Paminklas Žiobiškiui
Antanas
Tyla
|
Šiaurės
Atėnai, 2000 10 14, nr. 38 |
Lokalinių krašto monografijų
pasirodymas jau nebestebina, nes tapo įprastu kasmetiniu mūsų
kultūrinio gyvenimo reiškiniu. Mažai susimąstome, iš kurgi šiuo
metu atsiranda šio darbo mėgėjų, kas juos sutelkia bendram
darbui ir kas remia tokių knygų leidybą.
Spalio pradžioje Rašytojų sąjungos
salėje susirinkusiems gausiems rokiškėnams ir svečiams buvo
pristatytas naujas kraštotyros entuziastų parengtas leidinys Žiobiškis.
Tai iš kitų serijos Lietuvos valsčiai savo apimtimi (64
psl.) ir turiniu išsiskiriantis leidinys. Knyga apie šią Šiaurės
Lietuvos vietovę buvo parengta naudojantis per kraštotyros
ekspediciją surinkta medžiaga. Kas domisi lokalinėmis krašto
monografijomis, žino, kad jau keliolika metų tokias ekspedicijas
organizuoja didelę patirtį turintis kraštotyrininkas ekonomistas
pagal specialybę Venantas Mačiekus. Pasinaudodami ekspedicijos
metu ir įvairiuose archyvuose surinkta medžiaga knygą parengė
net 9 redaktoriai. Tarp jų garsūs kraštotyros veteranai:
etnografas prof. Vacys Milius, istorikas Stasys Buchaveckas, uolusis
archyvų naršytojas Kazys Misius, tautosakininkas Povilas Krikščiūnas
ir kiti, vadovaujami knygos sudarytojo ir redakcinės komisijos
pirmininko Venanto Mačiekaus. Knygoje 5 pagrindinės dalys: Gamta,
Praeitis, Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka. Jas parengė daugiau
kaip 60 autorių.
Žiobiškis priklausė Šiaurės
Lietuvos regionui, kurį XIX a. XX a. pradžioje
galima prilyginti Suvalkijai. Rygos, Jelgavos prekybinė rinka
vietos žemdirbiams sudarė palankias sąlygas žemės ūkio
produkcijai realizuoti, kaupti lėšas ir jas investuoti į vaikų
mokymą, dalių išmokėjimą, neskaldant ūkių. Neatsitiktinai iš
šio regiono yra kilę nemažai lietuvių inteligentijos, naujosios
Nepriklausomos Lietuvos valstybės 19181920 m. kūrėjų ir
gynėjų. Knygos autoriai atskleidė vietovės istoriją nuo
seniausių laikų iki šių dienų. Yra parapijos, mokyklos, pašto,
bibliotekos, labdaros institucijų, kaimų istorija, to krašto žymesnių
žmonių gyvenimo apybraižų, papročių, buities, tarmės ir
liaudies kūrybos analizė, autentiškų tekstų. Žiobiškio krašto
žmonės vertino Lietuvos valstybės laisvę, dauguma buvo ištikimi
jos piliečiai. Knygoje daug autentiškos medžiagos ir tyrinėjimų
apie šio krašto lietuvių tremtį, jų dalyvavimą 1941 m.
birželio 23 d. sukilime, partizaninėje kovoje ir žiaurias
okupantų represijas, sodybų deginimą, žudynes. Iš knygos
matyti, kad Žiobiškis su apylinkėmis patyrė tuos pačius okupantų
genocido metodus kaip ir visa Lietuva.
Šios knygos išskirtinumas iš kitų
analogiškų leidinių kaimų ir giminių istorijos. Žemdirbių
šeimų genealogija, kitaip negu bajorų, neturi senesnių tradicijų
ir, be to, yra labai sudėtingai nagrinėjama. Tad šios krypties
tyrinėjimus reikėtų ypač skatinti.
Monografija Žiobiškis padarė
šios vietovės lietuvių gyvenimo istoriją visų mūsų savastimi.
Atskleistas vieno iš Lietuvos kampelių gyvenimas rodo, kad nuo
kiekvienos vietovės varvėte varva mūsų krašto istorija, tik ją
kaip sakus reikia surinkti ir entuziastų darbu ištirti bei
sulydyti į knygą. Tą ir padarė šios knygos sudarytojai,
autoriai bei Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas. Tai
kultūros paminklas Žiobiškio kraštui ir jo žmonėms.
|