Žemaičių Kalvarijos istorija atguls į monografijos puslapius

„Versmės" leidykla nuo 1994-ųjų metų leidžia 100-tomę seriją monografijų, skirtų Lietuvos miestams ir miesteliams bei jų apylinkėms, atitinkančioms tarpukariu buvusius valsčius. Mūsų kraštiečiai džiūgauja: į sąrašą būsimų leidinių pateko ne tik monografija apie Plungę, pakartotinis leidimas apie buvusį Platelių valsčių, bet ir monografija apie Žemaičių Kalvariją. Šią savaitę Žemaičių Kalvarijoje prasidėjo lokalinė ekspedicija, kurios dalyviai renka žinias apie Žemaičių Kalvarijos apylinkių istoriją, gamtą, įžymius žmones, tautosaką ir kt. Visa surinkta informacija straipsniais bus sudėta monografijoje „Žemaičių Kalvarija".

Pirmadienį užsukę į Žemaičių Kalvarijos seniūniją atsidūrėme ekspedicijos pasiruošimo darbų įkarštyje. Į miestelį rinkosi ir ekspedicijai ruošėsi ne tik vietiniai entuziastai, bet ir žmonės iš visos Lietuvos. Dauguma jų - muziejininkai, etnografai, menotyrininkai, istorikai, bibliotekininkai, pedagogai, geologai ir kt. Kaip minėjo kai kurie ekspedicijos dalyviai, prisidėti prie monografijos „Žemaičių Kalvarija" kūrimo skatina ne tik profesiniai interesai, bet ir patriotiniai jausmai, noras surinkti informaciją apie vietovę, kur augo jų seneliai, tėvai ar jie patys.

Monografijos „Žemaičių Kalvarija" vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas yra Edmundas Mickūnas. Kažkada Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje istoriku dirbęs E. Mickūnas, šiuo metu, kaip pats sako, yra laisvas pilietis. Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, gyvenantis istorikas prisimena, kad idėja išleisti monografiją apie Žemaičių Kalvarijos valsčių gimė jam lankantis knygų mugėje, kur susitikta su pažįstamais žmonėmis ir apie tai užsiminta. „Tik dėl istorinio atsitiktinumo tapome valsčiumi", - prisiminęs Žemaičių Kalvarijos istoriją teigia E. Mickūnas. Pasirodo, Žemaičių Kalvarijos valsčius gyvavo visai neilgai - tik penkerius metus. 1923 metų Lietuvos pirmojo gyventojų surašymo duomenimis, Žemaičių Kalvarijos valsčius buvo palyginti nedidelis, net šiek tiek mažesnis nei dabartinė to paties pavadinimo seniūnija. Šiuo metu nemaža buvusio valsčiaus dalis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Tačiau šis istorijos faktas nėra lemiamas kuriant monografiją. Žemaičių Kalvarija juk turtinga savo istorija, kultūriniu ir religiniu palikimu, patraukliu kraštovaizdžiu, architektūra, įdomiais žmonėmis.

Liepos 26-rugpjūčio 4 dienomis vyksta monografijos autorių kompleksinė tiriamoji ekspedicija Žemaičių Kalvarijoje, buvusio valsčiaus apylinkėse. Ekspedicijai vadovauja E. Mickūnas. Būsimos monografijos apie Žemaičių Kalvariją redaktorius ne tik kuruos per ekspediciją vykstantį darbą, bet ir pats prisidės prie informacijos rinkimo. Pasak E. Mickūno, jis ketina domėtis žydu gelbėjimu Šarnelėje. Įdomu tai, kad šiame kaime buvo išgelbėta daugiau žydų šeimų, nei jų čia gyveno.

Kaip pastebėjo E. Mickūnas, į ekspediciją susirinko tik dalis žmonių, kurie ruoš medžiagą būsimai Žemaičių Kalvarijos monografijai. Be vietinių entuziastų, čia sutikome iš Vilniaus geologijos ir geografijos instituto atvykusią Aldoną Baubinienę, kuri gilinsis į gamtinę buvusio Žemaičių Kalvarijos valsčiaus pusę - rinks medžiagą apie vandenis. Šiaulių „Aušros" muziejaus darbuotoja, radiotechnikos inžinierė, kraštotyrininkė Genovaitė Žukauskienė domėsis ir ruoš straipsnius, rinks vaizdinę medžiagą technikos istorijos tema, apie amatus ir amatininkus. Benediktas Jankauskas iš Kaltinėnų monografijos kūrėjams pasisiūlė pagelbėti renkant informaciją apie buvusio Žemaičių Kalvarijos valsčiaus kraštovaizdį, dirvožemius ir ūkininkavimo ypatumus.

Dėmesys bus skiriamas ir Žemaičių Kalvarijos sakraliniams objektams ir dvasinio gyvenimo apraiškoms. Prie ekspedicijos dalyvių prisidėjęs Vytauto Didžiojo universiteto hab. dr. profesorius Alfonsas Motuzas gilinsis muzikologijos ir etnologijos tema. Profesorius, padedamas bendražygių, pasiryžęs apsilankyti ne tik Žemaičių Kalvarijoje, bet ir Barstyčiuose, Grūstėje, Sedoje, Alsėdžiuose, Šarnelėje, Gegrėnuose - visose buvusio valsčiaus apylinkėse, ir surinkti informaciją apie giesmes, giedamas per Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Panašų darbą A. Motuzas jau yra dirbęs prieš keliolika metų, netgi išleidęs knygą „Žemaičių Kalvarijos kalnai", parašęs keletą disertacijų šia tema, todėl šįkart surinktą informaciją bus įdomu palyginti su ankstesne. Bus aiškinamasi, ar giedamos tos pačios giesmės, kiek jos pakito, kodėl pakito, žadama užrašyti ir melodijas. Surinkta informacija pasitarnaus ne tik kaip straipsnis monografijai, bet galbūt ir taps pagrindu profesoriui išleisti dar vieną knygą apie Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią.

„Stengiamės suderinti įvairias temas, kviečiame įvairius žmones, kurie tik nori ir gali prisidėti prie monografijos kūrimo", - kalba E. Mickūnas. Darbų tik pradžia. Tikimasi, kad monografijos būsimų straipsnių autoriams pavyks sukaupti ne tik pasakojimus, kitą žodinę informaciją, bet ir istorijai pagrįsti taip svarbias nuotraukas, dokumentus. Dėl to ekspedicijos dalyvių laukia ne tik pokalbiai su žmonėmis, bet ir intensyvus darbas archyvuose, dokumentų fonduose.
Lietuvoje būta daugiau kaip 400 valsčių, jų vietoje įkurtų dabartinių seniūnijų yra apie 300. Pagal dabartinius „Versmės" leidyklos planus iki 2018 metų numatyta parengti ir išleisti per 40 serijos „Lietuvos valsčiai" monografijų. Kalvariškiai tikisi, kad „Žemaičių Kalvarijos" monografiją pasklaidyti bus galima anksčiau - 2014-aisiais.

Atgal

Viršun