„Versmės“ leidykla. IŠLEISTOS „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS KNYGOS: Viešvilė

Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

Viešvilė

40-oji 2-ų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 97 autoriai, 160 straipsnių, 2832 puslapių ((I d. – 1420 psl., II d. - 1412 psl.), 300 egzempliorių.
ISBN 978-609-486-010-2 (1 dalis)
ISBN 978-609-486-011-9 (2 dalis)

Rengėjai

Finansuotojai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents

Apie straipsnių autorius

Asmenvardžių rodyklė

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

About the „Lietuvos valsčiai“ series

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Lietuvos savanoriai

Kas į knygą nesudėta...

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS VALSTYBĖS – KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO 750 METŲ JUBILIEJUI 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO TRISDEŠIMTMEČIUI 1990–2020

REFORMACIJOS 500 METŲ JUBILIEJUI 1517–2017
VIEŠVILĖS 500 METŲ JUBILIEJUI 1526–2026

Viešvilė – tai pirmoji buvusios Mažosios Lietuvos, vėliau – Klaipėdos krašto, ir jau 40-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009– 2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Reformacijos 500 metų (1517–2017) ir Viešvilės 500 metų (1526–2026) jubiliejams, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990– 2020).

Abiejuose monografijos tomuose publikuojama daugiau kaip 160 straipsnių, pasakojimų, atsiminimų, kuriuos rašė 97 įvairių profesijų autoriai, tarp jų – 30 mokslo daktarų, 7 profesoriai.

Pirmojoje knygos dalyje aprašyta Viešvilės apylinkių geologija, kraštovaizdžio formavimasis, Nemunas, augmenija, gyvūnija, rezervatas, archeologiniai tyrinėjimai, kaimų, vienkiemių, dvarų, palivarkų istorijos, kryžiuočių karo keliai, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykiai, istorinė, administracinė raida, gyvenimas prie Nemuno, ilgametės valstybinės sienos, partizaninis judėjimas, tremtinių prisiminimai, evangelikų ir katalikų religinės bendruomenės.

.Antrojoje knygos dalyje publikuojami straipsniai apie lietuvišką spaudą, švietimą, krašto kultūrinį, sportinį gyvenimą, Persitvarkymo Sąjūdžio kūrimąsi. Daug dėmesio skiriama savitai šio krašto etninei kultūrai. Tai dainos, giesmės, raudos, krašte skambėję himnai, aprašyta architektūra, apranga, tradicijos, papročiai, šokis, kulinarinis paveldas. Nemažai straipsnių skirta krašto kalbos tyrimams, socialinėms problemoms, lietuvininkų tautosakai.

Knygos pabaigoje skelbiamos publikacijos apie žymesnius žmones, asmenvardžių rodyklė, vietovės žemėlapiai.

Rengėjai

Vyriausiasis redaktorius sudarytojas
ALGIRDAS SINKEVIČIUS

Atsakingoji redaktorė
ŽIVILĖ DRISKIUVIENĖ

Kalbos redaktoriė
ANGELĖ RIMŠEVIČIENĖ

Korektorės
VIDA KASPARAVIČIENĖ, VIOLETA BALTUŠYTĖ, DANGUOLĖ TUNKEVIČIENĖ

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
ALOYZAS PRANAS KNABIKAS

Viršelio dailininkė
ONA LIUGAILIENĖ

Principinio maketo dailininkas
ALVYDAS LADYGA

Kartografė
AIRA DUBIKALTIENĖ (UA B „Žemėlapių artelė“)

Maketuotojos
VIOLETA BARKAUSKAITĖ,SIGRIDA JUOZAPAITYTĖ

Kompiuterių informacinių sistemų specialistė
RIMGAILĖ PILKIONIENĖ

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS (etnologija), prof. habil. dr. VALENTINAS BALTRŪNAS (geologija), LMA tikroji narė prof. habil. dr. GRASILDA BLAŽIENĖ (kalbotyra), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), doc. dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (kalbotyra), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. DARIUS STONČIUS (biologija), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), LKMA akademikas, doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija)

Rengėjas ir leidėjas
VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas PETRAS JONUŠAS)

Pagrindiniai finansuotojai ir rėmėjai
Lietuvos kultūros taryba, UAB „Magnolija“, Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
Viešvilės seniūnija, Tadas Jucius, Valentinas Kucinas.Visą rėmėjų sąrašą žiūrėkite ČIA.

Viršelių aplankale ir priešlapiuose
Viešvilė. 2019 m. Jono Kliučiaus nuotrauka
Viešvilė. 2020 m. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Knyga išleista 2020

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Pratarmė

Viešvilės gyvenvietė, įsikūrusi Lietuvos upių tėvo Nemuno ir Viešvilės upelio santakoje, mena gilią senovę. Pasidomėkime, ką apie tai byloja istoriniai dokumentai.

Baltų gentys į šiuos kraštus kėlėsi nuo I tūkstantmečio pradžios iki IX a. Profesoriaus Kazimiero Būgos nuomone, anksčiausiai iš visų baltų atvyko prūsai. Jie kūrėsi tarp Vyslos ir Nemuno.

Nuo IX a. vakarų baltai pradėjo jungtis į žemių sąjungas, kurių paskirtis buvo apsiginti nuo Nemuno pakrančių gyventojus puldinėjančių vikingų. Tą liudija dar prieš tūkstantį metų prie senojo Nemuno krantų palikti vikingų pėdsakai. Daugelyje vietų, tarp jų ir Viešvilėje, kaip spėjama, rasta vikingų kardų, papuošalų¹.

2001–2004 m. archeologinių kasinėjimų duomenys padėjo atskleisti naują puslapį dar mažai tyrinėtoje Viešvilės apylinkių istorijoje. Jie ne tik patvirtino, bet ir papildė istorikų teiginius apie I tūkstantmetyje prie senojo Nemuno vykusį gyvenimą. 2012 m. archeologinių kasinėjimų Kazikėnuose metu rasti radiniai leidžia spėti, kad čia buvęs senojo geležies amžiaus (800–700 m. pr. Kr.) kapinynas. Naudvaryje tirti kapai, rasti laikinos gyvenvietės titnaginiai radiniai ir smulkūs keramikos fragmentai, datuojami I tūkstantmečiu (400–800 m. pr. Kr.)². 2006 m. Smalininkų miestelio teritorijoje pradėtas tyrinėti kapinynas, datuojamas I tūkstantmečio IV–VI a.³ Smalininkų kapinyne rasta dirbinių, turinčių bendrų bruožų su randamais Centrinės, Rytų Europos ir Skandinavijos dirbiniais. Tai rodo, jog ši Nemuno pakrantėje gyvenusi bendruomenė IV a. pab.– V a. nebuvo Europos įvykių nuošalyje. Tęsiant archeologinius tyrinėjimus, atrastas V a. II Viešvilės gyvenvietės kapinynas. 2004 m. atrasta I tūkstantmečio pabaigos neįtvirtinta Viešvilės senovinė gyvenvietė⁴^,⁵^,⁶^,⁷.

Iki XIII a. pradžios tarp Nemuno ir Vyslos prūsų ir jotvingių žemėse nebuvo jokių slavų ar germanų kultūros pėdsakų: nei jų pilių, nei miestų. Nuo XIII a. pradžios šiose teritorijose gyvenusias prūsų ir skalvių gentis iš pietų pradėjo puldinėti mozūrai, iš šiaurės – kalavijuočiai. 1231 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas į pagalbą kovai su prūsų gentimis pasikvietė Dobrynės ordiną. Tais pačiais metais Ordinas pirmą kartą persikėlė per Nemuną, per tris dešimtmečius užėmė visą jo žemupį ir susisiekė su Livonijos ordinu, iki to laiko spėjusiu pasistatyti Jurbarko (Georgenburg) ir Klaipėdos (Memmel) pilis. Nors Skalva ir jautė Lietuvos kunigaikščių įtaką, bet prie Lietuvos valstybės prisijungti nespėjo, nes jau 1274–1283 m. šias žemes užgrobė minėti ordinai. 1275 m. atplaukę Nemunu kryžiuočiai užėmė Ragainės ir, kaip spėjama, ant Rambyno kalno stovėjusią skalvių religinio centro Ramigės pilis. 1283 m. kryžiuočiai visiškai įsitvirtino Skalvoje ir pradėjo puldinėti žemaičių gentis, gyvenusias teritorijoje tarp Kuršo ir Nevėžio. XIII a. pab. prūsų gentys, kartu ir Nemuno žemupyje gyvenusieji skalviai buvo pavergti. Likusius Mažosios Lietuvos gyventojus, tarp jų ir skalvius, kryžiuočiai nuo XIII a. pavertė baudžiauninkais. Užkariautojai primetė skalviams svetimą krikščionių tikėjimą arba privertė bėgti iš savo gimtųjų vietų pas žemaičius.

Išlikę aprašymai, kad Rytų Prūsijos kraštą ir jame gyvenusias skalvių gyvenamąsias sritis apie 1205–1207 m. nuniokojo maras. Maras, kitos užkrečiamos ligos ir vėliau ne kartą aplankė šį kraštą ir skaudžiausiai paliesdavo pačius neturtingiausius Skalvos krašto gyventojų sluoksnius.

XIII–XIV a. žemėlapyje „Lietuvių ir kryžiuočių kovų laukas“ tarp to meto pilių parodyta ir Trapėnų kryžiuočių pilis⁸.

Archeologinių tyrinėjimų metu Kazikėnuose, Viešvilėje rasta senovės Romos monetų (Faustinos II, 161–175 m. po Kr.). Iš to sprendžiama, kad šiose vietovėse jau nuo senų laikų vyko aktyvus gyvenimas, palaikomi prekybiniai ryšiai. Kadangi kryžiuočiai savo pilis statėsi buvusiose baltų piliavietėse ar šalia jų, galima spėti, kad šioje vietoje prieš tai galėjo būti ir skalvių pilis. Tačiau tai dar laukia istorikų tyrinėjimo.

„Atskira mokslininkų grupė Tropų salą, kurioje galimai stovėjusi Pilėnų pilis, spėja buvus į vakarus nuo Šventosios upelio, netoli Viešvilės upelio žiočių kairiajame krante arba čia pat, Nemune buvusioje saloje.“⁹

Visuotinės lietuvių enciklopedijos skyriuje „Skalva“ rašoma: „Pastaruoju metu prie Nemuno ir Šešupės santakos archeologų rastas piliakalnis, su kuriuo sietina Dusburgiečio kronikoje minima pilis Sassowia, Sassow (Šešupės pilis?).“¹⁰ (Tai archeologo dr. Valdemaro Šimėno ir istoriko dr. Vytenio Almonaičio tyrinėtas Raudžių piliakalnis – red. pastaba.)

2011 m. vykdant Karaliaučiaus srities teritorijoje archeologinę ekspediciją, tyrinėti kairiojo Nemuno kranto, Trapėnų (Trappönen, Nemanskoe), Tiužės (Tilsit, Sovetsk) ruože esantys piliakalniai – skalvių archeologijos bei istorijos paminklai. Iš viso apžiūrėti šeši archeologiniai paminklai, daugiausia dėmesio skiriant Raudžių (Raudszen, Rjadino), arba Nemunijos (Nemonge), piliakalniui¹¹.

Ordino valdymo laikotarpiu iki XVI a. pradžios Viešvilė (Wischwilffun villa) su abipus Nemuno buvusiomis kitomis gyvenvietėmis – Antšvenčiais (Swentoi villa, Antaszwenten), Smalinin- kais (Smalnick villa), Kazikėnais (Kussckun villa, Kusikai, Kasiskai, Kosikai, Kussickenen, Kassigkehmen), Užbaliais (Ballupen villa, Balupiai, Uschballen, Uszballen) – tarp 18 kaimų priklausė Butkaus Pakamorės sričiai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologai, išžvalgę apie 120 m2 plotą, Viešvilėje rado XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Aleksandro, Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto laikų – beveik šimto monetų lobį, kuris, kaip spėjama, galėjo būti paslėptas apie 1568–1570 m. Lobio radimvietėje aptikti ir keli II–III a. radiniai: segė, auksuotas stiklo karolis, antkaklės fragmentas ir kt.¹²

Apie panemunėje buvusiose senovinėse Trapėnų, Smalininkų ir Vėžininkų gyvenvietėse vykusį gyvenimą žinome iš tyrinėjimų metu iškastų archeologinių radinių. Apie tai, kad Nemuno pakrantėje buvusiose Viešvilės apylinkėse nuo senų laikų vyko aktyvus gyvenimas, liudija I tūkstantmečio pr. Kr. Naudvario kapinyno, I tūkstantmečio pabaigos neįtvirtintos Viešvilės senovinės gyvenvietės ir II, III, V, IX–XI a. Viešvilės kapinynų radiniai¹³^,¹⁴.

Kaip jau buvo minėta, romėniškojo laikotarpio radinių (tarp jų – Romos imperijos varinės monetos) rasta Viešvilėje, Kazikėnuose ir Trapėnuose, kur, tikėtina, archeologų netyrinėti II–III a. kapai. Net keturi I–IV a. kapinynai nedideliame ruože rodo tankų šios teritorijos abipus Nemuno apgyvendinimą ir romėniškuoju laikotarpiu. Nors tyrimų labai trūksta, neabejotina, kad gyvenviečių išsidėstymas prie Nemuno rodo šios upės svarbą to meto ekonomikoje, kuri buvo grįsta ir vietos gamybiniu ūkiu, ir, be abejo, mainais¹⁵.

Tarp Jūros ir Šventosios upių tęsėsi po ledynmečio vietomis iki keliolikos metrų storio sluoksniu sunešto nederlingo smėlio žemių plotai, netikę ūkinei veiklai. Tokie plotai vėliau pavadinti dykra. XIII–XV a. jie užžėlė neperžengiamais miškais. Nuo XVI a. šis kraštas, kuriame tęsėsi karališkoji Jūros giria (Königliche Jurasche Forst), priklausė Prūsijos valdovams, čia buvo jų medžioklės plotai.

Nemunas nuo seniausiųjų laikų buvo didysis vandens kelias, kuriuo tarp Vakarų Europos valstybių ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės buvo palaikomi prekybos ryšiai. Paskutinis incidentas, dėl kurio trūko Lietuvos–Lenkijos valdovų kantrybė ir jie pakilo į kovą su Ordinu, buvo tas, kai ties Ragaine kryžiuočiai sulaikė Nemunu plukdomus Jogailos laivus su grūdais.

Po 1422 m. Melno taikos stengtasi apgyvendinti Mažąją Lietuvą, naujakuriams teikiama įvairių privilegijų. Tačiau tą iki XVIII a. pavyko padaryti tik atskiruose tos girios ploteliuose, kuriuose patogesnėse vietose prie upių įsikūrė keli kaimeliai ir vienkiemiai. Upė Wayswille yra paminėta 1385 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1490–1540 m. Prūsijos istoriniuose šaltiniuose aptinkamas ir kaimelis Wyschswylffen. Nuo 1542 m. pirmą kartą paminėtas ir Viešvilės kaimas (Dorf Wischwill). 1546 m. minimas karališkasis Viešvilės dvaras (Gut Adlig Wischwill). O 1665 m. Ragainės apskrities žemėlapiuose jau pažymėtos Švabės ir Viešvilės gyvenvietės. Apie 1724 m. keičiant Prūsijoje krašto teritorinį administracinį suskirstymą, įsteigti mažieji valsčiai. Vieninteliam Ragainės apskrityje dešiniajame Nemuno krante valsčiui steigti pasirinkta Kasikėnų (Kassigkehmen) vietovė. 1736 m. Viešvilės parapijos kaimai priskirti Ragainės apskrities Kasikėnų valsčiui (vėliau – Kazikėnai). 1745 m. minimas karališkasis Kazikėnų palivarkas, valdęs 30 ūbų žemės. Kazikėnuose buvo valsčiaus valdžios ir kitos įstaigos. Pamiške, tarp karališkosios Jūros girios ir Nemuno lankų, panemunėmis vingiavo senovinis Karaliaučiaus–Tilžės–Kauno kelias, XV a. tapęs svarbiu vieškeliu. Kazikėnuose prie šio vieškelio įsteigta viena iš pirmųjų Viešvilės apylinkėse pašto stočių. Prie jos kūrėsi užeigos namai, nedidelė gyvenvietė.

1609 m. įsteigta Viešvilės evangelikų liuteronų parapija, kuriai priklausė visi kaimai tarp Jūros ir Šventosios upių iki LDK–Prūsijos valstybinės sienos į šiaurę nuo Nemuno, taip pat Šilėnų, Dirvelių, Vėderaitiškių, Liubėnų, Trapėnų ir kiti kaimai į pietus nuo Nemuno – kairiajame jo krante.

1744 m. dvarininkui Johanui Frydrichui fon Domhardtui pradėjus intensyviai plėtoti vietinę pramonę, Viešvilės gyvenvietė sparčiai išaugo. 1874 m. Viešvilė tapo valsčiaus centru, kuris persikėlė iš Kazikėnų. Viešvilė buvo tapusi didelės pasienio teritorijos administraciniu ir dvasiniu centru. 1744 m. Prūsijos karalius Frydrichas II Viešvilės dvarininkui J. F. fon Domhardtui buvo suteikęs bažnyčios patrono teises ir pavedė globoti visus šios didelės parapijos tikinčiuosius. Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuriai, kaip spėjama, 1517 m. parinko vietą* (Brandenburgo, vėliau pirmosios pasaulietinės Prūsijos valstybės) kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis (Albrecht von Brandenburg-Ansbach), po daugkartinių sugriovimų vis atstatinėta, stovėjo iki Antrojo pasaulinio karo¹⁶.

1845 m. įkurta Smalininkų evangelikų liuteronų parapija. XIX a. antrojoje pusėje įkurtas Smalininkų valsčius. Sparčiai besivystant vietos pramonei, išsiplėtus uostui, išaugus pasienio prekybai, apie 1895 m. Smalininkai tapo tikru miesteliu. 1897 m. įkurta Didžiųjų Lankininkų, 1901 m. – Vėderaitiškių, 1902 m. – Trapėnų, 1912 m. – Žukų evangelikų liuteronų parapijos. Susikūrus naujoms parapijoms, nuo didžiosios Viešvilės parapijos atskirta didesnė dalis jai priklausiusių kaimų, vienkiemių ir mažųjų girininkijų.

XX a. pradžioje Viešvilė, Smalininkai ir kitos aplinkinės gyvenvietės ekonomiškai sustiprėjo. Viešvilėje pastatyta ištisa gatvė su administracinės, gyvenamosios, komercinės paskirties mūriniais namais. Viešvilė tapo miesteliu, kuriame veikė didžiulė lentpjūvė, nemažai kitų vietos pramonės įmonių, vyresnioji girininkija ir keletas stambesnių ūkių.

1919 m. pagal Versalio taikos sutartį atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, kairiajame Nemuno krante buvę Šilėnų, Dirvelių, Trapėnų, Liubėnų kaimai pasiliko Karaliaučiaus krašte. Klaipėdos kraštas, kurio iki 1259 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas nespėjo prisijungti prie Lietuvos, o su Skalva, Nadruva, Žemaitija ir didesne dalimi Dainavos atidavė kryžiuočiams, 1923 m. pirmą kartą atiteko Lietuvai. Viešvilės gyventojai gavo Lietuvos Respublikos Klaipėdos krašto piliečių pasus.

1944 m. po priverstinės evakuacijos Klaipėdos krašte vietinių gyventojų beveik neliko. Lietuva, jau tapusi sovietų, Klaipėdos kraštą atgavo 1945 m. vasario 4 d. Pokario metais Viešvilė, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, apgyvendinta atvykusiais iš įvairių Lietuvos vietų žmonėmis. Mažoji Lietuvos dalis su centru Karaliaučiumi apgyvendinta rusakalbiais. 1947–1951 m. visi negausūs pasilikusieji, nespėjusieji pasitraukti gyventojai, nepaisant tautybės, buvo išvežti į Rytų Vokietiją. 1946 m. Smalininkai tapo apskrities pavaldumo miestu. Jame buvo sudarytas miesto vykdomasis komitetas, o aplinkiniai kaimai iki 1995 m. liko Viešvilės apylinkėje. 1947–1950 m. Viešvilė buvo Smalininkų apylinkės sudėtyje.

Mažojoje Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Prūsijoje, valsčių ribos dažniausiai sutapdavo su evangelikų liuteronų parapijų ribomis. Kazikėnų valsčius ir Viešvilės evangelikų liuteronų parapija iki XIX a. pabaigos buvo centras didelės Prūsijos pasienio teritorijos, besitęsiančios tarp Šventosios, Jūros ir Šešupės upių. Tai bene vienintelis valsčius, kuris iki XIX a. pabaigos buvo išsidėstęs abiejose Nemuno pusėse. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, visi šio krašto archyvai išgabenti į Vokietiją, todėl Lietuvos istoriniuose šaltiniuose apie jį randame mažai žinių.

Šis leidinys skirtas turtingai savo istorija buvusiai Ragainės apskrities Viešvilės parapijai, Kazikėnų ir vėliau Viešvilės valsčiui. Jame parodyta žemės ūkio, pramonės, kultūros ir švietimo raida, dvasinė ir medžiaginė žmonių kultūra.

Ilgą laiką Lietuvos istorikams buvo sunkiai prieinami Mažosios Lietuvos archyvai. Renkant medžiagą ruošiamai monografijai, teko naudoti nemažai Prūsijos, Vokietijos rašytinių šaltinių. Didelį darbą atliko kraštotyrininkas išeivis iš Viešvilės inžinierius Hansas Erhardtas fon Knoblochas, apie dešimt metų Karaliaučiaus ir Berlyno archyvuose rinkęs medžiagą apie savo gimtąjį Viešvilės kraštą. H. E. fon Knoblochas išleido dešimties tomų Viešvilės istoriją „Die Wischwiller Dorf-Chronik“. Tik pastaraisiais metais atsirado galimybė susipažinti su išvežtais archyvais, daugiau susidomėta ir šio krašto istorija, be to, dalis archyvų jau parvežta ir į Klaipėdą. Vis daugiau straipsnių atsirado ir lietuviškuose leidiniuose. Iš vokiečių kalbos versti straipsnius padėjo mokytoja Ramutė Bakaitienė, Margarita Balaševičienė, Vytautas Stasiūnaitis, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai, vadovaujami vokiečių kalbos mokytojų, kraštotyros medžiagą rinko ir ruošė Viešvilės pagrindinės mokyklos mokytojai.

Monografija „Viešvilė“ pradėta rengti 2012 m. rudenį, panaudojant Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčios kroniką (Die Wischwiller Kirchen-Chronik für die Jahre 1553 bin 1939), Hanso Erhardto fon Knoblocho Viešvilės kaimo kronikas (Die Wischwiller Dorf Chronik), 2011 m. Valstybinio turizmo departamento UAB „Kiveda“ gidų kursams rašytą Algirdo Sinkevičiaus „Viešvilės istoriją“, 1978 m. dėstytojos Aldonos Mališauskienės Smalininkų tarybinio ūkio technikumo istoriją, 1980 m. dėstytojos Birutės Sinkevičienės Viešvilės 9-osios vidurinės kaimo profesinės technikos mokyklos istoriją, 1997 m. mokytojos Danutės Daugirtienės Viešvilės istoriją ir Viešvilės mokyklos istoriją, Viešvilės vaikų globos namų istoriją, vietos ir kitų autorių rašytus straipsnius.

Skaitytojui gali kilti mintis: kodėl čia aprašomos kairiosios Nemuno pusės gyvenvietės, kokį ryšį jos turi su Jurbarko rajone esančia Viešvile? Pagrindinė priežastis, kuri privertė atsigręžti į tarp Nemuno ir Šešupės įsikūrusius buvusius lietuviškus kaimus, – tai Viešvilės bažnyčios kronika (Kirchenchronik Wischwill für die Jahre 1553 bis 1939) ir joje aptikti kasos mokesčių dokumentai. Sklaidydami ją mes matome, kad Viešvilės evangelikų liuteronų parapija ilgą laiką jungė abipus Nemuno įsikūrusias gyvenvietes, todėl nutylėti jas reikštų pasakyti tik dalį tiesos.

Pirmojoje Klaipėdos krašto „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje ,,Viešvilė“ pakviesti autoriai pateikė ne tik naujus, bet ir kitose šios serijos monografijose nepublikuotus, tačiau moksliniuose leidiniuose skelbtus straipsnius apie Mažosios Lietuvos krašto gamtą, istoriją, architektūrą, kalbą, kultūrą, papročius ir kt.

Monografijos rengėjai ir leidėjai nuoširdžiai dėkoja visų straipsnių, iliustracijų, paveikslų ir nuotraukų autoriams: Berlyno kultūros paveldo valstybinei bibliotekai (Staatsbibliothek zu Berlin – Preussischer Kulturbesitz Kartenauskunft), Vokietijos kartografijos ir geodezijos federalinei agentūrai (Bundesamt für Kartographie und Geodäsie), UAB koncernui „MG Baltic“ – už vienkartinius nemokamus leidimus skelbti šioje monografijoje jų žemėlapius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui – už leidimą naudotis Mažosios Lietuvos enciklopedijos I, II, III ir IV t. straipsniais, jų fragmentais, nuotraukomis, schemomis, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spausdinių skyriui, Lietuvos dailės muziejui už sutikimą publikuoti pateiktų eksponatų skaitmeninius vaizdus, Viešvilės pagrindinei mokyklai už leidimą naudotis Hanso Erhardto fon Knoblocho „Viešvilės kaimo kronikų“ (Wischwiller Dorf-Chronik, I–X t.), „Viešvilės bažnyčios kronikomis“ (Wischwiller Kirchenchronik), mokslinių straipsnių recenzentams, sutikusiems būti rengiamų mokslinių straipsnių dalykiniais redaktoriais ir kt. Taip pat dėkojame Salomėjai Ramutei Bakaitienei ir kitiems vokiečių kalbos mokytojams, išvertusiems pateiktus straipsnius ir jų fragmentus į lietuvių kalbą. Atsiprašome skaitytojų, jei straipsniuose pasitaikys netikslumų – šio krašto istorija dar mažai susilaukusi mokslininkų dėmesio, dalį mėgėjiškai surinktos ir monografijoje pateiktos medžiagos dar reikia patikrinti, moksliškai pagrįsti.

Algirdas Sinkevičius

¹ Knobloch H. E. von. Wischwiller Dorf-Chronik V, Berlin-Dahlem, 2001, Seite 163.

² Šiaulinskas R. Naudvario kapinynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 2005, p. 121–123, www.atl.lt.

³ Tamulynas L. Smalininkų kapinynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 2006, p. 163–166, www.atl.lt.

⁴ Šiaulinskas R. Viešvilės kapinynas II. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 2005, p. 123, ww.atl.lt.

⁵ Budvydas U. Viešvilės kapinyno III (31753), Jurbarko r. archeologinių tyrinėjimų 2009 m. ataskaita, p. 156–157, www.atl.lt.

⁶ Budvydas U. Skalvių kario kapas iš Viešvilės kapinyno, 2014, žr. straipsnį šioje monografijoje.

⁷ Juškaitis V., Kazikėnų kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 2015, p. 166–168, www.atl.lt.

⁸ Šapoka A. Lietuvos istorija, Kaunas, 1936, p. 85.

⁹ Varakauskas R. Didvyriškieji Pilėnai, Vilnius, 1969, p. 32.

¹⁰ Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 21, p. 784.

¹¹ Interneto prieiga www.istorijosžurnalas.lt/index. php?option=com _content...id... Almonaitis V. Raudžių (Nemunijos) piliakalnis.

¹² Grižas G. Viešvilės lobis (1568–1570) m., 2014 m.

¹³ Budvydas U. III Viešvilės kapinynas ir neįtvirtinta senovės gyvenvietė.

¹⁴ Juškaitienė L. Naudvario kapinynas, lina.mlaikas@gmail.com.

¹⁵ Tamulynas L. Archeologija Viešvilės–Trapėnų–Smalininkų apylinkėse, 2014 m.

* Tai nerasta ir nepatvirtinta kituose istoriniuose šaltiniuose, todėl reikėtų laikyti tik str. Autoriaus H. E. fon Knoblocho prielaida (red. pastaba).

¹⁶ Knobloch H. E. von. Beiträge für eine Dorf-Chronik I, 1997, Berlin-Dahlem, Seite 11–15.

Turinys

1 dalies turinys

25		Pratarmė
		GAMTA
31		Regina Morkūnaitė, Rimas Petrošius. Įvadas
39	*	Albinas Rimvydas Kunskas. Viešvilės smėlėtoji ir pelkėtoji kraštovė
77	*	Jonas Jablonskis , Aldona Tomkevičienė. Nemuno hidrologiniai tyrimai
99		Algis Butleris, Asta Uselienė, Vytautas Uselis. Nemuno slėnis ir jo prieigos tarp Smalininkų ir Jūros
114	*	Regina Morkūnaitė. Kaskalnio kontinentinių kopų susidarymas ir ypatumai
126		Algirdas Sinkevičius. Kaskalnio geomorfologinis draustinis
135		Rimas Pakeris. Ekspedicija pelkynų ir miškų upele – Viešvile
152		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas
159		Vytautas Uselis. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato istorija ir geografija
167		Saulius Bartminas. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gyvūnija ir jos apsauga
174		Algis Butleris. Kurtinio populiacijos atkūrimas Karšuvos girioje
179		Kurtas Neubacheris. Medienos išvežimas iš miško
182		Romualdas Mankus. Girios medynų apdirbimas Viešvilės lentpjūvėje ir produkcijos realizavimas
186		Algirdas Sinkevičius. Girininkijos. Karališki Jūros miškai
210		Kęstutis Masaitis, Irena Petrošienė. Viešvilės miškai pokario laikotarpiu
217		Algirdas Sinkevičius. Pušų sakinimo darbai, technologija, įrankiai. Jurbarko sakinimo ruožas
233		Vytautas Jurgis Valenta . Jurbarko miškų urėdijos Kaskalnio miškai ir jų ekologiniai savitumai
236		Linas Lingaitis. Elninių žvėrių populiacijos tyrimas Jurbarko rajono savivaldybėje
258		Linas Lingaitis. Jurbarko rajono elninių žvėrių sumedžiojimas
263		Algirdas Sinkevičius, Kęstutis Masaitis, Albinas Greičius. Medžioklė Viešvilės giriose
		ISTORIJA
		ISTORIJA. ARCHEOLOGIJA
278	*	Linas Tamulynas. Archeologijos objektai ir jų tyrimai Viešvilės bei Smalininkų apylinkėse
291		Algirdas Sinkevičius. Plokštinis degintinis IX–XI a. kapinynas I. Švedkalnis (Swedenberg)
299	*	Ugnius Budvydas. Skalvių kario kapas iš Viešvilės I-ojo kapinyno
314		Ugnius Budvydas. Skandinaviški Viešvilės I-ojo kapinyno ietigaliai
323		Rytis Šiaulinskas, Nijolė Vailionytė. Viešvilės II-asis kapinynas
329	*	Gytis Grižas, Eduardas Remecas. Viešvilės XVI amžiaus monetų lobis
345	*	Ugnius Budvydas. Retos segės iš III-iojo Viešvilės kapinyno
351	*	Rytis Šiaulinskas. Naudvario kapinynas ir senovės gyvenvietė
377	*	Vytautas Juškaitis. Kazikėnų geležies amžiaus kapinynas
383	*	Linas Tamulynas. Smalininkų kapinyno kapai ir radiniai
395	*	Valdemaras Šimėnas. Vėžininkų senovės gyvenvietės archeologiniai tyrinėjimai
403		Ovidijus Petkelis, Laima Toliušienė. Senosios Vėžininkų gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai
		ISTORIJA. NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ
410		Algirdas Sinkevičius. Bendra Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dalies, istorijos apžvalga
429		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė ir jos apylinkės kryžiuočių karo kelių aprašymuose
455	*	Dainius Elertas. Parapijos kūrimosi prielaidos Viešvilėje
498		Algirdas Sinkevičius. Senoji Švabės gyvenvietė
505		Algirdas Sinkevičius. Iš Viešvilės gyvenvietės praeities
524		Algirdas Sinkevičius. Buvę Viešvilės evangelikų parapijos dvarai
551		Algirdas Sinkevičius. Karališkasis (1546–1740), bajoriškasis (1740–1900) Viešvilės dvaras, Leipgirių palivarkas
569	*	Martynas Purvinas. Viešvilės parapijos dvarų raida XVIII amžiaus pabaigoje–XX amžiuje
613		Algirdas Sinkevičius. Pamirštoji Viešvilės istorija atgyja. Viešvilės evangelikų parapijos dešinės Nemuno pusės kaimai ir vienkiemiai
613		Viešvilės kaimas (nuo XX a. pr. – mstl.)
624		Aukštnemunės (Memelhöhe) mažosios girininkijos sodyba 1937–1944 m.
627		Pagulbinių (Baltriškių) kaimas
635		Antgulbinių kaimas
638		Baltupėnų kaimas
643		Sokaičių kaimas
648		Vėžininkų kaimas
653		Nausėdų kaimai
657		Mociškių kaimas
662		Žagmantų kaimai
666		Beržlaukio (Birkenfeld) gyvenvietė
667		Kriokiškių kaimas
671		Tautiškių vienkiemis ir dvaras
673		Adomiškių kaimas
674		Lindikų kaimas
676		Nečiūnų kaimas
677		Aušgirių kaimas
681		Pagenaičių (Schustern) kaimas
683		Žukų kaimas
688		Naujininkų kaimas
690		Naujienos kaimas
692		Naumalūnio vienkiemis
695		Jūravos kaimas
697		Ridelkalnio kaimas
700		Kalvelių kaimas
705		Antupių kaimas
707		Žardelių kaimas
708		Apšriūtų kaimas
710		Leipgirių kaimas
712		Išdagų kaimas
712		Užbalių kaimas
715		Užtilčių Lindikų kaimas
717		Kazikėnų kaimas
723		Endriušių kaimas
730		Vidkiemio kaimas
734		Smalininkų Aukštogalių gyvenvietė (Smalleningken Marktflecken)
739		Smalininkai
751		Antšvenčių kaimas
754		Vidugiris
756		Algirdas Sinkevičius. Pamirštoji Viešvilės istorija atgyja. Viešvilės evangelikų parapijos kairės Nemuno pusės kaimai ir vienkiemiai
756		Šilėnų kaimas
760		Dirvelių kaimas
761		Senųjų Liubėnų kaimas
764		Naujųjų Liubėnų kaimas
768		Galbrasčių kaimas
773		Vederaitiškių kaimas
777		Krauleidžių kaimas
781		Naujųjų Krauleidžių kaimas
782		Gyverlaukių kaimas
784		Ažėnų kaimas
785		Budupėnų kaimas
788		Treibgirių (Treibgirren) kaimas
788		Trapėnų kaimas
793		Raimondas Genutis. Aušgiriai. Istorijos dulkes nubraukus
798		Algirdas Sinkevičius. Administracinis teritorinis suskirstymas. Didieji ir mažieji valsčiai, apylinkės, seniūnijos
824		Algirdas Sinkevičius. Valstybinė siena. Panemunės kaimai – pasienio gyvenvietės
838	*	Edmundas Mažrimas . Gyvenimas prie valstybių sienos
876		Algirdas Sinkevičius. Kontrabanda pasienyje tarpukariu
889		Diana Kuzmarskienė. Klaipėdos krašto autonomija
920		Česlovas Šlėgaitis. Pasienio apsaugos tarnybos kūrimas ir santykiai su sovietų karinėmis struktūromis 1990–1993 metais
927		Jonas Kazlauskas. Viešvilės pasienio užkardos įkūrimas 1992–1994 metais
932		Įstatymas, tvarka ir valdymas tarpukariu pagal Hansą Erhardtą fon Knoblochą. Parengė Algirdas Sinkevičius
943		Algirdas Sinkevičius. Pasienio policija, muitinė, teismas
958		Asta Kazlauskienė, Algirdas Sinkevičius. Apie gyventojus ir mokamus mokesčius
970		Algirdas Sinkevičius. Mato vienetai, galioję ir Viešvilėje
975		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės taupomosios ir paskolų kasos draugija
992		Algirdas Sinkevičius. Pramonės, amatų, verslo ir prekybos įmonės iki 1939 metų
1013		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės grūdų malūnas ir kitos vandens energiją naudojusios įmonės
1039		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės socialinės globos namai
1048		Algirdas Sinkevičius. Medžio pramonės bendrovės „Hildebrandt“ lentpjūvė 1900–1943 metais
1067		Algirdas Sinkevičius. Siaurasis Pagėgių–Smalininkų geležinkelis (Kleinbahn) 1902–1944 metais
1083		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės savanoriška ugniagesių komanda
1091		Algirdas Sinkevičius. Sveikatos apsauga senojoje Viešvilėje
1111		Kęstutis Demereckas. Viešvilės upės žiočių raida XVII–XX amžiais. Upėvardžiai
1116		Laima Bucevičiūtė. Laivyba Nemunu XV–XVIII amžiais
1136		Margarita Baršauskienė, Algirdas Sinkevičius. Navigacija Nemunu XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje
1151		Algirdas Sinkevičius, Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Apie baidokus ir jūrininkus Viešvilėje
1158		Arnoldas Piročkinas , Algirdas Sinkevičius. Keltai per Nemuną žemiau Jurbarko po 1918 metų
1166		Marius Pečiulis. Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Vakarų Lietuvoje
1183		Maksas Glangas. Pirmojo pasaulinio 1914–1915 metų karo Viešvilėje kronika
1195		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Antrojo pasaulinio karo prie Viešvilės eiga. 1944 metų spalis
1215		Algirdas Sinkevičius. Žydų bendruomenės pėdsakais
1243		Algirdas Sinkevičius. Partizaninis judėjimas 1944–1953 m. ir NKVD–MVD–MGB dalinių veikla
1257		Algirdas Sinkevičius. Rusijos karinių dalinių išvedimas
		ISTORIJA. PRISIMINIMAI
1264		Alius Burnelaitis . Prisiminimuose – nevaikiški evakuacijos išgyvenimai. Užrašė Danutė Karopčikienė
1267		Stanislava Visockienė. Prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metus
1281		Lidija Strikienė. Atsiminimai apie tremtį į Sibirą
1287		Birutė Mencienė . Pavogta jaunystė (Atsiminimai apie sovietų kalėjimus ir tremtį)
		ISTORIJA. BAŽNYČIOS
1309		Jonas Trinkūnas . Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai
1314		Rimantas Balsys. Maldos seniesiems lietuvių ir prūsų dievams XIV–XVII amžių rašytiniuose šaltiniuose
1332		Arūnas Baublys. Religijos vaidmuo saugant tautinį tapatumą Klaipėdos krašte
1338		Remigijus Šemeklis. Klaipėdos krašto evangelikų bažnytinių organizacijų vaidmuo ugdant lietuvininkų tautinę savimonę
1348		Irena Julija Foktienė. Evangelikų liuteronų giesmės – lietuvininkų krikščioniškojo dvasingumo šaltinis
1373		Algirdas Sinkevičius. Religinės bendruomenės ir jų veikla
1402		Arnoldas Piročkinas . Katalikybė Klaipėdos krašte 1923–1939 metais
1409		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Viešvilės katalikų bažnyčia
1415		Raimondas Genutis. Gyvasis fakelas iš Viešvilės

2 dalies turinys

		ISTORIJA. ŠVIETIMAS IR KULTŪRINIS GYVENIMAS
1445		Algirdas Sinkevičius. Lietuviška spauda ir švietimas Ragainės apskrityje Rytų Prūsijos kontekste
1458		Algirdas Sinkevičius. Nuo parapinės iki pagrindinės mokyklos
1505		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės vaikų globos namai
1515		Birutė Sinkevičienė. Viešvilės žemės ūkio mokykla
1555		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės žemės ūkio mokyklos mokomasis ūkis
1570		Algirdas Sinkevičius. Smalininkų vandens ūkio mechanizacijos mokykla
1577		Aldona Mališauskienė, Algirdas Sinkevičius. Iš Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikumo istorijos
1616	*	Justinas Stonys. Muziejaus kūrimo ir pradinės jo veiklos rezultatų metmenys senovinės technikos muziejaus Smalininkuose pavyzdžiu
1634		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Baumano svečių namai – kaimo gyvenimo centras
1644		Algirdas Sinkevičius. Visuomeninės organizacijos ir jų veikla tarpukariu
1655		Larisa Simonavičienė, Algirdas Sinkevičius. Kultūros namai, jų istorija, veikla
1677	*	Arvydas Griškus. Viešvilės kultūrinis savitumas: tradicijos, papročiai, regioninis tapatumas XXI a. 1–2 dešimtmetyje
1700		Aldona Šiaulinskienė, Algirdas Sinkevičius. Viešvilės suaugusiųjų dailės studija. Mažosios Lietuvos kraštas jos kūriniuose
1705		Audronė Saladienė. Viešvilės miestelio biblioteka
1725		Algirdas Sinkevičius. Iš pašto praeities
1743		Martynas Purvinas. Viešvilės pašto istorija
1748		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės vaikų darželis
1763		Danutė Daugirtienė , Algirdas Sinkevičius. Persitvarkymo Sąjūdžio kūrimosi metai Viešvilėje
1767		Aldona Palavinskienė. Viešvilės seniūnijos spartakiados
1769		Irena Oičenkienė. Gražiausios Viešvilės gyvenvietės sodybos
		ETNINĖ KULTŪRA
1775		Rimantas Balsys. Kai kurios Motiejaus Pretorijaus hipotezės ir jų interpretacijos XX amžiaus pabaigos–XXI amžiaus pradžios mitologų darbuose
1787		Nijolė Laurinkienė. Žemyna ir kiti žemės deivės vardai
1799		Rimantas Balsys. Žirgų (arklių) dievybės rašytiniuose šaltiniuose
1804		Gintaras Beresnevičius. Prūsijos amfiktionijos steigtis prūsų legendose ir germaniškasis kontekstas
1814		Irena Julija Foktienė. Žvilgsnis į vakarinių baltų praeitį
1828		Rūta Pabarčienė (Grumadaitė). Kai kurie Pamario krašto dainų poetikos ypatumai. Pamario krašto dainų moteris
1835		Rūta Pabarčienė (Grumadaitė). Mažosios Lietuvos raudų regioninis išskirtinumas
1840	*	Irena Julija Foktienė. Mažojoje Lietuvoje skambėję himnai
1866		Vidmantas Mačiulskis. XVII–XIX amžių lietuvininkų šokis kaip etninės tapatybės ženklas
1879		Antanas Butkus. Mažosios Lietuvos muzikos instrumentarijus ir jo mokslinė rekonstrukcija
1890		Regina Kliukienė, Algirdas Sinkevičius. Apie XVI–XX amžių Ragainės apskrities vietovių tradicijas ir papročius
1917		Algirdas Sinkevičius. Iš Viešvilės apylinkių kulinarinio paveldo
1927	*	Kristina Blockytė. Užgavėnės Mažojoje Lietuvoje. Tradicijų rekonstrukcija
1939		Algirdas Sinkevičius. Senųjų Skalvos gyventojų aprangos ir lietuvininkų tautinio kostiumo atkūrimo pėdsakais
1964		Ona Danutė Aleknienė. Lietuvininkių apranga XIX amžiuje
1977	*	Elena Matulionienė. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto gyventojų XX amžiaus apranga ir interjero tekstilė
2004	*	Algirdas Sinkevičius. Viešvilės ir aplinkinių gyvenviečių architektūra. Pagrindiniai istorinio-kultūrinio paveldo bruožai
2039		Elena Vizbarienė. Senieji Viešvilės pastatai – Mažosios Lietuvos krašto praeities liudininkai
2053		Jūratė Šlekonytė. Apie vieną lietuvininkų žaidimą
2065		Algirdas Sinkevičius. Senosios Viešvilės evangelikų liuteronų parapijos kapinės
2118		Algirdas Sinkevičius. Žirgai – Mažosios Lietuvos kultūros paveldo dalis
2143		Algirdas Sinkevičius. Žvejyba Nemune žemiau Jurbarko
2187		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Apie arklių vežėčias
		KALBA
2195		Vitas Povilaitis. Prūsų kalba (Prūsiska Bila)
2200		Letas Palmaitis. Skalviai
2204		Zigmas Zinkevičius , Algirdas Sinkevičius. Mažosios Lietuvos Ragainės apskrities ir Klaipėdos krašto kalba XVI–XIX amžiais, jos tarmės
2217	*	Danguolė Mikulėnienė. Iš Viešvilės apylinkių kalbos tyrimų istorijos
2230		Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Klaipėdos krašto dabartinių aukštaitiškųjų šnektų fonetinės ypatybės
2238		Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Tarmių sąveikos požymiai Klaipėdos krašto suvalkietiškajame idiolekte
2248		Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Klaipėdos krašto aukštaitiškosios dalies naujosios tarmės formavimasis
2255	*	Laura Geržotaitė. Sociogeolingvistinis Klaipėdos krašto aukštaičių kalbos tyrimas „Viešvilės apylinkių šnekta“
2269		Regina Meškauskienė. XX amžiaus pradžios germanizmų tyrimai Viešvilės apylinkių lietuvininkų kalboje
2284		Algirdas Sinkevičius. Viešvilės gyventojų pavardės XVI–XX amžiais
		SOCIOLOGIJA
2301	*	Vidmantas Daugirdas . Viešvilės valsčiaus teritorijos ir gyventojų raida
2336		Alvydas Aleksandravičius, Algirdas Sinkevičius. Viešvilės miestelio ir jo apylinkių gyventojų verslai ir verslumas
2349		Alvydas Aleksandravičius, Algirdas Sinkevičius. Viešvilės seniūnijos ūkininkų veiklos ir gyvenimo sąlygos
2358		Vidmantas Daugirdas , Algirdas Sinkevičius. Seniūnijos savivaldos atkūrimo problema
2368	*	Vilma Atkočiūnienė. Viešvilės vystymosi gyvybingumo stiprinimo scenarijus
		TAUTOSAKA
2389		Jonas Balys. Tautosaka Mažojoje Lietuvoje
2398	*	Irena Julija Foktienė. Viešvilės evangelikų liuteronų parapijos lietuvininkų pasakojamosios tautosakos keliais
2475		Regina Meškauskienė. Viešvilės evangelikų liuteronų parapijos smulkioji tautosaka
2485		Lina Petrošienė. Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Veliuonos apylinkių liaudies dainų melodijų paralelės
2508		Lina Petrošienė. Vaikų dainuojamoji tautosaka Mažojoje Lietuvoje
2528		Bronislava Kerbelytė. Dvasregiai lietuvininkų ir lietuvių sakmėse
2538		Aušra Kavaliauskienė. Lietuvininkų dainų rūtos ir rožės. Iš Viliaus Kalvaičio „Prūsijos lietuvių dainų“ rinktinės
		ŽYMESNI ŽMONĖS
2557		Viešvilės bajoriškojo dvaro savininkas Johanas Frydrichas fon Domhardtas. Parengė Algirdas Sinkevičius
2559		Vytautas Kutkevičius. Martynas Mažvydas ir Viešvilė. Ant girnapusės Viešvilėje
2564		Algirdas Sinkevičius, Vidmantas Daugirdas . Viešviliškiai, prisiminkite Mykolą Merliną
2568		Vytautas Kutkevičius. Mokslininkas ir profesorius Valteris Gaigalaitis
2571		Kraštotyrininkas Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Jis tapė savo prarastos tėviškės paveikslą. Parengė Alina Baravykaitė
2577		Algirdas Sinkevičius. Mokslo darbuotojai, susiję su Viešvile
2600		Algirdas Sinkevičius. Kultūros, sporto, ūkio, politikos ir visuomenės veikėjai
2617		Krašto kūrėjai, rašytojai ir poetai. Parengė Algirdas Sinkevičius
2706		Algirdas Sinkevičius. Krašto dailininkai, tautodailininkai
2717		Apie autorius
2723		Straipsnių, įvertintų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, reziumė anglų kalba
2742		Santrumpos ir sutrumpinimai
2745		Petras Jonušas, Algirdas Sinkevičius. Monografijos finansavimas
2755		Viešvilės miestelio žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
2756		Viešvilės seniūnijos žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
2757		Viešvilės evangelikų liuteronų parapijos žemėlapis 1745 m. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
2758		Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
2760		Buvusių Lietuvos valsčių abėcėlinis sąrašas
2762		Buvusių Lietuvos valsčių teritorinis sąrašas
2764		Apie seriją „Lietuvos valsčiai“
2768		Rengiamų bei išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė
2770		Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.)
2772		Asmenvardžių rodyklė

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, įvertinti monografijų serijos Lietuvos valsčiai Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos. Knygos gale anglų kalba pateikiamos
šių straipsnių santraukos.

Contents

Part I. Contents

25		Preface
		NATURE
31		Regina Morkūnaitė, Rimas Petrošius. Introduction
39	*	Albinas Rimvydas Kunskas. Sandy and boggy landscape of Viešvilė
77	*	Jonas Jablonskis , Aldona Tomkevičienė. Hydrological investigations of the Nemunas River
99		Algis Butleris, Asta Uselienė, Vytautas Uselis. Nemunas valely and its approaches between Smalininkai and the Jūra
114		Regina Morkūnaitė. Formation and peculiarities of Kaskalnis continental dunes
126		Algirdas Sinkevičius. Kaskalnis geomorphological reserve
135		Rimas Pakeris. Expedition on the bog and forest stream of Viešvilė
152		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė State Strict Nature Reserve
159		Vytautas Uselis. History and geography of the Viešvilė State Strict Nature Reserve
167		Saulius Bartminas. Fauna of the Viešvilė State Strict Nature Reserve and its protection
174		Algis Butleris. Restoration of the capercaillie population in the Karšuva forest
179		Kurtas Neubacheris. Timber removal from the forest
182		Romualdas Mankus. Processing of timber in Viešvilė sawmill and sale of products
186		Algirdas Sinkevičius. Forest districts. Jūra Royal Forests
210		Kęstutis Masaitis, Irena Petrošienė. Viešvilė forests in the post-war period
217		Algirdas Sinkevičius. Pine resin extraction works, technology and tools. Jurbarkas resin extraction area
233		Vytautas Jurgis Valenta . Kaskalnis forests of Jurbarkas forest enterprise and their ecological peculiarities
236		Linas Lingaitis. Study of deer population in Jurbarkas District area
258		Linas Lingaitis. Hunting of deer in Jurbarkas District
263		Algirdas Sinkevičius, Kęstutis Masaitis, Albinas Greičius. Hunting in the forests of Viešvilė
		HISTORY
		HISTORY. ARCHAEOLOGY
278	*	Linas Tamulynas. Archaeological objects and their research in the area of Viešvilė and Smalininkai
291		Algirdas Sinkevičius. The 9th-11th century flat cremation cemetery I. Švedkalnis (Swedenberg)
299	*	Ugnius Budvydas. A grave of Scalvian warrior from the Viešvilė Cemetery I
314		Ugnius Budvydas. Scandinavian spearheads from the Viešvilė Cemetery I
323		Rytis Šiaulinskas, Nijolė Vailionytė. Viešvilė Cemetery II
329	*	Gytis Grižas, Eduardas Remecas. Viešvilė hoard of the 16th century coins
345	*	Ugnius Budvydas. Rare brooches from the Viešvilė Cemetery III
351	*	Rytis Šiaulinskas. Naudvaris Cemetery and ancient settlement
377	*	Vytautas Juškaitis. Kazikėnai Iron Age Cemetery
383	*	Linas Tamulynas. Smalininkai Cemetery graves and finds
395	*	Valdemaras Šimėnas. Archaeological investigations of the ancient settlement of Vėžininkai
403		Ovidijus Petkelis, Laima Toliušienė. Survey explorations of the ancient settlement of Vėžininkai
		HISTORY. FROM THE OLDEST TIMES
410		Algirdas Sinkevičius. Common review of the history of Klaipėda Region as a part of Lithuania Minor
429		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė and its environs in descriptions made by Crusaders
455	*	Dainius Elertas. Prerequisites for parish formation in Viešvilė
498		Algirdas Sinkevičius. Old settlement of Švabė
505		Algirdas Sinkevičius. From the past of Viešvilė
524		Algirdas Sinkevičius. Former manors of the Viešvilė Evangelic Lutheran Parish
551		Algirdas Sinkevičius. Royal (1546–1740) and noble (1740–1900) manos of Viešvilė, Leipgiriai Folwark
569	*	Martynas Purvinas. Development of manors in Viešvilė Parish from the end of the 18th century to the 20th century
613		Algirdas Sinkevičius. The forgotten history of Viešvilė comes to life. Villages and homesteads on the right side of the Nemunas in Viešvilė Parish. Evangelical Parish
613		The village of Viešvilė (a small town from beginning of the 20th c.)
624		Homestead of the small forest district of Aukštnemunė (Memelhöhe) in 1937–1944
627		The village of Pagulbiniai (Baltriškės)
635		The village of Antgulbiniai
638		The village of Baltupėnai
643		The village of Sokaičiai
648		The village of Vėžininkai
653		The village of Nausėdai
657		The village of Mociškiai
662		The village of Žagmantai
666		The settlement of Beržlaukis (Birkenfeld)
667		The village of Kriokiškiai
671		The homestead and manor of Tautiškiai
673		The village of Adomiškiai
674		The village of Lindikai
676		The village of Nečiūnai
677		The village of Aušgiriai
681		The village of Pagenaičiai (Schustern)
683		The village of Žukai
688		The village of Naujininkai
690		The village of Naujienos
692		The homestead of Naumalūnis
695		The village of Jūrava
697		The village of Ridelkalnis
700		The village of Kalveliai
705		The village of Antupiai
707		The village of Žardeliai
708		The village of Apšriūtai
710		The village of Leipgiriai
712		The village of Išdagai
712		The village of Užbaliai
715		The village of Užtilčių Lindikų
717		The village of Kazikėnai
723		The village of Endriušiai
730		The village of Vidkiemis
734		The settlement of Smalininkų Aukštogaliai (Smalleningken Marktflecken)
739		Smalininkai
751		The village of Antšvenčiai
754		Vidugiris
756		Algirdas Sinkevičius. The forgotten history of Viešvilė comes to life. Villages and homesteads on the left side of the Nemunas in Viešvilė Parish
756		The village of Šilėnai
760		The village of Dirveliai
761		The village of Senieji Liubėnai
764		The village of Naujieji Liubėnai
768		The village of Galbrasčiai
773		The village of Vederaitiškiai
777		The village of Krauleidžiai
781		The village of Naujieji Krauleidžiai
782		The village of Gyverlaukiai
784		The village of Ažėnai
785		The village of Budupėnai
788		The village of Treibgiriai (Treibgirren)
788		The village of Trapėnai
793		Raimondas Genutis. Aušgiriai. After scraping the dust of history
798		Algirdas Sinkevičius. Administrative territorial division. Large and small districts, circuits and elderships
824		Algirdas Sinkevičius. State border. Villages at the Nemunas River are border settlements
838		Edmundas Mažrimas . Life at the border of the states
876		Algirdas Sinkevičius. Smuggling at the border during the interwar period
889		Diana Kuzmarskienė. Autonomy of Klaipėda Region
920		Česlovas Šlėgaitis. Establishment of the Border Guard Service and relations with Soviet military structures in 1990-1993
927		Jonas Kazlauskas. Establishment of the Viešvilė border cordon in 1992–1994
932		Law, order and governance in the interwar period by Hans Erhardt von Knobloch. Prepared by Algirdas Sinkevičius
943		Algirdas Sinkevičius. Border police, customs and court
958		Asta Kazlauskienė, Algirdas Sinkevičius. About population and taxes paid
970		Algirdas Sinkevičius. Measure units which were also valid in Viešvilė
975		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė Savings and Loan Society
992		Algirdas Sinkevičius. Industrial, craft, business and trade enterprises until 1939
1013		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė grain mill and other companies that used water energy
1039		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė Social Care Home
1048		Algirdas Sinkevičius. Sawmill of the Hildebrandt wood industry company in 1900–1943
1067		Algirdas Sinkevičius. Pagėgiai-Smalininkai narrow gauge railway (Kleinbahn) in 1902–1944
1083		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė volunteer fire brigade
1091		Algirdas Sinkevičius. Health care in the old Viešvilė
1111		Kęstutis Demereckas. Development of the Viešvilė River mouth in the 17th–20th centuries. River names
1116		Laima Bucevičiūtė. Navigation on the Nemunas in the 15th–18th centuries
1136		Margarita Baršauskienė, Algirdas Sinkevičius. Navigation on the Nemunas in the late 19th-early 20th century
1151		Algirdas Sinkevičius, Hansas Erhardtas fon Knoblochas. About baidaks and sailors in Viešvilė
1158		Arnoldas Piročkinas , Algirdas Sinkevičius. Ferries across the Nemunas below Jurbarkas after 1918
1166		Marius Pečiulis. The actions of the World War I in Western Lithuania
1183		Maksas Glangas. Chronicle of the World War I in Viešvilė in 1914–1915
1195		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. The course of the Second World War near Viešvilė. October 1944
1215		Algirdas Sinkevičius. In the footsteps of the Jewish community
1243		Algirdas Sinkevičius. The guerrilla movement in 1944–1953 and the activities of the NKVD–MVD–MGB units
1257		Algirdas Sinkevičius. Withdrawal of Russian military units
		HISTORY. REMINISCENCES
1264		Alius Burnelaitis . Memories include childless evacuation experiences. Written by Danutė Karopčikienė
1267		Stanislava Visockienė. Memories of World War II and the post-war years
1281		Lidija Strikienė. Memories of exile to Siberia
1287		Birutė Mencienė . Stolen Youth (memories of Soviet prisons and exile)
		HISTORY. CHURCHES
1309		Jonas Trinkūnas . Relations between Prussian and Lithuanian religions
1314		Rimantas Balsys. Prayers to the ancient Lithuanian and Prussian gods in written sources of the 14th–17th centuries
1332		Arūnas Baublys. The role of religion in protecting national identity in Klaipėda Region
1338		Remigijus Šemeklis. The role of Evangelical Church organisations in Klaipėda Region in developing the national self-awareness of Prussian Lithuanians
1348		Irena Julija Foktienė. Evangelical Lutheran canticles are the source of Christian spirituality of Prussian Lithuanians
1373		Algirdas Sinkevičius. Religious communities and their activities
1402		Arnoldas Piročkinas . Catholicism in Klaipėda Region in 1923–1939
1409		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Viešvilė Catholic Church
1415		Raimondas Genutis. A living torch from Viešvilė

Part II. Contents

		HISTORY. EDUCATION AND CULTURAL LIFE
1445		Algirdas Sinkevičius. Lithuanian press and education in Ragainė County within the context of East Prussia
1458		Algirdas Sinkevičius. From the parish to the elementary school 1505 Algirdas Sinkevičius. Viešvilė Orphanage
1515		Birutė Sinkevičienė. Viešvilė Agricultural School
1555		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė Agricultural School educational farm
1570		Algirdas Sinkevičius. Smalininkai Water Management Mechanisation School
1577		Aldona Mališauskienė, Algirdas Sinkevičius. From the history of Smalininkai Agricultural Mechanisation Technical School
1616	*	Justinas Stonys. The draft of museum foundation and results of its initial activities following the example of the technological museum in Smalininkai
1634		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. Bauman’s Guest House is the centre of rural life
1644		Algirdas Sinkevičius. Public organizations and their activities in the interwar period
1655		Larisa Simonavičienė. Algirdas Sinkevičius. Culture houses, their history and activities
1677	*	Arvydas Griškus. The cultural peculiarity of Viešvilė. Traditions, customs, regional identity in the 1st and 2nd decades of the 21st century
1700		Aldona Šiaulinskienė, Algirdas Sinkevičius. Viešvilė Adult Art Studio. The Land of Lithuania Minor in its works
1705		Audronė Saladienė. Viešvilė town library
1725		Algirdas Sinkevičius. From the postal past
1743		Martynas Purvinas. The history of Viešvilė Post
1748		Algirdas Sinkevičius. Viešvilė Kindergarten
1763		Danutė Daugirtienė , Algirdas Sinkevičius. The year of the Reform Movement formation in Viešvilė
1767		Aldona Palavinskienė. Spartakiads in the Viešvilė Eldership
1769		Irena Oičenkienė. The most beautiful homesteads in Viešvilė settlement
		ETHNIC CULTURE
1775		Rimantas Balsys. Some hypotheses by Matthäus Prätorius and their interpretations in the works of mythologists of the late 20th and early 21st centuries
1787		Nijolė Laurinkienė. Žemyna and other names of the goddess of the earth
1799		Rimantas Balsys. Horse deities in written sources
1804		Gintaras Beresnevičius. The establishment of Prussian Amphictyony in Prussian legends and the Germanic context
1814		Irena Julija Foktienė. A look at the past of the Western Balts
1828		Rūta Pabarčienė (Grumadaitė). Some peculiarities of Pamarys song poetics. A woman in the songs of Pamarys region
1835		Rūta Pabarčienė (Grumadaitė). Regional uniqueness of the lamentations in Lithuania Minor
1840	*	Irena Julija Foktienė. Hymns which sounded in Lithuania Minor
1866		Vidmantas Mačiulskis. The dance of Prussian Lithuanians in the 17th–19th centuries as a sign of ethnic identity
1879		Antanas Butkus. The music instrumentarium of Lithuania Minor and its scientific reconstruction
1890		Regina Kliukienė, Algirdas Sinkevičius. About the traditions and customs of Ragainė County localities in the 16th–20th centuries
1917		Algirdas Sinkevičius. From the culinary heritage of Viešvilė area
1927	*	Kristina Blockytė. Mardi Gras in Lithuania Minor. Reconstruction of traditions
1939		Algirdas Sinkevičius. In the footsteps of the clothes of the old inhabitants of Scalvia and the restoration of the Prussian Lithuanian national costume
1964		Ona Danutė Aleknienė. Clothing of Prussian Lithuanian women in the 19th century
1977	*	Elena Matulionienė. 20th century clothing and interior teatiles of the inhabitants of Jurbarkas region in Lithuania Minor
2004	*	Algirdas Sinkevičius. Architecture of Viešvilė and surrounding settlements. Basic features of historian cultural heritage
2039		Elena Vizbarienė. The old buildings of Viešvilė are witnesses to the past of the Lithuania Minor region
2053		Jūratė Šlekonytė. About one game of Prussian Lithuanians
2065		Algirdas Sinkevičius. The cemetery of old Viešvilė Evangelical Lutheran Parish
2118		Algirdas Sinkevičius. Horses make a part of the cultural heritage of Lithuania Minor
2143		Algirdas Sinkevičius. Fishing in the Nemunas below Jurbarkas
2187		Hansas Erhardtas fon Knoblochas. About horse-pulled wagons
		LANGUAGE
2195		Vitas Povilaitis. Prussian language Prūsų (Prūsiska Bila)
2200		Letas Palmaitis. Scalvians
2204		Zigmas Zinkevičius , Algirdas Sinkevičius. The language of Ragainė County and Klaipėda Region of Lithuania Minor in the 16th–19th centuries, its dialects
2217	*	Danguolė Mikulėnienė. From the history of the research of the language of Viešvilė area
2230		Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Phonetic features of current Aukštaitian dialects in Klaipėda Region
2238		Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Signs of dialect interaction in the Suvalkian idiolect of the Klaipėda Region
2248		Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Formation of the new dialect of the Aukštaitian part of Klaipėda Region
2255	*	Laura Geržotaitė. Subdialect of Viešvilė Area: a sociolinguistic research of the Klaipėda Region Aukštaitian language
2269		Regina Meškauskienė. Studies of Germanisms at the beginning of the 20th century in the language of Prussian Lithuanians in Viešvilė area
2284		Algirdas Sinkevičius. Surnames of Viešvilė residents in the 16th–20th centuries
		SOCIOLOGY
2301	*	Vidmantas Daugirdas . Development of territory and population in Viešvilė District
2336		Alvydas Aleksandravičius, Algirdas Sinkevičius. Businesses and entrepreneurship of the residents of Viešvilė town and its surroundings
2349		Alvydas Aleksandravičius, Algirdas Sinkevičius. Activities and living conditions of farmers in Viešvilė Eldership
2358		Vidmantas Daugirdas , Algirdas Sinkevičius. The problem of the restoration of eldership self-management
2368	*	Vilma Atkočiūnienė. Scenario for strengthening the vitality of Viešvilė development
		FOLKLORE
2389		Jonas Balys. Folklore in Lithuania Minor
2398	*	Irena Julija Foktienė. Along the paths of Prussian Lithuanian narrative folklore in Viešvilė Evangelical Lutheran
2475		Regina Meškauskienė. The small forms of folklore in Viešvilė Evangelical Lutheran Parish
2485		Lina Petrošienė. Parallels of folk song melodies of Lithuania Minor, Suvalkija and Veliuona areas
2508		Lina Petrošienė. Children’s singing folklore in Lithuania Minor
2528		Bronislava Kerbelytė. People seeing dead souls in Prussian Lithuanian and Lithuanian tales
2538		Aušra Kavaliauskienė. Rues and roses in Prussian Lithuanian songs. From Vilius Kalvaitis Prūsijos lietuvių dainos (Selected Songs of Prussian Lithuanians)
		CELEBRITIES
2557		Johann Friedrich von Domhardt, the owner of Viešvilė noble manor. Prepared by Algirdas Sinkevičius
2559		Vytautas Kutkevičius. Martynas Mažvydas and Viešvilė. On the millstone in Viešvilė
2564		Algirdas Sinkevičius, Vidmantas Daugirdas . Viešvilė people, remember Mykolas Merlinas
2568		Vytautas Kutkevičius. Scientist and Professor Valteris Gaigalaitis
2571		Local historian Hans Erhard von Knobloch. He painted a picture of his lost homeland. Prepared by Alina Baravykaitė
2577		Algirdas Sinkevičius. Researchers related to Viešvilė
2600		Algirdas Sinkevičius. Cultural, sports, economic, political and public figures
2617		Creators, writers and poets of the region. Prepared by Algirdas Sinkevičius
2706		Algirdas Sinkevičius. Painters and folk artists of the region
2717		About the authors
2723		English summaries of the papers approved by the Lietuvos Valsčiai Monograph Series Lithuanian Local Researches Commission for Scientific Works
2742		Abbreviations
2745		Petras Jonušas, Algirdas Sinkevičius. Monograph funding
2755		The map of Viešvilė Town. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
2756		The map of Viešvilė Eldership. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
2757		The map of Viešvilė Lutheran Evangelic Parish. 1745
2758		The map of former Lithuanian rural districts (Valsčius). Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
2760		Alphabetical list of the former Lithuanian rural districts
2762		Territorial list of former Lithuanian rural districts
2764		About the Lietuvos Valsčiai series
2768		The map of Lietuvos Valsčiai series monographs to be published and those already published. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė
2770		About the Lietuvos Valsčiai series (in English)
2772		The index of personal names

* The asterisk marks the articles approved by the Lietuvos valsčiai Monograph Series Commission for Scientific Works. Summaries in English are given at the end of the book.

Kas į knygą nesudėta...

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko.

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga.

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią knygą...

▲2021 02 18

Atgal

Viršun