lankymasis šioje svetainėje

 


Viltingi 2000-ieji „Versmės“ leidyklos metai

Stanislovas Buchaveckas

XXI amžius, 2001 02 28

Vilniuje įsikūrusi „Versmės“ leidykla pernai tapo žinoma jau ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse. Šį dėmesį leidykla pelnė savo leidžiamų knygų „Lietuvos valsčiai“ serija, kurią globoja ir pagal galimybes remia Lietuvos Tūkstantmečio direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros.

Iki šiol skaitytojams kasmet buvo pateikiama po vieną mokslinės kraštotyros monografiją (1999 metais – leidinys „Plateliai„). 2000-aisiais „Lietuvos valsčių“ serijos knygų derlius buvo didesnis – leidykla pateikė du didelio formato ir didelės apimties leidinius. Kovo 11-osios šventei buvo išleista lokalinė monografija „Širvintos“, o Šv. Baltramiejaus atlaidų sekmadienį (rugpjūčio 27-ają) Rokiškio krašto gyventojams Žiobiškyje (žymaus kraštotyrininko ir „Versmės“ leidyklos redakcinės komisijos pirmininko Venanto Mačiekaus gimtinė) buvo pristatyta dar viena mokslinės kraštotyros monografija – knyga „Žiobiškis“.

Dar pernai „Versmės“ leidyklos kolektyvas (vadovas Petras Jonušas) padėjo tvirtus pagrindus savo knygoms. Leidykla išplėtė leidybos apimtis ir įtraukė į vis sparčiau besisukantį darbų konvejerį, susijusį su autorių paieška, straipsnių rašymu, redagavimu, maketavimu, rėmėjų pritraukimu bei kitais rūpesčiais, dar didesnį entuziastų ir talkininkų būrį.

Tad neatsitiktinai 2000 metais „Versmės“ leidykla savo lėšomis surengė net tris ekspedicijas. Jos buvo reikalingos dėl to, kad anksčiau tuose regionuose (buvusių valsčių teritorijoje) arba visiškai nebuvo kraštotyrinių ekspedicijų, arba sovietmečiu rinkta medžiaga, ypač faktografinė, buvo ideologizuota ir reikalaujanti papildymų bei patikslinimų.

Dvi „Versmės“ mokslines – kraštotyrinės ekspedicijos vyko liepa, trečioji – rugpjūtį.

Pirmoji „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjų ekspedicija vyko Vidurio Lietuvoje – Raguvos miestelyje ir jo apylinkėse (dabartiniame Panevėžio rajone ir Anykščių rajono pakraštyje). Raguvoje versmiečiams vadovavo istorikas Romaldas Samavičius ir „Versmės“ leidyklos vadybininkė Živilė Driskiuvienė. Dvi dešimtys ekspedicijos dalyvių (būsimos monografijos autorių), tarp kurių buvo istorikai, etnologai, sociologai, dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Rumšiškių, Panevėžio, savaitę bendravo su Raguvos, Raguvėlės, Kirmėlių, Putiliškių, Levaniškių, Smilgių, Užunevėžių ir kitų gyvenviečių žmonėmis, ant popieriaus ir į diktofonų kasetes užrašinėjo istorijos „baltas dėmes“ užpildančius pasakojimus, atsiminimus ir įvairią etnografinę medžiagą. Ekspediciją globojo Raguvos seniūnijos ir vidurinės mokyklos darbuotojai. Be to, raguviečiai, susipažinę su būsimo leidinio struktūra ir tematika, patys parašė ne vieną straipsnį savo tėviškės savotiškai enciklopedijai, kurios bruožų turi „Versmės“ knygos.

Kitos ekspedicijos metu versmiečiai ir jų pagalbininkai persikėlė į etnologus viliojantį ir aukštaičių išlikusiais papročiais garsėjantį Utenos kraštą. Čia, Tauragnų miestelyje ir jo apylinkėse, prie gražuolio Tauragnų ežero, vadovaujami rokiškėno Venanto Mačiekaus, ekspedicijos dalyviai rinko duomenis straipsniams apie vietovardžius, tauragniškių tarmę, papročius, tradicijas, iškilius vietos žmones, Tauragnų valsčiuje vykusius įvykius ir kt. Mokslininkai ir kraštotyrininkai įvairiomis temomis kalbino žmones ne tik Tauragnuose, bet ir Bajorų, Balčių, Sėlos, Daunorių, Seimaties, Stučių, Vyžių, Gaidžių bei kituose kaimuose.

O „ekspedicijų vasaros“ pabaigoje „Versmės“ leidyklos vardas jau skambėjo Užnemunėje. Net dvidešimt keturi ekspedicijos dalyviai, įsikūrę Kazlų Rūdos miškininkų bendrabutyje, ne tik susipažino su šiuo miestu bei jo gyventojais, šios neseniai įsteigtos savivaldybės žinioje esančiomis Jūrės, Agurkiškės, Bagotosios, Višakio Rūdos, Kazlų gyvenvietėmis ir kitais kaimais, bet ir padėjo tvirtą pagrindą būsimai knygai apie Kazlų Rūdos valsčių, sovietinę praeitį, istoriją po 1990 metų. Ekspedicijoje buvo nemažai sociologų, nes jai vadovavo sociologijos mokslų daktarė Anelė Vosyliūtė. Dr. A. Vosyliūtė, beje, dalyvavo visose trijose „Versmės“ 2000 metų vasaros ekspedicijose. Ir Raguvoje, ir Tauragnuose, ir Kazlų Rūdoje. Leidyklos užduotis taip pat vykdė dailininkė Ina Budrytė, mažąją architektūrą tyrininėjanti Alė Počiulpaitė, etnologė Inga Nėnienė.

Tad 2000 metai buvo viltingi „Versmės“ leidyklai, jos dar negausiems rėmėjams ir išleistų bei būsimų knygų autoriams. Ekspedicijose surinkta ir dabar leidybai ruošiama medžiaga kaip šaltinis pasitarnaus naujoms knygoms. Tačiau kūrybinis tiriamasis darbas visada gali būti išplėstas. Todėl „Versmės“ leidykla yra labai dėkinga visiems minėtų vietovių žmonėms, vienaip ar kitaip padėjusiems ekspedicijų dalyviams, ir svetingiems pateikėjams, ir prašo atsiųsti atsiminimų bei kitos medžiagos, galinčios praturtinti suplanuotus straipsnius ar net tapti knygoje atskiromis pozicijomis. Laukiama nuotraukų ir kitų iliustracijų (jas leidykla vėliau gali grąžinti). Gal atsilieps ir dabar kituose Lietuvos regionuose ar užsienyje gyvenantys žmonės, kurių tėviškė ar gimtinė yra Veliuona, Raguva,. Tauragnai, Kazlų Rūda, tai yra tos gyvenvietės ir valsčiai, apie kuriuos rengiamos knygos jau artėja prie maketavimo ir spausdinimo stadijos.

O leidyklos planuose jau įrašytos knygos apie Kvėdarnos, Musninkų, Griškabūdžio, Rumšiškių, Laukuvos, Giedraičių, Panemunėlio valsčius. Tad leidykla laukia laiškų apie įvykius ir šių istorinių Lietuvos valsčių teritorijoje tiek jų egzistavimo metu, tiek priešistoriniais laikais, tiek XX amžiaus antrojoje pusėje.

Pabrėžtina, jog šios mokslinės kraštotyros monografijos yra svarbios ne tik minimų vietovių istoriniai bei šių ir anksčiau paminėtų buvusių valsčių kultūrai, bet ir visos Lietuvos istorijos, etnologijos, gamtos, sociologijos tyrimams ir kitiems tikslams. Šių knygų, kurios jau tapo svarbia pagalbine priemone įvairaus profilio mokyklose, reikšmė ateityje dar padidės ir jos taps svarbia literatūra ir šaltiniais įvairių sričių mokslininkams.

Taip pat svarbu, jog „Versmės“ leidyklos atliekamas darbas susilauktų didesnės valstybinių institucijų paramos. Mat iki šiol „Lietuvos valsčių“ serijos lokalinėms monografijoms, be minėtos Lietuvos Tūkstantmečio direkcijos, didesnį dėmesį parodė tik „Lietuvos paštas“. Ir didžiausią išlaidų našta tenka nešti pačiam leidyklos vadovui ir verslininkui P. Jonušui.

Belieka pridurti, jog skaitytojai netrukus išvys monografiją, skirtą dviejų buvusių valsčių (Lygumų ir Stačiūnų) žemės įdomybėms bei istorijai, čia gyvenusiems ir gyvenantiems žmonėms. Po to „Versmės“ leidyklos mokslinės kraštotyros leidinio apie savo kraštą sulauks ir Veliuonos (buvusio valsčiaus ir dabartinės seniūnijos) gyventojai ir kitų Lietuvos vietovių žmonės, besidomintys Veliuonos apylinkių istorija, papročiais ir kultūros, gamtos objektais, žymiais žmonėmis.

Todėl šalies Kultūros ministerija ir savivaldybės pirmiausia turėtų bent pasistengti, kad šios būsimos ir jau išleistos „Versmės“ leidyklos knygos nors bent po vieną ar kelis egzempliorius patektų į kiekvienos didesnės bibliotekos ar mokyklos knygų lentynas. Tai skatintų žmones nedelsti užrašant atsiminimus apie Lietuvai sudėtingą ir neretai tragišką XX amžių, nes netgi jo vidurio dešimtmečių įvykių liudininkų, galinčių užpildyti archyvinių šaltinių spragas bei papasakoti apie baigiančius išnykti archainius papročius, tradicijas, lieka vis mažiau.

Tad „Versmės“ leidyklos entuziastai ir talkininkai, tęsdami pradėtus kultūros ir istorijos tyrimo darbus, tikisi ir medžiagos apie praeitį potencialių pateikėjų paramos, ir didesnės aukštesniųjų valdžios institucijų paramos, su kuria būtų galima išleisti daugiau lokalinių monografijų, kuriose publikuojami moksliniai straipsniai ir kita medžiaga papildo ir papildys visai Lietuvos istorijai skirtus leidinius. 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt