lankymasis šioje svetainėje

 


Serediškiai jau skaito savo knygą

Ramutė Pinkevičienė

Šviesa, 2003 09 13, nr. 73 (6800)

Praėjusią savaitę Seredžiaus gyventojai pagaliau sulaukė knygos apie savo kraštą. Gausybę didžiulių, sunkiai rankose išlaikomų knygų (gerokai per 1000 puslapių) seniūnas Jonas Pikoraitis išdalijo garbingiausiems seniūnijos žmonėms. Knygą leidusios „Versmės“ leidyklos darbuotojai padėkojo visiems rašiusiems straipsnius, skolinusiems nuotraukas, talkinusiems ekspedicijos dalyviams, maloniai bendradarbiavusiems. Knygos sudarytoja Vida Giruckienė net ašarą nubraukė, pajutusi, kad knygos pristatymas yra ir atsisveikinimo su serediškiais valandos.

„Seredžius“ – devintoji „Versmės“ knyga iš serijos „Lietuvos valsčiai“, skirtos Lietuvos tūkstantmečiui. Minint karaliaus Mindaugo 750 m. jubiliejų „Versmės“ leidyklos kolektyvas išleistas knygas pristatė Prezidentūroje. Tuomet leidyklos direktorius Petras Jonušas prisipažino, kad „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjai ir rengėjai pasijuto kaip pasakoje apie Pelenę. „Tarsi burtų lazdele mostelėjus, anksčiau nepastebėtos, rodos, tik mums patiems įdomios knygos atsiduria šioje ryškiai nušviestoje Baltojoje salėje“, – kalbėjo leidyklos vadovas, pajutęs aukščiausios valstybės institucijos dėmesį. „Sulaukę visuomenės ir valstybės dėmesio, apie 50 monografijų galėtume parengti ir išleisti iki 2009-ųjų metų, kai minėsime Lietuvos tūkstantmetį, o visos serijos išleidimas – jau pusšimčio, o gal ir viso šimto metų laikas. Ir tai jau ne vien „Versmės“ leidyklos darbas. Gal ne visi tomai bus tokie, kaip paskutinė, naujausia, tik šiandien iš spaustuvės parsivežta monografija „Seredžius“: 1238 puslapiai, 80 autorių, 99 straipsniai, 5122 knygoje paminėti asmenys“.

Knygos pratarmėje V. Girininkienė prisiminė, kai 2001 metų liepą buvo išleista Magdeburgo teisės suteikimo Veliuonai 500 metų jubiliejui skirta knyga. „Jau tuomet, rengiant knygą, kaupėsi medžiaga ir apie Veliuonos artimiausią kaimyną – Seredžių, kuriuos skiria tik apie 10 km. Knyga apie Seredžių rengta nepilnus dvejus metus: pradėta 2001 m. rugsėjį ir baigta 2003 m. birželį. Pradžioje atrodė, kad Seredžius – mažesnis ir ne toks reikšmingas kaip Veliuona ar Vilkija, tad ir knygą sudaryti bus paprasčiau ir lengviau“. Tačiau pasirodė, kad miestelio ir jo apylinkių istorija yra sudėtinga, savita, tad net ne viską šioje knygoje pavyko atskleisti.

Seredžiaus apylinkės yra dviejų upių – Nemuno ir Dubysos – santakoje. Prie Dubysos nuo seniausių laikų būta malūnų. Garsėja Seredžiaus ir įspūdingu piliakalniu, šalia kurio, sprendžiant iš kapinynų archeologinių tyrimų, V–VI a. buvo gyvenvietės. Ant piliakalnio stūksojusi Pieštvės pilis 1185–1435 m. suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu. „Lietuvos Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronikoje“ rašome, kad ant Seredžiaus piliakalnio įsikūrė gyvenanti iš Romos imperijos pabėgęs kunigaikštis Palemonas su 500 Romos didikų. Jie, išplaukę Viduržiemio jūra, pasiėmė su savimi astronomą, nusivokiantį apie žvaigždes. Plaukę jūra laivais, kol pasiekę Baltijos jūrą, Kuršių mariomis priplaukę Nemuną, o vėliau – Dubysą. Atvykėliai pasiliko šiose apylinkėse, nes buvo sužavėti išvydę „plačias lygumas ir vešlius ąžuolynus, lūžtančius nuo gausybės visokių žvėrių, visų pirma taurų, stumbrų, briedžių, elnių, stirnų, lūšių, kiaunių, lapių, voverių, šermuonėlių ir įvairių kitų, o čia pat upėse aibę nepaprastų žuvų“.

Turtinga praeitimi garsėja Seredžiaus bažnyčios istorija. Monografijoje pirmą kartą pateikiami vienoje surinkti istoriniai duomenys, pasak knygos sudarytojos, verti atskiro leidinio. V. Girininkienė itin didžiavosi ir pirmą kartą paskelbtais rašytojo Jono Mačiulio laiškais Eugenijai Šimanskytei, pirmą kartą skelbiamais tyrimais apie Seredžiaus romus (čigonus), taip pat dėmesio vertą Seredžiaus sporto istoriją.

„Alė Santvarienė Bostone jau turi „Seredžiaus“ knygą, – iš naujosios monografijos perskaitęs rašytojo Stasio Santvaro laišką susirinkusiesiems pasakojo Kauno valstybinio teatro aktorius Egidijus Stanickas. – Su džiaugsmingo atradimo nuotaika ji dalijosi įspūdžiais ir sakė skaitysianti viską nuo pirmo iki paskutinio puslapio“. O kai perskaitęs kelis rašytojo Jono Mačiulio laiškus mylimajai Eugenijai, tuomet gyvenusiai tremtyje Sibire, prilyginęs juos savo grožiu M. K. Čiurlionio laiškams Sofijai, aktorius išgirdo, kad salėje yra Eugenija Šimanskytė-Mačiulienė, ir nustebo, ir suglumo. Kol „Verdenės“ dainininkės padainavo dar vieną jausmingą dainą, E. Stancikas spėjo su E. Mačiuliene pasišnekučiuoti, tad netrukus aktorius visiems džiaugsmingai paskelbė: „E. Mačiulienė pažadėjo atverti savo laiškus, todėl su teatro aktoriais parengsim literatūrinę kompoziciją“.

Vilniaus universiteto doktorantė Aušra Simoniukštytė pasakojo Seredžiuje susidraugavusi su čigonais. Jos nuomone, subliūkšta mitas, kad čigonai yra klajokliai, neturintys šaknų. Šių žmonių tėvynė – vieta, kurioje jie gyveno vaikystėje ir jaunystėje, todėl vėliau stengiasi ten sugrįžti, palaidoti savo artimuosius. Gyvendami šalia lietuvių, romai iš jų perėmė nemažai žodžių, net ir meldžiasi lietuviškai. Tyrimuose „Seredžiaus romai“ autorė plačiai aprašė čigonų gyvenimą įvairiais laikotarpiais, buitį (skurdžiose lūšnose galima pamatyti puošnius kambarius, kuriuose brangintinu turtu laikoma pūkinė patalynė, mat ji klajoklius visais laikais saugojo nuo sušalimo). Visuose romų namuose autorei teko matyti puošniai įrengtuose altorėliuose pastatytus šventųjų paveikslus, švč. Marijos statulėles.

Kas „Seredžiaus“ knyga išvystų šviesą, prisidėjo daugybė žmonių. Knygos sąmatinė vertė viršijo 110 tūkst. Lt, tad leidėjai dėkojo ir rajono savivaldybei, ir seniūnijai, iš anksto užsisakiusioms leidinių už 35 tūkst. Lt, kitiems rėmėjams. Pasak „Versmės“ leidyklos vadovo P. Jonušo, kiti rajonai tik apie vieną tokią knygą svajoja ar net dar išvis nesvajoja, o Jurbarko rajonas jau turi dvi ir ketina leisti trečią – apie Eržvilką. „Visada mes neturėjome ko valgyti, kariavom, sirgom. Bet jei susitelki, atsiranda ir pinigų, ir žmonių. Knyga – tai paminklas buvusioms ir esamoms kartoms, krašto istorijai, kultūrai“, – teigė leidyklos vadovas.

Monografija skirta Seredžiaus 710-osioms metinėms.

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla