„Papilė“

Vida Girininkienė

Vida Girininkienė, 
Rita Trimonienė (Šiauliai), Leopoldas Rozga (Akmenė), 
Povilas Krikščiūnas (tautosaka)

Rėmėjai

Petras Jonušas, VĮ „Lietuvos paštas“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka,  Šiaulių „Aušros“ muziejus, Elena Aldona Skėtrienė

Knygos užsakovas

Akmenės rajono Papilės seniūnijos rėmimo fondas

Anotacija

„Versmės“ leidykla Akmenės rajono Papilės seniūnijos rėmimo fondo užsakymu rengia ir 2004 m. numato išleisti monografiją „Papilė“ – „Lietuvos valsčių“ serijos knygą, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo (karaliaus Mindaugo karūnavimo) 750 metų ir Papilės 665 m. (2004) jubiliejams.

Papilė – nedidelis Akmenės rajono miestelis prie Ventos, žinomas geologiniais ir istoriniais paminklais. Rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1339 m. XVI a. jau minimas dvaras ir miestelis, iki 1842 m. priklausę Žemaitijos vyskupui. XIV a. pab. – XV a. pr. ir 1862–1950 m. – valsčiaus centras, dabar – seniūnijos centras. Kairiajame Ventos krante esančiame piliakalnyje yra Simono Daukanto kapas, o miestelio centre – jo atminimą įamžinantis skulptoriaus Vinco Grybo paminklas.

Knyga apie Papilę leidžiama pirmą kartą. Jos sudarytojai yra istorikė Vida Girininkienė, Šiaulių universiteto docentė ir Šiaurės Lietuvos tyrimo centro vadovė istorikė dr. Rita Trimonienė bei Akmenės rajono „Vienybės“ laikraščio redaktorius Leopoldas Rozga, vyriausioji redaktorė – Vida Girininkienė. Į knygos rengimo darbą įtraukti Šiaulių universiteto, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Ventos regioninio parko, Kamanų rezervato darbuotojai bei Akmenės rajono mokytojai ir kultūrininkai. Leidinį remia Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Siekiant surinkti ir aprašyti kuo daugiau faktinės medžiagos „Versmės“ leidykla 2002 m. liepos 8–17 d. surengė specialią tiriamąją monografijos autorių ekspediciją į Papilę ir jos apylinkes buvusio Papilės valsčiaus teritorijoje. 

Knygoje yra 6 skyriai, kuriuose numatoma spausdinti apie 90 straipsnių ir 500 iliustracijų. 

Skyriuje „Gamta“ išsiskiria išsami prof. habil. dr. Algirdo Gaigalo geologinė Papilės ypatumų (juros periodo atodangos ir kt.) apžvalga bei Kamanų rezervato moksl. bendradarbės dr. Jadvygos Balvočiūtės pateikta augmenijos analizė. Apie parkus rašo geografas Steponas Adomavičius.

Skyriuje „Istorija“ skelbiami XVII ir XIX a. Papilės miestelio ir bažnyčios inventoriai (dr. Rita Trimonienė, Vida Girininkienė), 1863–1864 metų sukilimo ir kiti XIX–XX a. dokumentai, „Aušros“ muziejuje saugomi daraktorių atsiminimai (Vida Girininkienė, Raimundas Balza, Genovaitė Kutckailienė). Didelis dėmesys skirtas pokario įvykiams, rezistentų kovoms (Birutė Burauskaitė, Leopoldas Rozga). Papilės kultūrinį gyvenimą reprezentuoja muziejininko Vinco Ruzo publikacijos „Simonui Daukantui skirti medaliai“, „Simono Daukanto portretas piniguose“ bei Rasos Grybaitės straipsnis apie Vinco Grybo paminklą Simonui Daukantui. Papilės seniūnijos kultūros paveldo paminklų rejestrą pateikia „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Vietinių inteligentų Leopoldo Rozgos, Danutės Veisienės ir kt. autorių straipsniuose aptariamos kultūros vertybės, rašoma apie bibliotekas, muziejus ir kt. Straipsnių apie naujausius istorijos įvykius pagrindinis autorius yra Papilės seniūnas Antanas Vaičius.

Skyriaus „Etninė kultūra“ autoriai yra Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vilniaus ir Kauno universitetų darbuotojai, Papilės mokytojai ir muziejininkai. Šį skyrių numatoma papildyti 2002 m. liepos mėn. „Versmės“ leidyklos organizuotos ekspedicijos metu surinkta medžiaga.

Skyrių „Kalba“ ir „Tautosaka“ pagrindinė medžiaga yra „Aušros“ muziejaus ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fonduose. Šių skyrių autoriai yra Šiaulių universiteto dėstytojai dr. Juozas Pabrėža, dr. Stasys Tumėnas, tautosakininkas Povilas Krikščiūnas.

Skyriuje „Iškilieji Papilės žmonės“ daugiausia vietos skiriama Simonui Daukantui. Publikuojami habil. dr. Vytauto Merkio neskelbti dokumentai apie S. Daukanto globėją kunigą Ignotą Vaišvilą, kultūrologo dr. Vytauto Berenio esė apie S. Daukanto asmenybę. Apie XIX a. literatūros tyrinėtoją Vincą Maciūną rašo dr. Jonas Šleikys, apie Stasių Būdavą – prof. habil. dr. Vytautas Kubilius, apie Antaną Mockų – Valerija Mockienė, apie Povilą Ventą – Leopoldas Rozga.

Knygos pabaigoje pateikiamos vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Monografijoje, kaip ir kitose serijos knygose, yra 6 skyriai – Gamta, Istorija, Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės (žr. Knygos straipsnių planas).

Rengimo darbų etapai ir faktinė monografijos parengimo būklė (2003 11 06)

Monografijos rengimo darbų pradžia – 2001 11 08.

Knygos straipsnių planas parengtas 2001 11 22.

Iš viso numatyta parašyti 100 str., faktiškai parašyti ir perduoti leidyklai 95 str. (95%).

Surinkta medžiaga iliustracijoms.

Knyga pradėta maketuoti (2002 12 30, Kalbos sk.).

Sumaketuoti 3 skyriai: Kalba (14 p.), Gamta (84 p.), Tautosaka (90 p.).

Maketuojami šie skyriai: Praeitis, Etninė kultūra.

Knygos maketo parengimo terminas 2003 m.

Išleidimo terminas 2003 m. (konkretus monografijos išleidimo terminas gali kisti, nes priklauso nuo bendro knygos finansavimo*).

Knygos finansavimo būklės suvestinė (2004 01 19)

* Monografijos rengimo darbus imtinai iki maketo sukūrimo leidykla įsipareigoja atlikti nuosavomis ir(ar) skolintomis lėšomis net ir esant nepakankamam finansavimui, tačiau knygos tiražą bus galima spausdinti tik gavus pakankamą paramą ir visą leidinio sąmatinę sumą, t.y. tik užsakovams bei rėmėjams įvykdžius visus savo finansinius įsipareigojimus ir faktiškai gavus kitas monografijai išleisti trūkstamas lėšas.

Maloniai kviečiame finansiškai remti knygos išleidimą - be visuomenės supratimo ir pasiaukojimo knygos neįstengsime išleisti, nes didžiąją dalį leidinio sąmatos sudaro neatlygintina parama.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už suteiktą paramą. Aukotojai bus garbingai įrašomi knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose, įvardijant konkretų kiekvieno rėmėjo indėlį. Apie suteiktą ženklesnę paramą bus informuojama visuomenė.

Finansinę paramą knygai galima pervesti į VšĮ „Versmės“ leidykla, įmonės kodas 2273263, atsiskaitomąją sąskaitą LT027290000005467101 AB Parex banke, banko kodas 72900, nurodant: Parama knygai „Papilė“.

„Versmės“ leidyklos adresas Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius, 
telefonas faksas (8-5) 213 06 23

Leidyklos elektroninis paštas leidykla@versme.lt, 
leidyklos interneto svetainė www.versme.lt 

Parengta 2001 11 22

Patikslinta, papildyta: 2002 01 24, 01 30, 02 27, 03 07, 05 10, 05 17, 05 21, 11 06, 11 26, 2003 01 06, 01 21, 04 09, 06 20, 11 03, 11 06, 11 27, 2004 01 15, 01 19, 02 26

Atgal

Viršun