Plokščių knyga užbaigs Užnemunės knygų seriją

Ekspedicijos komanda nė minutės neleidžia veltui

Praėjusios savaitės pradžioje pradėjusi darbą, šią savaitę pabaigs „Versmės“ leidyklos suorganizuota mokslo žmonių ekspedicija „Lietuvos valčių“ serijos knygai apie Plokščius parengti.

Penktadienį apsilankę pas rajono merą J. Bertašių, ekspedicijos dalyviai – kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas ir ekspedicijos vadovas Antanas Andrijonas – sulaukė pažado, kad nuo kitų metų apie rajono vietoves leidžiamos knygos sulauks finansavimo iš rajono biudžeto – kiekvienai knygai meras pažadėjo skirti po 2 tūkstančių litų.

Šiuo metu jau yra išleista 13 „Lietuvos valsčiai“ serijos knygų, kur kas daugiau knygų, kurios stringa dėl finansavimo ir kitų priežasčių, ruošiamasi išleisti. Pastaraisiais metais sutelktas dėmesys į Užnemunės kraštą leido padirbėti Kriūkuose, Sintautuose, Griškabūdyje, pernai – Gelgaudiškyje, o šiemet – Plokščiuose. Ketvirtadienį aplankiusi ekspediciją „Versmės“ leidyklos direktoriaus pavaduotoja istorikė Vida Girininkienė sakė, jog Užnemunei skirtos knygos pasirodys kelios iš karto. Plokščiai iš tos serijos bus pati paskutinė knyga. Ekspedicijos vadovas A. Andrijonas mano, jog geriausiu atveju Plokščiams skirta knyga pasirodys 2008-aisiais metais, – knygai parengti reikia bent trejų metų, nes dešimties ekspedicijos dienų tikrai nepakanka.

Ekspedicijoje dalyvauja apie 30 įvairių sričių mokslininkų, nes ir pačioje knygoje numatomi šeši skyriai: Gamta, Istorija, Etninė kultūra, Tautosaka, Kalba, Įžymūs žmonės. Jai straipsnius rašys apie 80 autorių, tarp kurių nemažai vietinių arba kilusių iš to krašto žmonių.

Archyvuose apsisekė aptikti nuotrauką, kaip atrodė Šventaduobė 1935 metais

Kaip sakė V. Girininkienė, ne kiekvieną knygą rengti vienodai sunku ar lengva. Šiuo atveju Plokščiai, jos manymu, susidurs su problemomis, nes juose nėra išskirtinių istorinių momentų kaip, tarkime, Seredžiuje ar Veliuonoje.

Nors pati istorikė šioje ekspedicijoje nedalyvauja, tačiau pasakojo jog jai šis kraštas yra įdomus kaip turintis bendrų dalykų su kita Nemuno puse, kurioje dirba ji, jau parengusi knygas apie Seredžių ir Veliuoną, o dabar dirbanti ties Vilkijai skirta knyga. „Su Antanu Andrijonu esame partneriai – vienas vienoje Nemuno pusėje, o kitas – kitoje. Tačiau yra dalykų, kurių negali perskirti nė Nemuno“, – pasakojo istorikė, šiuo metu besidarbuojanti ties šešiomis „Lietuvos valsčių“ serijos knygomis.

Kadangi A. Andrijonas pernai darbavosi Gelgaudiškyje, savo gimtinės nepamiršta ir šiais metais – kas pernai nepabaigta, ko trūksta – iš Plokščių pasiekti nesunku. Tarkime, pernai ekspedicijoje nedalyvavo dailininkas akvarelistas Kęstutis Šiaulytis, kurio kraštovaizdžių akvarelės turės papildyti spalvotąjį knygos lanką.

Pasak V. Girininkienės, apie 80 procentų knygos sėkmės priklauso nuo vyriausiojo redaktoriaus. Vien dėl to, kad knygai nėra rimtai atsidėjęs, turi daug kitų pareigų Sintautų knygos vyriausiasis redaktorius, įstrigusi knygos „Sintautai“ leidyba. Iš dalies parengta knyga „Griškabūdis“, kurią jau būtų galima pradėti maketuoti, bet griškabūdietis vyriausiasis redaktorius Vingaudas Baltrušaitis nesusiima, kad ją pabaigtų iki galo. „Manau, kad labai svarbus psichologinis momentas, kai trūksta lėšų knygos leidybai. Kai atsiras pinigų, žmonės jas pabaigs. Kol kas nėra rasti finansavimo šaltiniai mano rengiamai „Papilės“ antrajai daliai, tačiau, kai tik bus pinigų, aš ją pabaigsiu per mėnesį, – kalbėjo Vida Girininkienė, akcentuodama, jog finansavimas ypač morališkai svarbus vietiniams autoriams – jie nori matyti savo darbo vaisius.

Leidyklos vadovė pasidžiaugė Antano Andrijono entuziazmu ir sakė mananti, jog „Gelgaudiškis“ jo dėka pasirodys galbūt netgi greičiau nei „Griškabūdis“.

Pats Antanas stebėjosi, kad tokia ekspedicija nesudomina vietos žmonių, jie neskuba dalintis savo prisiminimais, nepasibeldžia į Plokščių vidurinėje mokykloje besiglaudžiančių ekspeditorių duris. Tačiau neatsisako padėti nei mokykla, jos istorikė Gražina Kazarian, atvėrusi visus mokyklos muziejaus archyvus, nei parapijos klebonas Antanas Urbanavičius, svetingai priėmęs ekspedicijos dalyvius ir atvėręs 19 šimtmetyje statytos jau trečiosios bažnyčios Plokščiuose duris, nei kitų plokštiečių, pas kuriuos nuolat dalyviai lankosi, bendradarbiauja, net kai kurie gyvena. Jie su didžiausia atsakomybe žvelgia į kultūros bei istorijos mokslo žmonių dėmesį surinkti ir sudėti į vieną knygą visą Plokščių istoriją.

Atgal

Viršun