|
Raguvai pusė tūkstančio metų
Živilė
Baltušnikaitė
|
Abipus
Nemuno,
XXI amžiaus priedas, 2001 09 07, nr. 17 |
Visi
į gimtinę!
Kur bebūtų
raguviai toli ar arti, jie kaip paukščiai grįžta į gimtinę.
Juos kaip magnetas traukia šis nedidelis žemės lopinėlis Aukštaitijos
lygumose. Raguvos seniūnija užima 9999,4 ha, joje gyvena 2037
gyventojai. Raguva pirma karta paminėta 1501 m. liepos 22 d.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro dovanojimo rašte. 1610
metais pirmą kartą paminėta Raguvos katalikų bažnyčia, o
1777-aisiais parapinė mokykla. XIX a. antroje pusėje
pastatyta stačiatikių cerkvė, sentikių maldos namai, sinagoga.
XIX a. pabaigoje Raguvos aikštėje iškilo Šv. Florijono
statula. Iki šiol veikia pieninė, įsteigta 1926 metais. Yra UAB
Raguvos baldų dirbtuvės, ŽŪB Kopsta, veikia vidurinė
mokykla, vaikų lopšelisdarželis, kultūros namai, biblioteka,
turgavietė. Dekano klebono kun. Kazimiero Barono, čia gyvenančio
nuo 1993 metų, rūpesčiu įsteigti Šv. Kazimiero senelių globos
namai. Raguva garsėja skulptūrų sodu, kurios skulptūras meniškai
išdrožė talentingas skulptorius Aleksandras Tarabilda, o sodą
padeda prižiūrėti jo brolis Steponas su žmona Janina. Miestelyje
veikia nedidelis kraštotyros muziejus.
Šiemet
raguviai ir svečiai susirinko į Žolinės atlaidus, nuo seno švenčiamus
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, ir į iškilmingą
Raguvos 500 metų jubiliejaus minėjimą. Raguvos valsčiuje gimė
daug žymių žmonių: Dailininkai Jonas Mackevičius, Domicelė ir
Petras Tarabildos, Valerija Ostrauskienė, Tadas Adomonis, aktorė
Eugenija Šulgaitė-Karkienė, 2001 metais išrinkta nusipelniusia
panevėžiete, garsus disko metikas Algimantas Baltušnikas, dirvožemininkė
hab. dr. Vanda Maselytė-Žekonienė, poetas ir aktorius Povilas
Kulvinskas, laivo Raguva kapitonas Algirdas Kulbokas, istorikė
Jonė Deveikytė-Navakienė. Šventėje buvo raguvių, atvykusių iš
Amerikos.
Pirmoji
šventės diena
Rugpjūčio
18 dieną prasidėjo Raguvos 500 metų jubiliejaus iškilmės.
Raguviai užtvindė miestelio gatves, aikštę. Vidurdienį jie būrėsi
prie seno malūno, kur buvo pastatytas jubiliejinis paminklas. Jį
sukūrė raguvis Aleksandras Tarabilda, medyje įrėžęs Bernardo
Brazdžionio eiles: Uždekit šventą ugnį savo širdyse, šaukiu
aš Jūsų protėvių dvasia. Suskambo Raguvos kultūros centro
folkloro ansamblio dainos. Mokytojas Antanas Slučka ir Vilma
Kairienė deklamavo Živilės Baltės eilėraščius, sukurtus šiam
jubiliejui. Raguvos seniūnas Antanas Mitkus sveikino šventės
dalyvius ir dėkojo paminklo autoriui bei 150 raguvių, prisidėjusių
rengiant iškilmes, statant paminklą. Seniūnas pirmą knygos
Raguva egzempliorių įteikė aktyviam šventės organizacinio
komiteto nariui klebonui kun. K. Baronui, kuris iškilmingai pašventino
šį paminklą. A. Tarabilda papasakojo, kad tik karšta malda
padėjo jam sulaukti Dievo pagalbos ir įkvėpimo kuriant tokį
svarbų paminklą. Kalbėjo senieji raguviai.
Po pietų
Raguvos aikštėje koncertavo Miežiškių mokyklos vaikų folkloro
ansamblis Ringutis, Šilų bendruomenės namų mergaičių šokių
kolektyvas Nenuoramos. Gausių plojimų sulaukė Raguvos kultūros
centro vaikų popchoras Saulės spindulėliai. Seniūnas
sveikino visus šiais jubiliejiniais metais gimusius vaikus, jų tėvai
gavo atminimui Raguvos vaizdelį. Mokykloje rinkosi ją baigę
raguviai, o stadione galynėjosi stipriausi sportininkai. Mokykloje
yra mokęsi Kazys Gutauskas, Kazys Zupka-Kecioris, Veronika Dagelytė,
Alfonsas Janulis ir kiti.
Buvo
pristatyta unikali knyga Raguva. Ji supažindina su Raguvos
valsčiaus istorija, archeologija, tautosaka, kalba, švietimu,
sveikatos apsauga, žymiais žmonėmis, bažnyčiomis ir kunigais.
Tai pirmas toks išsamus veikalas per 500 metų, sakė jos
sudarytojas ir vyr. redaktorius raguvis Romaldas Samavičius.
Leidyklos Versmė direktorius Petras Jonušas nustebo, kad jau
pirmą kartą buvo nupirkta 150 egzempliorių, nors jubiliejinė
knyga kainavo 100 Lt. Leidėjų veikla prilygsta žygdarbiui, ji išleista
per 14 mėnesių, nors paprastai tam skiriami treji metai. Apie 70
autorių parašė 130 straipsnių, buvo pateikta apie tūkstantis
nuotraukų. Ši knyga Lietuvos tūkstantmečio minėjimo
programos dalis. Ji yra paminklas visiems, švietusiems ir gynusiems
Raguvą ir jos apylinkes. Ji yra ir palikimas ainiams, kad jie
atminties neprarastų, semtųsi stiprybės ir šviesos. Raguviai
buvo paraginti nepamiršti savo Raguvos bibliotekos, įkurtos 1937
metais, ir dovanoti jai nors po vieną knygelę. Linksmoje raguvių
vakaronėje grojo kaimo kapelos, smagiai sukosi poros. Žmonės galėjo
įsigyti jubiliejinių atvirukų ir lankstinukų, suvenyrų. Buvo ir
alaus.
Antrą
dieną Žolinės atlaidai
Rugpjūčio
19 dieną į Žolinės atlaidus susirinko itin daug žmonių. Buvo
pašventinta Raguvos vėliava su pavaizduotu šv. Florijonu ir
miesto herbas. Jo autorius grafikas prof. Juozas Galkus, o
siuvinėjo dailininkė Irena Kazlauskaitė-Vabalienė. Šv. Mišias
aukojo Miežiškių klebonas kun. Kostas Balsys, dalyvavo Ūliunų
klebonas kun. Povilas Bartkevičius, raguvos klebonas kun.
Kazimieras Baronas, pamokslą sakė iš Kauno Arkikatedros atvykęs
mons. Vincentas Jalinskas. Giedojo Raguvos mišrus choras ir
Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras Aidas. Anykščių
kultūros rūmų pučiamųjų orkestro maršui palydint, vėliava ir
herbas buvo nunešti į Raguvos aikštę. Čia prasidėjo iškilmingas
minėjimas, į kurį atvyko Lietuvos Seimo nariai, Panevėžio
apskrities valdžios atstovai, Panevėžio ir Anykščių miestų
merai. Iškilmių pradžioje poetas raguvis Povilas Kulvinskas kreipėsi
į susirinkusiuosius savo posmais apie Raguvą. Senbuvis raguvis
Vytautas Saladžius pasakojo Raguvos istoriją net nuo LDK laikų.
Nuo seno raguviai atkakliai priešinosi pavergėjams. 1863 metų
sukilėliai ne kartą susirėmė su caro kariuomene Raguvos miškuose.
Balandžio 21 dieną čia įvyko didžiulės kautynės, kurioms
vadovavo Zigmantas Sierakauskas. Netoli Skaistakalnio vienkiemio,
sukilėlių kapavietės šone, pastatytas penkių metrų aukščio
stogastulpis. Spaudos draudimo metais valstietis Stasys Račiukas,
palaikęs ryšius su vyskupu M. Valančiumi, slapta gabendavo
knygas iš Tilžės. Jis buvo suimtas ir ištremtas į Tomsko sritį.
Tada knygas į Raguvą gabendavo Jurgis Bielinis, Kazimieras Ūdra,
vikaras Kazys Domarkas ir kiti. Raguvos valsčiuje veikė slaptos
lietuviškos mokyklos. XX amžiuje pasipriešinimo kovas tęsė 1918
metų savanoriai ir 19451953 metų Lietuvos partizanai. Vyčio
apygardai priklausė trys pagrindiniai partizanų būriai Jono
Baltušniko-Vienuolio, Antano Vaičekonio-Šermukšnio ir Antano
Aliuko-Kuprio. Žuvo daug vyrų, gynusių raguvos apylinkes, tarp jų
du broliai Mickūnai, trys broliai Baltušnikai, keturi broliai
Maseliai. Giminių lėšomis 1991 metais pastatytas paminklas su įrašytomis
partizanų pavardėmis.
Raguvos
miškuose 1952 metais žuvo labai talentingas poetas partizanas
Bronius Krivickas-Vilnius, palaidotas Putiliškių kapinėse.
Skulptorius Vytautas Ulevičius sukūrė antkapinį paminklą
Angelą. 1998 metais B. Krivickas po mirties apdovanotas Vyčio
kryžiaus II laipsnio ordinu. Partizanas, štabo viršininkas Kostas
Tvaska-Rugelis 2001 m. gegužės 15 d. dekretu Nr. 1324
apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po
mirties).
1995
metais aikštėje pastatytas paminklinis akmuo, kuriame įrašyta:
Nebijau paniekos, nebijau šūvių! Tik, Dieve mano, bijau, kad
mano tauta atminties neprarastų. Šioje aikštėje buvo išniekinami
žuvusiųjų 19451952 m. už Lietuvos laisvę kovojusių
partizanų kūnai. Tylos minute buvo pagerbti visi per 500 metų
kovoję ir žuvę laisvės kovotojai. Prezidento Valdo Adamkaus atsiųstoje
sveikinimo telegramoje yra gražus raginimas: Būkime verti
savojo krašto istorijos. Perskaityti ministro pirmininko Algirdo
Brazausko ir Seimo pirmininko Artūro Paulausko sveikinimai. Žemdirbiai
garbingiems svečiams įteikė savo gamintus sūrius ir iškeptą
duoną. Raguviams patiko svečių žodžiai, kad Seimo nariai ateina
ir išeina, o Raguva lieka. Skambiai dainavo Aido choro vyrai.
Panevėžio
šaulių kuopa aplankė 1991 metais pastatytą paminklą 127
partizanams, kurių kūnai čia buvo užkasti 19451953 metais.
Kalbėjo LPKTS Panevėžio skyriaus istorinės atminties grupės
vadovas Antanas Šimėnas, pokario įvykių liudininkės Gražina
Melinskaitė-Žalgienė, Gražina Janytė-Judickienė, mokytojai
Jonas Strazdas, Vanagas, poetas P. Kulvinskas. Dalyvavo
raguviai, Deveikių šeimos giminės, svečiai iš JAV. Šventėje
dalyvavo buvę partizanai Albertas Pūkas, Juozas Tribušauskas.
Kad šventė
vyktų sklandžiai, daug pastangų įdėjo Raguvos seniūnas Antanas
Mitkus, sugebėjęs rasti rėmėjus, paskatinęs miestelio
gyventojus nudažyti namus, papuošti sodybas. A. Tarabilda,
Jadvyga Jurevičienė ir kiti organizavo meninę programą. Kultūros
centre šventės dalyviai galėjo pasigrožėti tautodailės paroda,
Mykolo Kvedarausko, Jovitos Glemžaitės-Matuzienės, a. a.
Vytauto Narečionio paveikslais, Bronės Kanaverskytės grafikos
darbais, Marcinkevičių iš Šiaulių šeimų archyvų
nuotraukomis.
Raguvius linksmino ansamblio
Jonis dainos. Vėlų vakarą dangų spalvomis nudažė
fejerverkai, nubrėždami Raguvos gyvenime naujo šimtmečio ribą.
Darbštūs ir talentingi raguviai ir ateityje puoš, garsins savo tėviškę,
palikdami ainiams tęsti pradėtus darbus.
|
|