Plokščiai: kūrybinga mokykla, 
bendradarbiavimas su Suomija

Direktorė Nijolė Bitinienė

Plokščių klebonas Antanas Urbanavičius (dešinėje) ir ekspedicijos dalyvis Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas menotyrininkas Povilas Spurgevičius

Šiandien tęsiu vakar pradėtus pasakoti įspūdžius, kurie susikaupė per „Versmės“ leidyklos surengtą ekspediciją į Plokščius. Šis vaizdingas miestelis įsikūręs Šakių rajone, prie kairiojo Nemuno kranto. Plokščių ekspedicijų tikslas – surinkti papildomos medžiagos, patikslinti turimą medžiagą bei parašyti straipsnius „Versmės“ leidyklos rengiamoms „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms. Ekspedicijai vadovavo monografijos „Plokščiai“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas, žinomas žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas.

Iš pradžių užbaigsiu pasakojimą apie Plokščių vidurinę mokyklą, kuriai vadovauja Nijolė Bitinienė.

Gamtos ir tiksliųjų mokslų mokyme daug dėmesio skiriama savarankiai moksleivių veiklai. Moksleiviai noriai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, akcijose, integruotuose projektuose, atliekami tiriamieji ir statistinės analizės darbai. Tradicija tapo rengti temines savaites. Ryškiausi moksleivių darbai – ornitologinis projektas „Lietuvos paukščių atlasas“, projektai „Kuprinių svorių įtaka moksleivių laikysenai“, „Liaudies meteorologija“, „Plokščių piliakalnio tyrimai“, „Matematika mokyklos istorijoje“. Ypač daug atlikta gamtosauginių projektų.

Gamtos ir tiksliųjų mokslų moko mokytojai Rūta Samajauskienė, Vidmantas Ambrasas, Nijolė Bitinienė, Regina Didbalienė, Stasys Ugenskas, Žilvinas Valunta. Metodinio būrelio vadovė – Rūta Samajauskienė.

Plokščių bažnyčios vidus

Mokyklos biblioteka, kaip informacinis centras, savo veiklą pradėjo 2001 metais dalyvaudama respublikiniame projekte „Mokyklos bendruomenių informavimas NATO ir saugumo klausimais“. Šiandien informaciniame centre moksleiviai ir pedagogai turi galimybę laisvai naudotis internetu, elektroniniu paštu, ieškoti bei sisteminti reikiamą informaciją. Centre vyksta pamokos, rengiamasi projektams, rašomi referatai, ruošiamasi pamokoms. Informacinio centro paslaugomis gali naudotis ir miestelio bendruomenė. Skaitykloje vyksta įvairūs susitikimai, seminarai, rengiamos parodos ir knygų pristatymai. Mokyklos informaciniame centre dirba Vida Sederevičienė ir Erika Vasiliauskienė.

Mokyklos muziejus

1979 metais istorijos mokytojos Aldonos Isevičienės iniciatyva mokykloje įkurtas muziejus. Vertingiausi jo eksponatai iškeliavo į Liaudies buities muziejaus ir Zanavykų muziejaus ekspozicijas. 

Dabar muziejuje kaupiami eksponatai, pasakojantys apie Plokščių kultūrinio gyvenimo ištakas ir raidą. Muziejus renka ir kaupia daiktus bei dokumentus, susijusius ir su mokyklos istorija. Iš jų yra suformuotos etnografinė, mokyklos istorijos, Plokščių kultūrinių ryšių nuolat veikiančios ekspozicijos.

„Versmės“ leidyklos rengiamos monografijos „Plokščiai“ autoriai bei kompleksinės tiriamosios ekspedicijos dalyviai (iš kairės): kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, istorikai Vida Girininkienė ir Tomas  Baranauskas, plokštietė Janina Šilingienė, dailininkas Kęstutis Šiaulytis, plokštiečiai Algirdas Totoraitis ir Rimantė Tamoliūnienė

Muziejus dalyvauja rengiant mokslinius seminarus, žymių plokštiečių bei Plokščiuose gyvenusių paminėjimus. Iš muziejuje esančios medžiagos buvo surengtos teminės parodos: „Petras Kriaučiūnas“, „Maila Talvio“, „Vincas Kudirka“, „Plokščiai amžių kaitoje“, „Lietuvos diplomatai Suomijoje 1918–1940 m.“

Daug dėmesio muziejus skiria ir etnografijai. Šią ekspoziciją sudaro daiktai, surinkti Plokščių apylinkėse. Tai linų pluošto apdirbimo įrankiai, audimo staklių detalės, virvių ir pančių vijimo įrankiai, kalvystės, medžio apdirbimo, batsiuvio įrankiai, namų apyvokos daiktai. Visus šiuos daiktus surinko Plokščių vidurinės mokyklos moksleiviai.

Ryšiai su Suomija

Mokyklos kultūrinėje veikloje ypatinga vieta tenka mokyklos bendradarbiavimui su Suomija. Ženkliausias šio bendradarbiavimo akcentas – jau daugiau kaip dešimtmetį vykstantys kultūrinių ryšių seminarai, kuriuos globoja Suomijos ambasados vadovai, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Lietuvos-Suomijos draugijos pirmininkas Stasys Skrodenis ir Helsinkio universiteto profesorius, Donelaičio draugijos pirmininkas Hannu Niemi.
Seminaruose kartu su žymiais Lietuvos ir Suomijos mokslininkais, kultūros žmonėmis dirba ir mokyklos mokytojai bei moksleiviai.

„Plokščių akademija“

2003 metų rugsėjo 6 dieną Plokščiuose įvyko jubiliejinis 10-asis Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių seminaras „Lietuvos ir Suomijos kultūriniai ryšiai besikeičiančioje Europoje“.

Ta proga Plokščiuose viešėjęs Lietuvos ambasadorius Suomijoje Audrius Brūzga perskaitė pranešimą „Lietuvos ir Suomijos kultūrinės paralelės“.

„Pirmiausia leiskite pasveikinti Plokščių seminaro organizatorius ir dalyvius didelio jubiliejaus proga. Manau, kad dešimt metų nuoseklaus, sutelkto akademinio darbo vienoje srityje yra išties daug. Džiugu, kad šiais didelių permainų, elektroninės komunikacijos ir greitai besikeičiančių madų laikais „Plokščių akademija“ neprarado aktualumo, neišbarstė entuziastų, bet tęsia savo švietėjišką, kultūrinę, giliai humanistinę veiklą, – sakė Audrius Brūzga. –Plokščių seminarai turi gilias šaknis – Mailos Talvio ir Jooseppi Mikkola palikimas ne tik žymi kiekvienos diskusijos kontūrus, jis įpareigoja toliau plėsti pažinimo ribas, siekti abiejų tautų savitarpio supratimo ir suartėjimo. To darbo nebus per daug. Akademinio ar asmeninio pobūdžio įžvalgomis grįstas seminaro pranešimas svarbus ne vien tuo, kad pradžiugina bendraminčių ratą, o paskui gula į bibliotekų lentynas, bet pirmiausia tuo, kad tiesia bendradarbiavimo tiltus. Tik reikia tuo pasinaudoti. Turiu pasakyti, kad man, kaip diplomatui praktikui, labai pravertė Plokščių seminarų darbai.

Paskaitęs ankstesniais metais vykusių susitikimų pranešimus, tariuosi geriau pažįstąs lietuvių ir suomių santykių ypatumus. Manau, kad tas pažinimas padeda kasdieniame darbe vengti klaidų, nekartoti to, kas jau yra padaryta, bet kreipti mintis ir pajėgas naujiems uždaviniams spręsti. O naujas laikmetis formuoja kaskart vis naujus uždavinius. Jų yra daug ir įvairių.

„Plokščių akademijos“ dvasia įkvepia, bet kartu ir įpareigoja“.

Baigdamas savo pranešimą Lietuvos ambasadorius Suomijoje pasakė: „Nepaisant išties įspūdingų valstybinio sektoriaus, mokslo, meno ir kultūros institutų, visuomeninių organizacijų, pavienių iniciatyvių ir kūrybingų žmonių pastangų, dar neturime sisteminio, ilgalaikėmis perspektyvomis paremto lietuvių ir suomių bendradarbiavimo modelio. Pritrūksta tai rankų, tai pinigų, tai idėjų. Tiesa, turime Plokščius, vieną tvirtą ramstį. Kitas tvirtas ramstis būtų Europos Sąjunga“.

Tai puikus plokštiečių triūso įvertinimas. Į Plokščių vidurinę mokyklą jau 12 metų renkasi lietuvių ir suomių bendradarbiavimo entuziastai ir puoselėtojai. Konferencijų metu skaitomi pranešimai, pristatomi akademiniai tyrinėjimai ir nauji vertimai į lietuvių ir suomių kalbas. Pagrindiniai seminaro globėjai ir organizatoriai yra Suomijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos ir Suomijos draugija, Donelaičio draugija ir Plokščių vidurinė mokykla.

Profesorius Jooseppi Mikkola

Profesorius Jooseppi Mikkola

Ambasadorius Audrius Brūzga paminėjo Jooseppi Mikkolos ir Mailos Talvio pavardes. Plokščiuose, kaip ir Suomijoje, šie žmonės gerai žinomi. Truputį plačiau juos pristatysiu ir „Lietuvos aido“ skaitytojams.

Jooseppi Mikkola (1866-1946) buvo Helsinkio universiteto profesorius. Jo tyrinėjimų sritys: leksika, etimologija, baltų kalbų santykiai su kitomis kalbomis, tautosaka, prūsų kalba.

Tarp svarbiausių jo veikalų yra ir knyga „Baltiška ir slaviška“ (1903).

Profesorius, kalbininkas Jooseppi Mikkola ir jo žmona rašytoja Maila Talvio 1894 metais povestuvinės kelionės atvyko į Lietuvą, apsigyveno Plokščiuose pas Petrą Kriaučiūną. Čia susipažino su lietuvių veikėjais ir visą gyvenimą liko nuoširdūs lietuvių bičiuliai.

1895 metais su žmona Maila Talvio vėl lankėsi Lietuvoje, gyveno Plokščiuose. Bendravo su Petru Kriaučiūnu, Vincu Kudirka.

Jooseppi Mikkola susirašinėjo su K. Būga. Paskelbė lietuvių kalbos žodžių etimologijų, tyrė baltizmus suomių kalboje. Plokščių apylinkėse rinko lietuvių liaudies dainas – „Lietuvių liaudies dainos iš rankraštinio prof. J. J. Mikkolos palikimo“ (1949).

Beje, suomių ir lietuvių kultūriniai santykiai užsimezgė abiejų tautų tautinio atgimimo metais. J. L. Runebergas 1832 metais, paėmęs iš Herderio, viename Helsinkio laikraštyje paskelbė lietuvių dainą „Pirmąją pažinti“, o vėliau pasirodė ir kitų lietuviškų dainų vertimų.

Apie Mailą Talvio ir jos santykius su Plokščiais ir Lietuva parašysiu kitame laikraščio numeryje.

Atgal

Viršun