Ekspedicijos dalyviai prašo... pririšti šunis
Danius
Zalieckas
|
Žemaitis,
2003 08 07 |
Leidykla
Versmė, leidžianti Lietuvos tūkstantmečiui skirtą
monografijų Lietuvos valsčiai seriją, ketina išleisti knygą
apie Plungės valsčių. Šiomis dienomis leidykla surengė mokslinę
ekspediciją, kurios dalyviai dešimt dienų šukuos Plungę ir jos
apylinkes, ieškodami medžiagos savo studijoms.
Antradienį
leidyklos Versmė darbuotojai, ekspedicijos vadovai ir
dalyviai Plungės Žemaičių dailės muziejaus salėje susitiko su
vietinės spaudos atstovais, muziejaus darbuotojais ir neabejingais
savo krašto istorijai plungiškiais. Savivaldybės
paminklotvarkininkė Vitalina Šidlauskienė netgi pakvietė į
susitikimą kaimų seniūnus, kad jie būtų tinkamai informuoti
apie ekspediciją ir visokeriopai talkintų jos dalyviams.
Kaip
pripažino ekspedicijos vadovas Virginijus Jocys, Lietuvos valsčių
serijos knygos vieninteliai leidyklos Versmė leidiniai.
Tai, kaip rašoma leidyklos lankstinuke, yra unikalus istorijos ir
kultūros enciklopedinio pobūdžio leidinys, apimantis Lietuvos
miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių istorinę raidą nuo
seniausių laikų iki šių dienų pačiais įvairiausiais požiūriais
nuo kraštovaizdžio raidos iki vietinės valdžios funkcionavimo.
Serijos
leidėjai pasiryžę nepalikti neaprašyto nė vieno valsčiaus, nė
vieno kaimo. Savo darbą jie lygina su korio lipdymu, taip, kad
korys akis po akies užklotų visą Lietuvą. Administracinio
suskirstymo pagrindu pasirinktas 1923 metų surašymas ir to meto
valsčių ribos. Monografija apie Plungę bus skirta net trims
jubiliejams: Lietuvos tūkstantmečiui (2009 m.), Mindaugo karūnavimo
750 metų jubiliejui ir lietuviškojo žodžio atgavimo šimtmečiui.
Klaipėdos
universiteto profesorius gamtininkas Algimantas Olšauskas ne tik
ketina pats aprašyti natūralią Plungės valsčiaus kraštovaizdžio
augaliją, bet jis vadovaus ir ketvertui doktorantų, kurie renka
duomenis konkretesnėms temoms. Klaipėdos universiteto doktorantas
geografas Vitalijus Juška ketina patyrinėti Plungės apylinkių
kraštovaizdžio žaizdas, patirtas dėl žmogaus veiklos. Daktaras
Petras Grecevičius rašys apie Plungės valsčiaus reprezentacinio
kraštovaizdžio karkasą. Vyriausias amžiumi ekspedicijos dalyvis
Juozas Šimkus ketina nušviesti Plungės kultūrinį gyvenimą
tarpukario metais.
Genovaitė
Žukauskienė iš Šiaulių Aušros muziejaus domisi elektros,
radijo ir visokios kitokios technikos raida XX amžiaus pirmojoje
pusėje. Audronei Kiršinaitei ši ekspedicija aštunta.Ji renka medžiagą
apie marinimo ir laidojimo papročius. Vytauto Didžiojo
universiteto doktorantė Veronika Lileikienė ketina rašyti apie
Plungės Lurdą. Kalbininkas Juozas Pabrėža iš Šiaulių
universiteto su savo studentais renka kalbinę medžiagą Plungės
apylinkėse.
Iš gero
pusšimčio numatomų monografijos autorių nemažai žinomų plungiškių.
Eleonoros Ravickienės paprašyta parašyti apie Plungės parko
legendas. apie Plungės dvarą nuo pat XVI amžiaus rašys ir Žemaičių
dailės muziejaus darbuotoja Klaipėdos universiteto doktorantė
Jolanta Skurdauskienė. Povilas Grigola pateiks straipsnį apie
knygnešius. Zita Paulauskaitė rašys apie Plungės kapucinus ir
pokario rezistenciją. Jakovas Bunka užsiprašė vietos medžiagai
apie prieškario Plungės žydus.
Tai bus,
ko gero, storiausia knyga apie Plungę ne tik iš jau išėjusių,
bet ir iš tų, kurios kada nors išeis. Šita Plungės
biblija bus daugiau kaip tūkstančio puslapių apimties. Kad
knygų leidimas kainuoja ne mažiau negu namų statyba, rodo
monografijos sąmata apie 106 tūkstančiai litų. Leidyklos
redaktoriai tikisi iki kitų metų balandžio mėnesio suredaguoti
tekstus, o dar po metų, po dviejų, jei pavyks surinkti lėšų,
knyga jau galės būti išleista. Leidėjai žada tūkstantį
egzempliorių maždaug po šimtą litų už vieną. Knyga gali būti
pardavinėjama ir pigiau, jei plungiškiai dosniau finansiškai
parems jos leidimą.
Enciklopedijos
dalyviai keliauja per trobas, ypač stengiasi prakalbinti senesnius
žmones ir prašo prisirišti šunis, nes jau pirmąją dieną kai
kurioms studentėms teko gelbėti blauzdas.
|