„Versmės“ leidykla. IŠLEISTOS KNYGOS: Seredžius

lankymasis šioje svetainėje

Seredžius

9-oji serijos monografija: 81 autorius, 100 straipsnių, 1238 puslapiai, 1000 egzempliorių.
2003 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. liepos 15 d.

Rengėjai ir rėmėjai
Pratarmė
Turinys
Contents
Straipsnių autoriai
Asmenvardžių rodyklė

Kas į knygą nesudėta

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

lietuvos valstybės ir karaliaus mindaugo karūnavimo 750 metų sukakčiai 1253–2003

SEREDŽIAUS 710-OSIOMS METINĖMS 1293–2003

Seredžiaus apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Ant piliakalnio prie Pieštvės upelio buvo pastatyta pilis, turėjusi didelės reikšmės Lietuvos kovose su kryžiuočiais. 1293 m. liepos 25 d. Pieštvės pilis paminėta Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“. XV a. pradžioje Dubysos ir Nemuno santakoje galėjo stovėti ir Vokiečių ordino Dubysos pilis.

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Dubysos ir Nemuno santakoje susiformavo gyvenvietė, buvo pastatytos katalikų ir rutėnų (protestantų) bažnyčios. 1635 m. Mykolas Sapiega bažnyčiai suteikė fundaciją, kuria buvo įsteigta ir parapinė mokykla. Po 1829 m. kovo 19 d. Nemuno potvynio, nušlavusio senąjį Seredžių, gyventojai ėmė kurtis toliau nuo upės aukštesnėse vietose. XIX a. viduryje Kletas Burba Belvederyje įkūrė reprezentacinį dvarą, kuriame buvo biblioteka, archyvas, vyko kultūros renginiai. XIX a. antrojoje pusėje Seredžius buvo valsčiaus centras, nuo 1877 m. veikė vandens matavimo stotis, nuo 1889 m. – vaistinė, 1907 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1957 m. pradėta statyti Klausučių gyvenvietė.

Šiuo metu Seredžius yra seniūnijos centras.

Ši, 9-oji, „Lietuvos valsčių“ serijos monografija yra pirmasis bandymas apžvelgti Seredžiaus apylinkių istoriją nuo seniausių laikų. Joje pirmą kartą skelbiami mokslo darbai, aprobuoti serijos Mokslo darbų komisijos, pateikiama originali medžiaga apie Seredžiaus romus, gausu nuotraukų, piešinių.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausioji redaktorė
Vida Girininkienė

Sudarytojai
Vida Girininkienė, Margarita Baršauskienė, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai
Petras Jonušas, Povilas Krikščiūnas, Vacys Milius, Kazys Morkūnas, Daiva Vyčinienė

Kalbos redaktorius
Albinas Masaitis

Korektorė
Rasa Kašėtienė

Dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas (gamta), dr. Artūras Judžentis (kalba), prof. habil. dr. Vytautas Kubilius (kultūrologija), prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (etnologija, komisijos pirmininkė), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), akad. Antanas Tyla (istorija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija)

Užsakovas
Jurbarko rajono savivaldybės Seredžiaus seniūnija

Rėmėjai
Petras Jonušas, UAB „Magnolija“, VĮ „Lietuvos paštas“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Joseph Ambrozaitis ir Gertrude Ambrozaitis

Knyga išleista 2003 07 04

Pratarmė

Nuostabi panemunė – graži ir žiemą, ir vasarą. Važiuojantįjį keliu nuo Vilkijos iki pat Jurbarko lydi gražuolis Nemunas čia priartėdamas, čia šiek tiek nutoldamas, tačiau vis toks pat platus ir didingas, kad nė akių nuo jo atplėšt negali. Palei Nemuną, dešiniajame ir kairiajame krantuose, sutūpę didesni ar mažesni kaimai ir miesteliai, visi savaip gražūs ir vaizdingi. Daugelyje panemunės vietų prie Nemuno stovėjo pilys, XIII–XIV amžiuje vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais, ne kartą sprendusios jaunos Lietuvos valstybės likimą. Didi ir garbinga praeitis, graži, ne vieno poeto apdainuota gamta – tai, ko reikia praeities tyrėjui. Ir viskas vienoje vietoje. Bet istorikui – tai kampelis, pilnas netikėtumų, mįslių ir atradimų. Ir viena monografija, aišku, visų taškų nesudėsi.

„Versmės“ leidykla, 2000-aisiais metais pradėjusi rengti knygą „Veliuona“, buvo viena pirmųjų, užsibrėžusių giliau ir išsamiau pateikti vienos panemunės seniūnijos (seniau – valsčiaus) istorinę praeitį ir dabartį. 2001 metų liepą Magdeburgo teisės suteikimo Veliuonai 500 metų jubiliejui skirta knyga pasiekė skaitytoją. Jau tuomet, rengiant knygą, kaupėsi medžiaga ir apie Veliuonos artimiausią kaimyną – Seredžių, kuriuos skiria tik apie 10 km. Knyga apie Seredžių rengta nepilnus dvejus metus: pradėta 2001 m. rugsėjį ir baigta 2003 m. birželį. Pradžioje atrodė, kad Seredžius – mažesnis ir ne toks reikšmingas kaip Veliuona ar Vilkija, tad ir knygą sudaryti bus paprasčiau ir lengviau. Deja, realybė „apvylė“ (aišku, juokauju). Atsiskleidė šio miestelio ir jo apylinkių sudėtinga ir savita istorija, ir ne viską šioje knygoje pavyko atskleisti.

Seredžiuje taip pat būta pilių – ir lietuvių, ir vokiečių, būta dvarų ir dvarelių. Tačiau yra ir skirtumų. Gamtiniu požiūriu Seredžiaus apylinkės yra įdomesnės už Veliuonos, nes jos yra dviejų upių – Nemuno ir Dubysos – santakoje. Prie Dubysos nuo pat seniausių laikų būta malūnų.

Įspūdingas Seredžiaus piliakalnis – ir forma, ir dydžiu. Iš kiekvienos pusės jis vis kitoks – tai aiškiai matome ir šioje knygoje pateiktose nuotraukose.

Šalia piliakalnio, abiejose Pieštvės upelio pusėse, sprendžiant iš kapinynų archeologinių tyrimų, V–VI a. buvo gyvenvietės. Anot šios knygos straipsnio „Seredžius archeologijos šaltinių duomenimis“ autoriaus Lino Kvizikevičiaus, XIII–XIV a. gyventojai susitelkė vienoje gyvenvietėje prie piliakalnio – aukštoje kalvoje. Ant piliakalnio buvusi Pieštvės pilis 1185–1435 m. vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu. Anot istoriko dr. Romo Batūros, ji tapo Veliuoną stiprinančiu užnugariu agresijai iš vakarų atremti (R. Batūros str. „Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje. Legendinė Lietuvos pradžios pilis“). Pieštvės pilį pirmą kartą pamini Ordino kunigas Petras iš Duisburgo 1326 m., savo užbaigtoje kronikoje aprašydamas 1293 m. liepos 25 d. įvykius: „Tais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną, brolis Meinhardas, magistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei gyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą (Veliuoną – V. G.) ir Pieštvę; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti“.

Seredžiaus piliakalniui istorinė tradicija teikia išskirtinės reikšmės – jis siejamas su išeivio iš Romos imperijos kunigaikščio Palemono vardu. Tai galėjo įvykti Romos imperatoriaus Nerono valdymo (I a.) arba Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu (V a. vid. – VI a. pr.). Anot Platesniojo Lietuvos metraščių sąvado, vadinamo „Lietuvos Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika“ (mokslinėje literatūroje ši dalis vadinama legendine), ant šio piliakalnio įsikūrė gyventi iš Romos imperijos pabėgęs kunigaikštis Palemonas su 500 Romos didikų. Jie, išplaukę Viduržemio jūra, pasiėmė su savimi astronomą, nusivokiantį apie žvaigždes. Plaukę jūra laivais, aplenkę Prancūziją, Angliją, Danijos karalystėje įplaukę į Baltijos jūrą, o iš ten į Klaipėdos sąsiaurį ir Kuršių mariomis – į Nemuną. Plaukdami Nemunu aukštyn, pasiekę Dubysos upę ir į ją įplaukę. Ten pamatę aukštus kalnus, o „už tų kalnų – plačias lygumas ir vešlius ąžuolynus, lūžtančius nuo gausybės visokių žvėrių, visų pirma taurų, stumbrų, briedžių, elnių, stirnų, lūšių, kiaunių, lapių, voverių, šermuonėlių ir įvairių kitų, o čia pat upėse aibę nepaprastų žuvų“. Atvykėliams čia patikę, ir jie čia apsigyvenę. Palemono sūnūs ir vaikaičiai valdę dideles sritis ir įkūrę miestus. Vaikaitis Kernius išsirinko vietovę tolėliau nuo Seredžiaus – dešiniajame Neries krante – ir ją pavadino Kernave. Čia žmonės buvo muzikalūs: „Jie grodavo vamzdžiais, ir Kernius savo italų kalba vadino krantą, kuriame žmonių vis daugėjo, lotyniškai litus, o vamzdžius, kuriais grojo – tuba, ir, sujungę krantą su vamzdžiu, tuos savo žmones ėmė lotyniškai vadinti Litusbania. O prasti žmonės nemokėjo lotyniškai ir ėmė vadinti tiesiog Lietuva. Ir nuo to laiko valstybė ėmė vadintis Lietuva ir ėmė plėstis nuo Žemaičių“. Galimas dalykas, kad visa tai buvo sukurta XVI a. pirmajame ketvirtyje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto (apie 1480–1539 m.) ir su juo susijusių asmenų, rengusių pirmąjį Lietuvos statutą, aplinkoje. Tačiau ir ši kūryba galėjo turėti realų istorinį pagrindą. Apie tai išsamiai dėstoma minėtame dr. R. Batūros straipsnyje.

Iki šiol nebuvo bandoma atsekti, nuo kada vietiniai gyventojai (serediškiai) Seredžiaus piliakalnį pradėjo vadinti Palemono kalnu. Paprastai šio kalno pavadinimas būdavo siejamas su Teodoro Narbuto istoriniais kūriniais, parašytais XIX a. pirmojoje pusėje. Jau baigiant knygos rengimo darbus, Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomame Jono Mačiulio fonde buvo atidžiai peržiūrėti Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo bažnyčios inventoriai. 1779 m. gegužės 30 d. inventoriuje, nurodant klebonijos žemės ribas, randame įrašą, jog Palemono kalno apačioje („na placu pod gorą Pallamońską“ – lenk.) gyvena batsiuvys Jonas Poplavskis. Nuo 1825 m. Seredžiaus bažnyčios ir dvaro valdų dokumentuose piliakalnis vadinamas Palemono kalnu. Menotyrininkas Povilas Spurgevičius rado 1814 m. Seredžiaus miestelio (prie pat Nemuno) inventorių, kuriame nurodytos 2 gatvės: Veliuonos ir Palemono (kelio dabartinio plento vietoje tuo metu nebuvo).

Atskiros knygos būtų verta Seredžiaus bažnyčios istorija. 1579 m. vyskupo Merkelio Giedraičio kvietimu atvykęs popiežiaus legatas įvertino Žemaičių vyskupijos bažnyčių padėtį. Rugsėjo 21 d. vizitacijoje rašoma, jog Seredžiaus miestelyje yra dvi bažnyčios: viena – katalikų, o kita rutėnų (protestantų). 1635 m. liepos 10 d. Naugarduko vaivada Mykolas Sapiega suteikė katalikų bažnyčiai fundaciją, kuria įsteigė ir parapinę mokyklą. Mokykla glaudėsi špitolėje. Seredžiaus valdytojų dvaras tuo metu buvo XV a. pr. buvusios Ordino Dubysos pilies vietoje (apie tai knygoje yra išsamus dr. Vytenio Almonaičio straipsnis „Vokiečių Ordino Dubysos pilis“) – Dubysos ir Nemuno santakoje griova atskirtose kalvose – Palocėlyje. Miestelis, Nemuno slėnyje apėmęs teritoriją iki Pieštvės upelio ir už jo, egzistavo iki 1829 m. kovo 19 d. potvynio. Potvynis nušlavė šlaitą ir bažnyčią. Po šio įvykio nuo nuolatinių Nemuno „išdaigų“ pervargę gyventojai ėmė kurtis aukštesnėse vietose, toliau nuo upės.

Šie duomenys pateikiami pirmą kartą vienoje vietoje. Tai senojo Seredžiaus istorija, skirianti jį nuo kitų panemunės miestelių.

Šios knygos straipsniuose pateikiami XIX a. viduryje Kleto Kazimiero Burbos įkurto reprezentacinio dvaro Belvederyje architektūros aprašymai. Bronius Švitra išsamiai pateikė Klausučių sodininkystės ūkio istoriją. Pirmą kartą skelbiami rašytojo Jono Mačiulio laiškai Eugenijai Šimanskytei, politinei tremtinei, 10 metų kalėjusiai Sibiro lageriuose. Didelis dėmesys skirtas Prano Virako rašytiniam palikimui – skelbiami jo atsiminimai (sk. „Etninė kultūra“), tautosakos, kalbos pavyzdžiai. Pirmą kartą skelbiami tyrimai apie Seredžiaus romus (čigonus), kuriuos atliko Vilniaus universiteto doktorantė Aušra Simoniukštytė. Klausučių pagrindinės mokyklos mokytojas Rimantas Slavikas išsamiai išnagrinėjo Seredžiaus sporto istoriją, suteikė duomenų apie iš čia kilusius žymius sportininkus.

Knygą rengė 80 autorių, kurie parašė 99 straipsnius. Knygoje pirmą kartą spausdinama 15 „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos Mokslo darbų komisijos aprobuotų straipsnių, kurie turinyje ir knygoje prie pavadinimų pažymėti žvaigždute. Nuoširdus ačiū komisijos pirmininkei prof. habil. dr. Irenai Reginai Merkienei ir visiems komisijos nariams.

Monografijoje „Seredžius“ yra 7 skyriai. Sk. „Gamta“ sudarė ir redagavo Vida Girininkienė; sk. „Istorija“ sudarė V. Girininkienė ir Margarita Baršauskienė, redagavo V. Girininkienė; sk. „Atgimimas. Dabartis“ sudarė V. Girininkienė ir M. Baršauskienė, redagavo V. Girininkienė; sk. „Etninė kultūra“ sudarė V. Girininkienė, redagavo prof. habil. dr. Vacys Milius; sk. „Kalba“ sudarė V. Girininkienė, redagavo dr. Kazys Morkūnas; sk. „Tautosaka“ sudarė ir redagavo Povilas Krikščiūnas, muzikos redaktorė J. Basanavičiaus valstybinės premijos laureatė doc. dr. Daiva Vyčinienė; sk. „Įžymūs žmonės“ sudarė ir redagavo V. Girininkienė.

Knygos gale pateikiama asmenvardžių rodyklė (5122 vnt.).

Nuoširdžiai dėkoju leidinio rengimą ir leidimą parėmusiai Jurbarko rajono savivaldybei (meras Aloyzas Zairys) ir Seredžiaus seniūnijai, iš anksto užsisakiusioms dalį knygos tiražo (už 35 tūkstančius litų), uždarajai akcinei bendrovei „Magnolija“ (direktorius Jonas Dubickas), suteikusiai paramą darbais ir paslaugomis (daugiau kaip už 15 tūkst. Lt), valstybės įmonei „Lietuvos paštas“ (generalinis direktorius Jonas Šalavėjus), užsakiusiai straipsnį apie Seredžiaus paštą (už 3 tūkst. Lt), Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, nemokamai atlikusiai ir perdavusiai leidyklai Prano Virako rankraščių kopijas (už 1000 Lt), serediškiams ir JAV piliečiams Joseph ir Gertrude Ambrozaitis, suteikusiems asmeninę 160 JAV dolerių (565 Lt) finansinę paramą. Ypač dėkoju „Versmės“ leidyklos vadovui, pagrindiniam visos „Lietuvos valsčių“ serijos ir šios knygos rėmėjui Petrui Jonušui, „gelbėjusiam“ knygos išleidimą ir skyrusiam „Seredžiui“ asmeninę finansinę paramą – pusę visų knygai parengti ir išleisti reikalingų lėšų (knygos sąmatinė vertė viršijo 110 tūkst. Lt) bei gerai organizavusiam leidybos darbą.

Rengiant knygą, susibūrė žmonės – serediškiai, vilniečiai, kauniečiai, kuriems norėčiau atskirai padėkoti.

„Versmės“ leidyklos knygos autorių lauko tyrimų ekspediciją 2002 m. birželį rengti padėjo serediškiai mokytojai Margarita ir Petras Baršauskai. Seredžiaus pagrindinėje mokykloje, kurios direktorius yra P. Baršauskas, buvo sudarytos dalyviams reikalingos gyvenimo sąlygos, pasirūpinta transportu. Seniūnijoje buvo suteiktos darbui reikalingos patalpos. Ir seniūnas Jonas Pikoraitis, ir jo pavaduotoja Vilhelmina Bandzienė globojo ekspedicijos dalyvius, o vėliau autorius, atvykusius atskirai (prof. Ričardą Kazlauską, menotyrininką P. Spurgevičių ir kitus), suteikė jų darbui reikalingas sąlygas, transportą. Ypač esu dėkinga Pranui Šimanskiui ir jo seseriai Eugenijai Mačiulienei už pastogę 2002 metų vasarą daugeliui ekspedicijos dalyvių Pieštvėnų kaime. P. Šimanskio sodyboje prabėgo pačios nuostabiausios ekspedicijos darbo valandos. Daugiausia nuotraukų sušifravo ir šiam leidiniui pateikė ilgametė Seredžiaus seniūnijos (seniau – apylinkės) vadovaujanti darbuotoja, šiuo metu Kultūros namų direktorė Jadvyga Sutranavičienė. Ji ir jos artimieji ne kartą padėjo ekspedicijos dalyviams ir straipsnių autoriams, taip pat ir šios knygos vyr. redaktorei. Dėkoju ir serediškių Marijos ir Broniaus Skridlų šeimai bei Elenai Paulauskienei.

Dėkinga Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Vyteniui Almonaičiui, maloniai leidusiam pasinaudoti studentų surinkta lauko tyrimų medžiaga, parengusiam lankytinų gamtos, istorijos ir kultūros objektų žemėlapį (žr. knygos gale). Dėkinga vilniečiams Arimetai Vojevodskaitei, Kaziui Kęstučiui Šiaulyčiui, Linui Kvizikevičiui, Rytui Narvydui, Reginai Kopelevič, Antaninai Mikulskienei, Vidai Griciūnienei (Jarušaitytei), Aleksandrui Puidokui, Jurgiui ir Vyčiui Ramanauskams, kauniečiams Leonui Jonaičiui, Dainai Kazlauskienei už knygai paskolintas nuotraukas.

Dėkoju visiems „Versmės“ leidyklos darbuotojams, be kurių pastangų ši knyga nebūtų išėjusi: pagrindiniam leidyklos ir šios knygos kalbos redaktoriui Albinui Masaičiui, o ypač „juodojo“ naktinio darbo komandai – maketuotojai Violetai Barkauskaitei, atlikusiai ir techninės redaktorės pareigas, bei tekstų rinkėjai Virginijai Pociutei. Dėkoju bendradarbiams Sigridai Šimkūnienei, Kristinai Ilgevičiūtei, Simonai Jonušaitei, Virginijui Jociui, Jonui Dubickui, Jonui Mikalauskui, Živilei Driskiuvienei, Rimgailei Pilkionienei, Danutei Kasinskienei, Daivai Ramaneckaitei ir kitiems, čia nepaminėtiems.

Šių bendrų pastangų dėka prieš Jus – gal kiek ir storoka knyga (nors dalies neinformatyvių straipsnių ir nuotraukų atsisakėme), kurios tolesnis likimas jau skaitytojų rankose. Seredžių mes pamatėme ne menkesnį už kitus panemunės miestelius ir jį pamilome. Tikimės, kad ir Jūs, važiuodami pro šalį, sustosite prie Palemono kalno, panorėsite į jį užkopti ir nusilenkti prieš Jus atsivėrusiai gamtos ir žmogaus Didybei.

Vida Girininkienė

Turinys

15		Pratarmė

		GAMTA

19	*	Algirdas Gaigalas. Seredžiaus geologinis pagrindas
35		Virginijus Gerulaitis. Seredžiaus apylinkių gamta
43		Ričardas Kazlauskas. Dubysos ir mažų upelių prie Seredžiaus smulkioji gyvūnija
48		Ričardas Kazlauskas. Seredžiaus ir jo apylinkių paukščiai, stebėti 2002 metais
52	*	Ričardas Kazlauskas. Seredžiaus apylinkių drugiai
64		Živilė Lazdauskaitė, Renata Kemzūraitė. Seredžiaus apylinkių augmenija
69		Renata Kemzūraitė. Dekoratyviniai darželių ir kapinių augalai Seredžiuje

		ISTORIJA

73		Vytautas Urbanavičius. Senosios Seredžiaus laidojimo vietos
87	*	Romas Batūra. Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje. Legendinės Lietuvos pradžios pilis
102	*	Vytenis Almonaitis. Vokiečių ordino Dubysos pilis
114		Ingrida Veliutė. Belvederio bastioninis įtvirtinimas
117	*	Linas Kvizikevičius. Seredžius archeologijos šaltinių duomenimis
124	*	Vykintas Vaitkevičius. Dubysos žemupio šventvietės
140	*	Povilas Spurgevičius. Seredžiaus bažnyčios istorija
158		Ričardas Čepas. Seredžiaus valsčiaus savivaldybė 1918–1940 metais
182		Jonas Milius. Seredžiaus valsčiaus kaimo ūkis 1930 metais
187		Kazys Misius. Iš Seredžiaus pašto praeities
192		Rytas Narvydas. Kariuomenės įgula Seredžiuje
197		Albinas Masaitis, Rolandas Rulevičius. Rezistencija Seredžiaus apylinkėse 1944–1953 metais
208		Seredžiaus valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietinio režimo 1941–1952 metais. Parengė Birutė Burauskaitė
224		Vytautas Skebas. Seredžiaus valsčiaus žemės ūkis (1940–1990)
240		Petras Baršauskas, Vytautas Pečiukėnas. Seredžiaus mašinų-traktorių stotis
244		Algirdas Binkis, Laimutė Filipsons. Seredžiaus medikai
249		Ričardas Čepas. Seredžiaus vaistinė
		ISTORIJA. KLAUSUČIAI
251		Bronius Švitra. Klausučių sodininkystės ūkio istorija (1957–1991)
286		Vilma Baltutienė. Klausučių mokykla
299		Aldona Stumbrienė. Klausučių kultūros namai
		ISTORIJA. ŠVIETIMAS
314		Vida Girininkienė. Seredžiaus parapinė mokykla
316		Ričardas Čepas. Seredžiaus valsčiaus mokyklos 1919–1940 metais
337		Antanas Visackas. Belvederio pienininkystės technikumas
342		Gertrūda Ambraziūnienė. Seredžiaus vaikų darželis
347		Margarita Baršauskienė. Seredžiaus mokyklos istorija
372		Veronika Ambrazaitienė. Armeniškių mokykla (1952–2002)
		ISTORIJA. MIESTELIS IR APLINKINIAI KAIMAI
379		Povilas Spurgevičius. Seredžiaus dvaras ir miestelis XIX amžiuje
393		Margarita Baršauskienė. Motiškių kaimas
414		Aldona Kemzūrienė. Armeniškių kaimo istorija
424		Roma Masaitytė. Padubysys ir aplinkiniai kaimai
429		Violeta Puzinienė. Šilaitynės kaimas
438		Aleksandras Puidokas. Vozbutų kaimas istorija. Atsiminimai. laiškai
443		Seredžiaus ir jo apylinkių gyventojų prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą. Parengė Olga Voronova
451		Zenonas Šimanskis. Tokia mano jaunystė
464		Stasys Santvaras. Laiškai bendraminčiams. Parengė Aldona Ruseckaitė
482		Jono Mačiulio laiškai Eugenijai Šimanskytei. Parengė Vida Girininkienė
		istorija. iš kultūros gyvenimo
514		Vladas Gasiūnas. Seredžiaus kraštas dailės kūriniuose
517		Povilas Spurgevičius. Belvederio rūmai
523		Nijolė Masiulienė. Seredžiaus krašto viešosios bibliotekos
531		Daina Kazlauskienė. Stasys Santvaras grįžo namo…
540		Klemensas Šovys. Seredžiaus parapijos bažnyčios kunigai nuo jos įkūrimo iki 1944 metų. Parengė Vida Girininkienė
542		Margarita Baršauskienė. Seredžiaus parapijos istorija (XIX–XX a.)
557		Vida Girininkienė, Vytautas Skebas. Šauliai ir kitos visuomeninės organizacijos
562		Jadvyga Sutranavičienė. Kultūrinis gyvenimas 1918–2002 metais
595		Rimantas Slavikas. Seredžiaus sporto istorija
609		Informacijos
609		Vida Girininkienė. Palemono kalno pavadinimas XVIII a. antrosios pusės – XIX a. pradžios dokumentuose
610		Dalia Grimalauskaitė, Linas Kvizikevičius. Seredžiaus lobis

		ATGIMIMAS. DABARTIS

611		Romas Batūra. Trispalvės virš Pieštvės–Seredžiaus piliakalnio – Lietuvos atgimimo ir Nepriklausomybės šaukliai
613		Margarita Baršauskienė. Atgimimo link. Pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai
623		Kun. Gintautas Jankauskas. Mūsų Antanina
626		Margarita Baršauskienė. Pokyčiai žemės ūkyje 1986–1992 metais
630		Jonas Pikoraitis. Savivalda 1990–2002 metais
637		Vilhelmina Bandzienė. Stambesnės Seredžiaus seniūnijos įmonės
643		Vida Girininkienė. Senelių globos namai
648		Jonas Pikoraitis. Pavyzdingai tvarkomos Seredžiaus seniūnijos sodybos

		ETNINĖ KULTŪRA

655	*	Irena Regina Merkienė. Asmeniškai išgyventas etninis kultūrinis tapatumas naratyve: Pranas Virakas apie Seredžiaus apylinkes (XIX a. pabaiga – XX a. 6-asis dešimtmetis)
665		Prano Virako atsiminimai apie Seredžių. Tekstą parengė Irena Regina Merkienė. Rankraščių kalbą parengė Kazys Morkūnas
668		Pranas Virakas. Seredžius, jo apielinkės, papročiai pabaigoje devynioliktojo šimtmečio
757	*	Laura Piškinaitė-Kazlauskienė. Žvejyba Nemune tarp Kauno ir Smalininkų
801		Eglė Baršauskaitė. Pynimas iš žilvičių
805		Živilė Straukienė. XIX a. pabaigos – XXI a. pradžios Seredžiaus baldai
822	*	Inga Nėnienė. Seredžiaus krašto moterų drobulės ir skepetos
837		Eglė Baršauskaitė. Mano namai
847		Jonas Mardosa. Elgetos ir elgetavimas XX a. pirmojoje pusėje
856	*	Dovilė Kulakauskienė. Kaip Seredžiaus krašto vaikai naudoja elementariąją magiją
861	*	Aušra Simoniukštytė. Seredžiaus romai
889	*	Eligijus Juvencijus Morkūnas. Vandens malūnai
905		Vida Girininkienė. Senosios Seredžiaus kapinės
909		Vaidas Banys. Seredžiaus kapinių paminklai

		KALBA

925		Kazys Morkūnas. Seredžiaus šnekta
929		Marija Razmukaitė. Seredžiaus apylinkių gyvenamųjų vietų vardai
931		Dainius Babilas. Seredžiaus apylinkių vietovardžiai
943		Kazys Morkūnas. Seredžiaus šnektos atspindžiai Prano Virako rankraščiuose
951		Žiupsnelis Prano Virako kalbos pavyzdžių. Parengė Kazys Morkūnas
953		Margarita Baršauskienė. Mokinių vardai
956		Seredžiaus šnektos tekstai. Parengė Danguolė Mikulėnienė

		TAUTOSAKA

959		Povilas Krikščiūnas. Rankraščiai byloja
964		Seredžiaus apylinkių dainos. Parengė Giedrė Šmitienė. Melodijas parengė Audronė Vakarinienė
1020		Seredžiaus krašto pasakojamoji tautosaka. Parengė Lina Valiukaitė
1055	*	Lietuviškos pasakos, 1885 m. užrašytos Jurgio Mačiulio. Tekstą parengė Kazys Morkūnas. Įvadą parašė Vida Girininkienė
1075		Smulkioji tautosaka. Parengė Dalia Zaikauskienė

		ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1095		Albinas Vaičiūnas. Antropologas profesorius Julijonas Grincevičius
1098		Vida Girininkienė. Pranas Virakas
1106		Sid Leiman, Regina Kopilevič. Elas Džolsonas – muzikinio pasaulio žvaigždė iš Seredžiaus
1109		Dana Palionytė-Banevičienė. Stasio Šimkaus keliais
1121		Antanas Gintautas Bružas. Antanas Bružas ir laikraštis „Mūsų rytojus“
1128	*	Vytautas Kubilius. Stasys Santvaras
1138		Vytautas Kutkevičius. Jono Virako gyvenimo kelias
1142		Guoda Šulcienė. Belvederio sūrininkas Jonas Jarušaitis
1149		Ona Narbutienė. Juozas Indra
1160		Rimantas Slavikas. Stalo teniso propaguotojas Alfonsas Minkus
1162		Stanislovas Žvirgždas. Girdintys gamtos tylą (Apie Alfonsą Budvytį ir Rimutę Mačiulytę)
1168		Biografijų sąvadas. Parengė Vida Girininkienė, Albinas Masaitis, Rimantas Slavikas, Bronius Švitra
1168		Gimę Seredžiaus valsčiuje
1177		Gyvenę arba gyvenantys Seredžiaus seniūnijoje

1183		Straipsnių, aprobuotų „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos Mokslo darbų komisijos, reziumė anglų kalba
1193		Straipsnių autoriai
1197		Santrumpos ir sutrumpinimai
1201		Asmenvardžių rodyklė
1229		Buvusio Seredžiaus valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
1230		Svarbiausi gamtos, istorijos, kultūros paminklai bei kitos lankytinos vietos Seredžiaus apylinkėse. Sudarė Vytenis Almonaitis
1232		Dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio Seredžiaus valsčiaus teritorijoje. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
1234		Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis
1236		Leidėjo žodis
1237		Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

		Spalvotos iliustracijos 577–592, 673–688 p.

*Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos (žr. p. 4). Straipsnių santraukos anglų kalba p. 1183–1192.

Contents

15		Foreword

		NATURE

19	*	Algirdas Gaigalas. The geological foundation of Seredžius
35		Virginijus Gerulaitis. The nature of Seredžius’ environs
43		Ričardas Kazlauskas. The small fauna of the Dubysa river and other little rivers at Seredžius
48		Ričardas Kazlauskas. The birds of Seredžius’ environs observed in 2002
52	*	Ričardas Kazlauskas. The butterflies of Seredžius’ environs
64		Živilė Lazdauskaitė, Renata Kemzūraitė. The flora of Seredžius’ environs
69		Renata Kemzūraitė. The decorative flower gardens and cemetery vegetation in Seredžius

		HISTORY

73		Vytautas Urbanavičius. The ancient burial places of Seredžius
87	*	Romas Batūra. The castle of Pieštvė in the defense of Lithuania. A castle of legendary Lithuania’s beginning
102	*	Vytenis Almonaitis. The German Order castle Dubysa
114		Ingrida Veliutė. The bastion fortification of Belvederis
117	*	Linas Kvizikevičius. Seredžius according to the data of archaeological scources
124	*	Vykintas Vaitkevičius. The sacred sites of the Dubysa lower reaches
140	*	Povilas Spurgevičius. The history of Seredžius’ church
158		Ričardas Čepas. Seredžius’ self-governing district (valsčius) in 1918–1940
182		Jonas Milius. Seredžius district’s agriculture in 1930
187		Kazys Misius. From the past of Seredžius’ post office
192		Rytas Narvydas. The army garrison in Seredžius
197		Albinas Masaitis, Rolanas Rulevičius. The resistance movement in the surroundings of Seredžius in 1944–1953
208		The people of the district of Seredžius that suffered from the Soviet regime in 1941–1952. Prepared by Birutė Burauskaitė
224		Vytautas Skebas. The agriculture in the district of Seredžius (1940–1990)
240		Petras Baršauskas, Vytautas Pečiukėnas. The machine-tractor station of Seredžius
244		Algirdas Binkis, Laimutė Filipson. The medical people of Seredžius
249		Ričardas Čepas. The chemist’s shop of Seredžius
		HISTORY. KLAUSUČIAI
251		Bronius Švitra. The history of Klausučiai horticulture (1957–1991)
286		Vilma Baltutienė. The school of Klausučiai
299		Aldona Stumbrienė. The House of Culture of Klausučiai
		HISTORY. EDUCATION
314		Vida Girininkienė. The parish school of Seredžius
316		Ričardas Čepas. The schools of Seredžius’ district in 1919–1940
337		Antanas Visackas. The high dairy-husbandry school in Belvederis
342		Gertrūda Ambraziūnienė. The kindergarten of Seredžius
347		Margarita Baršauskienė. The history of Seredžius’ school
372		Veronika Ambrazaitienė. The school of Armeniškiai (1952–2002)
		HISTORY. THE TOWN AND THE SURROUNDING VILLAGES
379		Povilas Spurgevičius. Seredžius manor and town in the 19th cent.
393		Margarita Baršauskienė. The village of Motiškiai
414		Aldona Kemzūrienė. The history of Armeniškiai village
424		Roma Masaitytė. The Padubysys and surrounding villages
429		Violeta Puzinienė. The village of Šilaitynė
438		Aleksandras Puidokas. The village of Vozbutai
		HISTORY. REMINISCENCES. LETTERS
443		The reminiscences of Seredžius and its environs’ inhabitants about World War II. Prepared by Olga Voronova
451		Zenonas Šimanskis. Such was my youth
464		Stasys Santvaras. Letters to like-minded people. Prepared by Aldona Ruseckaitė
482		Jonas Mačiulis’ letters to Eugenija Šimanskytė. Prepared by Vida Girininkienė
		HISTORY. FROM CULTURE LIFE
514		Vladas Gasiūnas. The country of Seredžius in the works of art
517		Povilas Spurgevičius. The palace of Belvederis
523		Nijolė Masiulienė. The public libraries of Seredžius’ country
531		Daina Kazlauskienė. Stasys Santvaras has returned home
540		Klemensas Šovys. The priests of Seredžius parish church since its foundation till 1944. Prepared by Vida Girininkienė
542		Margarita Baršauskienė. The history of Seredžius’ parish (the 19th–20th cents.-s)
557		Vida Girininkienė, Vytautas Skebas. The home-guard unit „ Šauliai“ and other social organizations
562		Jadvyga Sutranavičienė. The cultural life in Seredžius in 1918–2002
595		Rimantas Slavikas. The sport history of Seredžius
609		Information
609		Vida Girininkienė. Palemonas mountain’s name in the documents of the second half of the 18th and the beginning of the 19th cents.-s
610		Dalia Grimalauskaitė, Linas Kvizikevičius. The treasure of Seredžius

		REVIVAL. THE PRESENCE

611		Romas Batūra. The tri-colours over the mound of Pieštvė– Seredžius–the heralds of Lithuania’s revival and independence
613		Margarita Baršauskienė. Towards the revival. The first years of Lithuania’s Independence
623		Rev. Gintautas Jankauskas. Our Antanina
626		Margarita Baršauskienė. The changes in agriculture in 1986–1992
630		Jonas Pikoraitis. The local administration in 1990–2002
637		Vilhelmina Bandzienė. Some major enterprises of Seredžius’ minor self-governing district
643		Vida Girininkienė. The home of old people wardship
648		Jonas Pikoraitis. Examplery managed farmsteads of Seredžius seniūnija (a minor self-governing district)

		ETHNIC CULTURE

655	*	Irena Regina Merkienė. The indivudual experience of ethnic-cultural identy in the narration: Pranas Virakas about the environs of Seredžius (the end of the 19th cent.– the 6th decade of the 20th cent.)
665		Pranas Virakas’ reminiscences of Seredžius. The text was prepared by Irena Regina Merkienė. The language of manuscripts was prepared by Kazys Morkūnas
668		Pranas Virakas. Seredžius, its environs, customs in the end of the 19th cent.
757	*	Laura Piškinaitė-Kazlauskienė. Fishing in the Nemunas river between Kaunas and Smalininkai
801		Eglė Baršauskaitė. The wattling out of willows
805		Živilė Straukienė. The furniture of Seredžius of the end of the 19th–the beginning of the 21th cent.
822	*	Inga Nėnienė. Seredžius country women’s linen cloths and herchiefs
837		Elgė Baršauskaitė. My home
847		Jonas Mardosa. The beggars and begging in the 1st half of the 20th cent.
856	*	Dovilė Kulakauskienė. How the children of Seredžius’ country used the elementary magic art
861	*	Aušra Simoniukštytė. The Roma people of Seredžius
889	*	Eligijus Juvencijus Morkūnas. Water mills
905		Vida Girininkienė. The ancient Seredžius’ cemetery
909		Vaidas Banys. The monuments in Seredžius’ cemetery

		LANGUAGE

925		Kazys Morkūnas. The dialect of Seredžius
929		Marija Razmukaitė. The names of Seredžius environs’ settlements
931		Dainius Babilas. The names of Seredžius’ country-side sites
943		Kazys Morkūnas. The reflections of Seredžius’ dialect in Pranas Virakas’ manuscripts
951		A pinch of Pranas Virakas’ speech examples. Prepared by Kazys Morkūnas
953		Margarita Baršauskienė. The names of schoolchildren
956		The texts of Seredžius’ dialect. Prepared by Danguolė Mikulėnienė

		FOLK-LORE

959		Povilas Krikščiūnas. The manuscripts tell us the stories
964		The songs of Seredžius’ environs. Prepared by Giedrė Šmitienė. Audronė Vakarinienė prepared the melodies
1020		The narrative folk-lore of Seredžius’ country. Prepared by Lina Valiukaitė
1055	*	The Lithuanian tales written by Jurgis Mačiulis in 1885. The text was prepared by Kazys Morkūnas. The introduction was written by Vida Girininkienė
1075		The small-scale folk-lore. Prepared by Dalia Zaikauskienė

		FAMOUS PEOPLE

1095		Albinas Vaičiūnas. Antrophologist professor Julijonas Grincevičius
1098		Vida Girininkienė. Pranas Virakas
1106		Sid Leiman, Regina Kopilevič. Al Jolson, a music world star from Seredžius
1109		Dana Palionytė. Along the roads of Stasys Šimkus
1121		Antanas Gintautas Bružas. Antanas Bružas and the newspaper „Mūsų rytojus“ (“Our Tomorrow”)
1128	*	Vytautas Kubilius. Stasys Santvaras
1138		Vytautas Kutkevičius. Jonas Virakas’ life road
1142		Guoda Šulcienė. Jonas Jurašaitis, a cheese-maker from Belvederis
1149		Ona Narbutienė. Juozas Indra
1160		Rimantas Slavikas. Alfonsas Minkus, a table-tennis propagator
1162		Stanislovas Žvirgždas. Hearing the silence of nature (About Alfonsas Budvytis and Rimutė Mačiulytė)
1168		The summary of biographies. Prepared by Vida Girininkienė, Albinas Masaitis, Rimantas Slavikas, Bronius Švitra
1168		Born in Seredžius’ valsčius (the small self-governing district)
1177		Having lived or living in Seredžius’ seniūnija (a minor self-governing district)

1183		The summaries of scientific papers approved by the „Lietuvos valsčiai“ monograph series Scientific Works Commission
1193		The authors of the papers
1197		Abbreviations and shortenings
1201		The index of personal names
1229		A map of former Seredžius’ valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė
1230		The most important natural, historical, cultural monuments and sites to be seen in the environs of Seredžius. Prepared by Vytenis Almonaitis
1232		The present cartographic and demographic situation in the former territory of Seredžius’ valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė
1234		A map of former Lithuania’s valsčiai
1236		Publishers’ afterword
1237		About the series „Lietuvos valsčiai“

		Some coloured illustrations p. p. 577–592, 673–688

*The asterisk in the contents marks the papers approved by the mono-graph series „Lietuvos valsčiai“ Scientific Works Commission (see p. 4). The papers’ summaries in English are given on p. p. 1183–1192.

Kas į knygą nesudėta...

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko.

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga.

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią knygą...

Atgal

Viršun