Mūšin kilo Teodoro Balno vedami savanoriai

Nuo senų laikų įpratome žvalgytis į legendinę Indrajos žemę, prasidedančią prie akmeninių Salako bažnyčios sienų, Luodžio ežero krantų, į Labanoro, Minčios, Ažvinčių sengires – didžiulę miškų ir ežerų teritoriją, nusidriekiančią iki Gervėčių, mūsų senolių Nalšia vadinamą. Ten grybaujame, uogaujame, meškeriojame. Ten driekiasi patys įspūdingiausi turistiniai maršrutai, pėsčiųjų kelionių takai.

O pamiršome kitą įstabią Aukštaitijos dalį – Širvintų kraštą su Neries ir Širvintos, Musės ir Gelvės sidabro juostomis, su Siesarties, Širvintų lygumomis, kurias profesorius Česlovas Kudaba vadino gamtos tūkstantmečių stebuklu. Turi Širvintų kraštas ir savo Čepkelius – Alionių pelkę su spanguolėmis, pelėdomis, retaisiais augalais. Žirnajų ežere taškosi laumės, audžiančios šilko skareles, o mistiniame Pragarinės reistežemyje gyvena žuvis pabaisa su žvėries dantimis ir jaučio ragais.

Šiemet sukanka 525 metai, kai Širvintos pirmą kartą buvo paminėtos istoriniuose šaltiniuose.

Miestelis į Lietuvos istoriją yra įėjęs kaip jaunos Lietuvos kariuomenės žūtbūtinių kovų vieta, kur 1920 m. rudenį buvo apginta gležna Lietuvos nepriklausomybė. Nepamirštami Lietuvos karininko Teodoro Balno vadovaujamo bataliono žygdarbiai mirtinose grumtynėse su lenkais, sulaužusiais Suvalkų sutartį (1920 m. spalio 9 d.) ir pradėjusiais puolimą Neries–Dubingių ruože. Širvintų kautynių metu į lietuvių nelaisvę pateko per 200 belaisvių, atiteko 2 patrankos, 24 sunkieji kulkosvaidžiai, apie 200 vežimų, 50 arklių, 250 šautuvų, 9 minosvaidžiai, 24 lauko virtuvės.

Širvintos – toji riba, ties kuria buvo sustabdytas XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje pietryčių Lietuvoje sparčiai vykęs lietuvių kalbos išstūmimo, nutautinimo procesas.

Daug unikalių faktų pateikta 776 puslapių knygoje-foliante “Širvintos“. Tai „Versmės“ leidyklos dovana ne tik Širvintoms, bet ir visai Lietuvai.

„Versmė “ rengia ir leidžia didelę kraštotyros monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui, kurį minėsime 2009 m. „Lietuvos valsčių“ serija įtraukta į oficialią Lietuvos tūkstantmečio programą. Jau išleistos knygos: „Žagarė“ (1998), „Plateliai“ (1999), „Obeliai. Kriaunos“ (1999), „Žiobiškis“ (2000).

Knygos viršelį puošia Lietuvos laisvės paminklo nuotrauka – Motina, laikanti mirštantį sūnų savanorį. Pokary bolševikai paminklą buvo susprogdinę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, širvintiškiai jį atstatė primindami: „Kol gyva bus Širvintų Motina, tol gyva bus Lietuva“.

Atgal

Viršun