Rašome Antalieptės monografiją

Antalieptė – nedidelis miestelis vakarinėje Zarasų rajono dalyje, išsidėstęs Šventosios upės slėnyje. Demografiniai duomenys skelbia, kad 1897 m. čia buvo 631 gyventojas, 1923 m. – 581 (35 namai), 1940 m. – 798, 1959 m. – 836, 1970 m. – 636 gyv., 1984 m. – 657, 1989 m. – 421, 2001 m. – 359 gyventojai. Ryškus gyventojų mažėjimas 1970 m. pasidarė iškėlus vaikų namus ir panaikinus žemės ūkio technikumą, o ryškus mažėjimas po 1989 m. – dėl jaunimo migracijos į didmiesčius ir senųjų gyventojų mirtingumo.

Susisiekimas su Antalieptė gan patogus. Iki rajono centro Zarasų, per Vencavus, Gudelius – apie 30 km, iki Dusetų miestelio – 10 km, nuo plento Utena–Zarasai (buvusio trakto Varšuva–Peterburgas) – vos 8 km.

Iki 1950 m. Antalieptė buvo valsčiaus centras, 1958–1976 m. – miesto tipo gyvenvietė, vėliau – apylinkės ir seniūnijos centras su kultūros namais, buitinio aptarnavimo centru, poliklinika, ryšių skyriumi ir kita. 1865 m. įsteigta valdiška pradžios mokykla. 1924–1935 m. – progimnazija, 1948–2001 m. – vidurinė mokykla. Nuo 1920 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1958–1976 – žemės ūkio technikumas. 1922–1962 m. – vaikų namai (iškelti į Antazavę).

1959 m. pastatyta kalnų tipo hidroelektrinė, pietrytinėje dalyje užtvenkus Šventąją, susijungė 26 ežerai, vanduo užliejo 1911 ha plotą, susidarė nuostabaus gamtovaizdžio tvenkinys Antalieptės marios, su daugybe salų ir pusiasalių.

Antalieptė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų knygose. Čia apsigyveno vienuoliai basieji karmelitai, kuriuos vėliau ėmė globoti grafai Strutinskiai, 1732–1760 m. jiems pastatė baroko stiliaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią, mūrinius vienuolyno pastatus, įsteigė katalikų parapiją. Caro valdžia po 1831 m. sukilimo bažnyčią pavertė cerkve, parapiją panaikino, o vienuolyno pastatuose apgyvendino iš Rusijos atvežtas vienuoles pravoslaves. Bažnyčią tikintieji atgavo ir parapiją atkūrė 1918 m. gruodžio mėnesį.

Antalieptės šviesuoliai 1929 m. (sėdi iš kairės) – Petras Miškinis iš Janavos, Kazimieras Urbanas iš Zabičiūnų, Jonas Bertulis iš Mierkių, Antalieptės viršaitis Vilhelmas Skakauskas. Antroje eilėje (iš dešinės) – šaulių būrio vadas Stasys Viršinskas, Steponiškių apyl. seniūnas Balys Matulis, Juozas Puodžius iš Grybiškių, Šalinėnų apyl. seniūnas Antanas Būga, Jonas Mieželis iš Berniškių.

Galima didžiuotis, kad ne tik istoriniu bei kultūriniu paveldu buvo garsi Antalieptė, bet ir iškiliais žmonėmis: valsčiuje gimė ir augo politikas, visuomenės veikėjas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884–1953), visuomenės veikėjas, rašytojas prelatas Juozas Prunskis (1907–2003), pedagogas, visuomenės veikėjas dvasininkas Jonas Steponavičius (1880–1947), pedagogas, visuomenės veikėjas, Bialystoko dekanato dekanas Vilhelmas Švarcas (1837–1915), pedagogas, filosofijos mokslų daktaras kun. Juozapas Čepėnas (1880–1976), jo brolis istorikas, enciklopedistas, „Naujųjų laikų istorijos“ autorius Pranas Čepėnas (1899–1980), prelatas, Panevėžio vyskupijos kapitulos pirmininkas, Romos mišiolų ir liturginių knygų vertėjas į lietuvių kalbą Leopoldas Pratkelis (1912–1983), Lietuvos kariuomenės teismo pirmininkas generolas Vladas Mieželis (1894–1986), Lietuvos mokslų akademijos akademikas Vytautas Statulevičius (1929–2002), teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas Vytautas Zabiela (gim. 1930), buvęs žemės ir miškų ūkio ministras, agrarinių mokslų daktaras Edvardas Makelis (gim. 1954). Antalieptės kraštas išugdė karininkus Petrą Šeštakauską (1897–1980), lakūną Petrą Lapienį (1901–1984), Stasį Puodžių (1896–1943), Antaną Žemaitį (1896–1938). Iš 10-ies Antalieptės krašto Vyčio kryžiaus ordininkų – dvi narsios moterys – seserys Anelė (1894–1986) ir Kostancija (1903–1988) Juozėnaitės.

Vasario 16-osios šventė Antalieptėje 1921 m.

Mintis turėti monumentalų leidinį apie Antalieptę kilo 2003 m. matematikos mokslų daktarui antalieptėnui Henrikui Jasiūnui, besikalbat su leidyklos „Versmė“ vadovu Petru Jonušu. Ši 1994 m. Vilniuje įsteigta leidykla ėmėsi kilnaus ir patriotinio darbo – išleisti šimtatomę seriją monografijų, įamžinančių buvusių Lietuvos valsčių istorinę, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, iškilias asmenybes. Iki 2011 m. jau pasirodė monografijos apie 20 Lietuvos valsčių.

„Versmės“ leidykla 2004 m. liepos–rugpjūčio mėn. į Antalieptę organizavo kraštotyrinę ekspediciją (vadovas dr. H. Jasiūnas), tačiau nepavyko tinkamai sustyguoti autorių kolektyvo ir geras sumanymas liko neįgyvendintas. Tiesa, keletą ekspedicijos dalyvių darbų galima būtų išskirti. Geografė dr. Milda Lilija Zavadskaitė parengė mokslinį darbą „Antalieptės apylinkių žemės gelmių sandara ir paviršiaus reljefas“, Garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis – „Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas“, istorikas dr. Ričardas Čepas – „Antalieptės vidurinė mokykla 1924–1935 metais“, inžinierius hidroenergetikas Antanas Tautvydas (1925–2007) – „Antalieptės hidroelektrinė 1940–2000 metais“, ekonomistė dr. Danguolė Pociutė – „Antalieptės pieno perdirbimo bendrovė“, pedagogas Vincas Kibirkštis – apie žemės ūkio mokyklą, technikumą ir tarpmokyklinį gamybinio mokymo kombinatą, dr. Bronius Kvedaras (1934–2008) – kraštotyrinį darbą apie gimtinę, kuris jau po autoriaus mirties išleistas atskira knyga „Gimtieji Šalinėnai“ (2009). Daug medžiagos surinko šių eilučių autorius, 2004–2010 metais parengęs ir išleidęs trilogiją „Antalieptės kraštas“ (1660 p.), kurioje yra išspausdinti minėtų ekspedicijos dalyvių atlikti darbai.

Išleistos trilogijos pagrindu 2010 m. spalį buvo atnaujinta sutartis su „Versmės“ leidykla parengti monografiją „Antalieptė“, ją papildant trūkstama medžiaga, kuri aprėptų šias sritis: „Antalieptės apylinkių augalija“, „Upeliai ir ežerai“, „Piliakalniai, pilkapiai, senkapiai ir kapinės“, „Antalieptėnų dainos, padavimai, liaudies kūryba“ ir etninė kultūra. Šiuo metu šiems darbams ieškoma autorių.

Antalieptės šaulių susirinkimas 1935 m.

2010 m. spalio 31 d. Antalieptės mokyklos salėje vyko Antalieptės miestelio istorinė šventė ir trilogijos „Antalieptės kraštas“ pristatymas. Šventiniame renginyje apie būtinybę turėti monografiją kalbėjo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, iškilus žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Henrikas Jasiūnas, teisininkas Vytautas Zabiela, tautodailininkas Almantas Raščiauskas, Daugailių, Dusetų ir Užpalių bendruomenių atstovai. Buvo tikimasi sulaukti ir Zarasų rajono mero Arnoldo Abramavičiaus, su juo aptarti būsimos monografijos Antalieptės kraštui leidybą ir finansavimo klausimus, tačiau, gaila, susitikimas su juo neįvyko.

Rašydamas šią pažintinę publikaciją, eilinį kartą kreipiuosi į antalieptėnus, kur jie bebūtų, gimtose vietovėse ar didmiesčiuose, ir kviečiu prisidėti prie knygos rengimo, pateikiant trūkstamų faktų, pataisant esamas klaidas išleistoje trilogijoje „Antalieptės kraštas“, nes joje paskelbti straipsniai sudarys naujos monografijos pagrindą.

Paminklas 1943 07 06 kovoje su sovietų diversantais Janavos viensėdyje žuvusiems Lietuvos policininkams. Pastatytas ir pašventintas 2003 09 06.

Dalykinis bendravimas vyksta su Antalieptės bendruomenės vadovu doc. Jonu Puniu, bibliotekos vedėja Regina Kuliešiene, pedagogais Vincu Kibirkščiu, Danute Rubliauskiene ir kitais aktyviais šio krašto mylėtojais. Doc. J. Punio leidinys „Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir tolesnio vystymosi studija“ (2010) bei jo vykdomi projektai garsina Antalieptę, puošia ir gaivina jos kasdienybę, pritraukia daugiau turistų ir ekskursantų, kuriuos čia vilioja įvairūs istoriniai objektai. Tarp jų – kultūriniai istoriniai statiniai, barokinė bažnyčia (su rūsiu, kuriame palaidoti fundatoriai Strutinskiai), vaizdingos Antalieptės marių vietovės, Šavašos pažintinis takas, su ten inžinieriaus Algimanto Žilėno atrastu pagonybės laikų akmeniu, Vencavų ir Vasaknų dvarų kompleksai, Lūžų senkapiai, vaizdingi Gaidelių, Verslavų ir Zabičiūnų piliakalniai, didingas paminklas žuvusiems 1943 m. liepos mėn. policininkams ir eilė meniškų kryžių bei stogastulpių iškilių antalieptėnų sodybvietėse.

Žemiau pateikiamas leidyklos adresas bei kiti duomenys, kurių gali prireikti, norint prisidėti prie knygos „Antalieptė“ parengimo ir išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,
kodas 122732630,
Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,
telefonas ir faksas 8 52130623,
leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,
elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,
atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101
AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900.
Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Antalieptė“

Monografijos „Antalieptė“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas – Vytautas Indrašius. Tel.: 8615 63397, el. paštas: vitindra@gmail.com.
 

Atgal

Viršun