Ko nepasakiau Alantos bendruomenės prieškalėdinėje šventėje

Alantos miestelio aikštėje priešais Baltąją Gulbę advento viduryje ant kalėdinės eglės sužėrėjo žiemos žibutės, seniūnijos salikėje susėdo neabejingi alantiškiai. Mariaus Degsnio saksofonas ir sakralinės muzikos ansamblis nuteikė pamąstymams apie nuveiktus gražius darbus, kuriuos priminė šios vakaronės vadovai. Ar tokią iškilmingą, tarsi atlaidų nuotaiką galėjo sugadinti koks Pilypas iš kanapių? O privalėjo pašokti ir sušukti: šįmet visas Alantos kraštas patyrė didelį praradimą, nes daugelis tik iš nuogirdų tegirdėjo: jau 2015 metais kiekvieno alantiškio namus turi pasiekti išsami, turininga knyga – monografija "ALANTA", taip pat ta proga kuriamas Alantos herbas. Deja, vilties žiburėlis vis labiau blanksta, nes netikėtai ankstyvą rytą sustojusi širdis nebepažadino šio kapitalinio veikalo vyriausiojo redaktoriaus Alfredo Dominausko...

O buvo jau padarytas milžiniškas darbas: sukaupta didžioji dalis monografijos straipsnių, nuotraukų, istorinių dokumentų, panaudota atnaujinta anksčiau išleistos knygos „Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos“ medžiaga. Dauguma jų jau perduota knygą rengiančiai „Versmės“ leidyklai".

Dėl netekties nieko neapkaltinsi. Bet Alfredas buvo jautrus inteligentiškas žmogus ir labai išgyveno, kai vargiai galima buvo išprašyti straipsnį, kai pašnekovas priimdavo tik tarpduryje, kai knygai išleisti reikėjo tartis dėl paramos. Net tų dviejų procentų pravedimui buvo paruošti specialūs blankai, bet neatsirado nei vienos įstaigos, nei vieno piliečio, norinčio paskirti keletą valdiškų litų. Vis svarbesni savo įstaigos interesai... Tik Alantos TVM surado galimybę nedidelę paramą suteikti.

O tikri savo krašto mylėtojai negailėjo nei laiko, nei pastangų kaupti ir užrašyti atsiminimus, pasakojimus. Mokytojas Antanas Jakučionis, Henrikas Jatautis, Aleksejus Semionovas, Jonas ir Algimantas Satkūnai, Libertas Klimka, Irena Bražėnaitė, Alvira Žvinienė, Rytas Tamašauskas,Vitalija Miškinienė, Albertas Lamauskas, Alantos lokalinių tyrimų ekspedicijos dalyviai, dar keletas kitų pateikė vertingos medžiagos, kurią spaudai paruošė Alfredas Dominauskas. Ji yra pateikta „Versmei“, dalis tebeguli vyr. redaktoriaus asmeniniame kompiuteryje. 

Deja, buvo abejingų arba manančių, kad dirbame už atlyginimą... Leidykla tik ekspedicijos dalyvius kukliai parėmė, nors Alantoje jie net pavalgyti negavo kur...

Kai didžiuliai darbai jau padaryti, reikia juos užbaigti. Reikia surasti naują monografijos vyr. redaktorių, kuris sugebėtų gerai dirbti kompiuteriu, gyventų Vilniuje, nes nuolat reikia palaikyti ryšį su leidykla. Aš pats tokių galimybių neturiu. Namuose ir toliau atliksiu visus reikalingus darbus. O jų bus labai daug, ypač pradėjus knygą maketuoti.

Apie susidariusią situaciją informavau seniūną Aidoną Užubalį, merą Stasį Žvinį. Tikimės, kad jie kartu su leidykla padės pastangų, kad problemos būtų išspręstos. Negalime abejingai numoti ranka ir viską palikti užmarščiai. Neužrašyta atmintis apie nuveiktus gražius žmonių darbus, sukurtas kultūrines, materialines vertybes išsitrina iš atminties ir tuo pačiu skurdinama krašto istorija.

▲2015 02 10

Atgal

Viršun