Gruzdžių praeities paieškos

2006 metais Gruzdžių miestelis švęs 370-ąjį gimtadienį. Šiai datai „Versmės“ leidykla numato išleisti monografiją „Gruzdžiai“ – „Lietuvos valsčių“ serijos knygą. Serija skiriama Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Maždaug tūkstančio puslapių leidinyje bus šie skyriai: Gamta, Istorija, Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs kraštiečiai, per 400 nuotraukų ir piešinių. Straipsnius jam rengia per pusšimtį žinomų šalies istorikų, etnologų, kalbininkų, kraštotyrininkų. Monografijos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – žurnalistas gruzdietis Domas Šniukas.

Liepos 19–28 dienomis Gruzdžių, Šakynos, Šiupylių apylinkėse leidykla organizuoja kompleksinę tiriamąją ekspediciją, kuriai talkininkauti kviečiami vietos gyventojai, Gruzdžių ir Šakynos apylinkių šviesuomenė. Ypač paieškomos tarpukario metų nuotraukos. Su pasiūlymais prašoma kreiptis į Gruzdžių (tel. 8 413 72347) ir Šakynos (tel. 8 413 77636) seniūnijas.

Per pastaruosius 35 metus tai jau trečioji kompleksinė kraštotyrinė ekspedicija Gruzdžių apylinkėse. Pirmąsias dvi organizavo Lietuvos kraštotyros draugija.

Pirmoji įvyko 1970 metais. Tada surinktos medžiagos pagrindu parašyti mokslininkų A. Miškinio, J. Petraičio, V. Sirtauto, žinomų kraštotyrininkų M. Čilvinaitės, A. Stravinsko, J. Petrulio, menotyrininko V. Rimkaus straipsniai jau parengti spaudai.

Antrosios ekspedicijos, įvykusios 1996 metais, rezultatas – 1999 metais išleista graži knyga „Gruzdžiai“. Kai kurių jos straipsnių autoriai savo temas sutiko pagilinti ir pateikti naujajai monografijai.

Šios knygos įžangoje Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkė I. Seliukaitė gerokai kuklindamasi rašė: „Žinoma, ši knyga nėra išsami, nuosekli Gruzdžių apylinkių istorija – joje nėra daugelio dalykų. Dėl vietos stokos ir dėl kitų priežasčių istoriją turės toliau rašyti XXI a. gruzdiečiai“. Tai dabar ir daroma – išsamiau, plačiau.

Trečioji Gruzdžių ekspedicija pagrindinį dėmesį skirs klausimams, kurie buvo mažiau nagrinėti anksčiau – materialinei žmonių kultūrai: sodyboms, pastatų, trijų (Gruzdžių, Šakynos ir Šiupylių) bažnyčių architektūrai, pastarųjų meninėms vertybėms, audiniams, keramikai. Istorikai domėsis prisiminimais apie sovietmečiu veikusias valsčiuje įmones, kolchozus, komandinės ekonomikos padarinius. Didelis dėmesys bus skirtas naujausiajai istorijai – atkurtos nepriklausomybės metų žmonėms ir jų darbams. Bus tiriama gruzdiečių ir Šakyniškių tarmė.

Tarp ekspedicijos dalyvių – Šiaulių universiteto docentai J. Pabrėža ir A. Gumuliauskas su studentais, bendradarbiai: Lietuvos nacionalinio muziejaus – E. Lazauskaitė, L. Lapėnaitė, G. Pinkutė, Architektūros ir statybos instituto – M. Purvinienė, M. Purvinas, M. Rupeikienė, A. Rupeika, „Aušros“ muziejaus – G. Žukauskienė, Šiaulių P. Višinskio bibliotekos – A. Kiršinaitė, muzikologas K. Kalibatas ir kiti.

Kiti autoriai šiuo metu dirba archyvuose, atranda įdomių dalykų. Pavyzdžiui prof. A. Miškinis straipsnyje apie Gruzdžių miestelio urbanistinę raidą išsklaido iš leidinio į leidinį keliavusią painiavą apie Raseinių teismo knygose minimus Gruzdžius, apie čia neva sudegintą evangelikų reformatų bažnyčią, apie bajoro Kristupo Gruzdžio ar Šiluvėnų vaito veiklą. Visa tai vyko netoli Šiluvos esančiame Kiaunorių, anksčiau vadintų Gruzdžiais, dvare. Jis iš tikrųjų priklausė K. Gruzdžiui. Dabar tai – Kelmės rajonas. Mūsiškiai Gruzdžiai (anksčiau Zamūšė) iš pat pradžių buvo Šiaulių ekonomijos (karaliaus dvaro) miestelis.

„Aušros“ muziejaus darbuotoja A. Malinauskaitė toliau nagrinėja rezistencines kovas Gruzdžių valsčiuje, istorikas V. Jocys – Naryškinų dvarų raidą ir t. t. 

Atgal

Viršun