Abejonės dėl jubiliejaus

Gardamiškiai jau buvo suskatę kalbėti, kad reikia ruoštis reikšmingai gyvenvietės sukakčiai – 700 metų jubiliejui. tiek metų Gardamui neva sukaksią 2004-aisiais. Atrodo, kad pasiruošimo vargų ir tokios šventės nebus...

Sumaištį sukėlė buvęs kraštietis, iš Rimžiedžių kaimo kilęs Zigmas Malinauskas. Jis yra geologijos mokslų daktaras, tačiau labai domisi istorija ir turi sukaupęs nemažai žinių apie Žemaičių Naumiesčio praeitį. Z. Malinauskas yra ir spaudai ruošiamos monografijos apie Žemaičių Naumiesčio valsčių sudarytojas bei vyriausiasis redaktorius.

Daktaras tvirtina, kad garsioji GArdamo sukaktis, kurią manoma paminėti po dvejų metų, būtų istorinė klaida. Ją savo raštuose įvėlė XIX amžiaus lietuvių romantinis istorikas Teodoras Narbutas, beje, pagal profesiją inžinierius. Iš T. Narbuto raštų ta klaida atkeliavo ir į šių laikų enciklopedijas.

Kokią klaidą padarė Teodoras Narbutas? Jis parašė, kad 1304 m. kryžiuočiai puolė Gardamą ir nusiaubė jo apylinkes. Tai rašydamas autorius rėmėsi Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ nuorašu. Tačiau T. Narbutas neteisingai interpretavo kai kuriuos „Kronikos“ faktus. Gardamu jis pavadino Gardiną. Sumaišė ir datą. Kryžiuočiai tariamąjį Gardamą, o faktiškai Gardiną, puolė 1305 m.

Z. Malinauskas remiasi 1985 m. į lietuvių kalbą išversta „Prūsijos žemės kronika“. O joje apie 1305 m. kryžiuočių žygius rašoma štai kas: „Tų pačių metų žiemą brolis Eberhardas iš Firneburgo, Karaliaučiaus komtūras, su dviem tūkstančiais raitelių patraukė į Lietuvą. Tačiau negalime nepaminėti ir to, kad brolis Konradas iš Lichtenhageno, Brandenburgo komtūras, jį pralenkė, pasukdamas su didele kariuomene į Gardino pilies apylinkes, kurias ir nusiaubė, degindamas bei plėšdamas, nors daugiau ten nieko nepešė, nes Lietuvos žemės raiteliai irgi sujojo į šį valsčių. Trečią dieną po to tas pats brolis Eberhardas  su savo kariuomene staiga įsiveržė į Lietuvos valčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas. Tačiau brolių vėliava su savo sąjungininkais nuo ryto iki pietų stovėjo prieš Gedimino pilį ant kalno, kur minėtasis grafas iš Hoinbergo bei daugybė kitų kilmingųjų buvo įšventinti į riterius“.

Tai rašoma skyrelyje, kuris pavadintas: „Apie Pagraudės ir Gardino valsčių nusiaubimą“.

Zigmas Malinauskas pasiūlė Gardamo seniūnui T. Balčyčiui kreiptis į Istorijos institutą ir gauti oficialų atsakymą.

Z. Malinauskas sako nenorį, kad jo kraštiečiai apsijuoktų. Anot jo, nustatant istorinius faktus, reikia remtis ne enciklopedija, o pirminiais istoriniais šaltiniais. Petro Dusburgiečio kronika kaip tik ir yra toks šaltinis.

Tai kada Gardamui sukaks 700 metų?

Pasirodo, šios datos nesulauksime nei mes, nei mūsų vaikai, kurie dar tik mokosi vaikščioti.

Zigmas Malinauskas teigia, kad GArdamo vardas pirmą kartą paminėtas „Lietuvos metrikoje“ 1568 m. liepos 20 d. „Pamario“ redakcijai Z. Malinauskas padovanojo teksto, kuriame minimas Gardamas, kopiją.

Išeitų, kad Gardamui yra tik 435 metai. Tiek, remiantis „Lietuvos kronika“, jam sukako praėjusį sekmadienį.

Atgal

Viršun