lankymasis šioje svetainėje

 


Rengiama knyga apie Seredžių

Vida Girininkienė, 

„Seredžiaus“ vyr. redaktorė

Šviesa, 2002 06 22, nr. 48 (6675), 
tiražas 3911 egz.

2001-ųjų metų liepos 6 d. „Versmės“ leidykla „Lietuvos valsčių“" serijoje Veliuonoje pristatė didelės apimties knygą „Veliuona“. Šiuo metu rengiamas panašaus pobūdžio leidinys "Seredžius", kuris visuomenei bus pristatytas 2003 metais – per Jonines.

Šioje lokalinėje monografijoje daugiau dėmesio skirta gamtai, kultūros paveldui. Prof. Regina Irena Merkienė rengia spaudai šiame krašte, o ir visoje Lietuvoje žinomo etnologo Prano Virako darbus. Beje, jo rankraščių (o jų keli tūkstančiai lapų) kopijas veltui padarė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – ji yra vienas šio leidinio rėmėjų. Monografijoje „Seredžius“ bus publikuojami neskelbti Stasio Santvaro (jo jubiliejiniai renginiai vyko Vilniuje, Amerikoje, Klausučiuose ir Jurbarke) bei iš Kalvių kaimo kilusio rašytojo Jono Mačiulio laiškai Eugenijai Šimanskytei, gimusiai Pieštvėnų kaime. Eugenija, kaip partizanų ryšininkė 1945 metų pabaigoje buvo suimta ir kalinta Kaune, Vilniaus Rasų kalėjime, vėliau ištremta į Sibirą. Būsimasis rašytojas ir vyras 10 metų jai rašė laiškus – iš Belvederio (ten keletą metų mokytojavo), Goniūnų (ten gyveno jo brolis), Kalvių, Pieštvėnų (ten lankė Eugenijos tėvus). Nepakartojami laiškai, kuriuose yra gamtos vaizdų, taiklių serediškių ir veliuoniškių charakteristikų, pokario nuotaikų, sampratų apie Tėvynę ir pareigą, ir, be abejo, meilės, manau, bus įdomūs ne tik serediškiams. Beje, šiandien Eugenijos gimtinė garsi gražiausia Tauragės apskrityje, o 1997 m. ir visoje Lietuvoje, sodyba, kurią ilgus metus kūrė jos brolis Pranciškus su žmona Anele.

Rengiant knygą įvairiais patarimais arba konkrečiais darbais padeda serediškiai. Vilma Nevedonskienė „atkasė“ žinomą Amerikos lietuvių veikėją, kilusį iš Pieštvėnų, Antaną Firavičių. Netikėtai daug senų nuotraukų radome pas vieną seniausių Seredžiaus gyventojų Teodorą Vaitekūną iš Paarmenio kaimo. Beje, Seredžiuje gimė pasaulinio garso džiazo muzikantas ir prodiuseris Elas Džolsonas. Vilnietė istorikė Regina Kopilevič istorijos archyve nustatė tikslią jo gimimo datą ir jau parašytas išsamus straipsnis.

Knyga yra bendras daugelio žmonių triūsas, tad iki rudens jos rengėjai dar laukia nuotraukų, atsiminimų ar kitokios paramos. Apie tai galite pranešti Seredžiaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margaritai Baršauskienei, Seredžiaus seniūno pavaduotojai Vilhelminai Bandzienei arba šių eilučių autorei, "Seredžiaus" vyr. redaktorei Vidai Girininkienei ("Versmės" leidykla, Vilnius, Geležinkelio g. 6, tel. 213 06 23 ).

Birželio 11 dieną Seredžiaus mokykloje susirinkę knygos rengėjai ir rėmėjai aptarė įvairias problemas. Susirinkime kalbėjo ekspedicijos dalyviai. Bene didžiausio dėmesio susilaukė profesoriaus televizijos žurnalisto Ričardo Kazlausko mintys. Įdomių pastebėjimų išsakė savo vaikystę Tamošių kaime praleidęs dabar žinomas geografas Virginijus Gerulaitis. Pateikiame jų pranešimų santrumpas.

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla