Palaima knygų mėgėjams

Praeitą savaitgalį Vilniuje šurmuliavo tradicinė knygų mugė. Kolegos suskaičiavo, kad jai skirtame erdviame paviljone buvo sumontuoti net du kilometrai lentynų, kuriose naujausius, spalvomis ir garsiais vardais gundančius leidinius eksponavo 132 leidyklos, 30 knygų prekybos firmų, buvo numatyti 150 renginių – susitikimų su Lietuvos ir užsienio rašytojais, knygų pristatymų, diskusijų. Matyti, kad lentynose viskas netilpo, nes prie kiekvieno stendo buvo šūsnys knygų, kurias galėjai pavartyti ir šiek tiek pigiau įsigyti. 

Mums aktualu, kad mugėje vėl skambėjo Akmenės krašto ir Papilės vardai. Leidyklai „Versmė“ buvo suteikta pora valandų pristatyti pernai išleistoms monografijoms apie Papilę bei Kvėdarną ir savo dešimtmetį paminėti. Tad į knygos šventę nuvyko daugiau kaip penkios dešimtys mūsų krašto atstovų – būrelis bibliotekininkių, Papilės seniūnijos inteligentų. Pilnutėlėje konferencijų salėje buvo matyti ir Vilniuje gyvenančių kraštiečių. Pokalbį pagyvino Kvėdarnos liaudiškos kapelos ir Papilės „Tilios“ moterų ansamblio dainos.

Tarp parodoje dalyvavusių 72 Lietuvos leidyklų „Versmė“ išskirtinė tuo, kad įsteigta leisti vienai serijai apie buvusius Lietuvos valsčius. Leidyklos savininkas P. Jonušas savaip kartoja tarpukario lietuvių verslininkų filantropijos tradicijas; kituose versluose uždirbdamas lėšas jis skiria mokslo ir kultūros prasme nepaprastai vertingų, tačiau materialiai nuostolingų knygų leidybai. Per dešimtmetį išleistos 10 stambių monografijų, kuriose ne tik kraštotyrininkų, bet ir pačių žymiausių mokslininkų specialiai parengtos publikacijos. Jau esą parengta medžiagos dar dešimčiai panašaus dydžio knygų. O apskritai leidyklos planuose apie keturios dešimtys leidinių. Ši knygų serija dedikuojama būsimajam Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Leidyklos savininkas redaktorių vardu dėkojo dešimtims rėmėjų, be kurių pagalbos monografijos neišvystų dienos šviesos. Deja, tarp rėmėjų nėra svarbiausio ir turtingiausio – Vyriausybės. Nejauku turėjo būti Vyriausybės ir Lietuvos tūkstantmečio direkcijos atstovams, kurie galėjo perduoti tik formalius valdžios pagiriamuosius žodžius. 

Priekaištų valstybei dėl menko dėmesio knygai, dėl šykštumo etnografiniam Lietuvos paveldui buvo dažname mokslininkų pasisakyme. O sveikino leidėjus Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos institutų, Šiaulių universiteto atstovai, šiuo metu bene produktyviausiai dirbantys istorijos mokslininkai K. Misius, V. Milius, geologas A. Gaigalas, kiti mokslo korifėjai. Jų nuomone, valstybei parėmus, knygų apie buvusius valsčius leidyba žymiai paspartėtų, knygos atpigtų, taptų prieinamesnės.

Mūsų rajono mero padėkos raštą mero pavaduotoja E. Meškienė įteikė monografijos „Papilė“ redaktorei, mūsų kraštietei istorikei V. Girininkienei. Papilės seniūnas A. Vaičius monografijos išleidimą palygino su paminklo S. Daukantui statyba prieš aštuonias dešimtis metų. Išsakytas troškimas, kad kuo greičiau pasirodytų ir antrasis monografijos tomas. Beje, leidinys apie Papilės kraštą daugelio konferencijos dalyvių pripažintas kaip vienas išsamiausių ir tobuliausių.

Nors knygų mugė pelnytai giriama, tačiau nejaukiai nuteikė akcentų stoka pačioje parodų centro teritorijoje. Dažnas čia lankėsi su viltimi pigiau įsigyti trokštamą leidinį, deja, Lietuvoje knyga prilyginama prabangos prekėms, tad kainos dažnai neprotingai didelės. Mokslo ir kultūros, informacijos leidinių negali įpirkti tie, kuriems labiausiai reikia – studentai, mokytojai, kultūros darbuotojai. Ko tuomet vertos valstybės vadovų ir politikų deklaracijos apie informacinę, suprask – žinių visuomenę? Ir vienintelė paguoda iš mugės – kad pamatėme.

Atgal

Viršun