Pavasario sutiktuvės Dalgedų sodyboje

Tiesą sakant, į popietę vykusiems „Versmės“ leidyklos darbuotojams išvyka prasidėjo gerokai anksčiau – Aukštadvario regioninio parko ekologas Talvydas Špiliauskas supažindino su Verknės upės ištakomis Galaverknio kaime.

Į pačią Dalgedų sodybą prigužėjo daugybė svečių, dalyvavo net Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Bakšytė, Trakų rajono savivaldybės atstovai, Aukštadvario regioninio parko direkcijos darbuotojai, „Versmės“ leidyklos bendradarbiai, kaimo turizmo sodybų savininkai.

Sodybos branduolys – stipri moteriškosios giminės linija – sodybos savininkė Aldutė Dalgedienė, jos motina Ona Blažionienė ir duktė Miglė Šapogienė (nors nuo jų neką teatsilieka ir Aldutės vyras Kęstutis).

Dalyvius pasveikino ir renginį pristatė Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. rekreacijos vadybininkė Ema Stanulionienė. Ji taip pat vaizdžiai nusakė Aukštadvario regioninio parko specifiką – Lietuvos raudonosios knygos rūšių – ir augalijos, ir gyvūnijos – gausą, pristatydama fotografijų parodėlę „Aukštadvario regioninio parko žiedai“.

Teorinis susitikimo, pranešimų (ir praktinis – ragavimo) objektas buvo duona. Duonos kepimą tradiciniu būdu, senovinėje duonkepėje, pristatė sodybos šeimininkė A. Dalgedienė (nuo pat raugo maišymo, tešlos minkymo, kepalo formavimo, peržegnojimo, šovimo į duonkepę, galiausiai – duonelės ragavimo).

Liaudies kultūros centro darbuotoja Nijolė Marcinkevičienėskaitė pranešimą „Tradicinės kultūros elementai kaimo turizmo sodybose“, pabrėždama šio – Grendavės apylinkių – krašto dzūkiškas šaknis.

Audimo tradicijas atskleidė senoji audėja, A. Dalgedienės motina, Ona Blažonienė, o apie audimo tradiciją pasakojo vaikaitė M. Šapogienė. O. Blažionienė nuaudusi ne vieną Lietuvos himną, ne vieną lovatiesę, staltiesę, kilimą (etnografiniame kambaryje puikuojasi apklotas su dviem povelėm). Vėliau O. Blažionienė demonstravo verpimą rateliu, netgi kelis šokius guviai sušoko.

Per pertraukėles senovines dainas (įsimintiniausią iš jų – apie gervelą-povelą) dainavo Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir parko rekreacijos vadybininkė E. Stanulionienė. Renginio dalyvius linksmino ir Grendavės kaimo kapela „Žiburys“.

Popietės dalyvius sveikos gyvensenos, pasitelkdama vieną mums gerai žinomą augalą – kiaulpienę – mokė žolininkė iš Aukštadvario Jadvyga Sereikienė.

Kalba J. Pugačiauskas, šalia verpia O. Blažonienė

Vėliau žurnalistas, „Versmės“ leidyklos darbuotojas, monografijos „Jieznas. Stakliškės“ sudarytojas Juozas Pugačiauskas savo sudarytą vėžioniškio (Prienų raj.) pedagogo, kraštotyrininko, muziejininko Prano Juozapavičiaus (1917–1988) lokalinę monografiją „Dzindzakės žemei prabilus“. O ši knyga – unikali kraštotyros medžiaga, apimanti ir sodžiaus geografiją, gamtą, istoriją, buitį ir kultūrą, tradicijas ir papročius. J. Pugačiauskas, remdamasis pastarąja knyga bei kita etnografine medžiaga, pristatė ir duona susijusius archaiškus papročius bei tikėjimus.

Taip pat „Versmės“ leidyklos vadybininkė Živilė Driskiuvienė pristatė savo rengiamą monografiją „Onuškis“, išdalijo lankstinukus ir kraštiečius pakvietė į ekspediciją po Onuškio apylinkes š. m. birželio 7–16 d. (Norime priminti, kad ir kita „Versmės“ leidyklos ekspedicija, šiuo atveju po Aukštadvario apylinkes, rengiama š. m. rugpjūčio 2–11 d. Monografijos „Aukštadvaris“ sudarytoja – „Versmės“ leidyklos bendradarbė Ona Gaidamavičiūtė).

Popietės dalyviai buvo vaišinami ką tik iškepta duonele, duonos tešloje kepta aviena, kitais kaimiškais valgiais, beržų sula.

Vėliau buvo surengta išvyka į Žuklijų piliakalnį, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama su tyvuliuojančiu Vilkokšnio ežeru. Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius pristatė šio piliakalnio unikalumą. Iš tiesų Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje saugomas ir eksponuojamas sudėtingos formos Vilkokšnio ežero dubaklonis. Nuo jo atsiveria ne tik Vilkokšnio ežeras, bet ir tarp pakrančių miškelių pasislėpę Žydiškių, Panošiškių, Žuklijų, Tolkiškių, Grendavės, kiti kaimai.

Vilkokšnio ežeras

Renginį „vainikavo“ dalyvių išvyka į Žydkaimio kaime įkurtą apžvalgos bokštelį, nuo kurio atsiveria įspūdinga pelkių panorama. Žydkaimio pelkės dėl biotopo unikalumo yra įtrauktos į Europos Bendrijos saugomų teritorijų „NATURA 2000“ sąrašą. Būtent šios pelkės, pasak Aukštadvario regioninio parko ekologo T. Špiliausko, – nuolatinė pilkųjų gervių, Lietuvos raudonosios knygos paukščių, perimvietė. T. Špiliauskas popietės dalyvius taip pat supažindino su kitais jau parskridusiais apylinkių paukščiais (suopiais, kikiliais, geltonosiomis startomis, pempėmis). Visgi gaila, kad nepavyko pamatyti Blovieščiaus „kaltininko“ – parskridusio baltojo gandro.

Atgal

Viršun