lankymasis šioje svetainėje

 


Knituvos žemės tyrimai

Ieva Švarcaitė

Monografijos „Vaiguva“ sudarytoja ir vyriausioji redaktorė

Kelmės kraštas, 2008 04 26, Nr. 32 (871)

 

Didžiausia Vaiguvos valsčiaus upė – Knituoja, ties kuria caro kareiviai šturmavo Vaiguvos miestelį ir buvo apdovanoti ordinais.

Pirmą kartą Knituvos žemė istorijose šaltiniuose paminėta 1252 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas dovanojo Kalavijuočių ordinui Vaiguvos pavietą. Taigi nuo to laiko jau praėjo 755 metai. Per tuos metus daug vandens nutekėjo Knituoja, ta vienintele, pačia didžiausia buvusio Vaiguvos valsčiaus (įkurto prieš 90 metų) upe.

Pasak istorijos mokslų daktaro Romo Batūros, Knituvos žemę galima vadinti didvyrių žeme, pagarsėjusia įnirtingose kovose su Kalavijuočių ordino puolimais XIV amžiuje. Iki šiolei liaudyje tebėra pasakojama, kad prie Knituojos vykęs didelis mūšis, kuriame žemaičiai sumušę priešus ir šaukę: „Vai, gava! Vai, gava!“ Iš to ir kildinamas liaudiškasis Vaiguvos miestelio pavadinimas.

Vaiguvos miestelio centrinė aikštė.

Vaiguvos parapijos bažnyčios archyvuose yra dokumentas, kuriame rašoma, kad vienas rusų generolas buvo apdovanotas aukštu ordinu už tai, kad malšinant 1863 m. lietuvių sukilimą prieš rusų priespaudą įvykdęs „didvyrišką“ žygį. Raporte Rusijos carui rašoma: „Rusų kariuomenė po įnirtingų mūšių (...) perplaukė Knituojos upę ir šturmu užėmė Vaiguvos miestą“. 1933 m. rugpjūčio 6 d. „Šiaurės Lietuva“ rašė: „(...) pati upė Knytuva ne daugiau dviejų metrų pločio, šokte peršokama, o Vaiguvos miestelis – tik kelios trobelės ir nedidelė bažnytėlė“. Matyt, rusų vyriausybė, mažai susipažinusi su šia vieta, manė, kad čia didžiausias miestas, apsuptas Knituojos upės. Ir užtai davė ordiną.

„Versmės“ leidyklos surengtose ekspedicijose (2005 ir 2007 m.) į Knituvos žemę buvo pasitelktos stiprios lituanistų kalbininkų pajėgos, nes Lietuvos tarmių žemėlapyje netoli Vaiguvos miestelio eina dialektologinė riba tarp žemaičių varniškių ir raseiniškių tarmių. Čia dirbo senojo Vilniaus universiteto kalbininkė docentė Regina Venckutė ir Lietuvių kalbos instituto dialektologė daktarė Daiva Vaišnienė, vadovaujamos žymaus Lietuvos kalbininko profesoriaus Vytauto Vitkausko.

Be to, vaiguviškė (kilusi iš Vaiguvos apylinkių) Vilniaus pedagoginio universiteto studentė Vaida Kriskutė rašo bakalauro darbą apie Vaiguvos valsčiaus žmonių šnektą – tikrąją žemaičių dūnininkų tarmę, kuria kalbėjo jos tėvai, seneliai ir proseneliai. Anot profesoriaus Vitkausko, kiekviena tarmė yra didelis mūsų kalbos, kultūros, istorijos turtas. Todėl vaiguviškių tarmės tyrimai (kiekviena tarmės forma ir žodis, kiekvienas kalbos garsas) yra mokslui svarbūs ir reikalingi. 

Seniausias ir žymiausias pastatas Vaiguvoje – Vaiguvos Varpinė, pastatyta 1841 metais

Naujausi mūsų nenuilstamo kraštiečio, senojo Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjo profesoriaus Mykolo Michelberto tyrimai buvusio Vaiguvos valsčiaus teritorijoje parodė, kad Žemaitijoje anksčiausiai (dar IX amžiuje prieš Kristų) buvo apgyvendintas Knituojos slėnio aukštupys – Plumpių, Perkūniškės, Papilalio, Akmenių ir kitų kaimų apylinkės, tai yra Vaiguvos valsčiaus pietinis pakraštys. Valsčiaus teritorija toliau buvo apgyvendinama Knituojos slėniu žemyn. Kūrėsi kaimai palei Knituojos upę: Adošiškė, Tolišiai, Šarkiai, Norkiai, Judikiai, Bagužiai, Liupšiai. Tik kiek vėliau radosi ir kiti kaimai kalvotos daubotos moreninės lygumos plotuose. Tiek geležies amžiaus, tiek ankstesnių laikotarpių kapinynuose aptikti archeologijos paminklai teikia daug vertingos informacijos apie Vaiguvos apylinkių apgyvendinimą, žmonių buityje naudotus daiktus.

Kuriantis kaimams, stiprėjo įtaka aplinkinei gamtai. Ūkinė žmogaus veikla istorijos būvyje uždėjo savitą antropogeninį antspaudą visai Vaiguvos valsčiaus teritorijai.

Ekspedicijų metu laukuose buvo matuojami skirtingo ilgio ir nevienodo statumo kalvų šlaitai. Jų papėdėse aptikti medžių anglio gabalėliai, palaidoti po užneštomis žemėmis. Jie rodo, kad kol Vaiguvos apylinkėse dar niekas negyveno, ten ošė pirmykštės sunkiai įžengiamos girios. Geležies amžiuje, atsikėlus pirmiesiems gyventojams, primityviais ano meto kirviais buvo kertami medžiai, deginami miškai ir kuriami Akmenių, Perkūniškės, Papilalio ir kiti kaimai.

Pašalinus žemės paviršių saugojusią miško dangą ir pradėjus žemę dirbti arklais, kalvų šlaitai virto dirbamais laukais. Drėgmės judėjimas darėsi stichiškas ir šlaitais žemyn tekantis vanduo negailestingai ardė kalvotą Vaiguvos apylinkių žemės paviršių, ypač užėjus liūtims. Nuardytos dirvos nebeduodavo reikiamo derliaus. Žmonės tokių dirvų ir nebedirbdavo, palikdavo dirvonuoti, o miškų platybėse vėl ieškodavo tinkamesnių žemės sklypelių, vėl juos kirsdavo, degindavo ir taip įsigydavo naujus derlingus dirbamos žemės plotelius.

Šlaitais žemyn sustumti medžių degėsiai ir kalvų pašlaitėse vėl apiberti žemėmis nuo ardomų viršūnių yra tikras vaiguviškių ūkinės veiklos metraštis. Jis plačiau bus atskleistas monografijoje „Vaiguva“. O tai, aš manau, sudomins ne vieną Vaiguvos apylinkių ūkininką.

Ypač drastiškas buvo melioracijos poveikis, dėl to išnyko nemaža kaimų: Speltė, Kušeliškė, Pragorės, Padeksnys ir kiti. Dėl melioracijos tokie dideli tankiai gyvenami kaimai kaip Judikiai, Naudvaris, Švitriškė ir Užgiriai buvo žiauriai sunaikinti ir paversti dirbamais laukais. Kartu su kaimais išnyko tų vietų, ypač žemės paviršiaus formų, pievų vardai. Jie nuėjo užmarštin kartu su ten gyvenusiais žmonėmis, kurie kasdien vartojo aplink juos esančių vietų vardus.

Todėl kraštiečių prisiminimai apie savo jaunystės metus, praleistus viename ar kitame kaime, yra svarbus indėlis į bendrą aruodą – Vaiguvos valsčiaus monografijos rengimą.

Šios monografijos talkininkų būryje daug Vaiguvos valsčiaus žmonių, vienokiu ar kitokiu būdu prisidedančių prie jos rengimo: Stefanija ir Kazimieras Šalčiai (Vaiguvos dvaras), Kristina ir Petras Lukošiai (Vaiguva), Marijona ir Mečislovas Šimkai (Vaiguva), Genovaitė Grigaitė-Eitmantienė (Adošiškė), Ona ir Vytautas Lukošiai (Vikraičiai), Antanas ir Zofija Dargvainiai (Vaiguva), Emilija Eismontienė (Liupšiai), Zofija Andrulienė (Pikeliai), Vladas Lekavičius (Norkiai), Jonas Rimeikis (Paprūdžiai), Joana Kaminskienė (Pavaiguvis), Tatjana Lukminienė (Klapatauskiai), Salomėja Mikolaitytė-Savickienė (Šiliukai), Ligita Norkutė (Vaiguva), Marija Klimašauskienė (Vaiguva), Stanislava Kunickienė (Vaiguva), Ona Janavičiūtė-Kalasauskienė (Užgiriai), Bronė Eidintienė – 93 metų senučiukė (ambasadoriaus mama). Visi kiek galėdami prisideda prie monografijos „Vaiguva“ rengimo.

Atvykusiais iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių ekspedicijos dalyviais rūpinosi Vaiguvos seniūnas Arvydas Lukošius ir jo sekretorė Dalia Bagdonienė, mokyklos direktorė Liucija Pauliukėnienė ir Vaiguvos bendruomenės pirmininkė Dalia Skardžiuvienė, – jiems dėkoja ekspedicijų dalyviai.

Rengiama monografija „Vaiguva“ bus apie 1000 puslapių, susidės iš penkių pagrindinių skyrių, skirtų gamtai, istorijai, etninei kultūrai, kalbai ir tautosakai, įžymiems Vaiguvos krašto žmonėms. Ši monografija yra Lietuvos tūkstantmečio (1009–2009) leidinys.

Remdamiesi žmonių atsiminimais, ekspedicijų metu surinkta ir archyvuose esančia medžiaga, mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, kitais rašytiniais šaltiniais, knygą apie Vaiguvos valsčių rašo 60 autorių kolektyvas – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, archeologai, folkloristai, kalbininkai, gamtininkai, kraštotyrininkai ir kiti.

Išleista monografija bus atvežta į Vaiguvą pristatyti ir kraštiečiai galės ją nusipirkti prisiminimui apie savo gimtąjį kraštą, jo papročius, istoriją. Knygos puslapiuose jie pamatys save, gimines, kaimynus, pažįstamus. 

Kadangi ši knyga yra nekomercinis leidinys, jai labai svarbi parama. Taigi baigdama norėčiau paprašyti kiekvieno, kuriam rūpi Vaiguvos kraštas ir apskritai svarbus tautinės kultūros puoselėjimas, pagal išgales paremti „Vaiguvos“ monografijos išleidimą. Be žmonių pasiaukojimo jis – sunkiai įgyvendinamas.

Visiems rėmėjams nuoširdžiai iš anksto dėkojame, o jų pavardes ir didesnes paaukotas sumas skelbsime knygoje bei leidyklos interneto svetainėje www.versme.lt

Žemiau pateikiame leidyklos adresą bei kitus duomenis, kurių gali prireikti norint prisidėti prie „Vaiguvos“ knygos išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,

kodas 122732630,

Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,

telefonas ir faksas 8 52130623,

leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,

elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,

atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101

AB Parex bankas, banko kodas 72900.

Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Vaiguva“

Pateikiame monografijos „Vaiguva “ turinį. Tikimės, kad jis paskatins prisiminti tai, kas šio krašto žmonėms būtų verta žinoti, bet dar nėra paminėta knygoje. Maloniai lauksime jūsų nuomonių, patarimų, siūlymų.

Knygos „Vaiguva“ turinys

GAMTA

1. Ieva Švarcaitė. Vaiguvos valsčiaus geografinė padėtis
2. Aleksandras Šliaupa. Vaiguvos valsčiaus gelmių sandara
3. Ieva Švarcaitė. Vaiguvos valsčiaus litogeninis fundamentas
4. Ieva Švarcaitė. Klimatogeninis gamtos kompleksas Vaiguvos valsčiuje
5. Ieva Švarcaitė. Biogeninių gamtos dedamųjų raida Vaiguvos valsčiuje
6. Živilė Lazdauskaitė. Vaiguvos valsčiaus augmenijos charakteristika
7. Ieva Švarcaitė. Vaiguvos valsčiaus gamtinių landšaftų antropogenizacija 
8. Jonas Milius. Kraštovaizdžio transformacija ir jo apsauga XX amžiuje

ISTORIJA

1. Mykolas Michelbertas. Vaiguvos apylinkių proistorė
2. Romas Batūra. Vaiguvos valsčius karų su kryžiuočiais metu (XIV a.)
3. Povilas Spurgevičius. Vaiguvos valsčius XVII–XVIII amžiais 
4. Algirdas Baliulis. Vaiguvos miestelio istorija
5. Sigita Gasparavičienė. Vaiguvos valsčiaus bajorai
6. Petras Tomkus. Vaiguvos valsčius prieškario Lietuvoje
7. Vaclovas Rimkus. Vaiguvos valsčiaus savivalda tarpukaryje
8. Vytautas Skebas. 1940–1941 m. okupacija Vaiguvos valsčiuje ir pokyčiai žemės ūkyje
9. Egidijus Ūksas. Bolševikinis teroras ir pokario rezistencija Vaiguvos apylinkėse

Dvarai ir kaimai

10. Petras Tomkus. Vaiguvos dvaras (500 metų!)
11. Vaclovas Rimkus. Vaiguvos valsčiaus dvarai
12. Martynas Purvinas. Vaiguvos valsčiaus kaimų istorinė raida
13. Marija Purvinienė. Vaiguvos valsčiaus senosios kaimų sodybos ir pastatai
14. Irena Audrulytė. Pikelių etnografinis kaimas
15. Albertina Miliauskienė. Dubėnų kaimas – sentikių kaimas
16. Ieva Švarcaitė. Norkiai – mano gimtasis kaimas

Kultūra ir švietimas

17. Aniceta Garšvienė. Pradinių mokyklų tinklas Vaiguvos valsčiuje
18. Liucija Pauliukėnienė. Vaiguvos mokyklos istorija
19. Ieva Švarcaitė. Mokymasis Vaiguvos pradinėje mokykloje pirmaisiais pokario metais
20. Aniceta Garšvienė. Mokymasis Vaiguvos vidurinėje mokykloje
21. Vida Kniūraitė. Užklasinė mokinių veikla tarybiniu laikotarpiu Vaiguvos vidurinėje mokykloje
22. Roma Kvietkienė. Vaiguvos kultūros namų veikla
23. Ligita Norkutė. Vaiguvos bibliotekos istorija
24. Egidijus Ūksas. Visuomeninės organizacijos Vaiguvos valsčiuje
25. Alvydas Andrulis. Sportas Vaiguvoje

Ūkio plėtra

26. Jonas Milius. Feodalinio ūkio atspindžiai Vaiguvos valsčiuje XIX a. žemėtvarkos dokumentuose
27. Vida Kniūraitė. Žemėvalda ir žemės ūkio raida tarpukariu
28. Zofija Dargvainienė. Vaiguvos pieninė
29. Sniegina Norkienė. Karšykla Vaiguvoje

(Istorijos skyriuje bus dar nemažai čia nepaminėtų rašinių)

ETNINĖ KULTŪRA

1. Ieva Švarcaitė. Bitininkystė Vaiguvos valsčiuje
2. Jonas Mardosa. Žemdirbystė ir vaiguviškių talkos
3. Ieva Švarcaitė. Kalvystė Vaiguvos valsčiuje
4. Alė Počiulpaitė. Kryždirbystė Vaiguvos apylinkėse
5. Petras Tomkus. Vaiguvos parapijos kapinės. Kryžiai ir paminklai
6. Ieva Švarcaitė. Kaimų kapinaitės Vaiguvos valsčiaus teritorijoje
7. Audronė Kiršinaitė. Laidotuvių papročiai Vaiguvoje
8. Ieva Švarcaitė. Liaudies meteorologija kasdienybėje
9. Petras Penikas. Liaudies medicina Vaiguvos apylinkėse
10. Zenonas Šliožys. Vaiguvos žmonių veterinarinė patirtis
11. Ieva Švarcaitė. Smulkieji amatai Vaiguvos valsčiuje
12. Dalia Skardžiuvienė. Vaiguvos valsčiaus moterų rankdarbiai
13. Stefanija Kundrotienė. Vaiguvos ir aplinkinių kaimų geriamasis vanduo 
14. Ieva Švarcaitė. Valstiečių kinkomasis transportas

KALBA

1. Vytautas Vitkauskas. Vaiguvos valsčius Lietuvos tarmių žemėlapyje
2. Daiva Vaišnienė. Vaiguviškių tarmė
3. Ieva Švarcaitė. Dabartinė Vaiguvos gyventojų šnekamoji kalba 
4. Regina Venckutė. Vaiguviškių šnektos ypatybės
5. Ona Jocienė. Vaiguvos apylinkių frazeologizmai
6. Stefanija Kundrotienė. Vaiguvos valsčiaus gyventojų pavardės
7. Stefanija Kundrotienė. Vaiguvos valsčiaus žmonių pravardės
8. Liucija Pauliukėnienė. Vaiguvos mokyklos mokinių vardai
9. Stefanija Kundrotienė. Vaiguvos seniūnijos naminių gyvulių vardai
10. Ieva Švarcaitė. Vaiguvos valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai
11. Ieva Švarcaitė. Vaiguviškių XIX amžiaus leksikonas ir šiandieninė jo etimologija
12. Aldonas Pupkis, Ieva Švarcaitė, Regina Venckutė. Vietovardžiai. Kalbinis aspektas.

TAUTOSAKA

1. Saulė Matulevičienė. Folklorinis Vaiguvos krašto ištirtumas ir folkloro ypatybės
2. Stefanija Kundrotienė. Pasakojamoji tautosaka Vaiguvos valsčiuje
3. Marijona Jocaitė. Populiariausios vaiguviškių pasakos XX a. pradžioje
4. Marijona Deimantienė. Smulkioji tautosaka Vaiguvos apylinkėse
5. Osvaldas Gerbenis. Dainuojamoji tautosaka Vaiguvos valsčiuje. Dainininkai ir giedoriai. Muzikantai ir šokėjai
6. Ieva Švarcaitė. Gyvenimo istorijų pasakojimai

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1. Petras Tomkus. Ambasadorius Alfonsas Eidintas
2. Ieva Švarcaitė. Aviacijos mokslo kūrėjas Vytautas Giniotis
3. Marija Klimašauskienė. Vaiguvos bažnyčios klebonas – Telšių kunigų seminarijos rektorius profesorius monsinjoras Kazimieras Gaščiūnas
4. Vaclovas Rimkus. Ieva Švarcaitė – mokslininkė ir ūkininkė Vaiguvos valsčiuje
5. Gabija Juščiūtė. Ilgametis Vaiguvos parapijos klebonas poetas Zigmantas Šimkus
6. Kornelija Norbutienė. Atėnų (Graikija) olimpiados dalyvis – vaiguviškis Mindaugas Norbutas
7. Kornelija Norbutienė. Medžio drožėjas Aivaras Norbutas
8. Stefanija Kundrotienė. Vaiguvos lakštingala Salomėja Mikolaitytė–Savickienė
9. Ieva Švarcaitė. Seniausia Vaiguvos valsčiaus gyventoja Marija Rimeikienė
10. Ieva Švarcaitė. Dvarininkė, mokslininkė ir ūkininkė Jadvyga Jonušienė

Biografijų sąvadas. Parengė Ieva Švarcaitė ir Vaclovas Rimkus

Gimę Vaiguvos valsčiuje
Gyvenę arba gyvenantys Vaiguvos seniūnijoje

Knygoje bus pateikiama joje spausdintų mokslinių straipsnių santraukos anglų kalba, glausta informacija apie seriją „Lietuvos valsčiai“ ir knygos autorius, taip pat spalvotų nuotraukų, brėžinių, dokumentų faksimilių, žemėlapių, dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio Vaiguvos valsčiaus teritorijoje, kaimų pasiskirstymo schema, svarbiausių gamtos, istorijos, kultūros paminklų ir kitų lankytinų vietų Vaiguvos valsčiaus teritorijoje sąrašas, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės, santrumpų ir sutrumpinimų paaiškinimai.

 

Atgal Viršun

 

 
 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt