Viltingi 2000-ieji Versmės leidyklos metai
Stanislovas
Buchaveckas
|
XXI
amžius, 2001 02 28 |
Vilniuje
įsikūrusi Versmės leidykla pernai tapo žinoma jau ne tik
Lietuvoje, bet ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse. Šį dėmesį
leidykla pelnė savo leidžiamų knygų Lietuvos valsčiai
serija, kurią globoja ir pagal galimybes remia Lietuvos Tūkstantmečio
direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros.
Iki
šiol skaitytojams kasmet buvo pateikiama po vieną mokslinės kraštotyros
monografiją (1999 metais leidinys Plateliai).
2000-aisiais Lietuvos valsčių serijos knygų derlius buvo
didesnis leidykla pateikė du didelio formato ir didelės
apimties leidinius. Kovo 11-osios šventei buvo išleista lokalinė
monografija Širvintos, o Šv. Baltramiejaus atlaidų
sekmadienį (rugpjūčio 27-ają) Rokiškio krašto gyventojams Žiobiškyje
(žymaus kraštotyrininko ir Versmės leidyklos redakcinės
komisijos pirmininko Venanto Mačiekaus gimtinė) buvo pristatyta
dar viena mokslinės kraštotyros monografija knyga Žiobiškis.
Dar
pernai Versmės leidyklos kolektyvas (vadovas Petras Jonušas)
padėjo tvirtus pagrindus savo knygoms. Leidykla išplėtė leidybos
apimtis ir įtraukė į vis sparčiau besisukantį darbų konvejerį,
susijusį su autorių paieška, straipsnių rašymu, redagavimu,
maketavimu, rėmėjų pritraukimu bei kitais rūpesčiais, dar
didesnį entuziastų ir talkininkų būrį.
Tad
neatsitiktinai 2000 metais Versmės leidykla savo lėšomis
surengė net tris ekspedicijas. Jos buvo reikalingos dėl to, kad
anksčiau tuose regionuose (buvusių valsčių teritorijoje) arba
visiškai nebuvo kraštotyrinių ekspedicijų, arba sovietmečiu
rinkta medžiaga, ypač faktografinė, buvo ideologizuota ir
reikalaujanti papildymų bei patikslinimų.
Dvi
Versmės mokslines kraštotyrinės ekspedicijos vyko
liepa, trečioji rugpjūtį.
Pirmoji
Lietuvos valsčių serijos leidėjų ekspedicija vyko Vidurio
Lietuvoje Raguvos miestelyje ir jo apylinkėse (dabartiniame
Panevėžio rajone ir Anykščių rajono pakraštyje). Raguvoje
versmiečiams vadovavo istorikas Romaldas Samavičius ir Versmės
leidyklos vadybininkė Živilė Driskiuvienė. Dvi dešimtys
ekspedicijos dalyvių (būsimos monografijos autorių), tarp kurių
buvo istorikai, etnologai, sociologai, dailininkai iš Vilniaus,
Kauno, Rumšiškių, Panevėžio, savaitę bendravo su Raguvos,
Raguvėlės, Kirmėlių, Putiliškių, Levaniškių, Smilgių, Užunevėžių
ir kitų gyvenviečių žmonėmis, ant popieriaus ir į diktofonų
kasetes užrašinėjo istorijos baltas dėmes užpildančius
pasakojimus, atsiminimus ir įvairią etnografinę medžiagą.
Ekspediciją globojo Raguvos seniūnijos ir vidurinės mokyklos
darbuotojai. Be to, raguviečiai, susipažinę su būsimo leidinio
struktūra ir tematika, patys parašė ne vieną straipsnį savo tėviškės
savotiškai enciklopedijai, kurios bruožų turi Versmės
knygos.
Kitos
ekspedicijos metu versmiečiai ir jų pagalbininkai persikėlė į
etnologus viliojantį ir aukštaičių išlikusiais papročiais garsėjantį
Utenos kraštą. Čia, Tauragnų miestelyje ir jo apylinkėse, prie
gražuolio Tauragnų ežero, vadovaujami rokiškėno Venanto Mačiekaus,
ekspedicijos dalyviai rinko duomenis straipsniams apie vietovardžius,
tauragniškių tarmę, papročius, tradicijas, iškilius vietos žmones,
Tauragnų valsčiuje vykusius įvykius ir kt. Mokslininkai ir kraštotyrininkai
įvairiomis temomis kalbino žmones ne tik Tauragnuose, bet ir Bajorų,
Balčių, Sėlos, Daunorių, Seimaties, Stučių, Vyžių, Gaidžių
bei kituose kaimuose.
O
ekspedicijų vasaros pabaigoje Versmės leidyklos vardas
jau skambėjo Užnemunėje. Net dvidešimt keturi ekspedicijos
dalyviai, įsikūrę Kazlų Rūdos miškininkų bendrabutyje, ne tik
susipažino su šiuo miestu bei jo gyventojais, šios neseniai įsteigtos
savivaldybės žinioje esančiomis Jūrės, Agurkiškės,
Bagotosios, Višakio Rūdos, Kazlų gyvenvietėmis ir kitais
kaimais, bet ir padėjo tvirtą pagrindą būsimai knygai apie Kazlų
Rūdos valsčių, sovietinę praeitį, istoriją po 1990 metų.
Ekspedicijoje buvo nemažai sociologų, nes jai vadovavo
sociologijos mokslų daktarė Anelė Vosyliūtė. Dr. A. Vosyliūtė,
beje, dalyvavo visose trijose Versmės 2000 metų vasaros
ekspedicijose. Ir Raguvoje, ir Tauragnuose, ir Kazlų Rūdoje.
Leidyklos užduotis taip pat vykdė dailininkė Ina Budrytė, mažąją
architektūrą tyrininėjanti Alė Počiulpaitė, etnologė Inga Nėnienė.
Tad
2000 metai buvo viltingi Versmės leidyklai, jos dar
negausiems rėmėjams ir išleistų bei būsimų knygų autoriams.
Ekspedicijose surinkta ir dabar leidybai ruošiama medžiaga kaip šaltinis
pasitarnaus naujoms knygoms. Tačiau kūrybinis tiriamasis darbas
visada gali būti išplėstas. Todėl Versmės leidykla yra
labai dėkinga visiems minėtų vietovių žmonėms, vienaip ar
kitaip padėjusiems ekspedicijų dalyviams, ir svetingiems pateikėjams,
ir prašo atsiųsti atsiminimų bei kitos medžiagos, galinčios
praturtinti suplanuotus straipsnius ar net tapti knygoje atskiromis
pozicijomis. Laukiama nuotraukų ir kitų iliustracijų (jas
leidykla vėliau gali grąžinti). Gal atsilieps ir dabar kituose
Lietuvos regionuose ar užsienyje gyvenantys žmonės, kurių tėviškė
ar gimtinė yra Veliuona, Raguva,. Tauragnai, Kazlų Rūda, tai yra
tos gyvenvietės ir valsčiai, apie kuriuos rengiamos knygos jau artėja
prie maketavimo ir spausdinimo stadijos.
O
leidyklos planuose jau įrašytos knygos apie Kvėdarnos, Musninkų,
Griškabūdžio, Rumšiškių, Laukuvos, Giedraičių, Panemunėlio
valsčius. Tad leidykla laukia laiškų apie įvykius ir šių
istorinių Lietuvos valsčių teritorijoje tiek jų egzistavimo
metu, tiek priešistoriniais laikais, tiek XX amžiaus antrojoje pusėje.
Pabrėžtina,
jog šios mokslinės kraštotyros monografijos yra svarbios ne tik
minimų vietovių istoriniai bei šių ir anksčiau paminėtų
buvusių valsčių kultūrai, bet ir visos Lietuvos istorijos,
etnologijos, gamtos, sociologijos tyrimams ir kitiems tikslams. Šių
knygų, kurios jau tapo svarbia pagalbine priemone įvairaus
profilio mokyklose, reikšmė ateityje dar padidės ir jos taps
svarbia literatūra ir šaltiniais įvairių sričių mokslininkams.
Taip
pat svarbu, jog Versmės leidyklos atliekamas darbas susilauktų
didesnės valstybinių institucijų paramos. Mat iki šiol
Lietuvos valsčių serijos lokalinėms monografijoms, be minėtos
Lietuvos Tūkstantmečio direkcijos, didesnį dėmesį parodė tik
Lietuvos paštas. Ir didžiausią išlaidų našta tenka nešti
pačiam leidyklos vadovui ir verslininkui P. Jonušui.
Belieka
pridurti, jog skaitytojai netrukus išvys monografiją, skirtą
dviejų buvusių valsčių (Lygumų ir Stačiūnų) žemės įdomybėms
bei istorijai, čia gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms. Po to
Versmės leidyklos mokslinės kraštotyros leidinio apie savo
kraštą sulauks ir Veliuonos (buvusio valsčiaus ir dabartinės
seniūnijos) gyventojai ir kitų Lietuvos vietovių žmonės,
besidomintys Veliuonos apylinkių istorija, papročiais ir kultūros,
gamtos objektais, žymiais žmonėmis.
Todėl
šalies Kultūros ministerija ir savivaldybės pirmiausia turėtų
bent pasistengti, kad šios būsimos ir jau išleistos Versmės
leidyklos knygos nors bent po vieną ar kelis egzempliorius patektų
į kiekvienos didesnės bibliotekos ar mokyklos knygų lentynas. Tai
skatintų žmones nedelsti užrašant atsiminimus apie Lietuvai sudėtingą
ir neretai tragišką XX amžių, nes netgi jo vidurio dešimtmečių
įvykių liudininkų, galinčių užpildyti archyvinių šaltinių
spragas bei papasakoti apie baigiančius išnykti archainius papročius,
tradicijas, lieka vis mažiau.
Tad
Versmės leidyklos entuziastai ir talkininkai, tęsdami pradėtus
kultūros ir istorijos tyrimo darbus, tikisi ir medžiagos apie
praeitį potencialių pateikėjų paramos, ir didesnės aukštesniųjų
valdžios institucijų paramos, su kuria būtų galima išleisti
daugiau lokalinių monografijų, kuriose publikuojami moksliniai
straipsniai ir kita medžiaga papildo ir papildys visai Lietuvos
istorijai skirtus leidinius.
|