Joniškio valdžia paniekino visą mokslo visuomenę

Žagarėje nuo liepos 11 dienos dirbo gausus žinomų istorikų, archeologų, geologų, kalbininkų, architektų būrys, rengiantis antrąją monografiją „Žagarė“, kurią 2009 metais išleis „Versmės“ leidykla. Pirmadienį, po to, kai paaiškėjo konkurso į Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktoriaus vietą rezultatai, ekspedicijos dalyviai jautėsi įskaudinti ir pažeminti, darbas strigo.

Visų ekspedicijos dalyvių nuomonė buvo viena – konkurso organizatoriai, pasirinkdami muziejaus vadovu žmogų be patirties ir kompetencijos, paniekino visą šalies intelektualiąją mokslinę visuomenę.

Vida GIRININKIENĖ, istorikė „Versmės“ leidyklos vyriausioji redaktorė, direktoriaus pavaduotoja, mokslinės ekspedicijos vadovė:

– Šiais laikais muziejams keliami vis didesni reikalavimai. Tai ne tik ekspozicijų rengimas, bet ir krašto kultūros istorijos tyrimų darbai, visas paveldas. Būsimo direktoriaus komisijos nariai privalėjo paklausti, kokius darbus ir kokiomis temomis jis yra paskelbęs, kokiose konferencijose dalyvavęs, kokius projektus parengęs arba bent jau ketina parengti.

Derėtų paklausti, ar jis žino, kokie dokumentai ar šaltiniai apie Joniškio kraštą saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje ar Vilniaus nacionaliniame muziejuje, Rygoje ir kitur. Muziejaus direktoriumi gali būti tik žmogus, bent kelerius metus pradirbęs toje sistemoje. Tai ne salės prižiūrėtojas, o vedlys, krašto žinovas,paminklosaugininkas ir paminklotvarkininkas. Kaip žinome, jokia aukštoji mokykla tokių specialistų neparengia, jie tokie tampa tik dirbdami. Reikėtų suvokti ir tai, kad valdininkai išrenkami, o specialistais tampama. Taigi muziejaus vadovas yra specialistas, o ne valdininkas.

Sužinoję konkurso rezultatus, buvome tarsi pritrenkti. Juolab, kad Jūsų muziejaus darbuotojai – ir E. Vasiliauskas, ir T. Butautis yra bendros knygos apie Žagarę ir Skaistgirį partneriai.

Algirdas GAIGALAS, akademikas profesorius habilituotas daktaras,
Lietuvos gamtos draugijos prezidentas:

– Norint dirbti muziejaus vadovu, pirmiausia reikia patirties. E. Vasiliauskas jos turėjo ir dabar ekspedicijos dalyviai jo darbais naudojasi. Antras reikalingas dalykas – kompetencija. E. Vasiliauskas – ir dirba, ir mokosi. Jį žino visa Lietuva. O kas bus, jei nėra nei kompetencijos, nei patyrimo? Prarasime labai daug dalykų.

Teko panašiame konkurse dalyvauti kaip komisijos nariui. Mano žodis buvo lemiamas, išrinkome puikų muziejaus vadovą, bet ne tą, kurio ministerijai reikėjo. Konkursą anuliavo, paskelbė kitą ir laimėjo tas, kuris buvo proteguotas. Ir ką jūs manot? Dabar ir jis, ir tas muziejus bei jo darbuotojai vargsta.

Aš čia pasakoju savo gyvenimiškąją patirtį, bet nieko pakeisti negaliu. Nieko kito šiandien ir nesitikiu – esame pusbrolių ir pusseserių tauta. Kai sužinojau apie konkursą Joniškyje, širdį suskaudo, bet neturiu validolio jai nuraminti. Dar viena priemonė yra skausmui malšinti – rusiškai nusikeikti. Bet nepadoru.

Tomas BARANAUSKAS, istorikas:

– Visas tas Jūsų valdžios organizuotas konkursas kvepia akivaizdžiu protegavimu, visiškai nesutampančiu nei su kultūros paveldo, nei su muziejaus interesais. Bet yra dar asmeniniai interesai, kurie egzistuoja visur, kur yra mokamas atlyginimas. Pasirenkant žmogų iš šalies vadovauti muziejui yra didžiulė rizika, kad nieko iš to gero neišeis. Tai akibrokštas visai mokslinei visuomenei.

Julius VAINORIUS, Šiaulių universiteto dėstytojas:

– Esu geologas, 7 metus dirbęs „Aušros“ muziejuje Šiauliuose. Kai pradėjau dirbti, nieko nesupratau, muziejininko darbas atrodė kažkoks chaosas. Ir tik po trejų metų ėmė kažkas aiškėti.

Žiūrint iš žmogiškosios pusės, su specialistais, daug nuveikusiais Joniškio kraštui, E. Vasiliausku ir T. Butaučiu pasielgta nežmoniškai. Taip daroma – norint laimėti darbo vietą, pasirodo, pirmiausia reikia geros valdžios institucijų protekcijos. Juk iš Seimo viskas pas mus pareina. Man, kaip piliečiui, šio konkurso rezultatai – nesmagūs, nemalonūs, bet ...suprantami.

Humanitarinių mokslų daktaras
Gintautas ZABIELA, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis, Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkas prie Kultūros paveldo departamento:

– Joniškis garsėja jau kokie dveji treji metai: arba į kultūrą nekreipia jokio dėmesio, arba su ja elgiasi tiesiog barbariškai. Užtenka prisiminti vien tik Verslo informacijos centro statybą, neleidžiant vietovės išžvalgyti archeologams, arba atvejį, kai žmonės laidojami Žagarės piliakalnio papėdėje... Šis konkursas tik dar kartą parodė savivaldybės politikos kultūros klausimais tąsą naikinant besiplėtusius kultūros židinius.

Per paskutinius 10 metų Joniškis spėjo plačiai išgarsėti savo istorija ir muziejaus darbuotojų darbais. Ir jeigu ateina muziejui vadovauti beveik nežinomas vadybininkas – tai ne kas kita, o tik eilinis antausis rajono kultūros specialistams.

Atgal

Viršun