Kiek truks juodasis bibliotekų laikotarpis?
Jūratė Mičiulienė
|
Lietuvos
žinios,
2009 06 18
|
|
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys |
Kai neseniai šalies viešosioms bibliotekoms iš 8,7 mln. litų
buvo nubraukti 7 mln. litų naujiems leidiniams įsigyti,
bibliotekininkų atstovai, puoselėję viltį gauti dar bent 3
papildomus milijonus, antradienį iš premjero kabineto išėjo
nieko nepešę.
"Šie metai šalies viešosioms bibliotekoms - tikras
juodasis laikotarpis, - sako Lietuvos bibliotekininkų draugijos
pirmininkas ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios
bibliotekos direktorius Petras Zurlys. - Nors šiemet Vilnius -
Europos kultūros sostinė, viešosios bibliotekos yra tamsos
citadelė. Atėję skaitytojai neras naujų knygų, šių metų
periodinių leidinių."
Neseniai Kultūros ministerija šokiravo skaitančią visuomenę
- visos Lietuvos viešosioms bibliotekoms 80 proc. sumažino
finansavimą. Iš planuotų 8,7 mln. nubraukus 7 mln. litų,
matematiškai žvelgiant, turėjo likti 1,7 mln. Tačiau per pirmąjį
šių metų ketvirtį bibliotekos jau buvo užsisakiusios ir įsigijusios
leidinių už 1,7 mln. litų, tad iki metų pabaigos apie jokius
naujus pirkinius jau negali būti nė kalbos.
Viltis žlugo
"Dar turėjome viltį Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio
proga gauti papildomus 3 mln. litų. Už juos būtume nupirkę
bent pačių geriausių tūkstantmečio leidinių. Deja, valstybei
tie 3 mln. litų pasirodė per didelė našta", - LŽ
pasakojo P.Zurlys.
Tiesa, vėliau, kai kilo triukšmas ir bibliotekininkų
atstovai keletą kartų susitiko su Kultūros ministerijos
valdininkais, buvo rasta papildomų 1,5 mln. litų. Tačiau tai ne
išeitis, nes šie pinigai iš dalies bus skirti skoloms dengti.
Sąrašas sudarytas
Apkarpius bibliotekų biudžetą itin keistai nuskambėjo kultūros
ministro Remigijaus Vilkaičio žodžiai: "Norėčiau sužinoti
pavadinimus knygų, be kurių Lietuva neišgyvens."
Bibliotekininkai, suprantama, sudarė tokį sąrašą ir įrašė
į jį apie šimtą knygų, kurias bibliotekos privalėtų turėti.
"Kasmet nupirkdavome apie 15 tūkst. naujų knygų - grožinės,
mokslinės, ekonominės literatūros. Šiemet įsigysime tik trečdalį
numatytų knygų, negalėsime prenumeruoti periodinių leidinių.
Bibliotekai tai labai skausminga, - vardijo priverstinius pokyčius
P.Zurlys. - Ryškus finansavimo sumažinimas labiausiai pakenkė
prenumeruojamiems leidiniams, o juk bibliotekose turi būti fondų
komplektavimo tęstinumas. Jei biblioteka komplektuojama su
"duobėmis", ji nebus patraukti. Pavyzdžiui, reikia
skaitytojui kelerių pastarųjų metų periodikos, o jos nėra. Be
abejo, žmogus eis į kitą biblioteką. Tačiau šiemet tokia
Lietuvoje gali būti tik viena - nacionalinė Martyno Mažvydo
biblioteka, nes visoms kitoms finansavimas labai sumažintas."
P.Zurlys prisipažino iš dalies pavydintis kaimynei
Baltarusijai, kurios prezidentas, norėdamas įamžinti save,
pastatė Minske vieną pažangiausių pasaulyje bibliotekų.
"Lietuvoje, deja, kiti prioritetai, Valdovų rūmų reikia
labiau", - sakė jis.
Kur kultūros lobistai?
Blogiausia, pašnekovo nuomone, kad kultūra neturi savo lobistų,
suinteresuotų jos klestėjimu. "Konkretiems projektams,
pavyzdžiui, Valdovų rūmams, atsiranda, o apskritai kultūrai -
ne. Matyt, dėl to, kad tai sritis, kuriai labiau reikia duoti, o
ne iš jos imti, - svarstė P.Zurlys. - Dar prieš rinkimus
politikai prisimena kultūrą, bet kai tik jie baigiasi, ši
sritis tiems žmonėms nustoja egzistuoti."
Į argumentus, kad esame neturtingi, tad ir kultūrai,
bibliotekoms negalime daug lėšų skirti, P.Zurlys siūlo pažvelgti
kitaip. "Per mažai investuojame į kultūrą, todėl ir
esame neturtingi. Atsainus požiūris į mokslą, švietimą, kultūrą
atsiliepia ilgai", - pabrėžė jis.
Duobės komplektuojant
Paklaustas, kas nutiks, jei nebus nupirkti šių metų
leidiniai, pašnekovas sakė: "Jei kitąmet finansavimas bus
sugrąžintas, tie pinigai bus skirti kitų metų knygoms, o šių
metų geriausi leidiniai taip ir liks nenupirkti. Prisiminkime,
kaip buvo nepriklausomybės pradžioje. Tada irgi dėl lėšų trūkumo
nepavyko sukomplektuoti dalies leidinių. Kai dabar prireikia
informacijos apie Sąjūdžio veiklą, nepriklausomybės pradžią,
iš rajonų tenka važiuoti į nacionalinę M.Mažvydo biblioteką,
nes ji šiaip ne taip gaudavo kiekvieną spaudos egzempliorių.
Dabar, kai minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis, situacija darosi
panaši."
P.Zurlys pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė, kodėl valdžia
nenori, kad bibliotekose išliktų rašytinių šaltinių apie
sunkmetį Lietuvoje. "Juk spauda geriausiai atskleidžia mūsų
dabartį. Jei nebus sukomplektuota spauda, ateityje nieko apie šią
krizę ir nesužinosime, neprisiminsime. Lietuvos vardo paminėjimo
tūkstantmečio proga tai "puiki dovanėlė"
skaitytojams. Po kurio laiko žmonės iš spaudos norės sužinoti,
kas vyko Lietuvoje minint jos vardo tūkstantmetį, bet tą metą
apibūdinančių leidinių neras", - aiškino jis.
P.Zurlys nesitiki, kad šiemet taip sumažintas finansavimas
kitąmet bus visiškai sugrąžintas, kad bibliotekos vėl gaus
tuos beveik 9 mln. litų. "O tai jau būtų kelias į
bibliotekų sunaikinimą. Jei valstybė pasirinko tokią politiką,
mes, be abejo, kiek galėsime, priešinsimės, - žadėjo jis. -
Tik nesuvokiu šio pasirinkimo - iš visų kultūros sričių
vienai jų finansavimas sumažintas net 80 procentų. Suprasčiau,
jei iš visų būtų atimta po milijoną, na, juk reikia veržtis
diržus. Bet kai tiek daug nubraukiama bibliotekoms... Man atrodo,
kad krizę išgyvenanti Kultūros ministerija pasirinko ne patį
tinkamiausią sprendimą. Keista, kodėl nebuvo derinta su
bibliotekininkystės specialistais, nepasidomėta, kaip apskritai
yra komplektuojami bibliotekų fondai. Taip pasielgti galima tik
nesuvokiant knygų kaupimo principų, fondų sudėties, jų
vientisumo."
Pasaulyje bibliotekų fondai formuojami įvairiai. Kai kur
darbuotojai eina į gatves ir klausia gyventojų, ko šie norėtų.
Taip nustatoma šiokia tokia paklausa. "Mūsų biblioteka -
viešoji, ne specializuota, turime tenkinti kiek galima platesnių
interesų skaitytojus. Tad formuodami savo fondus daugumą lėšų
skiriame leidiniams lietuvių kalba, dalį pinigų - prenumeratai,
dalį - knygoms užsienio kalba ir įvairioms laikmenoms įsigyti",
- pasakojo P.Zurlys.
Pašnekovui nesuprantama, kaip Kultūros ministerijos atstovai
galėjo iškelti versiją, kad knygų pirkimas naudingesnis
leidykloms, o ne skaitytojams. "Juk ir Vyriausybė papildomai
skyrė 2 mln. litų lietuviškų knygų leidybai, o ne
bibliotekoms. Todėl tokios kalbos rodo visišką nekompetentingumą.
Tik taip galiu komentuoti minėtą įtarimą", - teigė jis.
Kiek skaito?
Statistikos departamento duomenimis, pernai šalies
bibliotekose buvo registruota 744 tūkst. skaitytojų - kas
penktas šalies gyventojas. Ir jų kaskart daugėja. Pavyzdžiui,
estų spauda, remdamasi atliktais tyrimais ir apklausomis, daro išvadą,
kad šią tendenciją lemia finansų krizė. Daug kam knyga sunkmečiu
teikia nusiraminimą, galimybę savo problemas šiek tiek stumtelėti
į šalį. Ypač netekus darbo.
P.Zurlys mato ir kitų susidomėjimo leidiniais priežasčių:
"Knygos brangios, žmonės negali jų daug nusipirkti. Todėl
ateina į bibliotekas. Pas mus priėjimas prie žinių
nemokamas."
"Gelbėtojų" lentynos
Kai visuomenėje kilo triukšmas dėl tų bibliotekoms nubrauktų
milijonų, kultūros ministras priminė, kad visi galėtume
nereikalingas knygas iš namų atnešti į bibliotekas ir
pasidalyti su kitais. Be to, kasryt nuo nacionalinės M.Mažvydo
bibliotekos vis į kitą regioną išvyksta knygas vežantis
bibliobusas. Galima leidinių sunešti ir į jį. Gyventojai puolė
gelbėti bibliotekas, nes patikėjo, kad taip padės joms.
"Daugelis viešųjų bibliotekų dabar turi tokius
skaitytojų dovanotų knygų skyrelius. Žmonės noriai pradėjo
nešti senas knygas. Suprantama, ne pačias geriausias, - kalbėjo
P.Zurlys. - Tačiau politikų raginimas taip formuoti bibliotekų
fondus nėra gera išeitis. Ką turėsime po kelerių metų? Kažkokį
chaosą. Fondus komplektuoti ir formuoti privalo specialistai.
Nors daug kur pasaulyje yra skaitytojų atneštų knygų lentynų,
iš tokių atsitiktinai surinktų leidinių bibliotekų
nesuformuosi. Taip niekad nebuvo ir nebus."
Vis dėlto "gelbėtojų" lentynos yra geriau, negu išmesti
knygą į sąvartyną. "Panaši situacija ir leidyklose, -
priminė pašnekovas. - Jos labai norėtų atsikratyti neparduotų
likučių. Tačiau neatiduoda bibliotekoms, o veža perdirbti į
Grigiškių popieriaus fabriką, nes šiek tiek pinigų gauna už
makulatūrą. Jei pradės nuolat dovanoti bibliotekoms, valdžia
tik plos rankomis ir sakys: "Duokit ir toliau, mums nereikės
pinigų skirti." Kol nėra normalaus valstybės požiūrio į
viešųjų bibliotekų fondų formavimą, komplektavimą, problema
neišnyks."
Bibliotekininkų draugijos vadovo nuomone, nuo pat
nepriklausomybės atkūrimo visų biudžetinių įstaigų (ne tik
bibliotekų) bėdos kyla todėl, kad ši sritis valstybėje blogai
administruojama. "Man regis, taip yra dėl to, jog čia į
vadovaujamus postus ateina žmonės, kurie neturi nei vadybos, nei
administracinių gebėjimų. Noro netrūksta, bet jie nepasirengę
atlikti šio darbo, nors ir veržiasi ministrauti, būti
sekretoriais. Manau, prieš tapdamas kultūros ministru žmogus
pirmiausia turėtų bent porą mėnesių pagilinti savo žinias
kultūros darbuotojų tobulinimosi centre", - įsitikinęs P.Zurlys.
Latviai bibliotekų nenuskriaudė
Nors kaimynė Latvija išgyvena didesnę ekonomikos krizę, ten
viešosios bibliotekos šiemet nebuvo taip nuskriaustos kaip mūsiškės.
"Neseniai teko kalbėtis su kolegomis latviais. Jų situacija
kitokia, nes pinigus bibliotekoms skiria Kultūros fondas, o ne
Kultūros ministerija. Latvijoje lėšos bibliotekoms buvo sumažintos
labai menkai", - užsiminė P.Zurlys.
Pašnekovo nuomone, valstybės kontrolės siūlymas, kad Kultūros
ministerija turėtų likti tik kultūros politikos formuotoja ir
vykdytoja, o ne pinigų skirstytoja, yra sveikintinas.
"Pinigus gali paskirstyti ir buhalteriai", - įsitikinęs
pašnekovas.
Lincui pasisekė geriau
P.Zurlį stebina dviejų šių metų Europos kultūros sostinių
- Vilniaus ir Linco - pasirinkimas. "Austrai suremontavo
Linco žemių biblioteką. Tai jų investicija kultūros sostinės
metais. Pas mus einama kitu keliu - kultūros sostinės metais iš
bibliotekų atimta galimybė net nusipirkti naujų knygų", -
apgailestavo pašnekovas.
Ir dar - sostinės A.Mickevičiaus biblioteka niekaip neįstengia
baigti remontuoti savo kiemelio. O planai ir ketinimai labai gražūs.
"Norime sukurti kultūrinę-informacinę erdvę - čia galėtų
vykti su knyga susiję renginiai, mugės, naujų leidinių
pristatymai. Tai būtų puiki erdvė vilniečiams ir svečiams
leisti laisvalaikį, - dėstė P.Zurlys. - Beje, mūsų kiemelis
yra vienas didžiausių Vilniuje, didesnis net už Mokytojų namų
kiemą, kuris garsėja įvairiais renginiais. Tačiau jo remontui
baigti reikėtų 25 mln. litų. Šiemet gavome pusę milijono. Tad
suskaičiuokime: tik po 50 metų būsime taip susitvarkę kaip
Linco biblioteka dabar."
Ankstesniais metais į bibliotekai priklausančius buvusius
apleistus pastatus, kurie supa kiemelį, jau investuota apie 3
mln. litų. Šiemet už tą pusę milijono litų bus galima sudėti
langus. "Baigus remontą biblioteka gerokai prasiplėstų.
Dabar per dieną priimame apie tūkstantį lankytojų (iš viso
bibliotekoje registruota apie 25 tūkst. skaitytojų), bet praplėtę
savo patalpas galėtume aptarnauti daugiau", - pasakojo
bibliotekos vadovas.
A.Mickevičiaus biblioteka turi sukaupusi didelius fondus - net
apie 600 tūkst. leidinių. Neseniai daugiau kaip 4 tūkst. knygų
anglų kalba dovanojo vieno žuvusio žmogaus iš Pajiešmenės
artimieji - atidavė krūvas dėžių puikiausių grožinės
literatūros leidinių. "Tai unikali, per visą gyvenimą žmogaus
kaupta biblioteka. Badmečiu mums ji tikras lobis - knygų užsienio
kalba labai trūko", - sakė pašnekovas.
Bibliotekos vadovas visiškai nemano, kad internetas galėtų
nukonkuruoti knygą. "To intymaus bendravimo su knyga niekas
nepakeis. Be to, internete gali sužinoti naujienas, tačiau ištisai
leidinio neperskaitysi, - pridūrė jis. - O kai knygos yra
brangios ir nė kiek nepinga, bibliotekose lankytojų tik daugėja."
|