Apie Jurgionių ir Purvynų kapinynų 2010 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Šalia Aukštadvario pradėtas tirti viduramžių kapinynas

Šia vasarą Jurgionių ir Kaliūkščių kaimų paribyje (Aukštadvario seniūnija, Trakų rajonas) pradėti čia esančio viduramžių kapinyno archeologiniai tyrimai. Ištyrus 206 kvadratinių metrų plota, atrasti 27 kapai, datuojami XV a. – XVI a. pirmąja puse. Surinkta per du šimtus radinių, tarp kurių – papuošalai (kai kurie iš jų - unikalūs, neturintys analogų Lietuvos archeologinėje medžiagoje) raitelio aprangos detalės (pentinai), darbo įrankiai ir ginklai (kirviai, ietigaliai, peiliai, strėlės antgalis), monetos (sidabrinis Aleksandro denaras), įvairūs buities reikmenys (galąstuvai, skiltuvai su titnagu) bei kitos įkapės. Tikra sensacija tapo kape aptiktas masyvus, puikiai išlikęs kalavijas. Tai trečias tokio tipo viduramžių laikotarpio radinys Lietuvoje, rastas kape. Taigi, minėdami Žalgirio mūšio 600-tąsias metines, radome Žalgirio laikų kalaviją!

Dalis kapų buvo suardyti kapinyno vietoje daugelį metų ariant žemę, todėl nemažai mirusiųjų kaulų ir įkapių paskleista visoje kapinyno teritorijoje. Vietos gyventojai nuo seno tikėjo, kad šioje kalvelėje palaidoti Napoleono armijos kareiviai, ir patį kapinyną vadino „Prancūzų kapais“. Tik aplankę tyrimų vietą, pamatę kapus (tarp kurių buvo ir moterų bei vaikų kapai) ir įkapes, gyventojai patikėjo, jog šioje kalvoje ilsisi ne svetimšaliai kareiviai, bet senieji šio krašto gyventojai.

Aukštadvario apylinkės pasižymi archeologinių paminklų gausa, dalis šių paminklų yra ištirti (tarp jų – archeologiniais radiniais itin turtingas Aukštadvario piliakalnis), tačiau neturime nuodugniai tirto viduramžių laikotarpio laidoseną šiame regione reprezentuojančio objekto (galbūt išskyrus Purvynų kapinyno medžiagą, dėl 1937 m. vykdytų tyrimų specifikos ir publikacijos nebuvimo iš esmės neįtrauktą į mokslinę apyvartą, šiuo metu saugomą Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune).

Jurgionių kapinynas buvo žinomas dar tarpukariu. Tuometinei Valstybinei archeologijos komisijai siunčiamuose panešimuose 1935 m. minimi kalvelėje iškasami „žiedai, pinigai, kardai, kirviai“. Taip pat minimi du kalvoje buvę „pusės metro aukščio kalneliai, išarti“. Kalvoje buvo randama nedegintų ir sudegintų žmonių kaulų, žiestosios keramikos, žalvarinių papuošalų dalių. Archeologo Broniaus Dakanio manymu, kalvelėje būti arimo metu sunaikinti pilkapiai, o II tūkstm. viduryje čia įrengtas kapinynas. Šiųmečiai tyrimai neleido patvirtinti, jog iki įrengiant viduramžių kapinyną čia būta ankstyvesnių pilkapių, tačiau ir ši prielaida kol kas ir nepaneigta.

Archeologiniai tyrinėjimai Jurgionių senkapyje vyko leidyklos „Versmė“ organizuojamos kompleksinės mokslinės ekspedicijos į Aukštadvarį rėmuose. Leidykla finansiškai parėmė archeologinius tyrimus su sąlyga, kad tyrimų rezultatai bus paskelbti rengiamoje kompleksinėje monografijoje „Aukštadvaris“ (iš serijos „Lietuvos valsčiai“). Taip pat archeologinius tyrimus Jurgionių kapinyne palaikė Aukštadvario bendruomenė ir vietos valdžia, suinteresuota kuo visapusiškesniu Aukštadvario krašto archeologinio paveldo ištyrimu.

Kapinyno tyrimuose dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto pirmakursiai, atlikę įdomią ir vaisingą archeologinę praktiką. Ekspedicijai vadovavo Istorijos fakulteto Baltų pristorės katedros lektorius, leidyklos „Versmė“ straipsnių autorius dr. Manvydas Vitkūnas, kartu darbavosi kolegė docentė dr. Ilona Vaškevičiūtė.

„Versmės“ leidyklos ekspedicija Jurgionyse, surengta bendradarbiaujat su VPU istorijos fakultetu, tampa svarbiu žingsniu pažįstant viduramžių gyvenseną ir laidoseną Aukštadvario apylinkėse ir visoje Pietryčių Lietuvoje. Kapinyno tyrimų metų surinkta mokslinė informacija solidžiai papildys monografiją „Aukštadvaris“. Radiniai bus perduoti saugoti ir eksponuoti Trakų istorijos muziejui.

Kol kas ištirta tik dalis kapinyno. Darbo Jurgionyse liko dar kelioms vasaroms. Tikimasi, kad tyrimai Jurgionyse bus tęsiami ir kitąmet.

Ekspedicijos vadovas dr. Manvydas Vitkūnas

Atgal

Viršun