jociui.

Savaitgalį surengę pirmąjį Žemaičių festivalį telšiškiai pagerbė tris kraštiečius. 

Tai – profesorius Adomas Butrimas, metalo supirkimu besiverčiantis ir senienų muziejų kuriantis skuodiškis Virginijus Mitkus bei monografijų apie Šilalės kraštą autorius Virginijus Jocys.

Šie žmonės paskelbti labiausiai verti apdovanoti Žemaičių šlovės žvaigždėmis.

Įsteigti į valstybinį apdovanojimą panašų ženklą dar pernai mintis kilo festivalio sumanytojams. Žvaigždę žemaičiams nuspręsta teikti už nuopelnus mokslo, kultūros srityse ar visuomeninę veiklą garsinant savo kraštą. Kandidatus apdovanojimui siūlė regiono savivaldybės. Pirmojo festivalio rengėja – Telšių rajono savivaldybė užsakė pagaminti penkias žvaigždes, bet prireikė tik trijų. Mat, be pačių telšiškių, nominantų rinkimus surengė tik Skuodas ir Šilalė. 

Du festivalio apdovanojimai, sukurti iš tauriųjų metalų ir laikantis heraldikos taisyklių, liko Telšių rajono mero Almonto Petkaus seife. 

Kodėl nusprendusios kasmečiais festivaliais palaikyti žemaičių bendruomeniškumą ir išskirtiniais apdovanojimais juos skatinti savivaldybės tokios nevieningos?

Nors šventėje apie žemaičių susiskaldymą kalbų vengta, buvo užsiminta apie kenkėjus. Jais vaidinti jau dviejų naujų Žemaitijoje politinių partijų kūrėjai ir jų sekėjai.

Festivalio prezidentas profesorius Alfredas Bumblauskas, įteikęs Žemaičių šlovės žvaigždę savo kraštiečiui ir kolegai A. Butrimui, juokaudamas priminė: „Muštis mums teko, kai augome vienoje gatvėje“.

Šią frazę ceremonijos dalyviai palydėjo plojimais ir juoku, nes šių istorikų nuomonės apie žemaičių istorinę kilmę gerokai skiriasi.

A. Butrimas šlovės žvaigždės kavalieriumi tapo už beveik dvi dešimtis knygų apie Žemaitiją ir jos istoriją. Jį šiam apdovanojimui iš penkių kandidatų slaptu balsavimu išrinko Telšių mero sudaryta komisija.

Atgal

Viršun