Knygoje 67 autoriai – žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti žodžio meistrai 89 straipsniuose pristato krašto skaitymo tradicijų, mokyklų, kultūros, sveikatos įstaigų, smuklių istoriją, statybos ir technikos raidą, dvasinį paveldą, kalendorinius papročius, laidojimo tradicijas, religinį gyvenimą, papročių teisę. Kalbininkai nagrinėja vietos žmonių šnektą, pavardes, vietovardžius, vaizdingus posakius, praveriamos pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos, dainų skrynelės. Pristatomi iš Gruzdžių, Šakynos, Šiupylių apylinkių kilę įžymūs žmonės – Jonas Šliūpas, Aleksandras Merkelis, Augustinas Gricius, Marius Katiliškis-Albinas Vaitkus ir kiti.

Šiuo metu didžiausios „Lietuvos valsčių“ serijoje „Gruzdžių“ monografijos sudarytojui, vyriausiajam redaktoriui ir daugiau kaip 30-ies jos straipsnių autoriui, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui Damijonui Šniukui monumentalų dviejų tomų 2 300 puslapių savo gimtųjų Gruzdžių įamžinimo darbą įveikti padėjo 98 autoriai, visi kartu parašę 145 straipsnius.
 

Vyriausiasis redaktorius
Damijonas Šniukas

Sudarytojas
Damijonas Šniukas

Redaktoriai
Petras Jonušas, Edita Korzonaitė, Zigmas Malinauskas,  Vacys Milius , Irena Regina Merkienė, Kazys Misius,  Kazys Morkūnas , Romaldas Samavičius, Daiva Vyčinienė

Kalbos redaktorius
Albinas Masaitis

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Vida Kasparavičienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr.  Algirdas Gaigalas (gamta), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys korespondentas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. Artūras Judžentis (kalba), dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. Irena Regina merkienė (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, komisijos pirmininkas), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Leidinį parėmė
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Finansuotojai ir rėmėjai 
UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, „Gruzdžių“ monografijos rėmėjų sambūris, „Norfos“ labdaros ir paramos fondas, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, UAB „Telerena“, UAB „Letpaka“ ir kt. (žr. p. 1241)

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi.

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Gruzdžiai. 2010 m. Vacio Valužio nuotr.

Knyga išleista 
2010 12 22

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Kai 2002 m. vasarį ėmėmės „Gruzdžių“ monografijos, buvo galvota apie tradicinį vieno tomo leidinį. Tačiau gausiam 99 kvalifikuotų autorių būriui pavykus sukaupti daugiau vertingos medžiagos, leidinys išsiplėtė iki 145 straipsnių, vos tilpusių į dvi bendros 2 304 puslapių apimties knygas. Pirmoji, nušviečianti krašto istoriją, pristatyta 2009 m. rugpjūčio 22 d. – svarbiausių gruzdiečiams Šv. Roko atlaidų išvakarėse, susilaukė daug gražių atsiliepimų. Dabar pateikiama antroji monografijos dalis.

Knygą sudaro šie skyriai: istorijos (kultūra, švietimas, sveikata; redaktoriai Romaldas Samavičius, Kazys Misius), etninės kultūros (prof. habil. dr. Vacys Milius, akad. prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė), kalbos (dr. Kazys Morkūnas), tautosakos (dr. Edita Korzonaitė), įžymių žmonių (Damijonas Šniukas).

Susipažinę su „Gruzdžių“ monografijos pirmąja dalimi, skaitytojai leidyklai atsiuntė nemažai naujos vertingos istorinės medžiagos. Ji pateikiama papildomame istorijos skyrelyje „Istorija. Monografijos I dalies papildymai“. Tai pedagogo Vinco Vaupšo prisiminimai apie Gruzdžių miestelį Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo, apie miestelio žydus. Tai Gruzdžiuose gyvenusių žydų Gruzdų ir Šerų palikuonių Lėjos Aharoni (Leah Aharoni, Izraelis) ir Karen Smit (Smith, Londonas, Anglija) atsiųstos žinios, įdomios nuotraukos, tarp kurių ypač svarbi ir kol kas vienintelė aptikta miestelio maldos namų (šiulės) nuotrauka. Įdomią Lygudų girininko, politinio kalinio ir tremtinio Kazio Maldučio fotografijų kolekciją pateikė jo duktė Dalia Lukšienė, XIX a. pabaigos–XX a. pradžios laiškus iš Amerikos – Alfonsas Sasnauskas. Dėmesio susilaukė ir gamtos gyvoji anomalija – žemaūgiai Čepuliai iš Rakandžių kaimo, apie kuriuos pasaulis sužinojo iš Janinos Lapinskaitės dokumentinio filmo „Iš elfų gyvenimo“.

Paaiškėjo ir nuotraukoje (I dalis, p. 338, viršutinė) pavaizduoti asmenys. Tai Lygudų kaimo Šležų šeima 1914 m. Iš kairės: Albertas Šležas (gim. 1908, mokytojavo Užventyje, 1941 mirė Rešiotų lageryje), tėvas Vincas Šležas, mama Agota Šležienė, Ona Šležaitė (gim. 1912, 1938 ištekėjo Pilypo Jatulio, vieno šios monografijos autorių), jos senelė Barbora Šležienė su ant kelių sėdinčia Emilija Šležaite (gim. 1913).

Šiuo metu pačios didžiausios per pirmuosius 16 „Lietuvos valsčių“ serijos leidybos metų „Gruzdžių“ monografijos rengimas ir išleidimas užtruko beveik dešimtmetį. Nesulaukę darbų pabaigos, Anapilin iškeliavo aktyvūs jos talkininkai – garbūs Lietuvos mokslo žmonės: prof. habil. dr. Vacys Milius, dr. Kazys Morkūnas, akad. prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas, prof. habil. dr. Vytautas Sirtautas, kraštotyrininkai, J. Basanavičiaus premijos laureatas Antanas Stravinskas, Jonas Krivickas. Gruzdiečiai gali didžiuotis, kad šių vyrų Lietuvai paliktų svarbių darbų sąraše įrašytas ir indėlis į jų krašto istoriją.

Monografijos rašymą ir rengimą spaudai, pasitelkdama savo prikalbintus rėmėjus, finansuoja „Versmės“ leidykla, o spausdinimo lėšas paprastai sukaupia rėmėjai kraštiečiai – rajonų savivaldybės, seniūnijos, verslininkai, kiti asmenys. Deja, lėšas kaupti knygos tiražo gamybai sekėsi sunkiai. Nors monografija buvo parengta, jos nepavyko, kaip buvo planuota, išleisti 2010 m. rugpjūtį, Šv. Roko atlaidų išvakarėse, o artėjant metų galui, abejingai stebint rajono vadovams ir kitiems, kuriems turėtų rūpėti tie reikalai, iškilo realus pavojus, kad knyga apskritai nebus išleista.

Esant tokioms aplinkybėms, sunerimę sujudo Gruzdžių inteligentija, paprasti žmonės – nuo pensininkų iki moksleivių. Iniciatorių paragintas, užgimė leidyklos istorijoje dar neregėtas beveik 300 monografijos rėmėjų sambūris. Atsiliepdami į sambūrio kvietimą iš Gruzdžių kilę menininkai ir jų mokiniai monografijai paremti Švč. Trejybės bažnyčioje organizavo klasikinės muzikos labdaros koncertą. Kas skyrė šimtus, kas dešimtis litų, o kas po litą. Ir įvyko stebuklas, kuriuo mažai kas tikėjo: per mėnesį trukusią akciją buvo surinkta 6 304 litai.

Širdingai dėkoju šios akcijos pradininkams ir organizatoriams – Alinai ir Vidmantui Adomaičiams, Jonui Dunduliui, Indrei Gruodienei (Šniukaitei), Jurgitai Jasiškytei, kunigui Aivarui Jurgilui, Vilei Kaušei (Taujanskaitei), Nijolei Mackevičienei, Laimai Skopienei, Virginijai Vilčiauskaitei, Ilonai Virbickienei, visiems aukojusiems, o taip pat Kauno muzikinio teatro solistams Živilei Lamauskienei (Žemeckaitei), Jonui Lamauskui, koncertmeisterei Danutei Streckienei, muzikos pedagogei Astai Kriščiūnaitei.

Apie šių ir kitų rėmėjų indėlį rašoma monografijos finansavimo apžvalgoje knygos pabaigoje, kurią parengė leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Šiam unikaliam ir tvirtam Lietuvos kraštotyros ramsčiui, „Lietuvos valsčių“ serijos projekto sumanytojui, leidėjui ir pagrindiniam rėmėjui, kuris, susidarius kritiškoms monografijos finansavimo aplinkybėms, paskatintas gruzdiečių sambūrio pasiaukojimo, knygos spausdinimą ėmėsi gelbėti savo asmeninėmis lėšomis, reiškiu ypatingą pagarbą bei padėką.

„Gruzdžių“ monografija – kvalifikuoto ir darnaus „Versmės“ leidyklos kolektyvo, kurio nariu kelerius metus turėjau garbės būti, didelio darbo rezultatas. Labai jam dėkoju už nuolatinę pagalbą, draugiškumą, solidarumą. Žemai lenkiu galvą išleistos knygos nesulaukusių redaktorių, ekspertų ir autorių brangiam atminimui. Dėkoju straipsnių autoriams, skyrių redaktoriams, kurie nuoširdžiai talkininkavo ir kantriai laukė, kol jų darbai „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje pasieks interneto erdvę, spaudos mašinas. Gruzdiečiai privalo žinoti, kad išskirtinį leidinį apie jų kraštą kūrė itin aukštos kvalifikacijos ir pasišventę darbui žmonės, tarp jų kalbos redaktorius Albinas Masaitis, maketuotoja Violeta Barkauskaitė, korektorė Vida Kasparavičienė.

Visų prisidėjusių gražių Lietuvos žmonių – autorių, leidėjų, rėmėjų – dėka Gruzdžiai turės šiuo metu patį išsamiausią šalyje savo istorinio valsčiaus aprašymą.

Damijonas Šniukas

Antrosios dalies turinys

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos.

Pirmosios dalies turinys

Part 2 Contents

* The asterisk marks papers approved by the “Lietuvos Valsčiai” Monograph Series Commission for Scientific Works.

Part 1 Contents

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2011 01 14

Atgal

Viršun