lankymasis šioje svetainėje

 


Raguvai – pusė tūkstančio metų

Živilė Baltušnikaitė

Abipus Nemuno,
„XXI amžiaus“ priedas, 2001 09 07, nr. 17

Visi į gimtinę!

Kur bebūtų raguviai – toli ar arti, jie kaip paukščiai grįžta į gimtinę. Juos kaip magnetas traukia šis nedidelis žemės lopinėlis Aukštaitijos lygumose. Raguvos seniūnija užima 9999,4 ha, joje gyvena 2037 gyventojai. Raguva pirma karta paminėta 1501 m. liepos 22 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro dovanojimo rašte. 1610 metais pirmą kartą paminėta Raguvos katalikų bažnyčia, o 1777-aisiais – parapinė mokykla. XIX a. antroje pusėje pastatyta stačiatikių cerkvė, sentikių maldos namai, sinagoga. XIX a. pabaigoje Raguvos aikštėje iškilo Šv. Florijono statula. Iki šiol veikia pieninė, įsteigta 1926 metais. Yra UAB „Raguvos baldų dirbtuvės“, ŽŪB „Kopsta“, veikia vidurinė mokykla, vaikų lopšelis–darželis, kultūros namai, biblioteka, turgavietė. Dekano klebono kun. Kazimiero Barono, čia gyvenančio nuo 1993 metų, rūpesčiu įsteigti Šv. Kazimiero senelių globos namai. Raguva garsėja skulptūrų sodu, kurios skulptūras meniškai išdrožė talentingas skulptorius Aleksandras Tarabilda, o sodą padeda prižiūrėti jo brolis Steponas su žmona Janina. Miestelyje veikia nedidelis kraštotyros muziejus.

Šiemet raguviai ir svečiai susirinko į Žolinės atlaidus, nuo seno švenčiamus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, ir į iškilmingą Raguvos 500 metų jubiliejaus minėjimą. Raguvos valsčiuje gimė daug žymių žmonių: Dailininkai Jonas Mackevičius, Domicelė ir Petras Tarabildos, Valerija Ostrauskienė, Tadas Adomonis, aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, 2001 metais išrinkta nusipelniusia panevėžiete, garsus disko metikas Algimantas Baltušnikas, dirvožemininkė hab. dr. Vanda Maselytė-Žekonienė, poetas ir aktorius Povilas Kulvinskas, laivo „Raguva“ kapitonas Algirdas Kulbokas, istorikė Jonė Deveikytė-Navakienė. Šventėje buvo raguvių, atvykusių iš Amerikos.

Pirmoji šventės diena

Rugpjūčio 18 dieną prasidėjo Raguvos 500 metų jubiliejaus iškilmės. Raguviai užtvindė miestelio gatves, aikštę. Vidurdienį jie būrėsi prie seno malūno, kur buvo pastatytas jubiliejinis paminklas. Jį sukūrė raguvis Aleksandras Tarabilda, medyje įrėžęs Bernardo Brazdžionio eiles: „Uždekit šventą ugnį savo širdyse, šaukiu aš Jūsų protėvių dvasia“. Suskambo Raguvos kultūros centro folkloro ansamblio dainos. Mokytojas Antanas Slučka ir Vilma Kairienė deklamavo Živilės Baltės eilėraščius, sukurtus šiam jubiliejui. Raguvos seniūnas Antanas Mitkus sveikino šventės dalyvius ir dėkojo paminklo autoriui bei 150 raguvių, prisidėjusių rengiant iškilmes, statant paminklą. Seniūnas pirmą knygos „Raguva“ egzempliorių įteikė aktyviam šventės organizacinio komiteto nariui klebonui kun. K. Baronui, kuris iškilmingai pašventino šį paminklą. A. Tarabilda papasakojo, kad tik karšta malda padėjo jam sulaukti Dievo pagalbos ir įkvėpimo kuriant tokį svarbų paminklą. Kalbėjo senieji raguviai.

Po pietų Raguvos aikštėje koncertavo Miežiškių mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Ringutis“, Šilų bendruomenės namų mergaičių šokių kolektyvas „Nenuoramos“. Gausių plojimų sulaukė Raguvos kultūros centro vaikų popchoras „Saulės spindulėliai“. Seniūnas sveikino visus šiais jubiliejiniais metais gimusius vaikus, jų tėvai gavo atminimui Raguvos vaizdelį. Mokykloje rinkosi ją baigę raguviai, o stadione galynėjosi stipriausi sportininkai. Mokykloje yra mokęsi Kazys Gutauskas, Kazys Zupka-Kecioris, Veronika Dagelytė, Alfonsas Janulis ir kiti.

Buvo pristatyta unikali knyga „Raguva“. Ji supažindina su Raguvos valsčiaus istorija, archeologija, tautosaka, kalba, švietimu, sveikatos apsauga, žymiais žmonėmis, bažnyčiomis ir kunigais. „Tai pirmas toks išsamus veikalas per 500 metų“, – sakė jos sudarytojas ir vyr. redaktorius raguvis Romaldas Samavičius. Leidyklos „Versmė“ direktorius Petras Jonušas nustebo, kad jau pirmą kartą buvo nupirkta 150 egzempliorių, nors jubiliejinė knyga kainavo 100 Lt. Leidėjų veikla prilygsta žygdarbiui, ji išleista per 14 mėnesių, nors paprastai tam skiriami treji metai. Apie 70 autorių parašė 130 straipsnių, buvo pateikta apie tūkstantis nuotraukų. Ši knyga – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programos dalis. Ji yra paminklas visiems, švietusiems ir gynusiems Raguvą ir jos apylinkes. Ji yra ir palikimas ainiams, kad jie atminties neprarastų, semtųsi stiprybės ir šviesos. Raguviai buvo paraginti nepamiršti savo Raguvos bibliotekos, įkurtos 1937 metais, ir dovanoti jai nors po vieną knygelę. Linksmoje raguvių vakaronėje grojo kaimo kapelos, smagiai sukosi poros. Žmonės galėjo įsigyti jubiliejinių atvirukų ir lankstinukų, suvenyrų. Buvo ir alaus.

Antrą dieną – Žolinės atlaidai

Rugpjūčio 19 dieną į Žolinės atlaidus susirinko itin daug žmonių. Buvo pašventinta Raguvos vėliava su pavaizduotu šv. Florijonu ir miesto herbas. Jo autorius – grafikas prof. Juozas Galkus, o siuvinėjo dailininkė Irena Kazlauskaitė-Vabalienė. Šv. Mišias aukojo Miežiškių klebonas kun. Kostas Balsys, dalyvavo Ūliunų klebonas kun. Povilas Bartkevičius, raguvos klebonas kun. Kazimieras Baronas, pamokslą sakė iš Kauno Arkikatedros atvykęs mons. Vincentas Jalinskas. Giedojo Raguvos mišrus choras ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“. Anykščių kultūros rūmų pučiamųjų orkestro maršui palydint, vėliava ir herbas buvo nunešti į Raguvos aikštę. Čia prasidėjo iškilmingas minėjimas, į kurį atvyko Lietuvos Seimo nariai, Panevėžio apskrities valdžios atstovai, Panevėžio ir Anykščių miestų merai. Iškilmių pradžioje poetas raguvis Povilas Kulvinskas kreipėsi į susirinkusiuosius savo posmais apie Raguvą. Senbuvis raguvis Vytautas Saladžius pasakojo Raguvos istoriją net nuo LDK laikų. Nuo seno raguviai atkakliai priešinosi pavergėjams. 1863 metų sukilėliai ne kartą susirėmė su caro kariuomene Raguvos miškuose. Balandžio 21 dieną čia įvyko didžiulės kautynės, kurioms vadovavo Zigmantas Sierakauskas. Netoli Skaistakalnio vienkiemio, sukilėlių kapavietės šone, pastatytas penkių metrų aukščio stogastulpis. Spaudos draudimo metais valstietis Stasys Račiukas, palaikęs ryšius su vyskupu M. Valančiumi, slapta gabendavo knygas iš Tilžės. Jis buvo suimtas ir ištremtas į Tomsko sritį. Tada knygas į Raguvą gabendavo Jurgis Bielinis, Kazimieras Ūdra, vikaras Kazys Domarkas ir kiti. Raguvos valsčiuje veikė slaptos lietuviškos mokyklos. XX amžiuje pasipriešinimo kovas tęsė 1918 metų savanoriai ir 1945–1953 metų Lietuvos partizanai. Vyčio apygardai priklausė trys pagrindiniai partizanų būriai – Jono Baltušniko-Vienuolio, Antano Vaičekonio-Šermukšnio ir Antano Aliuko-Kuprio. Žuvo daug vyrų, gynusių raguvos apylinkes, tarp jų – du broliai Mickūnai, trys broliai Baltušnikai, keturi broliai Maseliai. Giminių lėšomis 1991 metais pastatytas paminklas su įrašytomis partizanų pavardėmis.

Raguvos miškuose 1952 metais žuvo labai talentingas poetas partizanas Bronius Krivickas-Vilnius, palaidotas Putiliškių kapinėse. Skulptorius Vytautas Ulevičius sukūrė antkapinį paminklą – Angelą. 1998 metais B. Krivickas po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu. Partizanas, štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis 2001 m. gegužės 15 d. dekretu Nr. 1324 apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

1995 metais aikštėje pastatytas paminklinis akmuo, kuriame įrašyta: „Nebijau paniekos, nebijau šūvių! Tik, Dieve mano, bijau, kad mano tauta atminties neprarastų. Šioje aikštėje buvo išniekinami žuvusiųjų 1945–1952 m. už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų kūnai“. Tylos minute buvo pagerbti visi per 500 metų kovoję ir žuvę laisvės kovotojai. Prezidento Valdo Adamkaus atsiųstoje sveikinimo telegramoje yra gražus raginimas: „Būkime verti savojo krašto istorijos“. Perskaityti ministro pirmininko Algirdo Brazausko ir Seimo pirmininko Artūro Paulausko sveikinimai. Žemdirbiai garbingiems svečiams įteikė savo gamintus sūrius ir iškeptą duoną. Raguviams patiko svečių žodžiai, kad Seimo nariai ateina ir išeina, o Raguva lieka. Skambiai dainavo „Aido“ choro vyrai.

Panevėžio šaulių kuopa aplankė 1991 metais pastatytą paminklą 127 partizanams, kurių kūnai čia buvo užkasti 1945–1953 metais. Kalbėjo LPKTS Panevėžio skyriaus istorinės atminties grupės vadovas Antanas Šimėnas, pokario įvykių liudininkės Gražina Melinskaitė-Žalgienė, Gražina Janytė-Judickienė, mokytojai Jonas Strazdas, Vanagas, poetas P. Kulvinskas. Dalyvavo raguviai, Deveikių šeimos giminės, svečiai iš JAV. Šventėje dalyvavo buvę partizanai Albertas Pūkas, Juozas Tribušauskas.

Kad šventė vyktų sklandžiai, daug pastangų įdėjo Raguvos seniūnas Antanas Mitkus, sugebėjęs rasti rėmėjus, paskatinęs miestelio gyventojus nudažyti namus, papuošti sodybas. A. Tarabilda, Jadvyga Jurevičienė ir kiti organizavo meninę programą. Kultūros centre šventės dalyviai galėjo pasigrožėti tautodailės paroda, Mykolo Kvedarausko, Jovitos Glemžaitės-Matuzienės, a. a. Vytauto Narečionio paveikslais, Bronės Kanaverskytės grafikos darbais, Marcinkevičių iš Šiaulių šeimų archyvų nuotraukomis.

Raguvius linksmino ansamblio „Jonis“ dainos. Vėlų vakarą dangų spalvomis nudažė fejerverkai, nubrėždami Raguvos gyvenime naujo šimtmečio ribą. Darbštūs ir talentingi raguviai ir ateityje puoš, garsins savo tėviškę, palikdami ainiams tęsti pradėtus darbus.

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt