|
Žodžių
sutrumpinimai ir pavadinimų
santrumpos
Parengė
Albinas Masaitis
Versmės
leidykla, Vilnius, 2002 04 08
I.
Pagrindinės žodžių trumpinimo taisyklės
Žodžiai
trumpinami ne bet kaip, o pagal nustatytas taisykles. Pagrindinės
yra šios žodžių trumpinimo taisyklės.
1.
Rašomas pirmasis žodžio skiemuo ir po jo einanti antrojo skiemens
priebalsė
(ar priebalsės) iki balsės, pvz.: adv.
advokatas, agr. agronomas, akt. aktorius, al.
alėja, ež. ežeras, moksl. mokslininkas.
Vengiant
to pačio sutrumpinimo kitos reikšmės žodžiui, rašomi du žodžio
skiemenys ir trečiojo skiemens priebalsė (ar priebalsės) iki
balsės, pvz.: dirig. dirigentas (nes dir.
direktorius), mokyt. mokytojas (nes mok.
mokinys), pavad. pavaduotojas (nes pav.
paveikslas, pavietas), vyresn. vyresnysis (nes vyr.
vyriausias, vyriausiasis). Kai kuriems tarptautiniams žodžiams
sutrumpinti rašomi net trys
pirmieji skiemenys ir ketvirtojo priebalsė
(priebalsės) iki
balsės,
pvz.: archeol.
archeologija, choreogr.
choreografija.
2.
Rašoma viena ar kelios pirmosios
(kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio
priebalsės, pvz.: g.
gatvė, p.
puslapis, bt. butas,
dr. daktaras, kpt.
kapitonas, pvz.
pavyzdžiui, mst.
miestas, mstl.
miestelis.
Vienas
kitas žodis trumpinamas pirmąja
balse, pvz.: a.
aikštė, e. era, ū.
ūkis (sutrumpinime ž. ū.
žemės ūkis).
Po
lietuviškų sutrumpinimų, padarytų nurodytais būdais, dedamas taškas.
Tokiu būdu padaryti tarptautiniai sutrumpinimai vartojami be taško,
pvz.: min minutė, km kilometras, cm
centimetras, a aras, l, L litras.
3.
Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis
skiemuo,
pvz.: b-vė bendrovė,
b-ka biblioteka, v-ba
valdyba, m-kla
mokykla, s-ga sąjunga,
m-ja ministerija, a-ja
akademija. Po šių žodžio galą turinčių sutrumpinimų taškas
nededamas.
Taip
trumpinami įstaigų ir organizacijų pavadinimai, kurie baigiasi
balse. Bet pasitaiko tokiu būdu sutrumpintų šio tipo pavadinimų
ir turinčių gale priebalsę (s), pvz.: k-tas
komitetas, i-tas
institutas, u-tas
universitetas. Taip trumpinti neskatinama, nes apskritai šis
trumpinimo būdas mažai naudojamas ir iš vartosenos traukiasi.
Geriau rašyti gimn.
gimnazija (ne g-ja), saviv.
savivaldybė (ne s-bė),
inst. institutas (ne
i-tas), akad.
akademija (ne a-ja
ar ak-ja (deja, jau ir
taip rašoma), fak.
kakultetas (ne f-tas).
4.
Trumpinant žodžių grupes bei junginius, kiekvienas žodis
trumpinamas ir po kiekvieno pirmaisiais dviem būdais sutrumpinto žodžio
dedamas taškas,
pvz.: š. m. šių
metų, t. y.
tai yra, m. m.
mokslo metai, l. e. p.
laikinai einantis pareigas, pr. m. e.
prieš mūsų erą, pr. Kr.
prieš Kristų.
Pastaba.
Žodžių junginių sutrumpinimų negalima rašyti su
pasvirusiu brūkšniu, turi būti š. m.,
ne š/m (šių metų), p. d.,
ne p/d (pašto dėžutė). Pasvirusiu brūkšniu žymimas dviejų žodžių
santykis, pvz.: m/sek.
(metrų per sekundę), cnt/ha
(centnerių iš hektaro), arba du lygiaverčiai dalykai, pvz.: tel./faks.
(telefonas ir faksas), 130/80
(arterinio kraujospūdžio dydžiai, kuriuos reikia tarti šimtas
trisdešimt ir aštuoniasdešimt).
5.
Specialiojoje literatūroje vartojama ir kitaip sudarytų
sutrumpinimų. Tada jie pateikiami straipsnio (ar leidinio) gale
arba paaiškinami tekste.
II.
Pavadinimų raidinių santrumpų sudarymas
Dažnai
keliažodžiai valstybių, organizacijų, įstaigų ir kitokie
pavadinimai yra trumpinami. Sudaromos vadinamosios santrumpos.
Ir jos sudaromos ne bet kaip, bet pagal vartosenoje įsigalėjusią
ir kalbininkų patvirtintą taisyklę. Ši taisyklė skamba taip: Keliažodžiai
pavadinimai, tiek tikriniai, tiek bendriniai, trumpinami visus
savarankiškus žodžius žymint pirmosiomis didžiosiomis raidėmis;
tarnybiniai žodžiai praleidžiami, pvz.: SNO, JT (Jungtinės
Tautos), JAV, LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė), LPS
(Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis), KAD (Krašto apsaugos
departamentas), MA (Mokslų akademija). Taškas
nerašomas nei po atskirų raidžių, nei santrumpos gale. (Žr.
Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, 2-asis pataisytas
fotografuotinis leidimas, Vilnius,
1992. Šis leidinys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m.
gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 pripažintas norminiu.)
Kada
cituojamas ar minimas šaltinis yra Lietuvos
ypatingajame archyve ar Kauno
apskrities archyve, tai pakartotinai minėdami šių įstaigų
pavadinimus, rašome pagal taisyklę sudarytas nesudėtingas ir gana
aiškias jų santrumpas: LYA,
KAA. Bet jei cituojamas ar minimas šaltinis yra Lietuvos
muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos
skyriaus tautosakos archyve, tai oficialaus šio archyvo
pavadinimo santrumpa, padaryta pagal nurodytą taisyklę, bus labai
ilga, gremėzdiška: LMAMIESTA.
Būtina santrumpą trumpinti. Tai daryti galima, nes tai nėra
oficialaus įstaigos pavadinimo, bet jos skyriaus padalinio
pavadinimo santrumpa. Tik trumpinant negalima išmesti žodžio,
nurodančio konkrečią šaltinio buvimo vietą. Toks žodis šiame
pavadinime yra archyvas (A).
Pažymimųjų žodžių, kurie aiškina, kieno tas archyvas, kam jis
priklauso ar kam pavaldus, galima mažinti, paliekant jų tik tiek,
kad pakaktų šį archyvą išskirti iš kitų. Tad galimi įvairūs
variantai: LMAMIA
(Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto archyvas), MAMIFA
(Lietuvos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos
archyvas), MIESTA
(Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus tautosakos
archyvas) ir kiti. Nė viena iš šių santrumpų nėra išsami,
kiekvienoje kas nors praleista, nenurodyta, bet visose yra išlaikytas
žodis archyvas (A)
šaltinio buvimo vieta. Autorius gali pasirinkti bet kurią iš šių
santrumpų (ar susidaryti dar kitokią), bet, svarbiausia, kad ji
straipsnyje ar knygoje visur būtų pavartota ta
pati ir tekste paaiškinta pirmąkart parašius pilną įstaigos
pavadinimą (skliausteliuose po žodžio toliau).
Painu
sudarinėti ir literatūros kūrinių pavadinimų santrumpas, kada kūrinio
pavadinimas ilgas, sakinio formos. Tai būdinga senajai literatūrai,
rašytiniems istorijos šaltiniams. Čia būtina žinoti, kad kūrinių
pavadinimų santrumpose turi atsispindėti kūrinio autorius (jei
jis yra) arba redaktorius, sudarytojas ir kūrinio pavadinimas,
pvz.: MK (Mažvydo
Katekizmas), ŠLI (Šapokos
Lietuvos istorija). Autoriaus (redaktoriaus, sudarytojo) rašoma
pirmoji pavardės raidė, o kūrinio nusistovėjusi ar pirmą
kartą sudaryta santrumpa. Paprastai tokia santrumpa padaroma
trumpinant kūrinio pavadinimą. Taip iš gana ilgo M. Mažvydo
kūrinio pavadinimo teliko tik pirmasis žodis Katekizmas
(K). Panašiai ir A. Juškos Svodbinė
rėda Veluonyčiu lietuviu, surašyta par Antaną Juškevičę 1870
metuose pasidarė tik Svodbinė
rėda, kurios raidinė santrumpa yra SR.
Bet atsižvelgiant į reikalavimą nurodyti autorių, prieš kūrinio
pavadinimo santrumpą SR
prirašoma autoriaus pavardės pirmoji raidė J
ir gaunama pakankamai informatyvi ir patogi santrumpa JSR
(Juškos Svodbinė rėda). Santrumpa SR,
be autoriaus nuorodos J,
netiksli ir nevartotina. Tokiu būdu sudaryta ir santrumpa JLD
Lietuviškos dainos. Užrašytos Antano Juškos ir išleistos
Jono Juškos.
Pastaba.
Kartais atskiromis didžiosiomis raidėmis pažymimi sudurtinio ar
priešdėlinio žodžio dėmenys, pvz.: HE
(hidroelektrinė), HAE
(hidroakumuliatorinė elektrinė), UTB
(ultratrumposios bangos), SDP
(socialdemokratų partija), LTV
(Lietuvos televizija), TBA
(tarpbibliotekinis abonementas), arba žodis sutrumpinamas dviem didžiosiomis
raidėmis, pvz.: LST
(Lietuvos standartas). Toks santrumpų sudarymo variantas taip pat
aptartas minėtame Kalbos komisijos aprobuotame leidinyje (žr. p. 7374).
Jis papildo pagrindinę taisyklę, praplečia jos galimybes aiškesnėms
santrumpoms sudaryti. Pavyzdžiui, sudarant vietos mokyklų archyvų
pavadinimų santrumpas, be įprastinių bendrųjų santrumpų VMA
(vidurinės mokyklos archyvas), GA
(gimnazijos archyvas), galimos ir santrumpos PGA
(progimnazijos archyvas), PTA
(politechnikumo archyvas). Panašiai galima sudarinėti ir daugelio
kitokių įstaigų pavadinimų, kuriuose yra neaiškiõs nelietuviškos
semantikos sudurtinių bei priešdėlinių žodžių, santrumpas.
Žodžio
sutrumpinimo ar raidinės santrumpos tinkamumą ir patogumą lemia
ne tik taisyklės žinojimas, bet ir gebėjimas kūrybiškai ją
taikyti praktikoje.
|
|