„Endriejavas“

Virginijus Jocys

Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis

Rėmėjai

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Petras Jonušas, UAB „Magnolija“

Anotacija

„Versmės“ leidykla nuo 2004 m. rengia ir 2010 m. numato išleisti monografiją  „Endriejavas“ – 18-ąją „Lietuvos valsčių“ serijos knygą, skiriamą Lietuvos Tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Durbės mūšio pergalės 750 metų jubiliejui, Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejui (2010) ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010) bei tais pačiais metais sukankančiam Endriejavo 230 metų jubiliejui. 

Remdamasis žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų  ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, kitais rašytiniais šaltiniais bei faktine medžiaga, monografiją rašo didelis autorių kolektyvas – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, archeologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, įvairių sričių specialistai, vietiniai autoriai ir kt.

„Lietuvos valsčių“ serija yra unikalus, analogų neturintis nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinys – Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, jų ir jų apylinkių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raidos, tradicinių verslų ir dirbinių, tradicinių gyvenamųjų namų ir jų interjero, paprotinės teisės, kalendorinių ir šeimos papročių, kapinių, liaudies išminties, bažnyčių, mokyklų, bibliotekų, Valstybės ir svarbiausių jos institutų bei įstaigų kūrimosi istorijos, įžymių žmonių, tarmių ir vietos šnektų ypatumų, tautosakos, liaudies muzikantų ir jų atliekamų kūrinių, taip pat tautinių mažumų istorijos, papročių ir kitų dalykų savotiška daugiatomė enciklopedija.

Endriejavas – Klaipėdos rajono miestelis, įsikūręs prie Žemaičių plento atkarpos Rietavas – Vėžaičiai, ant kalnagūbrio, kurio šiaurinėje dalyje telkšo Kapstato ežeras.

Endriejavo miestelio vardas kilęs iš pirmosios bažnyčios statytojo Andriejaus asmenvardžio, Kapstatų (Vaitkaičių) dvarelio, vėliau vadinto Endriejavu, savininko Andriejaus Radzevičiaus vardo. Dauguma archyvinių šaltinių pirmosios Endriejavo bažnyčios įkūrimą sieja su 1780 m. pastatyta medine bažnyčia ir vadina pirmąja.

Endriejavo apylinkės nuo seno buvo miškingos. Ankstyvą gyventojų įsikūrimą liudija gynybiniai įtvirtinimai, kapinynai. Žvaginių (Žvaginkalnių) piliakalnis, kuris taip pat yra aukščiausia Klaipėdos rajono vieta, iškilęs 148 m virš jūros lygio. Norgėlų piliakalnis su kapinynu, dar vadinamas Mataičių, Vytauto kalnu, stūkso prie Šalpalės upelio ir jos intako.
Endriejavo miestelis ir istorinis valsčius, būdami netoli Klaipėdos krašto, tapo aktyviai įtakojami jo ekonominės ir kultūrinės raidos. XIX a. antroje pusėje, carinei Rusijos valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, nuo Klaipėdos krašto pasienio nusidriekė humaniškosios knygų kontrabandos takai pro Veiviržėnus, Gargždus, Endriejavą toliau į Lietuvos gilumą.

Endriejavo parapijos, kaip ir kitų parapijų žmonės, nuo seno siekė mokslo, jį brangino. Jau 1808 m. parapinę mokyklą lankė 21, 1853 m. – 34 mokiniai. 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.

Endriejavas į didelį miestą neišaugo, tačiau XIX a., kaip ir kituose privačiuose miesteliuose, vietiniai gyventojai vertėsi amatais, prekyba, juose vykdavo kasmetiniai grūdų, linų turgūs. Nuo 1837 m. miestelis su apylinkėm priklausė Rietavo Oginskiams. Iš ten sklido ūkininkavimo, amatininkystės, miškų tvarkymo naujovės. Dvaro kultūrinio gyvenimo atgarsiai – dūdų orkestrų koncertai, vaidinimai, turėjo įtakos gyventojų kultūrinei raidai.

Nuo seno Endriejavo parapijoje vyravo gilus bendruomeniškumo, pamaldumo, pasišventimo savo kraštui jausmas. Todėl nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio gausu iškilių endriejaviškių, baigusių mokslus, pasirinkusių kunigystę, kitas profesijas.

Endriejavas XX a. pirmoje pusėje labai nukentėjo nuo I ir II pasaulinių karų, abu kartus didelė jo dalis buvo sudegusi. 1941 m. birželio 22 d. per II pasaulinio karo pradžios karinius veiksmus bažnyčia sudegė, 1943 m. pastatyta laikina, kuri kartu su kultūros namuose įrengta bažnyčia tarnauja parapijiečių reikmėm. 

Baisų II pasaulinio karo žiaurumą patyrė Endriejavo valsčiaus Ablingos kaimas: jame 1941 m. birželio 22–23 dienomis nacistinės Vokietijos kariuomenės karių buvo nužudyti 42 taikūs Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojai. Tam skaudžiam įvykiui atminti 1972 m. buvo pastatyta liaudies meistrų išdrožta skulptūrų kompozicija.

Endriejavo gyventojų neaplenkė ir pokario negandos, tačiau darbštūs endriejaviškiai dirbo, augino ir mokino vaikus, neužmiršo savo krašto kultūrinio palikimo. 

Iš garbių kraštiečių – Antano Ruškio, Petro Dirgėlos, Elenos Adamavičienės, Laimutės Šunokienės, Eugenijos Selskienės, Antano Žemgulio, Algirdo Ruškio ir kitų sulaukę pritarimo ir palaikymo rengti „Endriejavo“ monografiją, 2004 m. rugpjūčio 2–11 d. surengėme „Versmės“ leidyklos straipsnių autorių ekspediciją  į Endriejavą ir jo apylinkes buvusio Endriejavo valsčiaus teritorijoje ir kibome į tolesnius straipsnių rašymo ir monografijos rengimo darbus. 

Monografiją sudaro gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, įžymių žmonių skyriai. 

Numatomas turinys

Rengimo darbų etapai ir faktinė monografijos parengimo būklė (2010 04 30)

Monografijos rengimo darbų pradžia 2004 m.

Sutarties pasirašymas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2008 m.

Knygos maketo parengimo terminas 2009 m.

Išleidimo terminas 2010 m. (konkretus monografijos išleidimo terminas gali kisti, nes priklauso nuo bendro knygos finansavimo*).

Finansavimo būklė, 2009 08 04

* Monografijos rengimo darbus imtinai iki maketo sukūrimo leidykla įsipareigoja atlikti nuosavomis ir(ar) skolintomis lėšomis net ir esant nepakankamam finansavimui, tačiau knygos tiražą bus galima spausdinti tik gavus pakankamą paramą ir sukaupus visą leidinio sąmatinę sumą, t. y. tik užsakovams bei rėmėjams įvykdžius visus savo finansinius įsipareigojimus ir faktiškai gavus kitas monografijai išleisti trūkstamas lėšas.

Maloniai prašome aktyviai bendradarbiauti rengiant monografiją apie Endriejavą (Klaipėdos r.) ir jo apylinkes. Jei galėtumėte parašyti trūkstamą straipsnį, jei turite įdomios informacijos, nuotraukų ar tiesiog patarimų ir pastabų – maloniai lauktume iš Jūsų žinutės. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už Jūsų dėmesį. Tikimės, kad bendromis pastangomis parengta ir išleista knyga bus graži, įdomi ir turininga.

Maloniai kviečiame kaip kas gali prisidėti, finansiškai remti knygos išleidimą - be visuomenės supratimo ir pasiaukojimo knygos neįstengsime išleisti, nes didžiąją dalį leidinio sąmatos sudaro neatlygintina parama.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už suteiktą paramą. Aukotojai bus garbingai įrašomi knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose, įvardijant konkretų kiekvieno rėmėjo indėlį. Apie suteiktą ženklesnę paramą bus informuojama visuomenė.

Finansinę paramą knygai galima pervesti į VšĮ „Versmės“ leidykla, įmonės kodas 122732630, atsiskaitomąją sąskaitą LT027290000005467101 AB Parex banke, banko kodas 72900, nurodant: Parama monografijai „Endriejavas“.

„Versmės“ leidyklos adresas Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius, 
telefonas faksas 85 213 0623, mob. tel. 8698 08077.
Leidyklos vadovo tel. 8698 20707.

Leidyklos elektroninis paštas leidykla@versme.lt, 
leidyklos interneto svetainė www.versme.lt 

▲ Parengta ir nuolatos skelbiama nuo 2004 12 07.

Patikslinta, papildyta: 2009 01 27, 2009 04 06, 2010 05 05, 06 08.

Atgal

Viršun