„Lietuvos valsčių“ monografijos ugdymo procese

Laiko karuselė nepaliaujamai skrieja, sukasi... Jos nešami ir rodos buvę čia pat didingo Lietuvos tūkstantmečio renginiai jau grimzta į praeitį... Tad kas šiandien išlieka, kas turi neįkainojamą vertę? Šiuo straipsniu norėčiau apžvelgti ,,Versmės“ leidyklos serijos ,,Lietuvos valsčiai“ leidinių panaudojimą mūsų Rokiško “Romuvos” gimnazijos bibliotekoje, ugdymo procese.

Gyvoji etninė tradicija yra visa paveldėjusi iš praeities – darbštumą, sąžiningumą, tvarkingumą, dvasingumą, duoto žodžio laikymąsi, užuojautą, pagalbą, pagarbą tėvams, artimiesiems, suaugusiems, kalbai, papročiams, valstybei... Tačiau modernusis žmogus šiandien daug į ką žvelgia kritiškai, o dvasines vertybės dažnai miršta, pamina. Etnologija, kraštotyra dažnai nepelnytai laikomos nevertu dėmesio reiškiniu, atgyvenusiu dalyku, tačiau mūsų gimnazijoje daug informacijos, sukauptos minėtosios leidyklos solidžiose monografijose, panaudojame kasdieninėje veikloje. Džiaugiuosi, kad ,,Versmės“ leidykla mūsų gimnazijos bibliotekai padovanojo visą jau išleistų leidinių seriją ir savo pažadą toliau tęsi, nežiūrint nelengvos ekonominės padėties, toliau dovanoja naujai išleidžiamas monografijas.

Nedrįstu analizuoti šios serijos leidinių apie gimtojo Rokiškio krašto valsčius: ,,Obeliai. Kriaunos“, „Žiobiškis“ ir kalbėti apie jų panaudojimą, mieliau norėčiau pakeliauti po kitus, mums mažiau žinomus, Lietuvos regionus. Tad leidžiuosi į kelionę...

Bibliotekos kiekvienais metais tradiciškai pažymi Knygnešio arba Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Džiugu, kad ,,Lietuvos valsčių“ serijoje gausu informacijos apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešius, daraktorius, kruopščiai surinkta informacija apie Lietuvos mokyklas, o kiekvienais metais išleidžiamos vis naujos monografijos papildo bibliotekos fondus informacija iš skirtingų Lietuvos regionų.

Kiekvieną dieną skaitytojams iškyla naujų klausimų, jie savo turiniu kaskart įdomesni, savitesni. Ir nepaprastai gera, kai valsčių serijoje randi atsakymus į juos, išsamią informaciją.

Sklaidau monografijos „Kvėdarna“ puslapius... Šalia turimos bibliotekos fonduose informacijos apie Steponą Darių ir Stasį Girėną, naujų faktų atskleidžia šios knygos Stepono Gečo straipsnis ,,Stepono Dariaus nuopelnai Lietuvos sportui.“

Monografijos „Laukuva“ I tome randame informatyvų Elvyros Straševičienės straipsnį „Nešiojame klumpes“. Jis įdomus ir gimnazistams, kurie mokosi ekonomikos pagrindų, rengia verslo projektus. Kaupiant informaciją apie amatus, kiekvieno Lietuvos krašto leidiniuose surandu kažką savito. Netradicinis Juozo Petrulio straipsnis ,,Puodų gamyba senovėje“, išspausdintas knygoje ,,Lygumai. Stačiūnai“. Jis taip pat įdomus, besidomintiems amatais gimnazistams.

Aktualus pasirodė ir Kazimiero Kėdaičio – Kėdavičiaus straipsnis ,,Vaikų ir piemenų bausmės“ tame pačiame monografijos „Laukuva“ I tome. Šiandieniniai vaikai dažnai tesiekia žinoti tik savo teises, o pareigos užmirštamos, ką jau bekalbėti apie bausmes.

Viena pirmųjų, dar kuklesnė, mažesnio formato žemaičių krašto serijos monografija „Plateliai“ patraukli savo regiono ypatumais nuspalvintu tautosakos skyriumi yra labai reikalinga moksleiviams analizuojant Lietuvos regionų dainas. Tai didelis autorių Povilo Krikščiūno ir Aušros Žičkienės, parengusių tautosakos tekstus, darbas.

Ugdymo procese nesvetimas reiškinys egzodo literatūra. Literatūros mokslo lobynus papildo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės straipsnis „Stasys Santvaras. Laiškai bendraminčiams“ ir Dainos Kazlauskienės straipsnis „Stasys Santvaras grįžo namo...“ Taip populiarinamas poeto, dramaturgo Stasio Santvaro literatūrinis palikimas. Kai šiandien mūsų gyvenimuose susipynę vertybės, negaliu nepaminėti straipsnio autorės Aldonos Ruseckaitės minties: ,,Pats Santvaras mokėjo džiaugtis kitų rašytojų knygomis, premijomis, negailėdavo gerų žodžių, pagyrimo ar reikalui esant, užuojautos. Daugybė žmonių gerbė jį ir mylėjo.“ Belieka visiems mums palinkėti būti tokiais...

Gimnazistams, besidomintiems zoologijos klausimais, įdomūs gamtininko, iš televizijos laidų gerai visiems pažįstamo gyvosios gamtos populiarintojo profesoriaus Ričardo Kazlausko straipsniai „Seredžiaus apylinkių drugiai“, „Seredžiaus ir jo apylinkių paukščiai, stebėti 2002 metais“ monografijoje „ Seredžius.“

Pamenu, kaip teko ieškoti informacijos apie šv. Florijoną. Monografijoje ,,Raguva“ į šį klausimą atsako Petro Juknevičiaus ir Stepono Deveikio straipsnis „Raguvos simbolis – šv. Florijonas“. Raguvos valsčiaus įžymūs žmonės žinomi visai Lietuvai. Negaliu nepaminėti jiems skirtų informatyvių Živilės Baltušnikaitės straipsnių ,,Bronius Krivickas – poetas ir karys“, „Aktorė Eugenija Šulgaitė – Karkienė.“

Yra dalykų, kurie atmintyje išlieka visą gyvenimą. Studijuojant Vilniaus universitete bibliotekininkystę – bibliografiją, buvo diegiama mintis, kad yra leidinių, kurie turi amžinąją vertę. Tai buvo sakoma apie brolių Antano ir Jono Juškų – lietuvių liaudies dainų rinkėjų ir leidėjų dainynus. Žinoma, tokius lobius turi ne kiekviena biblioteka. Atėjus man dirbti į Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos biblioteką, tokių leidinių bibliotekoje neturėjome, bet liaudies išmintis byloja: „ Ko labai trokšti – visuomet išsipildo...“ Taip įvyko ir šį kartą. Dirbusi šioje gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Firienė gimnazijos bibliotekai padovanojo nemažai leidinių. Knygų stirtoje šalia kitų vertingų leidinių buvo ir solidūs Antano ir Jono Juškų lietuvių liaudies dainynai.

Sklaidau monografijos „Veliuona“ puslapius. Surandu vertingos ir įdomios informacijos, kuri papildo jau turimą. Tai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus Arūno Sniečkaus straipsnis „Sugrįžimas praeitin“ (Apie brolių Antano ir jono Juškų palaikų perlaidojimą). Analizuoju informaciją. Turiu ką naujo papasakoti gimnazistams.

Bibliotekinėje veikloje būna situacijų, kuomet gimnazistams nebeužtenka etnografijos mokslo leidinių, ypač šiais mokslo metais, kai lėšų iš valstybės biudžeto fondui papildyti negavome nė cento. Belieka negausios gimnazijos ir rėmėjų lėšos. Jaučiame leidinių stygių. Štai čia labai ir pasitarnauja „Versmės“ leidyklos serijos „Lietuvos valsčiai“ knygų skyriai „Etninė kultūra“. Ne kartą gimnazistai pasinaudojo leidiniu „Širvintos“, jo įdomiu Laimutės Bikulčienės straipsniu „Kaip nuspėjamas lietus“, o monografijoje „Gelvonai“ tos pačios autorės straipsniu „Apie duoną“. O monografijos „Tauragnai” skyrių „Tautosaka“ su mokiniais naudojame kiekvienais mokslo metais, čia skelbiami straipsniai nepraranda aktualumo, joje gausu mįslių, minklių, patarlių, priežodžių, šmaikštavimų, erzinimų, užkalbėjimų...

Ugdymo procese ugdytiniams nemažai kalbama apie sveiką mitybą, todėl referatams medžiagos gimnazistai ieško ne tik interneto portaluose, enciklopedijose, bet jos suranda ir „Lietuvos valsčių” monografijose. Ne kartą gimnazistams esu patarusi perskaityti Vacio Miliaus straipsnį „Mitybos tradicijos ir naujovės“ monografijoje „Musininkai. Kernavė. Čiobiškis“, kurioje randame ir Literatūros parodoms bei gimnazistų užklausoms panaudojame ir Filomenos Vaicekauskienės straipsnį apie prozininką, dramaturgą Igną Šeinių „Šeinius Musininkų padangėje“, ir Stasio Brasiūno straipsnį „Atsiminimai apie Igną Šeinių“.

Sklaidau dviejų tomų monografijos „Papilė“ puslapius... Vyresnioji rokiškėnų karta puikiai prisimena buvusį Rokiškio krašto muziejaus direktorių Stasį Daunį, o jaunesnieji bibliotekos lankytojai apie jį sužino iš Vidos Girininkienės šios monografijos straipsnio „Muziejininkas ir poetas Stasys Daunys.“ Literatūros parodoms puikiai tinkančios turiningos medžiagos apie istoriką, folkloristą, vertėją Simoną Daukantą randame monografijos „Papilė“ I tomo skyriuje „Įžymūs žmonės“. Ir dar vienas tiesiog paprastas praktinis, gal kiek netikėtas, pastebėjimas iš mano bibliotekinės patirties. Gimnazistams labai patinka bibliotekoje naudotis didelio formato ir sunkiomis knygomis... Tokios ir yra „ Versmės“ leidyklos monografijos.

Šiais, 2009–2010 mokslo metais Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekoje gimnazistams jau parengėme literatūros parodą „Apie akmenį...“ Joje eksponavome leidiniuose ,,Musininkai. Kernavė. Čiobiškis“, „Tauragnai“, „Lygumai. Stačiūnai“, „Laukuva“ 1 t., „Papilė“1 t. publikuotus straipsnius apie akmenis.

Šiame straipsnyje išsakiau tik nedidelę dalelę minčių. Nekėliau sau tikslo pateikti išsamios ataskaitos apie „Versmės“ leidyklos monografijas, bet jaučiau pareigą pasakyti, kad žmonių, puoselėjančių, populiarinančių Lietuvos nacionalines vertybes, darbai gyvena, o ne dūla lentynose. Gal kam pasirodys, kad siekiau išsakyti vien pagiriamuosius žodžius. Galiu užtikrinti, kad mano tikslas buvo tik trumpai apžvelgti leidinių panaudojimą mokinių ugdymo procese, todėl rašiau taip, kaip yra.

Šiandienos gyvenimas sparčiai kinta, dažnai nepelnytai nuvertinami svarbūs dvasios dalykai, tad pasiaukojančių niekada nebus per daug šiame kasdien vis labiau materialėjančiame pasaulyje. O taip norėtųsi, kad pasišventėliams nepritrūktų jėgų užfiksuoti ir knygose įamžinti kuo daugiau dar nenukeliavusių užmarštin mūsų šalies istorijos faktų, dvasios vertybių, o mums, mokytojams, – padėti jiems jas perduoti ateinančioms kartoms.

Atgal

Viršun