Žeimelis turės antologiją

Kitais metais „Versmės“ leidykla ketina išleisti Aloyzo Bėčiaus sudarytą Žeimelio (Pakruojo rajonas) monografiją. „Žeimelio“ monografijos autoriai – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, archeologai, folklorininkai. Monografijos pagrindą sudaro žymaus paslaptingai žuvusio žeimeliškio Juozo Šliavo surinkta medžiaga.

Unikalus leidinys

Vilniuje gyvenantis Aloyzas Bėčius monografiją „Žeimelis“ rengia antrus metus. Paklaustas, kodėl ėmėsi šio titaniško darbo, atsako, jog yra kilęs iš šio krašto, be to, turėjęs gero bičiulio Juozo Šliavo jam patikėtų rankraščių.

„Parodžiau leidėjui rankraščius – mokytojo, kraštotyrininko J. Šliavo palikimą. Leidėjas pasižiūrėjo ir sukirtome rankas. Monografijai tekstus parašė daugiau nei penkiasdešimt autorių, bet daugiausia medžiagų bus amžiną atilsį J. Šliavo“, – sako A. Bėčius.

Knyga jau beveik parengta spaudai. Šią vasarą, ilsėdamasis Mažučiuose (Pakruojo rajonas), jos sudarytojas A. Bėčius atrenka paskutines nuotraukas, daro korektūras.

„Žeimelis“ bus fundamentali ir unikali knyga, nes pirmą kartą monografijoje spausdinama mitologinė medžiaga, surinkta Žeimelio apylinkėse.

Monografijoje be mitologijos bus dar penki skyriai – Gamta, Istorija, Etninė kultūra, Kalba, Iškilieji Žeimelio apylinkių žmonės.

Anot A. Bėčiaus, monografijoje įdomus skyrius apie Žeimelio bažnyčias.

„Žeimelyje – keturios bažnyčios, keturios konfesijos: katalikai, liuteronai, sentikiai ir žydai. Retas atvejis mažame miestelyje. Ir apie kiekvieną tekstų rašė tų tikėjimų žmonės. Tai taip unikalu“, – sako A. Bėčius.

Didelės apimties knygoje bus apie 500 nespalvotų ir spalvotų iliustracijų. Tai nuotraukos, žemėlapiai ir dokumentų faksimilės.

Turėjo rankraščių kopijų

Monografijoje bus nemažai dėmesio skiriama paslaptingai žuvusiam Žeimelio mylėtojui J. Šliavui.

„Po J. Šliavo mirties Šiaulių saugumiečiai atvažiavo tik apie pietus. Vilniaus delegacija, kurioje buvo žymių specialistų, jau buvo išvykusi. Jie išsivežė rankraščius. Saugumiečiai surado tik laiškus. Į Vilnių išvežti rankraščiai yra Mokslų akademijos Rankraščių skyriuje ir taip išsaugoti“, – prisimena A. Bėčius.

Po J. Šliavo mirties praėjus dvidešimčiai metų, A. Bėčius kraštotyrininko surinktą medžiagą nusprendė skelbti.

„J. Šliavo rankraščiai būdavo redaguojami ir spausdinami keturiais egzemplioriais. Vienas keliaudavo į Vilniaus universiteto mokslinę biblioteką, antrasis – į Rygos universiteto mokslinę biblioteką. Trečiasis likdavo Žeimelio kraštotyros muziejuje. Kur ketvirtasis. Ketvirtasis buvo pas mane“, – sako knygos sudarytojas.

A. Bėčius nuo penktos klasės bičiuliavosi su J. Šliavu, todėl pastarasis patikėjo rankraščius. Sovietiniais laikais rankraščiai galėjo būti sunaikinti. Ypač surinktoji mitologija – lietuvių priešistorė ir tautinio pasididžiavimo simboliai.

„Kas atsitiko su J. Šliavo laiškais? Saugumui atiteko laiškų skuteliai. Laiškai buvo atkurti. Ir jie vėl yra pas mane. Saugumiečiai neįžiūrėjo paslėptų ženklų“, – Džiaugiasi A. Bėčius.

Reikalinga parama

Anot A. Bėčiaus, monografijos „Žeimelis“ leidimas – nuostolingas dalykas. Knygos sąmata – beveik šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų. Tad jos leidimui ieškomi neatlygintinos paramos teikėjai. Aukotojai bus įrašomi knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose.

Finansinę paramą knygai galima pervesti į VšĮ „Versmės“ leidyklos, įmonės kodas 2273263, atsiskaitomąją sąskaitą LT027290000005467101 AB „Parex“ banke, banko kodas 72900, nurodant: Parama „Versmės“ leidyklos knygai „Žeimelis“

Atgal

Viršun