Apie Raseinių 2012 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Kaip ir prieš metus, pritariant „Raseinių“ monografijos iniciatyvinei grupei, Raseiniuose surengta pakartotinė ekspedicija, į kurią atvyko žymūs šalies mokslininkai, menotyrininkai, etninės kultūros specialistai. Dažnai ilgimės dienų, kurios praėjo lyg tyčia, metų, kurie nušuoliavo kaip eiklūs žirgai. O smėlio laikrodis tiksi – kaip toje dainoje „laiko nieks nesustabdys, nepasuksi atgal...“. Mes augame, mokomės, kuriame šeimas, dirbame, ilsimės, pramogaujame, vargstame, užauginame vaikus, anūkus, senstame, mirštame, laidojame. Toks pašėlęs gyvenimo ritmas. Ilgimės žmonių, kuriuos praradome. Atsimename tą dieną, metus, kai buvome kartu su jais arba šalia jų. Mes ilgimės artimųjų, kurių jau nėra, ilgimės menininkų, mokslininkų, žurnalistų, taip pat kaimo žmonių, sodybų šeimininkų, kaimynų, kurie išvažiavo ir niekada jau nebegrįš, o gal mes jau labai nuo jų nutolstame. O paprastų valstiečių, kurie kūrė ir tobulino vienkiemius valsčiuose, apylinkėse, kaimuose, kur augo kelios kartos lietuvininkų-artojų, audėjų, siuvėjų, kalvių, žvejų, sielininkų, mokytojų, knygnešių, karių, motinų, užauginusių dukterų ir sūnų, kurie gynė savo gimtinę, valstybę, arba meno kūrėjų, kuriuos matėme scenoje, kuriuos girdėjome, klausėmės ir, praeidami gatve pro šalį, nepadėkojome, nepasakėme gražaus prasmingo žodžio. Vienintelio galbūt – svarbiausio jų gyvenimo vardiklio – žmogaus pagarbos už kilnius iškilius darbus – gražaus žodžio ačiū, kad buvote, kūrėte, dainavote, rašėte, buvote, piešėte, grojote, kalbėjote, auginote, sėjote, žvejojote, mokėte, audėte, siuvote, statėte, kariavote, gimdėte. Tik vėliau bręsdami mes suprantame ir keičiamės, ilgimės visko, kas mums buvo brangu. Bet, deja, tų žmonių jau nebėra šalia arba per daug nuo jų nutolstame, kad ištartume nepasakytą gražų žodį ir padėkotume... Ir visą laiką mes kažko ilgimės ir visą laiką ilgėsimės, tačiau kol nevėlu, paskubėkime, gal dar šalia yra tie, kurie mus žavėjo, kuriuos gerbėme arba mylėjome, atsigręžkime į savo praeitį ir pasikvieskime dar likusius. Jie, kad ir daug vyresni už mus, pakviesti ateis, padėkos, kad prisiminėme, ir išsiskirsime palikę vieni kitiems pagarbos ir šilumos ženklus. O kiek gabių, talentingų, neįvertintų, užmirštų liko mūsų nepastebėti ir nepakviesti. Prisimenu Kęstučio Astrausko eiles:

Žemėlapio viduryje – Raseiniai

Maža dalelė mūsų Lietuvos

Kad šiandien klesti jie

Dažnai ateinam

Į žuvusių kapus nulenkt galvos

Į žemę gėrės ne lietus, o kraujas

Aplinkui sklido skausmo aimana

Dabar kasmet čia gėlės žiedus krauna...

„Versmės“ leidykla tęsia tautinio žodžio, etninės kultūros, valsčiaus, kaip valstybės židinio, populiarinimo tradicijas, surengė net du šimtus ekspedicijų po Lietuvą. Vargu ar Lietuvoje yra kita institucija, kuri gali pasigirti tokia tautiškumo ir patriotiškumo ugdymo statistika. Raseiniuose liepos pradžioje dirbo antroji ekspedicija – 99-oji „Versmės“ leidyklos organizuota lokalinių tyrimų ekspedicija. Ekspedicija pavyko puikiai. Visi grįžome į Vilnių šypsodamiesi, laimingi, pasiekę užsibrėžtus tikslus. Liepos 7-ąją, pradėdamas renginį Raseinių savivaldybės bibliotekoje, esančioje miesto centre, ekspedicijos vadovas pasakė: „Mielieji raseiniškiai, brangūs svečiai, šiandieną pas jus svečiuojasi žinomi šalyje mokslininkai, kraštotyrininkai, kurie aukso raidėmis bus įrašyti į šalies ir Raseinių miesto kultūros bei meno istoriją. Jų biografijas saugo enciklopedijos, o kūrybiniu palikimu naudojasi visi, tarp jų – ir mes, eiliniai klausytojai ir skaitytojai. Pas mus atvyko ir medžiagą monografijai rinko istorikė V. Girininkienė ir T. Petreikis, LŽŪU dėstytojai – A. Steikūnienė, R. Povilaitis, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja M. Ptašek, architektai Marija ir Antanas Rupeikos, pokario istorijos tyrinėtoja N. Koženevskaja, žurnalistas V. Vitkus, kraštotyrininkas J. Brigas, muzikologė, pedagogė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. VU lituanistė J. Bružaitė lankėsi visose Maironio pamėgtose vietose, surinko daug vertingos medžiagos. Tad džiaugiamės, kad jaunieji filologai randa įdomių temų mūsų ekspedicijose. Žurnalistė L. Eitutytė vėl iš užmaršties prikėlė sporto metraščius, jos publikacijose atgijo sportinės kovos ir žaidimai. Raseiniai nuo seno garsėja komandomis ir žymiais sportininkais, garsinančiais gimtąjį miestą Europoje ir pasaulyje.
Etnologė dr. D. Šeškauskaitė domėjosi valsčiaus etnografija, kaip ir Vokietijos kraštotyrininkas dr. B. Gliwa, puikiai kalbantis lietuviškai ir ūkininkaujantis Raseinių apskrityje. Mokslininkas surinko lietuviškų vietovardžių, domėjosi pelkėmis. LEU studentas istorikas K. Noreika domėjosi Raseinių policija ir pokario metais. Mindaugas Tučkus talkino fotografuodamas.

Dabar šie žmonės daug prisideda rengiant „Raseinių“ monografiją. „Versmės“ leidykla plėtoja tautinio valstybingumo koncepciją rengdama monografijas ne Europai, o gimtinei, todėl labai svarbu rengti naujas monografijas apie žymiausius šalies valsčius, žmones, menininkus, mokslininkus, kurie gyvena šalia mūsų, bet kurių nepastebime, kartas nežinome arba nematome. Mes kartais geriau pastebime, kas vyksta kitame Europos ar Amerikos krašte nei čia Lietuvoje, pavyzdžiui, ką veikia Madonna ar Stingas. Tai skaudu. Bet tokia tiesa. Nemokame vertinti ir pagerbti daug metų Lietuvai, jos kultūrai dirbančių kalvių, siuvėjų, audėjų, artojų, menininkų, eilinių žmonių, kuriems rūpėjo tautiškumas, lietuvybė ir nacionalinė kultūra, o ne svetima, kurią dabar stengiamasi žūtbūt populiarinti. Realybėje daugiau reklamuojami kitokios – masinės, popso – kultūros atstovai.

Esame labai dėkingi Raseinių spec. vidurinės mokyklos administracijai ir direktorei, suteikusiai puikias sąlygas specialistams kurti ir ilsėtis. Vertinga „Versmės“ leidyklos dovana apdovanotas sparčiausiai vertingus straipsnius rašantis Viktoras Vitkus. Dabar jie su J. Brigiu yra svarbiausi Raseinių kultūros ir istorinio paveldo metraštininkai. Jonas Brigys įsipareigojo monografijai pateikti daugiau kaip 30 publikacijų. Tai viršys garbaus žurnalisto D. Šniuko rekordą savo kuruojamoje „Gruzdžių“ monografijoje.“

„Šiandien yra didelė šventė mūsų Raseinių bibliotekai ir skaitytojams, kad atvyko visa grupė „Versmės“ monografijos „Raseiniai“ autorių, tarp jų – daug garsių ir naujų vardų. Tikiu, kad istorikas T. Petreikis kada nors bus aukso raidėmis įrašytas į Raseinių kultūros istoriją, kaip ir kiti šios ekspedicijos dalyviai. Mums reikalingi jauni, gabūs, savo kraštui pasišventę istorikai, tokie kaip Tomas. Tikiuosi, kad mūsų ir raseiniečių gražaus bendradarbiavimo tradicijos tęsis ir ateityje“, – sakė „Raseinių“ monografijos vyr. redaktorius, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas.

Ekspedicijos vadovas, „Raseinių“ monografijos vyriausiasis redaktorius Egidijus Mažintas

2012 09 20

Atgal

Viršun