Dešimt dienų Plokščių krašto tyrinėjimui

Plokščiuose nuo liepos 25 iki rugpjūčio 3 dienos vyko kraštotyros ekspedicija, į kurią suvažiavo apie 20 dalyvių iš visos Lietuvos. Žymūs istorikai, kultūros darbuotojai, tyrinėtojai, nagrinėjo kašto istorija, domėjosi bažnyčių architektūra, rinko medžiagą, kuri turėtų atsidurti monografijoje apie šį mūsų rajono kampelį. Apsigyvenę Plokščių vidurinėje mokykloje ekspeditoriai laiko negaišo, tyrinėjo ne tik pačius Plokščius, bet ir domėjosi aplink esančiomis seniūnijomis.

Finansavimo – pas merą

A. Andrijonas, dalyvaudamas ekspedicijoje, sužinojo daug naujo apie gimtąją zanavykiją

Su ekspedicijos dalyviais pirmą kartą susitikome rajono mero kabinete. Nusprendę, jog informacijos surinkta pakankamai – trūksta tik lėšų knygai išleisti, ekspeditorių deleguoti asmenys apsilankė pas savivaldybės vadovą.

Mokslininkų surinkta medžiaga leidiniu virs sostinėje, kur prie jos padirbės visas būrys autorių, o monografija dienos šviesą išvys leidykloje „Versmė“.

„Turiu mintį, kad mūsų rajonas gali tapti pirmaujančiu Lietuvoje tokių monografijų leidyboje. Apie mūsų kašto seniūnijas yra surinkta medžiagos 5 monografijoms. Ir tikimės, kad šiandien nuspręsime, kaip tuos leidinius išleisti“, – vylėsi krašto istorijos puoselėtojas, ekspedicijos dalyvis Albinas Vaičiūnas.

Rajono vadovas šiuo klausimu buvo konkretus. Nuošalyje, J. Bertašiaus teigimu, savivaldybė tikrai neliks, tačiau šiemet pinigų biudžete tam palikta nėra. Kitais metais, anot savivaldybės vadovo, taip pat bus sunku, nes tiek elektra, tiek malkos, bei automobilių kuras brangsta, o savivaldybėms daugiau lėšų skirti nenumatyta.

„Aš esu optimistas, bet prognozuoju sunkius metus. Visgi, mes ieškosime pinigų ir kaip nors jų rasime. Iš mūsų krašto nemažai išvažiuoja dirbti į kitus miestus, ar kitas šalis, tačiau kuo daugiau liks leidinių apie istoriją, tuo turtingesni būsime“, – su viltimi kalbėjo rajono meras.

Išleis 2008 metais

Susitikime dalyvavęs nuo Gelgaudiškio kilęs leidyklos „Versmė“ redaktorius koordinatorius Antanas Andrijonas kalbėjo, jog šiemet leidykla išleido jau 14 monografijų. Jas kuria net kelios dešimtys autorių, nemažai dėmesio skiriama ir vietos gyventojų prisiminimams.

Knygos sąmata – 141 tūkst. litų. Dalis pinigų jau surinkta, trūksta kiek daugiau nei 111 tūkstančių. „Kaimyniniai rajonai panašias monografijas jau išsileido. Knyga bus parengta leidyklos lėšomis, o už jos spausdinimą teks sumokėti. Ko gero, greičiausiai turėtų pasirodyti knyga apie Gelgaudiškį, o monografija apie Plokščius skaitytojus turėtų pasiekti 2008 metais“. – kalbėjo A. Andrijonas.

Susitikime kalbėta, jog iš savivaldybės metinio biudžeto šiam reikalui gali būti skiriama apie 30 tūkst. litų. Tad per metus geriausiu atveju bus išleidžiama viena monografija apie kurį nors iš 13 mūsų rajone buvusių valsčių.

Komercinės sėkmės nesiekia

Kiekvieną monografiją sudaro 6 skyriai: Gamta, Istorija, Etninė kultūra, Tautosaka, Kalba, Įžymūs žmonės. Tai – visapusiškas, maždaug 1000 puslapių leidinys.

Visiškai neseniai dienos šviesą išvydusi monografiją apie Tauragnus (Utenos raj.) pirkėjų sulaukė miestelio jubiliejinės šventės metu. Knygų tądien parduota daugiau nei 60. Monografijos leidžiamos 1000 egzempliorių tiražu, viena jų kainuoja 100 litų.

„Jokio pelno iš tokio leidimo nėra, yra tik nuostolis. Dėl to leidybai reikalingi rėmėjai. Krašto enciklopediją turi turėti kiekvienas šalies kampelis“ – kitą dieną po susitikimo „Draugo“ redakcijoje kalbėjo A. Andrijonas.

Leidėjai džiaugiasi, jei parduoti pavyksta bent 10 procentų iš išleistojo tiražo. Nemažai knygų yra dovanojama jų sudarytojams, švietimo įstaigoms, bibliotekoms.

Pasidomėjome ir apie pačią monografijų leidybos pradžią, pirmuosius ekspedicijų žingsnius. Pasirodo, monografijos yra leidžiamos Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo proga. Yra sudaryta speciali taryba, kuriai vadovauja šalies Prezidentas Valdas Adamkus ir kuriai priklauso visas būrys šalyje žinomų eruditų, kurie sprendžia, kaip šį 2009 metais vyksiantį jubiliejų įamžinti kiek galima įsimintiniau.

Dėl to nuspręsta atlikinėti kraštotyrines ekspedicijas ir leisti monografijas apie šalies valsčius. Apie mūsų rajoną išleistų monografijų dar nėra, yra tik surinkta kraštotyrinės medžiagos. Ekspeditoriai jau planuoja kitais metais įžengti ir į Lukšių miestelį.

Redakcijos svečias pasakojo, jog praeitais metais suorganizuota 15 ekspedicijų, šiais metais – 12. Plokščiai – vienintelė seniūnija, kurioje vykusius kraštotyros darbus parėmė šalies valdžia.

Šilti ir atviri plokštiečiai

Kalbininkų nuomone, Plokščių pavadinimas tikriausiai yra pavardinės kilmės. Dar XVI a. Kelpšaičių dvaro inventoriuje minimas Jurgis Plokštis. Dar prieš kelis šimtmečius ši vietovė buvo vadinama Blogoslovenstvo vardu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

A. Andrijono teigimu, ekspedicijos metu surasta ir daugiau įdomių faktų. Pavyzdžiui vietinio muziejaus šeimininkė atskleidė jog šventaduobe rūpinosi ne vienas žmogus, kaip rašoma istorijos vadovėliuose.

Nors mokslininkai pastebėjo ir kitokių įdomių sutapimų bei faktų, monografijoje didelis dėmesys skiriamas ir vietiniams gyventojams, jų atsiminimams. Jie, anot „Versmės“ redaktoriaus, visos ekspedicijos metu buvo itin draugiški ir atviri. „Sutinki, pavyzdžiui, močiutę važiuojančią pas karvutes, pasisveikini. Ši nulipa nuo dviračio ir papasakoja, ką veikusi vakar, kad dalyvavo kelionėje, pasidalina įspūdžiais. Su tokiais žmonėmis ir dirbti smagiau“, – laikraščiui kalbėjo iš Gelgaudiškio kilęs istorijos ir šalies kultūros mylėtojas A. Andrijonas.

Atgal

Viršun