Žolynių puokšte ir fejerverkais lietuviui sutvisko Raguva

1. Knyga įamžino miestelio vardą, o miestelis – knygą

Leidykla „Versmė“ rengia ir leidžia kraštotyros monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. Turėjo laimės į ją patekti Raguva. Tokio pat pavadinimo leidinio pristatymas vyko šeštadienį, didele žmonių gausa pripildytoje Šv. Florijono aikštėje. Seniūnas A. Mitkus pasisakymui pakvietė vyriausią redaktorių Romualdą Samavičių, įdėjusį į knygos leidimą daug energijos ir sumanumo. Žmonės atvykusiojo teiravosi, kodėl buvo išleista tokio brangumo – 100 litų – knyga ir ar negalėjo ji būti šiek tiek pigesnė. Redaktorius manė, kad dėl apimties ir turinio ji – netgi per pigi. 2 kg 200 gramų sveriančius 1120 puslapių rengė apie 100 žmonių kolektyvas: 70 autorių ir 30 techninių darbuotojų. Suskirstytų į 7 skyrius parašyta 130 straipsnių. 1993, 1997 ir 1998 raguvio Vinco Ruzo išleistoje plonoje knygelėje dominavo istorinės žinios, o šioje monografijoje gausu Raguvos gamtos, etnokultūros, kalbos, įžymių žmonių aprašymų. Įdėti keli šimtai nuostabių nuotraukų. Spalvotų iliustracijų lankais jas pateikė Klaudijus Driskius bei kiti aukštos kvalifikacijos fotografai. Pernai metais organizuotoje kraštotyrinėje ekspedicijoje daug vertingos medžiagos pateikė aplinkinių kaimų gyventojai. Redaktorius dėkoja A. Slučkai, R. Karpavičienei, E. Vaitiekūnienei, J. Jurevičienei, D. Ragauskui ir kitiems šios serijos 8-os knygos lipdytojams. Knygos pabaigoje išvardytoje 4 tūkst. pavardžių rodyklėje daugelis galės rasti savo gimines, pažįstamus. Jei būtų galima įdėti dar kokius 200 puslapių, būtų tilpusi poezija ar kiti dalykai. Knygos išleidimas kainavo beveik 100 tūkst. litų. Petrą Jonušą, sakė R. Samavičius, reikėtų į Raguvos istoriją auksinėmis raidėmis... Ši knyga – jo žygdarbis, jo paminklas į Anapilį išėjusiems žmonėms bei žuvusiems šio krašto partizanams. Istorijos mokytojai E. Vaitiekūnienei ilgai buvo nemielas šis lygumų, liūdnų, purvynų miškelių gamtovaizdis, bet įdomi, sena vietovės praeitis padarė ją brangią ir mylimą. Dar jos neskaičiusi, ji pareiškė, kad ši knyga – dargi per plona, atsiras kuo ją papildyti. Mokytoja pareiškė padėką leidėjams ir visuomeniniais pagrindais prie jos plušėjusiems žmonėms. Emilija Vaičiulienė su jaunomis mergaitėmis dainavo 5-ių šimtmečių dainas, kurių gaidos yra užrašytos toje nuostabioje knygoje. Savo kūrybos paskaitė Živilė Baltušnikaitė-Baltė ir pasidžiaugė, kad vertingas spaudinys papildys asmeninių ir visuomeninių bibliotekų fondą.

Apie Lietuvos tūkstantmečio ženklu pažymėtą leidinį kalbėjo „Versmės“ leidyklos direktorius Petras Jonušas, svajojantis parengti medžiagą apie visus Lietuvos valsčius, kurių buvo 300. Tik keista, kad knygoms visada trūksta pinigų. Lietuvos vardą pirmą kartą užrašė svetimų šalių metraštininkai. „Svarbu ne datos, o vardo paminėjimas, – sakė direktorius. – Raguvos vardo įamžinimui buvo skirtos didžiulės pastangos. Jei ne redaktoriaus patriotizmas, jei ne jo sentimentai gimtinei, ši knyga jubiliejinėms metinėms gal ir nebūtų pasirodžiusi“. Ją jis pamatė atgabentą tiesiai iš Kauno „Spindulio“ spaustuvės ir priminė: „Net jeigu ir daug bus knygos pirkėjų, leidyklai sugrįš tik mažesnioji pusė išlaidų. Šie leidiniai – ne komercija, pelno neduoda“. Ir vylėsi, kad knygą pamačiusiems rajono vadovams prabus šiltesni jausmai, kad jie vėliau parems jos leidimą, nes tokios literatūros leidimas be rėmėjų – neįmanomas. Kalbėjo vienas iš autorių – Steponas Deveikis. Seniūnas A. Mitkus versmiečiams padovanojo Raguvos vaizdelį iš paukščio skrydžio. O Elvyra Stasevičienė seniūnui įteikė per tūkstančio metų senumo savo giminės herbo kopiją. Knygos autoriai patyrė didelį malonumą dovanų gavę jos egzempliorių. Į šventės pabaigą iš 150 jų nebeliko nė vieno. Daugiau atveš po poros savaičių. Rajono savivaldybė 5 tūkst. litų finansavo seniūnijos knygų pirkimą.

Atgal

Viršun