lankymasis šioje svetainėje

 

 

 

 

Kultūros ir sporto rėmimo fondui

 

1606 m. Upytės apskrities dvarininkas Švoba savo testamente paminėjo Janiškius. 1736 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Augustas III Janiškiams (dabar Joniškėliui) suteikė privilegiją įsteigti miestelį, kuriame kiekvieną savaitę vykdavo turgus, triskart per metus - mugės. Taigi 2006 metais sukanka 400 metų, kai Joniškėlis buvo pirmą kartą paminėtas rašte, ir 270 metų, kai suteikta miestelio privilegija.

Ta proga iš Joniškėlio kilusi šviesuomenė, miestelio bendruomenė bei vietinė valdžia rengiasi iškilmingam šio gražaus jubiliejaus paminėjimui, kurio vienas iš akcentų būtų stambus veikalas apie Joniškėlį ir jo valsčių. Ši knyga labai reikalinga, nes Joniškėlis per visus 400 metų buvo garsus Šiaurės Lietuvos kultūros ir žemdirbystės centras.

XVII a. Joniškėlio dvaras atiteko Karpiams, kurie perstatė ne tik klasicistinio stiliaus rūmus, bet XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje pastatė mūrinę dviejų aukštų mokyklą, ligoninę, o tarp jų įterpė gražią bažnyčią. Gražiai derantys mūriniai pastatai tebestovi prie centrinės Vytauto gatvės, ant Mažupės kranto, ir yra architektūros paminklai.

Joniškėlį garsino ir Karpių įkurtas didelis parkas, kuriame augo veimutinės pušys, auksuotosios tujos, svyruokliniai uosiai, riešutmedžiai ir kt. reti medžiai. Vėliau Joniškėlyje veikė gelumbės fabrikas, plytinė, erdvios karčemos ir parduotuvės.
Kaip kultūros ir šviesos centras Joniškėlis ypač išgarsėjo, kai 1865 m. ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Leonas Petkevičius, išdirbęs joje apie 40 metų ir užauginęs dukrą Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (1861-1943). Bitė tapo ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos šviesuole. Joniškėlyje pradėjo lankytis rašytojai, kiti šviesuomenės nariai. Nuolatinis svečias buvo - Žemaitė, atvykdavo Lazdynų Pelėda, mokykloje mokytojavo žinomas kalendorių leidėjas L. Ivinskis.

Iš Joniškėlio apylinkių yra kilęs vyskupas K. Poltarokas, kardinolo A. Bačkio tėvai, daug nepriklausomos Lietuvos veikėjų.

Nuo 1916 m., pravedus geležinkelį į Šiaulius, Biržus, vėliau - į Panevėžį ir Žeimelį, Joniškėlis tampa stambiausiu siaurojo geležinkelio mazgu.

1810 m. įsteigta dviklasė mokykla vėliau išaugo iki vidurinės, o 1900 m. įkurta žemės ūkio mokykla - iki aukštesniosios m-klos. Atidaryta žemės ūkio bandymų stotis. Taigi Joniškėlis tampa Šiaurės Lietuvos žemės ūkio mokslo ir mokymo centru.

1915-1919 m. Joniškėlis buvo apskrities centras, vėliau - valsčiaus centras, 1950-1959 m. jam suteiktas rajono centro statusas. Dabar veikia miesto ir apylinkių tarybos.

Joniškėlis pasižymi labai turtinga istorine ir kultūrine praeitimi. Jo šviesuolių sumanytas stambus veikalas apie visą valsčių yra labai sveikintinas, todėl reikėtų pasistengti, kad ši knyga būtų išleista 400 metų jubiliejui.

 

Akad. V. Merkys 

dr. A. Garliauskas

 

  

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt