Apie Vievio 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

1. Pirminio pasiruošimo etapas. „Versmės“ leidyklos rengiamos lokalinių tyrimų ekspedicijos į Vievį ir jo apylinkes paruošiamieji darbai prasidėjo kovo mėnesį. Buvo išaiškintos galimos ekspedicijos dalyvių apgyvendinimo vietos. Kazokiškių ir Vievio seniūnijose buvo susitarta dėl galimų respondentų – senųjų vietinių gyventojų – sąrašų sudarymo, bei preliminariai apsitarta dėl ekspedicijos dalyvių aprūpinimo transporto paslaugomis ekspedicijos metu.

2. Pagrindinio pasiruošimo etapas. Likus savaitei iki ekspedicijos pradžios, vietos gyventojams per Elektrėnų savivaldybės spaudos leidinį „Elektrėnų kronika“ buvo pateikta informacija apie rengiamą ekspediciją, jos tikslus ir siekiamus rezultatus, taip pat informuota apie ekspedicijos dalyvių ir vietos gyventojų susitikimą Vievio kultūros centre pirmąją ekspedicijos dieną. Tokio pačio pobūdžio informacija buvo pateikta skelbimuose (A3), iškabintuose svarbiausiose Vievio miesto žmonių susibūrimo vietose. Informacija apie ekspediciją ir apie pirmąją ekspedicijos dieną organizuojamą susitikimą su vietos žmonės buvo paskelbta Vievio katalikų bažnyčioje liepos 30 d. pamaldų metu. Be to paskutinę savaitę iki ekspedicijos buvo atlikta eilė kitų paruošiamųjų darbų:

a. Galutinai susiderinta dėl nakvynės sąlygų Vievio gimnazijoje, parūpinti čiužiniai ekspedicijos dalyvių nakvynei.
b. Su Kazokiškių ir Vievio seniūnijomis bei Vievio gimnazija susiderinta dėl transportinio aprūpinimo.
c. Su Vievio kultūros centro darbuotojomis suderinta pirmosios ekspedicijos dienos (rugpjūčio 1 d.) susitikimo programa.

3. Ekspedicijos eiga ir pabaiga. Ekspedicija vyko 2011 m. rugpjūčio 1–7 dienomis. Ekspedicija prasidėjo susitikimu Vievio kultūros centro mažojoje salėje su vietos gyventojais bei savivaldos atstovais – Vievio seniūnu Z. Pūkėnu, Kazokiškių seniūne V. Valantavičiene. Susitikimo metu buvo pristatyti ekspedicijos dalyviai, „Lietuvos valsčių“ monografijų serija, preliminarus monografijos „Vievis“ turinys. Visi susirinkusieji supažindinti su ekspedicijos tikslais ir užduotimis. Vietos gyventojams buvo suteikta galimybė pasisakyti: pristatyti save, savo interesus ir pagalbos galimybes. Ekspedicijos dalyvių susitikimas su visuomene buvo aprašytas rajono spaudoje. Antroje dienos pusėje buvo lankomi numatyti objektai.

Darbo grafikas visą ekspedicijos laikotarpį buvo gana intensyvus. Darbą pradėdavome 8 val. rytiniu pasitarimu, baigdavome 17–20 val. atsižvelgiant į konkrečios dienos ir tikslinės grupės situaciją. Su ekspedicijos dalyvių transportavimu problemų nekilo. Pirmas tris ekspedicijos dienas dalyviams vežioti buvo naudoti keturi automobiliai – be dviejų pačių ekspedicijos narių automobilių talkino Kazokiškių seniūnė ir vienas savanoris iš Vievio. Reikėtų pasakyti, kad dėl gero organizuotumo ir ekspedicijos narių tarpusavio susikalbėjimo (gal būt didžiausios įtakos tam turėjo santykinai nedidelis ekspedicijos dalyvių skaičius) darbas vyko be prastovų. Dar vienas palankus veiksnys buvo stambesnio centrinio miestelio buvimas. Tai sąlygojo didesnį galimų respondentų (apklausiamų žmonių) skaičių ir mažesnį mobilumo poreikį. Pastaroji situacija gelbėjo antroje ekspedicijos pusėje, kai sumažėjo ekspedicijos dalyvius aptarnaujančių automobilių. Ekspedicijos metu su vietos gyventojais bendrauta taikiai. Konfliktinių situacijų nepasitaikė. Tikėtina, kad tam padėjo geras informuotumas, pateikiami informaciniai bukletai, ekspedicijos narių kortelės, o ir pačių ekspedicijos narių kultūringas bendravimas. Įpusėjus ekspedicijai buvo suorganizuota vakaronė Grabijoluose – vieninteliame išlikusiame etnografiniame kaime buvusio Vievio valsčiaus teritorijoje. Prieš vaišes, dainas ir šokius apsilankėme autentiškoje etnografinėje sodyboje bei apžiūrėjome visas kaimo apylinkių įžymybes. Kitos ekspedicijos dienos taip pat praėjo darbingai ir įkvepiančio entuziazmo dvasioje, o ekspedicijos eiga ir rezultatai buvo aptarti sekmadienio popietę:

a. Orai ekspedicijos metu buvo praktiškai idealūs – be lietaus ir be didelio karščio.
b. Kalbinti žmonės buvo geranoriški, draugiški, smalsūs, norintys prisidėti, o kai kurie net ir galintys padėti finansiškai.
c. Ekspedicijos narių tarpusavio bendravimas plėtė siauresnį profesinį akiratį.
d. Surinkta ir įvairiais būdais (foto, audio ir kt.) užfiksuota daug naudingos informacijos įvairiomis temomis – geologija, botanika, dvarų ir palivarkų istorija, parkų dendroflora, istorinė atmintis, rezistencija, tremtis, žemėnaudos ypatumai, dainavimo ir kultūrinio gyvenimo tradicijos, paprotinė teisė, įvairiais etninės kultūros ir kitais klausimais.
e. Surasta keletas autorių esamoms laisvoms temoms (apie Grabijolų kaimą ir kt.), o taip pat išryškinta keletas galimų naujų temų (Kazokiškių bažnyčios vargonai, Maskoliškių kaimo giminės – Petrauskų istorija ir kt.).
f. Mobilaus nuotraukų skenavimo įrenginio pagalba iš gyventojų surinkta apie 200 vnt. istorinių fotografijų (nuo XIX a. pabaigos iki 1965 m.) faksimilių, fiksuojančių atskirų vietų kraštovaizdį, pavienius žmones, šeimas, bendruomenes, įvykius ir pan.
g. Ekspedicijos metu kolektyvo suformuota kūrybinga atmosfera paveikė ekspedicijos narius ir dalis jų tęsia tyrimus net jai pasibaigus.

4. Ekspedicijos dalyviai. Formuojant ekspedicijos dalyvių kolektyvą buvo stengiamasi laikytis kiekybinio optimumo principo, kad ekspedicijos grupė nebūtų pernelyg didelė, kurią būtų sunku aprūpinti transportu ir tuo pačiu racionaliai ir efektyviai organizuoti jos darbą.

Kiekvieno ekspedicijos dalyvio vardas, pavardė, darbovietė, pareigos, mokslinių tyrimų kryptis:

1. Daiva Červokienė, „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Semeliškės“ redaktorė.
2. Klaudijus Driskius, fotografas.
3. Dr. Laimutis Januškevičius, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros lektorius, Lietuvos parkų dendroflora.
4. Dr. Filomena Kavoliutė, VU geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, kraštovaizdžio geografija.
5. Nijolė Koženevskaja, VU istorijos fakulteto studentė.
6. Almantas Kulbis, LJGC Ekologijos ir gamtos apsaugos skyriaus metodininkas, papildomojo ugdymo pedagogas ekspertas.
7. Dainius Labeckis, Trakų istorinis nacionalinis parkas, istorikas.
8. Dr. Asta Leskauskaitė, LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, dialektologija.
9. Monika Melešytė, VU Geologijos ir mineralogijos katedra, Kvartero geologija.
10. Justinas Mickūnas, Vievio gimnazijos biologijos mokytojas.
11. Fausta Mikalauskaitė, Kauno technologijos universiteto studentė.
12. Kazys Misius, istorikas.
13. Dr. Ričardas Skorupskas, VU geografijos ir kraštotvarkos katedros lektorius, kraštovaizdžio geografija, kraštotvarka.
14. Steponkevičienė Audronė, Vievio kultūros centro direktorė.
15. Daiva Steponkienė,Vievio kultūros centro administratorė.
16. Ona Šakienė, Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus etnografė.
17. Irena Šutinienė, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Socialinių teorijų skyriaus mokslo darbuotoja, socialinė atmintis ir adaptacija pereinamaisiais laikotarpiais.
18. Dr. Irma Vejelytė, VU Hidrogeologijos katedros lektorė, Kvartero geologija.

Ekspedicijos vadovas, monografijos „Vievis“ vyriausiasis redaktorius dr. Ričardas Skorupskas

2011 10 26

Daniliškių sentikių kaimo gyventojai 1932 m. nusifotografavo kartu su matininkais.
	Tarbiškių (Vievio vls.) kaimo moterys šienapjūtės metu.
Vievio parduotuvės darbuotojai 1930 m.	Grigonių šeimyna prie savo namų slenksčio 1934 m. (Balceriškių k. prie Vievio ežero).

Kelias Vievis-Trakai ties Pylimais.	Laidotuvių procesija juda Vievio link (kelyje tarp Rusakalnio ir Vievininkų).
Magistralė Vilnius-Kaunas ties posūkiu į Trakus.	Vievio panorama iš pietvakarių pusės.
	Kurkliškių kaimas ir jo apylinkės iš oro.

Atgal

Viršun