Apie Druskininkų 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

„Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos „Druskininkų“ monografijos autorių kompleksinė lokalinių lauko tyrimų ekspedicija į Druskininkus ir jų apylinkes vyko 2011 m. liepos 11–17 d. Ekspedicijai buvo ruoštasi konsultuojantis su daugiametę ekspedicijų rengimo patirtį turinčiais „Versmės“ leidyklos redaktoriais. Pirmą kartą ekspedicijos vadovui, meno specialybės žmogui, teko garbė suburti įvairių profesijų, skirtingų pomėgių ekspedicijos dalyvių kolektyvą sunkiam ir atsakingam bei unikaliam naujos kolektyvinės monografijos rengimo darbui. Vieni pirmųjų, pasisiūliusių bendradarbiauti, buvo kultūrologė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, žurnalistė Daiva Červokienė, etnologė Elvyra Strasevičienė, vietiniai Druskininkų kraštotyrininkai V. Valentukevičius, S. Kavoliukas, A. Nedzelskis, A. Česnulevičienė, S. Radzevičienė ir kt. Ekspedicijoje dalyvavo 12 būsimos monografijos autorių. Jie savo patarimais ir entuziazmu parėmė šį sudėtingą darbą, pasiūlydami daug naujų temų. Juolab, kad apie Druskininkus ir aplinkinius kaimus yra nemažai brošiūrų ir knygučių, kurių dalis kad ir mėgėjiškai, bet su meile parašytų. Tarp jų yra ir solidžių darbų, kurių autoriai ne vien lietuviai, bet ir lenkai, rusai, gudai. Druskininkų kurortas jau XIX a. garsėjo ne tik miesto aikštėmis, tvarkingomis, palei Nemuną ir Ratnyčios upelį nusidriekusiomis pušų alėjomis, pavėsiuose besiilsinčiais poilsiautojais. Miesto skvere – teatras, koncertų ir šokių aikštelės, poilsio namai ir kuklūs vietinių gyventojų nameliai. Tai atvykėliams darė teigiamą įspūdį. Ir ligoniai, ir poilsiautojai, ir smalsuoliai, vyriausybių vadovai, eiliniai tarnautojai, prezidentai, iš užsienio atvykę turistai visada būdavo Druskininkuose svetingai sutinkami ir išlydimi. Čia būta daug įvairių svečių, tarp jų – žymių mokslininkų, rašytojų, kompozitorių, gydytojų, ponių ir darbščių kaimiečių, kurių maisto produktus taip mielai visi pirkdavo turguje, o prie poilsio namų būdavo parduoti išstatyti vietinių liaudies meistrų dirbiniai.

Įžanginiame susitikime su druskininkiečiais kurorto muziejuje liepos 6 d. dalyvavo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, nusakęs būsimo darbo gaires, kvietęs sutelkti visas jėgas šiam ilgam, kruopščiam ir labai reikalingam darbui. Daugiausiai klausimų kilo, ar atvykę į ekspediciją iš kitų vietų specialistai sugebės pajausti kurortinio gyvenimo subtilybes ir prasiskverbti į istorinius, kultūrologinius, etnologinius, gamtinius šio regiono vingius, labiau nei vietiniai kraštotyrininkai ar žurnalistai. Ir ar bus svečiai kompetentingi tose srityse, juolab, kad Druskininkai – savitas miestas-kurortas, neturėjęs valsčiaus statuso, nei praeityje, nei pokaryje. Miestas buvo patyręs vieną okupaciją po kitos, o lenkiškoji okupacija net išplėšė kurortinį miestelį iš tarpukario nepriklausomos Lietuvos žemėlapio. Tačiau ten prie „Girios aido“ muziejaus, kur 1988 m. susikūrė Druskininkų sąjūdis, susirinkę ekspedicijoje dirbę mokslininkai išsklaidė žiūrovų ir vietinių kraštotyrininkų nuogąstavimus. Istorikė V. Girininkienė palietė Jono Čečiotos istorinį diskursą Druskininkuose, LŽŪU doc. dr. R. Povilaitis nušvietė savivaldos temą, dr. Antanas Lankelis – Raigardo draustinio ir populiarinimo problemas, buvusi mokytoja S. Radzevičienė – Baltašiškės bei Mizarų kaimo papročius ir tradicijas, V. Valentukevičius – Čiurlionio artimųjų gyvenimo peripetijas ir Sąjūdžio susitikimą būtent šioje istorinėje vietoje. Gydytojas J. Valskys, pedagogas V. Klevickas ir kiti papasakojo apie sveikatinimo sistemos pokyčius Druskininkų poilsiautojų gydymo ir reabilitacijos kontekste. Visi pasisakiusieji pasigedo sparčiai besivystančiame kurorte kultūros politikos. Ar ji yra tautiška ar tradicinė, perimta iš kitų kosmopolitiškų kraštų ir regionų? O jeigu globali, tai kokios to priežastys? Ar kurortas gali šiandiena didžiuotis M. K. Čiurlionio namo muziejaus, Karolio Dineikos, Raigardo atminimo tinkamu saugojimu? Ar bus skirtos lėšos šių paveldo reikmių taisymui? Ir ar viskas priklauso nuo mūsų eilinių kurorto svečių ir gyventojų? Gal trūksta pilietiškų aktualių straipsnių vietinėje spaudoje, ir visuomeniškų iniciatyvų? Ar ne pernelyg žavimasi menkaverčiais baliais, pobūviais, savivaldybės darbuotojų kelionėmis ir naujomis statybomis?

Pokario laikus ir pasipriešinimo judėjimą ekspedicijoje analizavo istorikė, buvusi druskininkietė Nijolė Koženevskaja, surinkusi unikalių archyvinių duomenų apie šio regiono aplinkinių kaimų partizanų kovas ir išdavimų anatomiją. Temą kiek svarbus „Medis druskininkiečių gyvenime“ analizavo Rumšiškių buities muziejaus darbuotoja Elvyra Straševičienė. Ar iš tylaus ir kamerinio kurorto Druskininkai netaps malonumų ieškotojų ir pramogų industrijos triukšmingu centru? Daug ir aktualiai apie kurorto esamą ir buvusią kultūrą kalbėjo M. Riomerio universiteto profesorė R. Aleknaitė-Bieliauskienė. Ekspedicijos vadovas, muzikos-teatro kultūros specialistas E. Mažintas palietė niekad neanalizuotus Nesvyžiaus Dominikonų pavieto mokykloje teatralizuotas misterijas vaidinusio poeto Adomo Mickevičiaus kultūrinius ir kūrybinius ryšius su Druskininkais, Liškiavos gyvenviete, kur daugelį šimtmečių buvo įsikūręs Domininkonų vienuolynas.

Įdomi popietė slinko vakarop. Saulutė žėrė savo spindulius pro pušynų skraistę, paukštelių čiulbėjimas priminė, kad kitoje pusėje yra nuostabus Ratnyčios kaimas su savo nepakartojamais šaltiniais, grybynais, vingiuojančia Ratnyčios upele. „Versmės“ leidyklos organizuotos ekspedicijos baigiamasis vakaras tradiciškai baigėsi lietuvių liaudies daina, taip pat vaidinimu – ištrauka iš rašytojos G. Petkevičaitės teatralizuoto vizito pas Druskininkų medikus. Ją entuziastingai svetingosios Aušros Česnulevičienės sodyboje repetavo ir su humoru „Girios aido“ prieigose suvaidino patys ekspedicijos dalyviai. Spektakliuko ištraukoje čia Druskininkuose sutiktą „litvaką“ Saliamoną Goldfainą, kuriam nepadėjo kurorto gydomosios mineralinės vonios, imasi gydyti miestelio viešnia, liaudies medicinos entuziastė, rašytoja G. Petkevičaitė. Ji sėkmingai lietuviškais liaudiškais gydymo būdais nuo drugio išgydo S. Goldfainą, liepdama jam valgyti lašinius ir eiti keliais apie tradicinį kryžių. Druskininkietės Angelės Grigaitės-Kondraškienės, apsirengusios tautiniais rūbais, G. Petkevičaitės-Bitės vaidmenyje, Vytauto Babecko, ortodoksiškai mąstančio finansininko vaidmenyje, bei Aušros Česnulevičienės ir Romualdo Povilaičio sukurtos lietuvių šeimos, atvykusios gydytis į Druskininkus iš Punsko, personažai gražiai susipynė šioje teatralizuotoje istorijoje. Su humoru, tautiškais motyvais alsuojantis linksmas vaidinimas labai patiko ne tik ekspedicijos dalyviams, bet ir kitiems žiūrovams. Svečiai iš Izraelio net panoro įsiamžinti su šios nuotaikingos teatralizuotos scenos dalyviais.

Liepos 16 d. „Druskininkų“ monografijos ekspedicijos dalyviai buvo išvykę į Lazdijų apskrities Demenos kaimą pas rašytoją Romą Sadauską, kurio sodyboje kunkuliavo vien dzūkiška šneka, dainos, šokiai. Ten buvo susirinkę gausus dzūkiškos tradicijos puoselėtojų būrys. O išvyka į partizanų bunkerį miškuose nepaliko abejingų. Po girias ir klonius liejosi dainos apie laisvę, tėvynę, šeimą, sodybą. Dzūkai ir svečiai džiaugėsi, kad po kelių metų pasirodys monografija „Druskininkai“. Daugelis kultūrinės popietės dalyvių panoro tapti būsimosios monografijos autoriais. Tai nudžiugino ekspedicijos dalyvius, kad knygoje aprašomų temų ratas plečiasi. Ekologinių temų knygų rašytojas Romas Sadauskas pastebėjo, kad apie dzūkus geriau sugeba parašyti žemaičiai arba aukštaičiai. Ir palinkėjo ekspedicijos dalyviams kantrybės, prikeliant dingusius Druskininkus iš praeities ir juos priartinant prie nūdienos miestiečių ir susiformavusios kurorto kultūros.

Ekspedicijos vadovas, „Druskininkų“ monografijos vyriausiasis redaktorius dr. Egidijus Mažintas

2011 09 13

Druskininkų ekspedicijos vadovas dr. Egidijus Mažintas.	Druskininkietis Balys Dabrukas puoselėja liaudies meno tradicijas. Vietinio liaudies meistro skulptūros puošia daugelį šalies kampelių.
Ekspedicijos Druskininkuose dalyviai nusifotografavo prie „Giros Aido“, kur 1988 m. vyko Sąjūdžio susirinkimas.	Pedagogas V. Klevickas, gydytojas J.Valskys (viduryje) ruošia straipsnius apie Druskininkų sanatorijas.
Ekspedicijos dalyvė iš Druskininkų apylinkių kilusi Angelė Kondraškienė suvaidino Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, gydančia liaudies medicina.	Tarpukario visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (akt. A. Kondraškienė) ir finansininkas Saliamonas Goldfainas (akt. V. Baluckas) atvyko į Druskininkų ekspedicijos susitikimą su miesto bendruomene.
	Prie partizanų žeminės ir aukuro rašytojas Romas Sadauskas (viduryje) svetingai priėmė Druskininkų ekspedicijos dalyvius.

Atgal

Viršun