Rekomendacija
Leidiniui LIETUVOS LOKALINIAI
TYRIMAI. 200020004 m. Etnologija:
Aukštaitija, Sūduva. Žemaitija.
Sud. I. Merkienė
Pastaraisiais metais
humanitariniuose moksluose itin ryški takoskyra tarp dviejų tyrimų
metodikos kelių. Vieni mokslininkai pasuka į tarpdisciplininius
tyrimus, kurių dėka pavyksta integruoti įvairiarūšę informaciją
apie socialų žmogų, gautą iš skirtingų jo kultūrinės ir
visuomeninės raiškos laukų. Tai atneša naujas universalaus pobūdžio
įžvalgas. Kitas kelias rašytinių, žodinių ir
materialių šaltinių tyrimai. Siauras konkretus objektas
analizuojamas iš pašaknių, atmetant seniai galiojančius
bendro pobūdžio įsitikinimus, apibendrinimus ir mitus.
Neabejotini faktai apsivalo nuo hipotetinių apnašų, o tinkamos
aspektacijos dėka atsiskleidžia visai nauji tiriamojo reiškinio
bruožai.
Lokaliniai
tyrimai metodikos požiūriu turi esminių bendrų bruožų su šaltinių
tyrimais, nes dirbama su reiškiniais, tiksliai apibrėžtais laiko,
vietos ir objekto prasme. Lokaliniai tyrimai reikalingi šiuolaikiškai
perrašant platesnio regiono kultūros ir socialinę istoriją.
Reikalingi ir dėl to, kad būtų užfiksuoti reiškiniai, šiandien
sparčiai grimztantys į užmarštį. Be regioninių ir lokalinių
tyrimų duomenų neįmanoma vykdyti tarpdalykinių studijų, neįmanoma
regėti Lietuvos pasauliniame kontekste. Kaip tik lokaliniais
ypatumais Lietuva skiriasi nuo kitų Vidurio Europos rytų valstybių.
Nekyla
abejonių, jog lokaliniai tyrimai būtini kaip pamatinė
humanistikos mokslų pakopa, ir ypač aktualūs Lietuvai, turinčiai
labai spalvingą tebeišlikusį vietinės kultūros reiškinių klodą.
Jis tik fragmentiškai ištyrinėtas. Šie tyrimai tai pagrindas pedagogų
praktiniam darbui, tobulinant visuomenę, puoselėjant vertybes ir
pan.
Pristatomas
leidinys sudarytas iš straipsnių, skirtų lokalinės kultūros
šaltiniams anksčiau visai netyrinėtiems Žemaitijos,
Aukštaitijos ir Sūduvos visuomeninės raiškos objektams.
Straipsnių autorių profesinė kvalifikacija nekelia abejonių.
Rekomenduoju
remti Lietuvos lokalinių tyrimų išleidimą.
2005 11 20
|
e.
prof. p., dr., doc. Aleksandra Aleksandravičiūtė
Vilniaus dailės
akademija |
|