Apie šimtatomę seriją „Lietuvos valsčiai“                         EN

„Versmės“ leidykla nuo veiklos pradžios 1994-aisiais rengia ir leidžia lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui, minėtam 2009-aisiais, Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų jubiliejui (1253–2003) ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018). Kartu monografijos dedikuojamos kitoms reikšmingoms valstybės, jos miestų ir miestelių bei kitų svarbių šalies istorinių įvykių sukaktims.
Serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – XIX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai, jungę tapačios etninės kultūros žmones, valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų bendruomenių ar šnektų ribas.
„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt.
Remdamiesi žmonių atsiminimais, „Versmės“ leidyklos rengtų lokalinių tyrimų ekspedicijų bei archyvų duomenimis, mokslo studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais bei medžiaga, kiekvieną serijos knygą rašo dideli – iki 160 autorių kolektyvai: žinomi Lietuvos istorikai, archeologai, etnologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, geologai, geografai, biologai, taip pat kraštotyrininkai, kraštiečiai, kiti autoriai. Iš viso serijai jau yra rašę apie 3 000 autorių, iš jų daugiau kaip 380 turi mokslo vardus (žr. www.versme.lt/autoriai.htm).
Išleidus „Kazlų Rūdos“ monografiją, skirtą Kazlų Rūdos 280-osioms metinėms (1 572 p., 2022), „Lietuvos valsčių“ seriją kartu su serijoje nenumeruotomis knygomis – dar plonais viršeliais išleista įžangine serijos knyga „Sintautai. Žvirgždaičiai“ (432 p., 1996), „Salako kraštas“ (420 p., 2012) bei „Pabradės“ monografijos įžangine knyga (480 p., 2017) – sudaro 43 monografijos, 57 tomai, 65 552 puslapiai, 5 180 straipsnių, kuriuos parašė 2 472 autoriai.
Anksčiau išleistos „Lietuvos valsčių“ serijos knygos: „Žagarė“ (1-oji serijos monografija; dedikuota Žagarės 800 m. jubiliejui, 912 p., 1998), „Obeliai. Kriaunos“ (2-oji; Obelių 480 m. sukakčiai, 864 p., 1998; 2-oji laida – Obelių ir Kriaunų 500 m. jubiliejui, 1 224 p., 2009), „Plateliai“ (3-ioji; Platelių 550 m. jubiliejui, 800 p., 1999), „Žiobiškis“ (4-oji; Žiobiškio parapijos 200 m. jubiliejui, 1 024 p., 2000), „Širvintos“ (5-oji; Širvintų 525 m. sukakčiai, 776 p., 2000), „Lygumai. Stačiūnai“ (6-oji; Stačiūnų parapijos 90-mečiui, 896 p., 2001), „Veliuona“ (7-oji; Magdeburgo teisių suteikimo Veliuonai 500 m. jubiliejui, 1 176 p., 2001), „Raguva“ (8-oji; Raguvos 500 m. jubiliejui, 1 128 p., 2001), „Seredžius“ (9-oji; Seredžiaus 710 m. sukakčiai, 1 238 p., 2003), „Kvėdarna“ (10-oji; Kvėdarnos 675 m. sukakčiai, 1 160 p., 2004), „Papilė“ (11-oji; Papilės 665 m. sukakčiai, I dalis – 1 082 p., 2004, II dalis – 752 p., 2006), „Tauragnai“ (12-oji; Tauragnų 750 m. jubiliejui, 1 364 p., 2005), „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (13-oji; Musninkų 445 m., Kernavės 725 m., Čiobiškio 475 m. sukaktims, 1 304 p., 2005), „Laukuva“ (14-oji; Laukuvos 750 m. jubiliejui, 1 874 p., I dalis – 924 p., 2005, II dalis – 950 p., 2008), „Gelvonai“ (15-oji; Gelvonų 625 m. sukakčiai, 1 384 p., 2009), „Baisogala“ (16-oji; Baisogalos 470 m. sukakčiai, 1 056 p., 2009), „Gruzdžiai“ (17-oji; Gruzdžių 375 m. sukakčiai, 2 304 p., I dalis – 1 000 p., 2009, II dalis – 1 304 p., 2010), „Endriejavas“ (18-oji; Endriejavo 230 m. sukakčiai, 1 412 p., 2010), „Vepriai“ (19-oji; Veprių 625 m. sukakčiai, 1 320 p., 2010), „Žeimelis“ (20-oji; Žeimelio 510 m. sukakčiai, 1 796 p., I dalis – 888 p., II dalis – 908 p., 2010), „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (21-oji; I dalis – 2000–2002 m. mokslo darbai, 1 082 p., 2011), „Panemunėlis“ (22-oji; Panemunėlio 240 m. sukakčiai, 1 684 p., I dalis – 858 p., II dalis – 826 p., 2011), „Gelgaudiškis“ (23-ioji; Gelgaudiškio 500 m. jubiliejui, 1 808 p., I dalis – 900 p., II dalis – 908 p., 2011), „Juodupė. Onuškis“ (24-oji; Onuškio 510 m. sukakčiai bei Juodupės 100 m. jubiliejui, 1 832 p., I dalis – 912 p., II dalis – 920 p., 2012), „Kartena“ (25-oji, Kartenos 750 m. sukakčiai, 1 484 p., 2012), „Sintautai“ (26-oji; 2 912 p., I dalis – 1 448 p., II dalis – 1 462 p., 2013), „Užpaliai“ (27-oji; Užpalių 375 m. sukakčiai, 2 372 p., I dalis – 1 160 p., II dalis – 1 212 p., 2013), „Pašvitinys“ (28-oji; Pašvitinio 375 m. sukakčiai, 1 540 p., 2014), „Daujėnai“ (29-oji; Daujėnų 460 m. sukakčiai, 1 396 p., 2015), „Šeduva“ (30-oji; Šeduvos 460 m. sukakčiai, 1 388 p., 2016), „Kamajai“ (31-oji; Kamajų 475 m. sukakčiai, 1 580 p., 2016), „Kupiškis“ (32-oji; Kupiškio 535-osioms metinėms, 1 256 p., 2016), „Ramygala“ (33-ioji; Ramygalos 650 m. jubiliejui, 1 560 p., 2016), „Onuškis“ (34-oji, Onuškio 500 m. jubiliejui, 1 572 p., 2017), „Babtai“ (35-oji; Babtų 625-osioms metinėms, 1 572 p., 2017), „Vaiguva“ (36-oji; Vaiguvos 625-osioms metinėms, 1 484 p., 2018), „Skapiškis“ (37-oji; Skapiškio (Mituvos) 500 m. jubiliejui, 1 088 p., 2019), „Saldutiškis“ (38-oji; Saldutiškio 225 m. sukakčiai, 1 412 p., 2019), „Balninkai“ (39-oji; Balninkų 680 m. sukakčiai, 1 336 p., 2020), „Viešvilė“ (40-oji; Viešvilės 500 metų jubiliejui; I dalis – 1 420 p., II dalis – 1 412 p., 2020), „Pilviškiai“ (41-oji; Pilviškių 485 m. sukakčiai, 1 192 p., 2020), „Žarėnai“ (42-oji; Žarėnų 775 metų sukakčiai (1 420 p., 2021), „Kazlų Rūda“ (43-ioji; Kazlų Rūdos 280-osioms metinėms, 1 572 p., 2022).
Prasminga Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo istorijos  šaltiniuose tūkstantmetį, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kitas svarbiausias  šalies istorijos sukaktis sieti su kiek kuklesniais jos miestų ir miestelių jubiliejais ir šias tradiciškai irgi su jų pirmuoju rašytiniu paminėjimu siejamas sukaktis įprasminti taip pat rašytiniu žodžiu – knyga. Lietuvoje būta daugiau kaip 400 valsčių, kurių vietoje įkurtų dabartinių seniūnijų yra apie tris šimtus. Vildamiesi, kad užteks jėgų nors apie dalį jų išleisti knygas, nuoširdžiai dėkojame savo kraštų serijos monografijas jau išleidusiems gimtinės puoselėtojams ir maloniai kviečiame kultūros ir kitas įstaigas, rajonų savivaldybes, seniūnijas, aktyvius kraštiečius, kraštotyrininkus, valstybininkus, kultūrininkus, rėmėjus, visus rašančiuosius susikaupti ties dar neįveiktais darbais ir neatidėliojant telktis į Lietuvos istorijos ir tradicinės kultūros šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų – autorių, rengėjų, leidėjų ir rėmėjų – būrį. Laukia ne vieną dešimtmetį truksiantis didelis prasmingas darbas.

Prasmingiausią žagariečių dovaną – monografiją „Žagarė“ – garbingiausiam Žagarės 800 metų jubiliejaus iškilmių svečiui Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui įteikia viena knygos sudarytojų ir autorių žagarietė mokytoja Romualda Vaitkienė.  Žagarė. 1998 m. birželio 27 d. Džojos Gundos Barysaitės nuotr.
Praėjus 12 metų po pirmosios pažinties su 1-ąja „Lietuvos valsčių“ serijos „Žagarės“ monografija, 11-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Prezidentui Valdui Adamkui (nuotr. centre) „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas (nuotr. dešinėje) pristatė jau 18-ąją serijos monografiją „Endriejavas“, kurioje Prezidentą sudomino straipsnis, iliustruotas jo jaunystės nuotrauka. Savo nuostabos negalėjo nuslėpti ir kartu su Prezidentu leidyklos stendą aplankęs Parodų ir kongresų centro „LITEXPO“, kuriame vyko knygų mugė, generalinis direktorius Aloyzas Tarvydas, kilęs iš Užpalių. 2011 m. vasario 17 d. Stanislovo Balčiūno nuotr.
Atidariusi 11-ąją Vilniaus knygų mugę, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susipažindama su įvairių leidyklų pristatomais leidiniais, aplankė ir „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos bei jos 400 tomų Baltosios serijos stendą, pabendravo su leidyklos vadovu Petru Jonušu (greta Prezidentės).  2010 m. vasario 18 d. Lietuvos mokslų akademijos fotografės V. Valuckienės nuotr.
Vilniaus knygų mugėje-2010 „Versmės“ leidyklos stendą su gausia palyda aplankiusiai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei leidyklos vadovas Petras Jonušas (pirmas iš dešinės) padovanojo dvi „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, susijusias su Prezidente. Nors pati Jos Ekscelencija yra gimusi ir augusi Vilniuje, jos tėvelis Polikarpas yra kilęs iš Šeduvos, todėl Prezidentei padovanojome gretimo Šeduvai „Baisogalos“ valsčiaus monografiją bei „Nemunėlio Radviliškio“ dar neparašytą baltąją knygą, nes iš šio valsčiaus Latvelių kaimo yra kilusi Prezidentės mama Vitalija (Korsakaitė).  2010 m. vasario 18 d. Jono Kliučiaus nuotr.
Abi Prezidentei knygų mugėje padovanotos monografijos buvo paženklintos specialiai šiai progai sukurtu vardiniu spaudu
Pasibaigus „Lietuvos valsčių“ serijos 15 metų sukakties minėjimo ir naujausių 2009-aisiais išleistų monografijų pristatymo renginiui, skirtam, kaip ir pati serija, tais pačiais metais minimam Lietuvos tūkstantmečiui, Tautišką giesmę su visa sale gieda renginio pranešėjai (iš kairės) „Gelvonų“ monografijos sudarytoja Vida Girininkienė, „Gruzdžių“ sud. Damijonas Šniukas, „Obelių. Kriaunų“ sud. Venantas Mačiekus, „Baisogalos“ sud. dr. Jonas Linkevičius, Lietuvos heraldikos komisijos narys, dailininkas Arvydas Každailis, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, sociologas prof. Romualdas Grigas, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Leidinių komplektavimo skyriaus vedėjas Vytautas Gocentas, Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša.  2010 m. vasario 19 d. Klaudijaus Driskiaus nuotr.
„Tik nuo mūsų visų neatidėliotinų pastangų priklauso, ar šios knygos puslapiai amžiams neliks tušti...“ Šių „Kelmės“ dar neparašytos tuščios baltosios knygos tituliniame puslapyje išspausdintų ir leidyklos vadovo balsu skaitomų žodžių susimastę klausosi „Lietuvos valsčių“ serijos stendo knygų mugėje garbūs svečiai (iš kairės) fotografas Rimantas Dichavičius, signatarai Romualdas Ozolas ir prof. Bronius Genzelis.  2010 m. vasario 19 d. J. Kliučiaus nuotr.
Knygų mugėje prie 400 tomų „Lietuvos valsčių“ Baltosios serijos stendo Premjerui Andriui Kubiliui (centre su „Baisogalos“ vyr. redaktoriumi dr. Jonu Linkevičiumi ir leidyklos vadovu P. Jonušu) padovanojome monografiją „Baisogala“ bei dar neparašytą Baltosios serijos „Panemunio“ monografiją. Aukštadvarys, Panemunio valsčiui priklausąs kaimas – A. Kubiliaus tėvelio profesoriaus Vytauto Kubiliaus, daug prisidėjusio ir prie „Lietuvos valsčių“ serijos, gimtinė ir vieta, kur prabėgo daug Premjero vaikystės vasarų.  2010 m. vasario 20 d. J. Kliučiaus nuotr.
	„Lietuvos valsčių“ serijai parašyti moksliniai straipsniai, įvertinti Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, pirmiausia paskelbiami periodinio elektroninio serijinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029–0799, interneto svetainėje www.llt.lt

▲ 2002 05 02, 05 14, 11 07, 2003 01 06, 07 08, 2004 02 10, 06 03, 09 16, 2005 10 04, 2007 03 29, 2008 11 17, 2009 06 15, 08 17, 10 06, 11 04, 2010 11 04, 12 06, 2011 04 11, 05 16, 2012 07 10, 2014 04 29, 2016 08 24, 10 13, 2017 01 16, 09 12, 2018 01 11, 2020 01 17, 2022 12 23..

Atgal

Viršun