Ar parengs plungiškiai monografiją apie Plungę?

Liepos 24 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su vienos knygų serijos leidykla „Versmė“, kuri nuo 1994 metų rengia ir leidžia daugiatomę valstybinės Lietuvos tūkstantmečio programos lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“.

Ši serija – unikalus, analogų nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse neturintis vienodos struktūros daugiatomis istorijos ir kultūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, jų ir jų apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raidą, tradicinius verslus ir dirbinius, tradicinius gyvenamuosius namus ir jų interjerą, paprotinę teisę, kalendorinius ir šeimos papročius, kapines, liaudies išmintį, bažnyčias, mokyklas, bibliotekas, valstybės ir svarbiausių jos institutų bei įstaigų kūrimosi istoriją, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, liaudies muzikantus ir jų atliekamus kūrinius, taip pat tautinių mažumų istoriją ir kt.

Leidyklos atstovas Virginijus Jocys pasakojo, kad šią knygų seriją išleisti paskatino dvi artėjančios sukaktys – Lietuvos vardo pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantmetis (2009 m.) ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osios metinės (2003 m.). Lietuvoje būta apie 400 valsčių. Sulaukus visuomenės ir valstybės pritarimo bei palaikymo ir pakankamos paramos, toliau leidžiant per metus po 3-5 knygas, iki Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus leidykla galėtų išleisti 10-15 monografijų, iki Lietuvos tūkstantmečio parengti ir išleisti 30-40 serijos knygų, o darbus tęsiant ir po jubiliejų, serija apie visus Lietuvos kraštus pasiektų skaitytoją įpusėjus šiam šimtmečiui.

Plungiškiai, panorėję parengti knygą apie Plungę iš šios serijos, visų pirma turėtų surinkti apie 70000 litų (mat 30 proc. išlaidų padengia leidykla). Geriau pagalvojus, ši suma juokinga, nes prie vienos knygos porą metų dirba nuo 50 iki 70 žmonių, kuriems reikia mokėti atlyginimus, o kur dar vieno lapo savikaina – 10 ct... „Lietuvos valsčių“ serijos knygą sudaro apytiksliai 1000 puslapių, taigi galite numanyti, kiek kainuoja tokia knyga. Didelei kainai įtakos turi ir tai, kad yra mažas tiražas (vidutiniškai apie 900–1000 vienetų, tai priklauso nuo miestelių gyventojų skaičiaus). Tai tik materialinė išraiška, nes be geranoriškos gyventojų pagalbos ( jų atsiminimų, pasakojimų, dainų) nebūtų įmanoma parašyti gyvos ir įdomios knygos. Norėtumėte turėti knygą apie savo miestą, kuria galėtumėte didžiuotis, žinodami, jog joje yra dalelė jūsų? Tai įmanoma...

Tačiau, susitikime dalyvavusio Plungės mero Vytauto Jonučio nuomone, monografijos parengimas ir išleidimas „Versmės“ leidykloje yra per brangus dalykas. Meras neįtikino susitikime dalyvavusių bibliotekininkų, muziejininkų ir mokytojų, jog finansiškai neįmanoma išleisti solidžios knygos apie Plungę. Pavyzdžiui, plateliškiai išleido monografiją „Plateliai“, kitais metais bus išleista monografija „Papilė“. Kaip tokio pobūdžio monografijas sugebėjo parengti plateliškiai, papilėniškiai? Knygai apie Plungę parengti pritarė iš Vilniaus atvykęs Martyno Mažvydo bibliofilų klubo narys, kraštotyrininkas Juozas Šimkus. Jis drauge su istoriku ir muziejininku Stasiu Stropumi šiuo metu ieško leidėjo savo didelės apimties kraštotyrinio pobūdžio veikalui „Plungės kraštas“. O jeigu sutelkus inteligentines pajėgas ir finansus rimtai monografijai išleisti? Ledai pajudėtų ir laimėtų plungiškiai, bet ne kokia nors partijėlė, išleidus skubotą leidinuką baigiantis kadencijai. tai kur šuo pakastas? Nebuvo kam atsakyti į šį klausimą iš esmės. „Versmės“ atstovas V. Jocys susitikimo proga padovanojo po numeruotą odiniais viršeliais monografiją „Plateliai“ bibliofilams Gintautui Černeckiui ir Juozui Šimkui. Kitos „Versmės“ monografijos įteiktos merui V. Jonučiui, Žemaičių dailės muziejaus darbuotoji S. Beržonskaitei su viltimi, kad plungiškiai parengs knygą apie savo miestą ne patys paskutiniai.

Atgal

Viršun