592

588

59

23

84

161

163

78

769

165

116

1722

523

30

110

72

1547

466

164

125

385

520

117

106

32

135

103

257

259

211

593

509

163

643

132

77

89

302

86

353

63

62

22

89

244

119

760

340

127

131

108

83

116

109

69

PASAULYJE

95

Išrastas penicilinas. 1928 09 15 Aleksandras Flemingas išskyrė antibakterinę medžiagą ir išrado peniciliną (plačiausiai vartojamą antibiotiką).

133

Gimė Agata Kristi (Agatha Christie), 1890 09 15 Torkije (Anglija). Anglų rašytoja.
Mirė (85) 1976 01 12 Valingforde (Anglija).

Rugsėjo 16-oji

35

Išėjo pirmasis „Atgimimo“ laikraščio numeris. 1988 09 16 pradėtas leisti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikraštis „Atgimimas“ tapo atgimstančios Lietuvos, kuriai vadovavo Sąjūdis, tribūna, atlikusia svarbų vaidmenį kelyje į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Savaitraščio steigėjai: Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis ir kiti. Leido Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suburta redakcinė kolegija, kurią sudarė Antanas Buračas, Virgilijus Čepaitis, Bronius Genzelis, Vytautas Landsbergis, R. Ozolas, Justinas Marcinkevičius ir Zigmas Vaišvila. Buvo leidžiamas lygiagrečai rusų kalba ir Brailio raštu (1988–1989). Nuo 1999 laikraštį leidžia Politinės minties institutas.

PASAULYJE

278

Gimė Michailas Kutuzovas (tikr. pav. Goleniščevas-Kutuzovas) 1745 09 16 Sankt Peterburge (Rusija). Rusijos karvedys, karinis strategas, generolas feldmaršalas (1812), Smolensko kunigaikštis (1812), 1812 karo didvyris.
Mirė (67) 1813 04 28 Bunclau (dab. Boleslavecas, Lenkija).

Rugsėjo 17-oji

69

Iš sovietų lagerių pradėta paleisti lietuvius. 1954 09 17–11 24, po Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino mirties (1953) atlėgus represijoms, iš lagerių ir tremties pradėta paleisti lietuvius, kurie buvo suimti ir kalinti ar ištremti iš Lietuvos prieškario (1940–1941) ir ją pratęsusios pokario sovietų okupacijos metais (nuo 1944).

32

Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO). 1991 09 17, po to, kai Lietuvą pripažino pati byranti Sovietų Sąjunga, Lietuvos Respublika buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją, įtakingiausią tarpvalstybinę organizaciją, šiuo metu vienijančią per 190 valstybių.

PASAULYJE

166

Gimė Konstantinas Ciolkovskis, 1857 09 17 Iževske (Rusija). Rusų mokslininkas, kosmonautikos pradininkas.
Mirė (78) 1935 09 19 Kalugoje (Rusija).

Rugsėjo 18-oji

106

Prasidėjo Vilniaus konferencija. 1917 09 18–22 Vilniuje vyko lietuvių atstovų konferencija, kurioje buvo svarstomos Lietuvos valstybės atkūrimo problemos. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis su sostine Vilniumi, Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis nustatyti turi būti išrinktas Steigiamasis Seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta 20 atstovų Lietuvos Taryba.

150

Gimė Juozapas Skvireckas, 1873 09 18 Rinkūnuose (Pumpėnų vls., dab. Pasvalio r.). Katalikų vyskupas, bažnyčios veikėjas.
Baigė Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinę akademiją (1899). Dėstė Žemaičių (Kauno) kunigų seminarijoje (1901–1938) ir Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universitete (nuo 1922). Seramo salos Molukuose titulinis vyskupas ir Žemaičių vyskupo pagalbininkas (1919–1926). Dalyvavo steigiant Lietuvių katalikų mokslo akademiją, buvo jos pirmasis vadovas (1922–1926). Paskirtas Kauno arkivyskupu (1926) ir Kauno arkivyskupijos metropolitu (1926–1944). Iš lotyniškosios Vulgatos į lietuvių kalbą išvertė Bibliją (išleista 1911–1937). Grįžtant Antrojo pasaulinio karo frontui ir Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Austriją (1944). Mirė (86) 1959 12 03 Zamse (Austrija), emigracijoje, palaikai perlaidoti Kauno arkikatedroje (1998). Jo vardu pavadinta gatvė Kaune.

118

Gimė Jonas Puzinas, 1905 09 18 Svaronyse (Deltuvos vls., dab. Ukmergės r.). Lietuvių archeologas, profesionaliosios Lietuvos archeologijos mokyklos kūrėjas, mokslų daktaras (1934), docentas (1939).
Mokėsi Lietuvos (1925–1930) ir Heidelbergo (1930–1934) universitetuose. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1934–1939), Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas (1940–1944). Vokietijos okupacijos metais dalyvavo Rytų Lietuvos draugijos veikloje, už tai gestapo suimtas ir įkalintas (1942), vėliau paleistas. Artėjant Sovietų Sąjungos Raudonajai armijai ir su ja grįžtant sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944), o iš ten – į JAV. Ten redagavo „Lietuvių enciklopediją“. Žymiausias darbas „Naujausiųjų proistorinių tyrinėjimų duomenys“ (1938) tapo pirmąja profesionalia Lietuvos archeologinės medžiagos nuo seniausių laikų iki XIII a. studija. Mirė (72) 1978 04 14 Čikagoje (JAV), emigracijoje. Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Panevėžyje.

216

Mirė Pranciškus Smuglevičius (62), 1807 09 18 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Gimė 1745 10 06 Varšuvoje (Lenkija). Dailininkas, klasicizmo atstovas.
Kilęs iš žemaičių bajorų. Studijavo dailę Romoje pas Antonijų Maroną (1763–1764), vėliau Šv. Luko akademijoje (1765–1784). Dirbo Varšuvoje (1786–1795). 1795 persikėlė į Vilniuje, dėstė Vilniaus universitete (nuo 1797), vadovavo savo paties įsteigtai Tapybos katedrai (1797–1807). Įkūrė savo piešimo „Vilniaus mokyklą“. Nupiešė piešinių, nutapė istorinių ir mitologinių akvarelių, religinės tematikos paveikslų, portretų. Žymesni darbai – „Persijos pasiuntiniai pas Etiopijos karalių“ (apie 1785), „Skitijos pasiuntiniai pas Darijų“ (apie 1785), „Prozorų šeimos portretas“ (1789), „Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje“ (1797). Jo vardu pavadinta gatvė Vilniuje.

161

Mirė Vladislovas Sirokomlė (tikr. Liudvikas Vladislavas Kondratovičius) (38), 1862 09 18 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Gimė 1823 09 29 Smolgavoje (dab. Baltarusija). Poetas.
Mokėsi Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke (nuo 1833). Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. Persikraustė į Vilnių (1853). Gyvendamas Vilniuje susirgo džiova. Dirbo laikraštyje „Kurjer Wilenski” (nuo 1860), rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. Vilniaus archeologinės komisijos narys. Gyveno Varšuvoje ir Krokuvoje (1861–1862). Rašė lenkų kalba. Palikimą sudaro apie 20 tomų lyrinių, epinių, dramatinių, publicistinių kūrinių, taip pat vertimų, lenkų literatūros istorijos veikalų, kelionių aprašymų, laiškų ir t. t. Parašė komedijas „Madinga žmona“, „Kaimo politikai“, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę“, poemas „Margeris“, „Senieji vartai“, „Trys Lietuvio dukros“, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos. Parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones – „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ bei „Išvykos iš Vilniaus po Lietuvą“. Šie kūriniai laikomi vertingais XIX a. istoriniais šaltiniais.

Rugsėjo 19-oji

209

Gimė Juozapas Rimkevičius, 1814 09 19 Virpyliuose (dab. Šilalės r.). Kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas.
Studijavo Žemaičių (Varnių) kunigų seminarijoje (iki 1845). Dar būdamas klieriku Žemaičių vyskupo nominato Jono Krizostomo Gintilos pavedimu kartu su Eligijumi Mantvila taisė kun. Janikovičiaus verstą knygą „Mokslas Krikszczioniszkas“ (publ. 1845). Paskirtas vikaru į Plungę (1845), perkeltas vikaru į Rietavą (1847), Varnius (1848) ir Linkuvą (1850). 1851 paskirtas Pakruojo klebonu (administratoriumi), Pašvitinio (Pakruojo r.) klebonas (nuo 1860). Lietuvių kalbos klausimais diskutavo su L. Ivinskiu. Rašė eilėraščius, 1863 iš Pašvitinio L. Ivinskiui pasiuntė „Pagirtine Pakruojcziu“. Siuntė korespondenciją į „Aušrą“. Mirė (87) 1901 11 17 Pašvitinyje (dab. Pakruojo r.).

Rugsėjo 20-oji

763

Prasidėjo Didysis Prūsų sukilimas. 1260 09 20 sukilo Kryžiuočių ordino pavergti prūsai. Sukilimą inspiravo žemaičių laimėtas Durbės mūšis (1260 07 13), kuriame buvo sutriuškintos jungtinės Kryžiuočių ir Livonijos ordinų kariuomenės. Sukilmas apėmė beveik visas prūsų žemes, išskyrus asimiliuotą Pamedę. Vieno sukilimo vado nebuvo, sukilėliams vadovavo keli – bartas Divonis Lokys, pagudėnas Auktuma, sembas Glandas, varmis Glapas ir kt. Žymiausias jų buvo notangas Herkus Mantas. Sukilimas, išplitęs po visą kraštą, užėmė daugelį pilių, bet svarbiausių užimti neįstengė. Mūšiai truko keturioliką metų. Popiežiai Klemensas IV ir Grigalius X paskelbė du kryžiaus žygius, prūsus nesėkmingai bandė palaužti ir Čekijos karalius Pršemislas Otokaras II su kariuomene (1268). Sukilėliai, nesulaukę didesnės Lietuvos karinės pagalbos, nors kai kurie lietuvių būriai kovėsi prūsų žemėse, spaudžiami Europos riterių (nuo 1272), sukilimą pralaimėjo. Per sukilimą buvo išžudyta daugelis prūsų, todėl daugiau ši tauta nebeatsigavo.

154

Gimė Juozas Tumas-Vaižgantas, 1869 09 20 Maleišiuose (Svėdasų vls., dab. Anykščių r.). Rašytojas, kunigas, literatūros istorikas, knygnešys.
Mokėsi Daugpilio realinėje mokykloje (dab. Latvija; 1881–1888). Studijavo Žemaičių (Kauno) kunigų seminarijoje (1888–1893). Kunigavo Mintaujoje (dab. Jelgava, Latvija, 1895), Mosėdyje (1895–1898), Kuliuose (1898–1901), Micaičiuose (1901–1902), Vadaktėliuose (1902–1905). Gyveno Vilniuje (1906–1911), dirbo laikraščių „Vilniaus žinios“ (1907) ir „Viltis” (1907–1911) redakcijose. Paskirtas Laižuvos klebonu (1911), vėliau dirbo „Rygos garso“ redakcijoje Rygoje (nuo 1914). Persikėlė į Sankt Peterburgą (1915), dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komitete. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Vilnių, redagavo „Lietuvos aidą“, pradėjo leisti „Nepriklausomą Lietuvą“ (1919). Lenkijai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną (1920), buvo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius (1920–1932), dėstė Lietuvos universitete (1922–1929). Daug nuveikė redaguodamas katalikišką spaudą: buvo „Tėvynės sargo“ (1897–1902), „Žinyčios“ (1900–1902), „Tautos“ (1920), „Mūsų senovės“ (1921–1922) redaktorius. Dalyvavo politinėje veikloje: Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis (1905), prisidėjo kuriant Lietuvių krikščionių demokratų sąjungą, Tautos pažangos partiją (1916), įkūrė Lietuvai pagrąžinti draugiją (1921) ir jai vadovavo (1921–1924). Parašė publicistinių straipsnių, literatūros istorijos ir kritikos darbų, dramų, apsakymų, apysakų („Dėdės ir dėdienės“ (1920–21), „Nebylys“ (1930) ir kt.), epopėjinį kūrinį „Pragiedruliai“ (1918–1920). Mirė (63) Kaune 1933 04 29, palaidotas prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Išleisti „Raštai“ (11 t., 1922–1938; 20 t., 1994–2009). Apdovanotas Ldk Gedimino II laipsnio (1928) ir Vytauto Didžiojo II laipsnio (1932) ordinais. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1929). Visoje Lietuvoje jo vardu pavadintos 24 gatvės.

139

Gimė Teodoras Daukantas, 1884 09 20 Sankt Peterburge. Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas (1936).
Baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. Grįžo į Lietuvą (1922). Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas (1922–1924). Krašto apsaugos ministras (1924–1925 ir 1927–1928). Dėstė geografiją Vytauto Didžiojo (1935–1936) ir Vilniaus (1941–1943) universitetuose, docentas. Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkas (1926–1927), Valstybės tarybos narys (1928–1930). Generalinis konsulas Rio de Ženeire (nuo 1930), įgaliotasis ministras Pietų Amerikai (nuo 1932). Jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje (1936–1936). Sovietų suimtas (1941), bet prasidėjus Sovietų Sąjungos–Vokietijos karui, išlaisvintas. Nacių okupacijos metais buvo Komiteto Vilnijai remti ir rezistencinio sąjūdžio „Vieninga kova“ pirmininkas. Artėjant Rytų frontui ir su juo grįžtant Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Vakarus (1944), iš ten – į Argentiną (1949), kur gyveno iki mirties. Mirė (76) 1960 04 10 Buenos Airėse (Argentina), emigracijoje, palaikai perlaidoti Karmėlavos kapinėse.

133

Gimė Matas Šalčius, 1890 09 20 Čiudiškiuose (Prienų vls., dab. r.). Žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas.
Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune, dirbo mokytoju Žemaitijoje. Dėl viešų pasisakymų prieš rusų caro valdžią ištremtas iš Lietuvos į Rusijos gilumą (1916). Iš ten per Kiniją, Japoniją emigravo į JAV. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Lietuvą (1919). Paskirtas „ELTOS“ direktoriumi (1922–1923). Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. Keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją (1925), Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Indiją (1929). Išvyko į Pietų Ameriką (1936), aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų. Pietų Amerikoje bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų (1919), Turizmo sąjungos valdybos sekretorius (nuo 1929). Redagavo laikraštį „Mokykla“ (1910–1914), žurnalą „Trimitas“. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje (nuo 1906). Išleido knygų, iš jų žymesnės – „Kaip gyvena latviai, anglai, suomiai“ (1916), „Lenkų sąmokslas Lietuvoje“ (1921), „Ką kiekvienas turi žinoti apie turizmą“ (1935), „Svečiuose pas 40 tautų“ (6 t., 1935–1936). Mirė (49) 1940 05 26 Guajara Mirime (Bolivija), emigracijoje, ten ir palaidotas. Jo vardu pavadintos gatvės Šilalėje ir Vytogaloje (Šilalės r.).

PASAULYJE

245

Gimė Fadėjus Belingshauzenas (Fabian Gottlieb von Bellingshausen), 1778 09 20 Saremoje (dab. Estija). Vokiečių jūrininkas, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis.
Mirė (73) 1852 01 25 Kronštate (Rusija).

Rugsėjo 21-oji

163

Mirė Kanutas Ruseckas (60), 1860 09 21 Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Gimė 1800 02 22 Stebėkiuose (dab. Panevėžio r.). Dailininkas tapytojas, filomatas.
Mokėsi Vilniaus universitete (1816–1820), Paryžiuje (1821–1822) ir Romoje (1823–1831). Po studijų grįžo į Vilnių, dėstė piešimą Vilniaus bajorų pensione (1934–1839), vėliau – bajorų institute (nuo 1839). Nutapė įvairių kompozicijų – „Pjovėja“ (1844), „Lietuvaitė su verbomis“ (1847), „Sekminės Vilniaus Kalvarijose“, (1846–1851), portretų, autoportretų, peizažų, religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms. Kūryba realistinė, turi romantizmo ir akademizmo bruožų. Aktyviai veikė visuomeniniame gyvenime, priklausė VU studentų Spindulingųjų draugijai.

122

Mirė Pranas Vaičaitis (25), 1901 09 21 Santakuose (Sintautų vls., dab. Šakių r.), palaidotas Sintautų kapinėse. Gimė 1876 02 10 Santakuose (Sintautų vls., dab. Šakių r.). Poetas, vertėjas, teisininkas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas.
Mokėsi Marijampolės gimnazijoje (1887–1895), studijavo Sankt Peterburgo universitete (1895–1899). Dirbo Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje (1900). Susirgęs džiova, paskutinius gyvenimo metus praleido tėviškėje. Į lietuvių tautinį atgimimą įsitraukė mokslo metais Marijampolės gimnazijoje. Studijų metais Sankt Peterburgo universitete už draudžiamos spaudos skaitymą ir platinimą buvo nubaustas vieną mėnesį kalėjimo (1899). Bendradarbiavo „Varpe“, „Vienybėje lietuvninkų“, „Ūkininke“. Dalis kūrybos neišliko, iš viso žinomi 98 originalūs eilėraščiai ir 21 vertimas bei sekimas. Parašė lyrinių ir pilietinių eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų. Dalis sudėta į „Eilės Pranciškaus Vaičaičio“ (1903) ir kt. Vertė užsienio rašytojų kūrinius. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis. Išleisti „Raštai“ (1996).

PASAULYJE

571

Gimė Džirolamas Savonarola (Girolamo Savonarola), 1452 09 21 Feraroje (dab. Italija). Italų humanistas, dominikonas, pamokslininkas, poetas, politinis veikėjas, bažnyčios reformatorius.
Nužudytas (45) 1498 05 23 Florencijoje (dab. Italija).

Rugsėjo 22-oji

BALTŲ VIENYBĖS DIENA. Atmintina valstybės diena. Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Seimo nutarimu rugsėjo 22-oji, žymint žemaičių pergalę Saulės mūšyje ties Šiauliais (1236), paskelbta Baltų vienybės diena (2000 05 16).

TARPTAUTINĖ DIENA BE AUTOMOBILIO. Pirmą karą pradėta minėti Prancūzijoje (1998), vėliau prie šventės prisijungė ir Lietuva (2001).

787

Laimėtas Saulės mūšis. SAULĖS MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1236 09 22, per rudens lygiadienį, kunigaikščio Vykinto vadovaujami žemaičiai ties Šiauliais (Saule) sutriuškino įsiveržusią Kalavijuočių ordino kariuomenę. Žygyje dalyvavo maždaug 50 riterių su 600 karių, apie 500 kryžininkų-maldininkų, popiežiaus raginimu atvykusių į kovą su Pabaltijo pagonimis. Žygyje užpuolikų pusėje dalyvavo ir Kalavijuočių ordino pavergti estai, lyviai, latgaliai (apie 1500 karių), taip pat 200 Pskovo kunigaikščio siųstų karių. Manoma, kad Ordino magistro Folkevino vadovaujamoje kariuomenėje iš viso buvo apie 3 000 karių. Į Žemaitiją kalavijuočiai įsiveržė 1236 rugsėjo viduryje, plėšikavo apylinkėse, jiems žemaičių būrys kelią pastojo rugsėjo 21. Kryžininkai, ypač sunkiai šarvuoti riteriai iš Vokietijos, nenorėjo kautis pelkėtoje vietoje. Kitą dieną atvykusi kunigaikščio Vykinto kariuomenė puolė priešą. Žuvo daugelis kryžininkų ir kalavijuočių (tarp jų magistras Folkevinas ir 48 Ordino riteriai). Karius, bėgusius Rygos link, pribaigė žiemgaliai. Iš Livonijos ordino talkininkų pskoviečių grįžo kas dešimtas žmogus. Po Saulės mūšio sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai. Kalavijuočių ordinas neteko visų 1208–1236 užkariautų žemių kairiajame Dauguvos krante. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas tapo Livonijos ordinu – savarankiška Kryžiuočių ordino dalimi.

82

Likviduotas Lietuvių aktyvistų frontas. 1941 09 22 nacistinės Vokietijos okupacinė valdžia likvidavo Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), kuris nuo susikūrimo pradžios (1940 11 17) rengė Lietuvos Valstybės atkūrimo planus. LAF organizavo antisovietinį 1941 Birželio 23-iosios sukilimą ir besąlygiškai rėmė Lietuvos laikinąją vyriausybę, iš Vokietijos okupacinės valdžios reikalavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl LAF štabas Kaune vokiečių buvo užpultas (1941 09 21), LAF nariai suimti, įgaliotinis Leonas Prapuolenis išsiųstas į koncentracijos stovyklą, pati organizacija kitą dieną likviduota.

27

Atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas. 1996 09 22 Vilniuje, Arkikatedros aikštėje, iškilmingai atidengtas išeivijos lietuvių skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas, tapęs Vilniaus miesto simboliu.

227

Gimė Juozas Čiulda, 1796 09 22 Jovaišiškėje (Plungės vls., dab. r.). Kunigas, kalbininkas, poetas.
Mokėsi Žemaičių (Varnių) kunigų seminarijoje (1816–1818), studijas tęsė Vilniaus universiteto Vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje (1818–1822). Kauno apskrities bajorų mokyklos kapelionas (1823–1835). Darsūniškio klebonas (1835–1847), vėliau Lopacinskių dvarų Kairėnuose, Sarijoje kapelionas. Žemaičių dounininkų tarmės pagrindu bandė kurti bendrinę lietuvių kalbą. Parašė lietuvių kalbos gramatiką „Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“ (lenkų k., 1854 ir 1855, išsp. 1993). Parašė studiją „Kampamačio ir barometro skalės patobulinimas“ (lenkų k., išsp. 1998). Veikalo „Pastabos apie lietuvių mitologiją“ (lenkų k., 1855), eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis neišliko. Mirė (64) 1861 06 11 Sarijoje (dab. Verchniadzvinsko r., Baltarusija).

148

Gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1875 09 22 Varėnoje. Vienas žymiausių lietuvių dailininkų ir kompozitorių.
Mokėsi Varšuvos muzikos institute (1894–1899), Leipcigo karališkojoje konservatorijoje (1901–1902), lankė Varšuvos piešimo mokyklą (1902–1903), Kazimiero Stabrausko vadovaujamą dailės mokyklą (1904–1906). Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos choro vadovas (1905–1906). Rinko ir harmonizavo liaudies dainas, vienas Lietuvių dailės draugijos organizatorių (1907), vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė apie dailę ir muziką. Sukūrė muzikos, dailės kūrinių, turinčių simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. Garsėja tapybos darbais – paveikslais „Ramybė“, „Rex“, „Lietuviškos kapinės“, ciklais „Pasaulio sutvėrimas“, „Zodiakas“, „Pasaka“ ir kt., simfoninėmis poemomis „Miškas“ ir „Jūra“, kitais simfoninės, chorinės ir fortepijoninės muzikos kūriniais. Sukūrė literatūrinių kūrinių – lyrinių impresijų, „Laiškus Devordakėliui“, pasaką, aforizmų. Kartu su Sofija Čiurlioniene-Kymantaite parengė eseistikos knygą „Lietuvoje“ (1910). Mirė (35) 1911 04 10 Pustelnike (netoli Varšuvos, Lenkija), palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Visoje Lietuvoje jo vardu pavadinta 21 gatvė.

91

Gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, 1932 09 22 Rokiškyje. Valstybės veikėjas, politikas, Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Baigė Kauno politechnikos institutą (dab. KTU, 1956), mokslų daktaras (1974). Užėmė aukštas nomenklatūrines pareigas Sovietų Lietuvos ir jos Komunistų partijos struktūrose – statybos medžiagų pramonės ministras (1965–1967), Valstybės plano komiteto pirmininko pavaduotojas (nuo 1967), Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius (1988–1990), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas (1989–1990). Lietuvos Respublikos Seimo narys (nuo 1990), Ministro Pirmininko pavaduotojas (1990–1991), Seimo pirmininkas (1992–1993). Laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1992–1993). Išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentu (1993–1998), Ministras Pirmininkas (2001–2006). Lietuvos demokratinės darbo partijos (taip persivadinusios Lietuvos komunistų partijos) pirmininkas (1990–1993) ir pastarajai susiliejus su Lietuvos socialdemokratų partija ir perėmus pastarosios pavadinimą, jos pirmininkas (2001–2007). Mirė (77) 2010 06 26 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (1998), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000) ir Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003).

54

Mirė Aleksandras Stulginskis (84), 1969 09 22 Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse. Gimė 1885 02 26 Kutaliuose (Kaltinėnų vls., dab. Šilalės r.). Agronomas, valstybės veikėjas. Vasario 16-osios Akto signataras.
Baigė Liepojos (Latvija) gimnaziją (1904) ir Halės universitetą (1913). Dalyvavo Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikloje, buvo jos pirmininkas (1918–1919). Lietuvos Tarybos (1917–1918), vėliau Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1918–1920). Lietuvos vidaus reikalų ministras (1918–1919), maitinimo ir viešųjų darbų ministras, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, Ministrų kabineto pirmininko pavaduotojas (1919). Dalyvavo steigiant Ūkio banką ir Ūkininkų sąjungą (1919), buvo pirmasis šios sąjungos pirmininkas. Lietuvos Respublikos Seimo narys (1920–1927) ir pirmininkas (1920–1922, 1926–1927). Ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1920–1922), Lietuvos Respublikos Prezidentas (1922–1926). Sovietų valdžios buvo ištremtas į Rešotų lagerį (Komijoje, Rusija; 1941), kalintas (1952–1954), gyveno Komijoje (iki 1956), grįžo į Lietuvą (1956), dirbo Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje (1957–1959). Jo vardu pavadintas Lietuvos žemės ūkio universitetas ir gatvės Vilniuje, Kaune, Šilalėje, Jokūbave (Kretingos r.) ir Tūbinėse I (Šilalės r.).

PASAULYJE

232

Gimė Maiklas Faradėjus (Michael Faraday), 1791 09 22 Nevington Butse (Anglija). Anglų mokslininkas, elektromagnetinių reiškinių teorijos kūrėjas.
Mirė (76) 1867 08 25 Hempton Korte (Anglija).

 Rugsėjo 23-ioji 

LIETUVOS ŽYDŲ GENOCIDO ATMINIMO DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo 23-ioji paskelbta (1997 07 03) Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Atmintina diena buvo susieta su Vilniaus žydų getų likvidavimu (1943 09 23), kurio metu Lietuvą okupavusios nacistinės Vokietijos SS – vadinamosios sukarintos apsaugos rinktinės smogikai sušaudė getuose izoliuotus Vilniaus žydus, o paskutinius nenužudytus perkėlė į SS valdomas koncentracijos stovyklas. Valstybės vėliavos (su gedulo ženklu – juodu kaspinu) kėlimo diena.

154

Gimė Jonas Vanagaitis, 1869 09 23 Pabudupiuose (Ragainės apskr., dab. Krainiai, Kaliningrado sr., Rusija). Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas.
Kovojo dėl lietuvių kalbos teisių Mažojoje Lietuvoje. „Birutės“ draugijos narys (nuo 1903) ir vadovas (1909–1913), laikraščio „Birutė“ leidėjas (1920). Dalyvavo Vilniaus Didžiajame Seime kaip Prūsų Lietuvos atstovas (1905) bei Prūsų lietuvių tautos tarybos ir Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto veikloje (1922–1923). Vadovavo Šaulių sąjungos Klaipėdos organizacijai (1923–1940). Mirė (76) 1946 09 09 Kaselio-Matenburgo (Vokietija) karo pabėgėlių – perkeltų asmenų stovykloje.

Rugsėjo 24-oji

66

Gimė Vytautas Pociūnas, 1957 09 24 Vilniuje. Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas (nuo 1992), diplomatas. Lietuvos patriotas. Vykdydamas tarnybines pareigas stebėjo kaimyninių valstybių įtaką ir galimą pavojų Lietuvos saugumui Lietuvos energetikos įmonėse bei Lietuvos geležinkelyje. VSD Ekonominės valdybos viršininkas, LR konsulo Gardine (Baltarusija) patarėjas (nuo 2005). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004) ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2007, po mirties).
Žuvo (48) 2006 08 23 Breste (Baltarusija), iškritęs pro Baltarusijos, į kurią dirbti nepaisant nuopelnų buvo prieš savo valią „ištremtas“ VSD vadovybės, Bresto miesto viešbučio „Inturist“ 9 aukšto langą. Kaip įtariama, galėjo būti išstumtas.
Žūties dieną Lietuvos generalinės prokuratūros (LGP) pradėtas ir po kelių mėnesių nutrauktas (2006 11 30) ikiteisminis tyrimas vėliau žmonos Liudvikos Pociūnienės pastangomis teismo sprendimu beveik po metų buvo atnaujintas (2007 09 19), tačiau po pusmečio vėl nutrauktas (2009 02 24). Visuomenėje prieštaringai vertinamą rezonansinį ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo sprendimu (2009 06 09) LGP atnaujinus trečiąjį kartą (2009 06 15), jau praėjus trims su puse metų nuo žūties, pagaliau buvo pradėta tirti (nuo 2010 02 12) ir galima nužudymo versija, kurią nuo pat tyrimo pradžios reikalavo iškelti velionio žmona ir sunerimusi visuomenė.
Iš karto po tragiško įvykio europarlamentaras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigė, kad saugumo karininko žūtis – ne kas kita, o politinis nužudymas.
Netrukus po žūties LR Seimo sprendimu (2006 09 28) buvo pradėtas didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs VSD veiklos parlamentinis tyrimas, kurio metu buvo priverstas atsistatydinti VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius.
V. Pociūnas palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinaitėse.

402

Mirė Jonas Karolis Chodkevičius (apie 61), 1621 09 24 Chotine (dab. Ukraina). Gimė 1560 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (tikslesnė vieta nežinoma). LDK valstybės ir karo veikėjas.
Studijavo Vilniaus, Ingolštato (Vokietija) ir Padujos (Italija) universitetuose. Žemaitijos seniūnas (1599–1616), LDK didysis etmonas (nuo 1605) ir Vilniaus vaivada (nuo 1616). 1602 paskirtas Uždauguvyje veikiančios LDK kariuomenės vadu ir Uždauguvio administratoriumi. Pasižymėjo XVII a. pr. LDK–Švedijos kare, Salaspilyje (dab. Latvija) sumušęs Švedijos kariuomenę (1605). Vadovavo LDK kariuomenei malšinant Zebržydovskio rokošą (1607) ir jai žygiuojant į Maskvą (1611–1612, 1617–1618). Su 70 tūkst. karių ties Chotinu (Dniestro dešiniajame krante) sėkmingai atrėmė Osmanų imperijos kariuomenės (apie 220 000 karių) puolimą (1621), bet nuo žaizdų čia ir mirė. Buvo vienas žymiausių to meto Europos karvedžių, laimėdavęs kovą taktiniais manevrais, staigumu, griežta drausme. Kretingoje įkurdino bernardinus (1602), prisidėjo prie Kražių jėzuitų kolegijos įsteigimo pastatydinęs kolegijos rūmus ir jai užrašydamas 7 ūkius (1614), Skuode įsteigė mokyklą (1614). Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Kretingoje, Skuode, Lavoriškėse (Vilniaus r.) ir Bajoruose (Vilniaus r.).

Rugsėjo 25-oji

258

Gimė Mykolas Kleopas Oginskis, 1765 09 25 Guzove (Lenkija). Kompozitorius, kunigaikštis, valstybės ir visuomenės veikėjas, politikas, sukilėlis. Aktyvus Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimo dalyvis (1788–1792), ATR pasiuntinys Nyderlanduose, Londone (1789–1791). Paskutinis LDK iždininkas (1793–1794).
Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę (1794), buvo Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, vadovavo sukilėlių daliniams. Organizavo savo kavalerijos diviziją, buvo Ukmergės, Švenčionių, Breslaujos apskričių sukilėlių vadas. Po trečiojo ATR padalijimo Lietuvai praradus nepriklausomybę (1795), pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Prancūzijoje, imperatoriaus Napoleono I prašė pagalbos atgauti Lietuvai ir Lenkijai nepriklausomybę. Rusijos imperatorius Aleksandras I leido grįžti į Lietuvą (1802). Tapo slaptuoju Aleksandro I patarėju ir senatoriumi (1810). Prieš 1812 Rusijos karą su Prancūzija buvo sumanęs atkurti LDK kaip autonominę Rusijos imperijos dalį, gavo tam Aleksandro I sutikimą, bet viską sutrukdė prasidėjęs karas. Po Vienos kongreso (1815), kuriame sprendėsi Europos tautų likimas, nusivylęs kongreso nutarimais išvyko gyventi į Florenciją (1823). Sukūrė operą, polonezų (garsiausias „Atsisveikinimas su Tėvyne“), valsų, mazurkų, dainų. Parašė knygą „Laiškai apie muziką“ (pranc. k., 1828), atsiminimų „Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos“ (pranc. k., 4 t., 1826–1827; išversta į liet. k., t. 1–3, 2007–2009). Mirė (68) 1833 10 15 Florencijoje (dab. Italija), palaidotas Švč. Marijos Naujosios bažnyčios kapinėse, vėliau perlaidotas Šventojo Kryžiaus bazilikoje. Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Nemenčinėje (Vilniaus r.).

PASAULYJE

468

Pasirašyta Augsburgo taika. 1555 09 25 Augsburge (Vokietija) imperatorius Karolis V ir  protestantų Šmalkaldų lyga pasirašė taikos sutartį, kuria buvo pripažintas liuteronizmas Šventosios Romos imperijoje pagal sampratą „kieno valdžia, to ir tikėjimas“.

Rugsėjo 26-oji

394

Sudaryta Altmarko paliaubų sutartis. 1629 09 26 Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos atstovai Altmarke (Vokietija) pasirašė paliaubų sutartį. LDK lauko etmono Kristupo Radvilos vadovaujama kariuomenė nepajėgė sustabdyti Švedijos kariuomenės, kurią jis sėkmingai atrėmė prie Mituvos (dab. Latvija; 1622), todėl buvo pradėtos derybos dėl visuotinės taikos (1627). Taika su Švedija truko neilgai (iki 1635).

182

Gimė Antanas Vienažindys, 1841 09 26 Anapolyje (t. p. vls., dab. Rokiškio r.). Kunigas, poetas, vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės temos poezijoje pradininkas.
Mokėsi Panevėžio gimnazijoje (iki 1861). Baigė Žemaičių (Varnių) kunigų seminariją (1864). Kunigavo Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje. Paskirtas Laižuvos klebonu (nuo 1876). Laižuvoje sudarė poezijos rinkinį „Dainos lietuvininko Žemaičiuose”, kuris po autoriaus mirties išleistas pavadinimu „Dainos“ (1894). Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis. Mirė (50) 1892 08 29 Laižuvoje (dab. Mažeikių r.), ten ir palaidotas. Jo vardu pavadintos gatvės Dusetose (Zarasų r.), Krinčine (Pasvalio r.), Laižuvoje (Mažeikių r.).

140

Gimė Kipras Bielinis, 1883 09 26 Purviškiuose (Nemunėlio Radviliškio vls., dab. Biržų r.). Visuomenės veikėjas, darbininkų profesinių sąjungų ir politinis veikėjas, socialdemokratas.
Mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) realinėje mokykloje ir Rygos gimnazijoje. Iš gimnazijos pašalintas už dalyvavimą slaptoje moksleivių kuopelėje (priklausė nuo 1899). Lietuvos socialdemokratų partijos narys (nuo 1902), organizavo partinės literatūros gabenimą visoje Lietuvoje (nuo 1904). Dalyvavo 1905 anticarinėje revoliucijoje, surengė per 30 viešų mitingų. Gręsiant teismams ir įkalinimui, išvyko į Rygą (1906). Ten toliau dirbo partinį darbą. Rygoje policijos suimtas (1907 11 05) nuteistas 4 metus kalėjimo. Atlikęs bausmę ištremtas į Sibirą (1912). Pabėgęs iš tremties, svetima pavarde gyveno prie Chabarovsko (nuo 1913). Atvykęs į Maskvą, dirbo karo metu iš Lietuvos išgabento turto grąžinimo komisijos sekretoriumi (nuo 1917). 1918 grįžo į Lietuvą, dirbo kooperacijoje ir savivaldybėse. Šiaulių partizanų štabo narys (1919). Steigiamojo Seimo atstovas (1920–1922). I (1922–1923), II (1923-1926), III (1927) Seimų atstovas. Kauno miesto tarybos Finansų komisijos narys (1923–1926). Dirbo „Socialdemokrato“ redakcijoje (nuo 1920), Žemės ūkio rūmų finansų ir atskaitomybės skyriaus vedėjas (nuo 1926), dirbo Žemės ūkio rūmuose (nuo 1929). Vienas antinacinės rezistencijos pradininkų (1941–1942), leido atsišaukimus prieš okupantus. Vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovų, Finansų komisijos pirmininkas (nuo 1943), VLIK gaivintojas. Artėjant Rytų frontui ir su juo grįžtant sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944), dirbo VLIK delegatūroje Berlyne. Tautos fondo valdytojas (1945–1949). Emigravęs į JAV (1949), vadovavo LSDP Užsienio delegatūrai (nuo 1964). Parašė atsiminimų knygų – „Dienojant“ (1958), „Penktieji metai“ (1959) ir kt., politinių veikalų – „Teroro ir vergijos imperija Sovietų Rusija (1963), „Gana to jungo“ (1971). Mirė (82) 1965 11 07 Niujorke (JAV), emigracijoje. 1996 perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Tėvas – knygnešys Jurgis Bielinis (1946–1918).

52

Mirė Veronika Alseikienė-Janulaitytė (88), 1971 09 26 Kaune. Gimė 1883 05 18 Malavėnuose (dab. Šiaulių r.). Gydytoja oftalmologė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja, medicinos mokslų daktarė (1908).
Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, iš kurios už draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą pašalinta. Baigė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją (1902). Studijavo mediciną Berne, Vienoje ir Berlyne. Baigė Berlyno universitetą (1908). Dirbo akių gydytoja Simbirske (Rusija, 1908), kur atliko trachomos, kataraktos operacijas. Su vyru Vytautu Kazimieru Alseika apsigyveno Vienoje (1913–1914). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje, evakuacijos metais – Voroneže, kur tuo metu apsistojo nemažai lietuvių pabėgėlių. Gydytojavo Minske (1915–1918), ten su vyru ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, su jais Vilniuje įsteigė polikliniką, ilgainiui tapusią pirmąja miesto lietuvių ligonine (1918). Joje dirbo Akių ligų skyriaus vedėja (iki 1931). Atliko apie 300 akies kataraktos operacijų. Vilniuje įsteigė mergaičių amatų mokyklą, kartu su kitais – „Kultūros“ draugiją. Su vaikais, kad jie galėtų siekti mokslo lietuviškose mokyklose, persikėlė į Kauną (1931), gydytojavo Kaune. Brolis – Augustinas Janulaitis (1878–1950), sūnus – Vytautas Kazimieras Alseika (1912–2002), duktė – Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė (1921–1994).

PASAULYJE

174

Gimė Ivanas Pavlovas, 1849 09 26 Riazanėje (Rusija). Rusų gydytojas, fiziologas, atliko esminius etiologinius tyrimus ir pagrindė kone visas naujesnes mokymosi teorijas.
Mirė (86) 1936 02 27 Leningrade (dab. Sankt Peterburgas, Rusija).

134

Gimė Martinas Haidegeris (Martin Heidegger), 1889 09 26 Meskirche (Vokietija). Vokiečių filosofas egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų.
Mirė (86) 1976 05 26 Freiburge (Vokietija).

Rugsėjo 27-oji

LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu rugsėjo 27-oji paskelbta (2004 09 14) Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

601

Sudaryta Melno taika. 1422 09 27 prie Melno ežero (netoli Torunės, dab. Vokietija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenių stovykloje sudaryta LDK ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu. Lietuva visam laikui atgavo Žemaitiją su pajūrio ruožu nuo Palangos iki Šventosios, taip pat Lietuvai priskirta Užnemunė (Sūduva). Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Kryžiuočių ordino (vėliau Prūsijos) valdžioje (iki 1923). Melno taika anuliavo visas ankstesnes sutartis su Ordinu. Pirmą kartą Kryžiuočių ordinas buvo priverstas atsisakyti visų teritorinių, politinių ir kitokių pretenzijų Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

418

Laimėtas Salaspilio mūšis. SALASPILIO MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1605 09 27 ties Salaspiliu (buv. Kircholmas, 18 km į pietryčius nuo Rygos, dab. Latvija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama kariuomenė sutriuškino Karolio IX vadovaujamą Švedijos kariuomenę. Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karo metu (1600–1629) Švedijos kariuomenė (apie 14 tūkst. karių) buvo apgulusi Rygą. Apgultį nutraukė LDK kariuomenė (apie 4 tūkst. karių), vadovaujama didžiojo etmono. Švedijos kariuomenė buvo įviliota į nepatogią poziciją ir sumušta. Salaspilio mūšyje pasiekta viena žymiausių pergalių karuose su Švedija.

490

Gimė Steponas Batoras, 1533 09 27 Siladšome (Transilvanija, dab. Rumunija). Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576), Lenkijos karalius (1575–1586) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586).
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai jį valdovu pripažino tik po ilgų derybų, kai šis specialiu raštu patvirtino, kad Lenkijos Karalystė ir LDK yra federacinė dviejų lygiateisių šalių valstybė (1576 06 29). Jis pažadėjo išsaugoti LDK savarankiškumą, bendrus seimus šaukti pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, LDK kariuomenės vadais neskirti lenkų. Pasižymėjo kaip stiprus valdovas ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenės reformatorius, atkovojęs Rusijos užimtas LDK žemes. Vidaus politikoje laviravo tarp ponų ir vidutiniųjų bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus. Lenkijoje ir LDK įsteigė aukščiausias apeliacines bajorų instancijas (1578 ir 1581) – vyriausiuosius tribunolus, patvirtino Lietuvos Statuto (1566) pataisas. Stiprindamas karaliaus valdžią, kovojo su lenkų ponais, paremdavo Katalikų Bažnyčią. Jo privilegija Vilniaus jėzuitų kolegija pertvarkyta į Vilniaus universitetą (1579 04 01). Vilniuje įsteigė patrankų liejyklą, perorganizavo kariuomenę, įvedė uniformas, patobulino artileriją ir karinę inžineriją. Užsienio politikoje labiausiai stengėsi prie ATR prijungti Livoniją. Plečiantis Livonijos karui (1558–1583), su Turkija ir Krymo chanatu sudarė sutartis, nukreiptas prieš Rusiją. Surengė tris karo žygius: atsiėmė Polocką (1579) ir užėmė Velikyje Lukus (1580), apsupo Pskovą (1581). Pagal Jam Zapolskio paliaubas (1582) Rusija paliko ATR Uždauguvį, o ši Rusijai – 1580 užimtas sritis. Mirė (53) 1586 12 12 Gardine (dab. Baltarusija), palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje (Lenkija). Jo vardu pavadinta gatvė Vilniuje.

153

Gimė Vilius Gaigalaitis, 1870 09 27 Naujienose (Ragainės apskr., dab. Kaliningrado sr., Rusija). Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, evangelikų liuteronų kunigas, teologijos daktaras (1900), profesorius (1929).
Prūsijos landtago deputatas (1903–1918), stengėsi ginti Prūsijos lietuvių reikalus, rašė memorandumus dėl Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos. Dirbo laikraščio „Pagalba“ redaktoriumi (1904–1931). Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1920). Klaipėdos krašto lietuvių delegacijos Ambasadorių konferencijoje vadovas (1922). Dėstė Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universitete (1925–1941). Pirmininkavo „Sandoros“ draugijai (1905–1939), Lietuvių mokslo draugijos narys (1907–1914). Įkūrė pirmąją lietuvišką gimnaziją Klaipėdoje ir jai vadovavo (1922–1924), taip pat įkūrė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją (1926). Po to, kai Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą (1939), pasitraukė į Kretingą (1940), vėliau – į Vokietiją (1941). Išleido darbus lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Kristijonas Donelaitis, jo gyvastis ir darbai “ (1913), „Lietuvių-baltų problema“ (1915), „Evangelikų liuteronų bažnyčia Lietuvoje, jos kovos ir vargai 1925–1929“ (vok. k., 1929) ir kt. Mirė (75) 1945 11 30 Bretene (Vokietija). Latvijos universiteto garbės daktaras (1933). Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio (1928) ir II laipsnio (1930) ordinais, Latvijos IV laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu. Jo vardu pavadintos gatvės Priekulėje (Klaipėdos r.) ir Žukuose (Pagėgių sav.).

411

Mirė Petras Skarga (76), 1612 09 27 Krokuvoje (Lenkija). Gimė 1536 02 02 Grojece (Lenkija). Visuomenės veikėjas, jėzuitas, pedagogas, pamokslininkas, rašytojas, teologas.
Krokuvos universiteto absolventas (1554), mokėsi Romoje, ten įstojo į Jėzuitų ordiną (1569), kaip misionierius buvo atsiųstas į Vilnių (1573). Vilniaus jėzuitų kolegijos rektorius (1574), o šią pertvarkius į Vilniaus universitetą (1579), pirmasis jo rektorius. Vilniuje pasižymėjo pedagogine ir organizacine veikla. Siekdamas plėsti jėzuitų švietimą bei kontrreformacinę veiklą, drauge su kitais jėzuitais įkūrė panašias kolegijas Polocke, Rygoje, Tartu. Buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos pamokslininkas (nuo 1588). Veikaluose „Apie dievo bažnyčios vienybę“ (lot. k., 1577), „Pastabos evangelikams ir visiems nekatalikams“ (lot. k., 1592), „Konfederacijos procesas“ (lot. k., 1595), „Seimo pamokslai“ (lot. k., 1597) propagavo stačiatikių ir katalikų bažnyčių Abiejų Tautų Respublikos valdomoje Ukrainoje ir Baltarusijoje uniją. Skelbė kovą nekatalikams, reikalavo stiprinti karaliaus valdžią ir riboti Seimo kompetenciją.

136

Mirė Mikalojus Akelaitis (57), 1887 09 27 Paryžiuje, emigracijoje. Gimė 1829 12 05 Čiuoderiškėse (Kvietiškio vls., dab. Marijampolės sav.). Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas, kalbininkas, sukilėlis.
Mokėsi Marijampolės keturklasėje mokykloje, dirbo namų mokytoju dvaruose. Gyveno Varšuvoje (Lenkija, nuo 1850), Svirlaukyje (dab. Latvija; 1858), vėliau Varniuose, Rietave ir Vilniuje. Parašė eiliuotų atsišaukimų, raginančių valstiečius sukilti („Gromata Vilniaus senelio“, 1861, „Pasaka senelio“, 1861). Užnemunės sukilėlių Laikinosios vyriausybės komisaro padėjėjas Augustavo vaivadijoje (1863), laikraščio „Žinia apie lenkų vainą su maskoliais“ redaktorius (1864). Anticariniam sukilimui pralaimint, pasitraukė į Prūsiją (1864), čia nuteistas, bet pabėgo iš teismo salės, pasitraukė į Prancūziją ir apsigyveno Paryžiuje. Paryžiaus lietuvių draugijos „Želmuo“ steigėjas ir pirmininkas (1883). Bendradarbiavo lenkų spaudoje, „Aušroje“, „Gazietoje lietuviškoje“. Rinko lietuvių tautosaką. Žymiausias kūrinys – didaktinė apysaka „Kvestorius, po Lietuvą važinėdams, žmones bemokinęsis“ (1860). Parašė elementorių, lietuvių kalbos gramatiką. Į lenkų kalbą proza išvertė K. Donelaičio „Metus“. Jo vardu pavadinta gatvė Marijampolėje.

126

Mirė Silvestras Gimžauskas (51), 1897 09 27 Varšuvoje. Gimė 1845 10 13 Kirdeikiuose (dab. Utenos r.). Kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys.
Mokėsi Švenčionių ir Daugpilio gimnazijose. Baigė Vilniaus kunigų seminariją (1876). Studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje (1877–1878), bet dėl ligos iš jos išstojo. Seminarijoje gaudavo ir skaitydavo lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo „Aušroje“ ir kituose leidiniuose. Parengė pirmąją patriotinį lietuvišką atsišaukimą (1890). Leido eilėraščių bei publicistines knygeles. Visas savo pajamas aukodavo lietuviškoms knygoms leisti. Dirbo vikaru Želudke (dab. Baltarusija), Žiežmariuose, Vidiškėse. Kietaviškių (nuo 1883) ir Valkininkų (1884–1893) klebonas. Žiežmariuose buvo įsirengęs pagrindinę lietuviškos spaudos slėptuvę. Lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Ypač aktyviai organizavo spaudos platinimą Valkininkuose: globojo apie 50 knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas. Brolio įskųstas (1891), policijos buvo tardomas ir sekamas. Perkeltas eiliniu vikaru į Giedraičius (1893), o metų pabaigoje – į Bagaslaviškį jau kaip altaristas. Išvyko gydytis į Varšuvą (1897).

81

Mirė Jonas Smilgevičius (72), 1942 09 27 Kaune, palaidotas Užvenčio dvaro koplyčioje, 1998 perlaidotas Užvenčio miestelio kapinėse. Gimė 1870 02 12 Šoniuose (Alsėdžių vls., dab. Plungės r.). Ekonomistas, bankininkas, spaudos bendradarbis. Vasario 16-osios Akto signataras.
Mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava) ir Liepojos gimnazijose (iki 1893). Baigė Berlyno universitetą (1899). Dirbo Sankt Peterburge Žemės ūkio ministerijoje inspektoriumi. Vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje (iki 1912). Įsigijo Užvenčio dvarą (dab. Kelmės r.), kuriame ir ūkininkavo. Vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių (1917). Išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1917). Lietuvos Steigiamojo Seimo narys (1920). Lietuvos kredito banko steigėjas (1921). Lietuvos banko tarybos narys (nuo 1925). Steigė įvairias ūkininkystės ir kredito bendroves. Nuo studijų metų aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje („Varpe” ir „Vienybėje lietuvninkų“), palaikė santykius su lietuvių inteligentais Lietuvoje ir užsienyje. Jo vardu pavadintos gatvės Kelmėje ir Užventyje.

PASAULYJE

83

Pasirašytas Trišalis paktas. 1940 09 27 Berlyne Japonijos ambasadorius Vokietijoje Saburas Kurusas, Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris ir Italijos užsienio reikalų ministras grafas Galeazzo Ciano sudarė karinį aljansą. Prie sutarties vėliau prisijungė Vengrija, Rumunija, Slovakija ir Bulgarija.

Rugsėjo 28-oji

TUSKULĖNŲ AUKŲ ATMINIMO DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo nutarimu (2006 07 19) pasirinkta rugsėjo 28-oji – Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų, Molotovo-Ribentropo paktu iš anksto susitarusių (1939 08 23) karą kartu ranka rankon pradėti ir jį pradėjusių (1939 09 01) – nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos 1939 09 28 draugystės sutarties diena. Sutartimi, sudaryta po žiauriausio žmonijos karo pradžios nepraėjus nė mėnesiui, vienas kitu patenkintiems agresoriams „sėkmingai“ okupavus ir pasidalijus visą Lenkijos teritoriją, Vokietija slapta „perleido“ Lietuvą Sovietų Sąjungai, o pastaroji įsipareigojo savo sąjungininkei Vokietijai už tai sumokėti auksu. Ilgais okupacijos dešimtmečiais okupantai lietuvių tautai padarė daug baisių nusikaltimų, kurių vienas žiauriausių liudijimų, tapusių sovietų nužmogėjimo ir nusikaltimų žmogiškumui simboliu – buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje (dab. Vilniaus m. dalis) atrasta slapta 1944–1947 Vilniaus KGB kalėjime be teismo nužudytų ir išniekintų Lietuvos patriotų, partizanų ir rezistentų masinė kapavietė. Slėpdami nusikaltimą, okupantai į Tuskulėnų dvaro parke naktimis iškastas duobes be jokių atpažinimo ženklų slapta sumetė ir užkasė daugiau kaip 700 nužudytų Lietuvos kankinių, tarp jų Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, vyskupą Vincentą Borisevičių, kitus iškilius Lietuvai nusipelniusius žmones. Todėl Tuskulėnų aukų atminimo diena yra visų sovietų ir KGB nusikaltimų Lietuvai ir jų aukų atminimo diena. Tuskulėnuose rasti palaikai dabar ilsisi čia įrengtame kolumbariume-koplyčioje.

97

Pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis. 1926 09 28 Maskvoje Lietuva ir Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį, kuria abi šalys įsipareigojo gerbti viena kitos suverenumą ir teritoriją bei susilaikyti nuo agresyvių veiksmų viena kitos atžvilgiu. Sovietų Sąjunga dar kartą pripažino Vilnių Lietuvai. Po 13 metų Sovietų Sąjunga sutartį sulaužė: Maskvos sutartimi komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė vadinamąją draugystės sutartį (1939 09 28), pagal kurią Vokietija, kuriai Lietuva „priklausė“ pagal tų pačių agresorių Maskvoje pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą (1939 08 23), slapta „perleido“ Lietuvą okupuoti Sovietų Sąjungai, o pastaroji įsipareigojo už tai atsiskaityti auksu.

35

Pirmą kartą jėga išvaikytas Atgimimo mitingas. 1988 09 28 Lietuvos laisvės lygos (N. Sadūnaitė, A. Terleckas, P. Cidzikas ir kt.) organizuotas mitingas, skirtas 49-osioms nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos draugystės sutarties (pasirašyta 1939 09 28), kuria Lietuva iš Vokietijos perėjo į sutartą Sovietų Sąjungai skirtą okupuoti zoną, metinėms paminėti buvo išvaikytas sovietų vidaus kariuomenės ir milicijos (sovietų policija). Po mitingo išvaikymo paaštrėjo priešprieša tarp Lietuvos komunistų partijos ir laisvėjančios Lietuvos Sąjūdžio vadovybių.

156

Gimė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (slap. Lazdynų Pelėda), 1867 09 28 Paragiuose (Tryškių vls., dab. Akmenės r.). Prozininkė.
Gyveno Meškų–Gadoniškių (dab. Akmenės r.) dvare, vėliau – Vilniuje, Vievyje, Kaune ir Paragiuose. Bendradarbiavo „Ūkininke“, „Varpe“, „Darbininkų balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ (nuo 1898). Parašė apsakymų „Našlaitė“ (1898), „Motulė paviliojo“ (1908) ir kt., apysakų – „Naujasis takas“ (1912) ir kt., pirmąjį lietuvišką romaną dabarties tema „Klaida“ (1909), taip pat – „Iki mirties“ (1924). Mirė (58) 1926 03 14 Paragiuose (Tryškių vls., dab. Akmenės r.), palaidota Tryškių kapinėse (dab. Telšių r.).

Rugsėjo 29-oji

494

Įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas. 1529 09 29 įsigaliojo Rašytinės teisės normų sisteminis rinkinys. Jis teisiškai įformino valstybės santvarką, valdžios ir valdymo organus, teisingumo ir teisėtvarkos sistemą, privilegijuotą bajorijos padėtį. Išleistos antroji (1566) ir trečioji Lietuvos Statuto redakcijos (spausdinta, 1588).

200

Gimė Vladislovas Sirokomlė (tikr. Liudvikas Vladislavas Kondratovičius), 1823 09 29. Smolgavoje (dab. Baltarusija). Poetas.
Mokėsi Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke (nuo 1833). Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. Persikraustė į Vilnių (1853). Vilniuje susirgo džiova. Dirbo leidinyje „Kurjer Wilenski” (nuo 1860), rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. Vilniaus archeologinės komisijos narys. Gyveno Varšuvoje ir Krokuvoje (1861–1862). Rašė lenkų kalba. Palikimą sudaro apie 20 tomų lyrinių, epinių, dramatinių, publicistinių kūrinių, taip pat vertimų, lenkų literatūros istorijos veikalų, kelionių aprašymų, laiškų ir t. t. Parašė komedijas „Madinga žmona“, „Kaimo politikai“, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę“, poemas „Margeris“, „Senieji vartai“, „Trys Lietuvio dukros“, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos. Parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones – „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ bei „Išvykos iš Vilniaus po Lietuvą“. Šie kūriniai laikomi vertingais XIX a. istoriniais šaltiniais. Mirė (38) 1862 09 18 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

PASAULYJE

85

Pasirašyta Miuncheno sutartis. 1938 09 29 Miunchene (Vokietija) Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos atstovai pasirašė sutartį, dar vadinamą „suokalbiu“, kuria Čekoslovakija turėjo iki 1938 10 10 perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis, ryšių priemonėmis, per tris mėnesius atiduoti kai kurias savo teritorijas Lenkijai ir Vengrijai.

Rugsėjo 30-oji

255

Gimė Andrejus Sniadeckis, 1768 09 30 Rydleve (Lenkija). Chemikas, medikas, biologas, medicinos ir filosofijos daktaras, profesorius (1797), biochemijos pradininkas Lietuvoje.
Mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje. Vėliau studijavo Pavijos, Vienos ir Edinburgo universitetuose. Brolio Jano Sniadeckio pakviestas atvyko į Vilnių (1797). Vilniaus universiteto chemijos profesorius (1797–1832). Vadovavo Terapijos katedrai ir klinikoms (1827–1832). Likvidavus Vilniaus universitetą, profesoriavo Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijoje (1832–1838). Dalyvavo šubravcų veikloje. Kūrė lenkų chemijos terminiją. Prisidėjo kuriant Vilniaus medicinos draugiją ir jai kurį laiką vadovavo (1806–1836), redagavo „Vilniaus žurnalą“ (lenkų k., 1805–1806, 1815). Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį „Chemijos pradmenys“ (lenkų k., 2 t., 1800), vieną pirmųjų pasaulyje teorinės biologijos ir biochemijos vadovėlių „Organinių kūnų teorija“ (lenkų k., 3 t., 1804–1811), darbą „Pastabos apie vaikų fizinį auklėjimą“ (lenkų k., 2 t., 1805–1806), davusį pradžią pediatrijai Lietuvoje, straipsnių medicinos, chemijos, biologijos temomis, taip pat satyrų. Mirė (69) 1838 05 11 Vilniuje, palaidotas Jašiūnuose, Barinskių dvare (Šalčininkų r.).

162

Gimė Pranciškus Karevičius, 1861 09 30 Giršinuose (dab. Skuodo r.). Vyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas, profesorius (1886).
Įstojo į Sankt Peterburgo kunigų seminariją. Pastebėjus gabumus, perkeltas į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją (baigė 1886). Aptarnavo Samaros penkių apskričių katalikus (nuo 1888), įsteigė vokiečių parapiją, dvi koplyčias su mokyklomis ir koplyčią lietuviams. Sankt Peterburge gynė lietuvių ir latvių gimtosios kalbos teises bažnyčiose, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, ypač savišalpos ir labdaros draugijose. Sankt Peterburgo kunigų seminarijos moralinės teologijos ir liturgijos profesorius (1893–1910). Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1911). Paskirtas Žemaičių vyskupu (1914), šalia religinio gyvenimo ypač rūpinosi švietimu, spauda, draugijomis, blaivybe, suvienodino giedojimą, įvedė bendrą katekizmą. Savo pajamas skirdavo labdarai. Diplomatinėmis priemonėmis darė įtaką Vokietijai pripažįstant Lietuvos nepriklausomybę (1918). Padalijus Žemaičių vyskupystę (1926) ir vietoj vienos steigiant tris vyskupystes, nusišalino nuo pareigų. Pakeltas tituliniu Skitopolio arkivyskupu (1926). Įstojo į marijonų vienuoliją ir apsigyveno Marijampolėje. Rašė leidiniuose „Draugija“, „Vadovas“, „Sargyba“, „Šaltinis“, „Tiesos kelias“. Paliko atsiminimus „Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai“ (išleista 2006). Mirė (83) 1945 05 30 Marijampolėje, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.

141

Gimė Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882 09 30 Žlakišiuose (dab. Raseinių r.). Zoologas, hidrobiologijos Lietuvoje pradininkas, akademikas (1956).
1906 apsigyveno JAV, dėstė Filipinų universitete (1922–1928), Vytauto Didžiojo (1929–1940), Vilniaus (1940–1948) universitetuose. Buvo Zoologijos ir parazitologijos instituto direktorius (1959–1960). Tyrė gyvūnų morfogenezę, pirmasis pradėjo tirti Lietuvos hidrofauną. Hidrobiologijos Lietuvoje pradininkas, vienas pirmųjų parazitologų, pirmasis ėmė tirti Lietuvos dirvožemio organizmus. Parašė bendrajai biologijai skirtų darbų, straipsnių. Mirė (86) 1968 10 10 Vilniuje.

84

Mirė Juozas Tūbelis (57), 1939 09 30 Kaune, palaidotas senosiose miesto kapinėse, jas panaikinus palaikai perlaidoti į Panemunės kapines. Gimė 1882 04 09 Ilgalaukiuose (Panemunėlio vls., dab. Rokiškio r.). Politikas, valstybės veikėjas.
Mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijoje (1893–1896), iš jos dėl lietuviškos veiklos pašalintas. Baigė Liepojos gimnaziją (1902), mokėsi Varšuvos universitete (1903), gyveno Panevėžyje (iki 1904), baigė Rygos politechnikos institutą (1908). Gyveno Kaune (nuo 1909), dirbo apskričių žemėtvarkos komisijose (1910–1913). Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę (1915). Dirbo Voronežo švietimo komisijoje (1917), Lietuvos Tarybos švietimo komisijoje (1918). Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1918–1919, 1938), švietimo ministras bei Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas (1919–1920), finansų ministras (1926–1938), vadovavo Ministrų Kabinetui (1929–1938). Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas (nuo 1931). Su kitais įkūrė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Lietūkis“ (1923), akcinę bendrovę „Maistas“ (1925), „Pienocentrą“ (1926). Redagavo laikraščius „Rygos garsas“, „Juokdarys“ (1906), „Žemės ūkis“. Lietuvos žemės ūkio akademija suteikė agronomijos daktaro vardą (1929). Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Panemunėlyje (Rokiškio r.).