lankymasis šioje svetainėje

 


Ekspedicijos dalyviai prašo... pririšti šunis

Danius Zalieckas

Žemaitis, 2003 08 07

Leidykla „Versmė“, leidžianti Lietuvos tūkstantmečiui skirtą monografijų „Lietuvos valsčiai“ seriją, ketina išleisti knygą apie Plungės valsčių. Šiomis dienomis leidykla surengė mokslinę ekspediciją, kurios dalyviai dešimt dienų šukuos Plungę ir jos apylinkes, ieškodami medžiagos savo studijoms.

Antradienį leidyklos „Versmė“ darbuotojai, ekspedicijos vadovai ir dalyviai Plungės Žemaičių dailės muziejaus salėje susitiko su vietinės spaudos atstovais, muziejaus darbuotojais ir neabejingais savo krašto istorijai plungiškiais. Savivaldybės paminklotvarkininkė Vitalina Šidlauskienė netgi pakvietė į susitikimą kaimų seniūnus, kad jie būtų tinkamai informuoti apie ekspediciją ir visokeriopai talkintų jos dalyviams.

Kaip pripažino ekspedicijos vadovas Virginijus Jocys, „Lietuvos valsčių“ serijos knygos – vieninteliai leidyklos „Versmė“ leidiniai. Tai, kaip rašoma leidyklos lankstinuke, yra unikalus istorijos ir kultūros enciklopedinio pobūdžio leidinys, apimantis Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų pačiais įvairiausiais požiūriais nuo kraštovaizdžio raidos iki vietinės valdžios funkcionavimo.

Serijos leidėjai pasiryžę nepalikti neaprašyto nė vieno valsčiaus, nė vieno kaimo. Savo darbą jie lygina su korio lipdymu, taip, kad korys akis po akies užklotų visą Lietuvą. Administracinio suskirstymo pagrindu pasirinktas 1923 metų surašymas ir to meto valsčių ribos. Monografija apie Plungę bus skirta net trims jubiliejams: Lietuvos tūkstantmečiui (2009 m.), Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui ir lietuviškojo žodžio atgavimo šimtmečiui.

Klaipėdos universiteto profesorius gamtininkas Algimantas Olšauskas ne tik ketina pats aprašyti natūralią Plungės valsčiaus kraštovaizdžio augaliją, bet jis vadovaus ir ketvertui doktorantų, kurie renka duomenis konkretesnėms temoms. Klaipėdos universiteto doktorantas geografas Vitalijus Juška ketina patyrinėti Plungės apylinkių kraštovaizdžio žaizdas, patirtas dėl žmogaus veiklos. Daktaras Petras Grecevičius rašys apie Plungės valsčiaus reprezentacinio kraštovaizdžio karkasą. Vyriausias amžiumi ekspedicijos dalyvis Juozas Šimkus ketina nušviesti Plungės kultūrinį gyvenimą tarpukario metais.

Genovaitė Žukauskienė iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus domisi elektros, radijo ir visokios kitokios technikos raida XX amžiaus pirmojoje pusėje. Audronei Kiršinaitei ši ekspedicija aštunta.Ji renka medžiagą apie marinimo ir laidojimo papročius. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Veronika Lileikienė ketina rašyti apie Plungės Lurdą. Kalbininkas Juozas Pabrėža iš Šiaulių universiteto su savo studentais renka kalbinę medžiagą Plungės apylinkėse.

Iš gero pusšimčio numatomų monografijos autorių nemažai žinomų plungiškių. Eleonoros Ravickienės paprašyta parašyti apie Plungės parko legendas. apie Plungės dvarą nuo pat XVI amžiaus rašys ir Žemaičių dailės muziejaus darbuotoja Klaipėdos universiteto doktorantė Jolanta Skurdauskienė. Povilas Grigola pateiks straipsnį apie knygnešius. Zita Paulauskaitė rašys apie Plungės kapucinus ir pokario rezistenciją. Jakovas Bunka užsiprašė vietos medžiagai apie prieškario Plungės žydus.

Tai bus, ko gero, storiausia knyga apie Plungę ne tik iš jau išėjusių, bet ir iš tų, kurios kada nors išeis. Šita Plungės „biblija“ bus daugiau kaip tūkstančio puslapių apimties. Kad knygų leidimas kainuoja ne mažiau negu namų statyba, rodo monografijos sąmata – apie 106 tūkstančiai litų. Leidyklos redaktoriai tikisi iki kitų metų balandžio mėnesio suredaguoti tekstus, o dar po metų, po dviejų, jei pavyks surinkti lėšų, knyga jau galės būti išleista. Leidėjai žada tūkstantį egzempliorių maždaug po šimtą litų už vieną. Knyga gali būti pardavinėjama ir pigiau, jei plungiškiai dosniau finansiškai parems jos leidimą.

Enciklopedijos dalyviai keliauja per trobas, ypač stengiasi prakalbinti senesnius žmones ir prašo prisirišti šunis, nes jau pirmąją dieną kai kurioms studentėms teko gelbėti blauzdas.

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt