Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1924)

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąrašo ir būsimo Lietuvos savanorių leidinio sudarymo ypatumai

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąrašas buvo suformuotas specialios nuo 1928 metų veikusios Savanorių komisijos, kuri kūrėjo savanorio statuso (ir tada nustatytų privilegijų) suteikimą svarstė pagal žmonių arba šeimų (žuvimo ar mirties atveju) prašymus.

Kai kurie faktiškai buvę (tarnavę) savanoriai į sąrašą galėjo būti neįtraukti, nes, galbūt, ne visi savanoriai ar jų šeimos į Komisiją ir kreipėsi.

Antra, buvo nustatytos labai griežtos taisyklės. Į sąrašą nebuvo rašomi visi caro tarnybos puskarininkiai ir dauguma karininkų, kuriems nuo pat pradžių galiojo mobilizacija.

Taip pat iš oficialaus savanorių sąrašo buvo braukiami net tie, kurie nežinojo apie jų gimimo metų šaukimą. Geriausias to pavyzdys yra tas, kad Lietuvos kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro generolo Stasio Raštikio paraiška pripažinti jį kūrėju savanoriu buvo atmesta net 4 kartus ir tik 1940 metų gegužės mėnesį, kada taisyklės buvo liberalizuotos, jam tą statusą pripažino (tačiau kitiems – nespėjo).

Tuo tarpu žemę dalijo visiems, kas 1919 metais tarnavo kariuomenėje (nelaukiant Savanorių komisijos, suformuotos gerokai vėliau, išvadų). Todėl susiklostė situacija, kad žmogus žemę kaip savanoris gavo, o po 1928 metų tokio statuso (ir Savanorio medalio) jam nedavė.

Tačiau Savanorių komisijos sudaryti sąrašai - vienintelis oficialus nepriklausomybės  kovų savanorių suregistravimas. Tai visai nemažina nuopelnų kitų 1919 metais su priešu kovojusių vyrų.

Todėl „Versmės“ leidykla, rengdama spaudai Lietuvos savanorių leidinį sieks, kad visi savanoriai jame būtų paminėti, nepriklausomai nuo to, buvo jie oficialiame sąraše, ar ne. Būsimame leidinyje atskiruose skyriuose bus surašyti Savanorių komisijos patvirtinti savanoriai ir kiti šio statuso neįgiję Lietuvos gynėjai.  Pagrindinis atrankos kriterijus bus asmens faktinis tarnavimas Lietuvos kariuomenėje ir dalyvavimas nepriklausomybės kovose.

Todėl maloniai kviečiame labai neatidėliojant susisiekti su „Versmės“ leidykla ir atsiųsti informaciją apie Jums žinomus savanorius, jų ir jų artimųjų nuotraukas, dalyvavimą nepriklausomybės kovose, gyvenimo aplinkybes ir likimus. Kad nei vienas Lietuvos gynėjas nebūtų nepelnytai užmirštas.

Privalome, kad ir praėjus šimtmečiui, išreikšti deramą pagarbą visiems tada pasiaukojusiems Tėvynei, klojusiems XX a. valstybės pamatus, ant kurių ji ir dabar po visų okupacijų ir netekčių tebestovi.

 

Atgal

Viršun