lankymasis šioje svetainėje

 


Žodžių sutrumpinimai ir pavadinimų santrumpos

Parengė Albinas Masaitis

„Versmės“ leidykla, Vilnius, 2002 04 08

I. Pagrindinės žodžių trumpinimo taisyklės

Žodžiai trumpinami ne bet kaip, o pagal nustatytas taisykles. Pagrindinės yra šios žodžių trumpinimo taisyklės.

1. Rašomas pirmasis žodžio skiemuo ir po jo einanti antrojo skiemens priebalsė (ar priebalsės) iki balsės, pvz.: adv. – advokatas, agr. – agronomas, akt. – aktorius, al. – alėja, ež. – ežeras, moksl. – mokslininkas.

Vengiant to pačio sutrumpinimo kitos reikšmės žodžiui, rašomi du žodžio skiemenys ir trečiojo skiemens priebalsė (ar priebalsės) iki balsės, pvz.: dirig. – dirigentas (nes dir. – direktorius), mokyt. – mokytojas (nes mok. – mokinys), pavad. – pavaduotojas (nes pav. – paveikslas, pavietas), vyresn. – vyresnysis (nes vyr. – vyriausias, vyriausiasis). Kai kuriems tarptautiniams žodžiams sutrumpinti rašomi net trys pirmieji skiemenys ir ketvirtojo priebalsė (priebalsės) iki balsės, pvz.: archeol. – archeologija, choreogr. – choreografija.

2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės, pvz.: g. – gatvė, p. – puslapis, bt. – butas, dr. – daktaras, kpt. – kapitonas, pvz. – pavyzdžiui, mst. – miestas, mstl. – miestelis.

Vienas kitas žodis trumpinamas pirmąja balse, pvz.: a. – aikštė, e. – era, ū. – ūkis (sutrumpinime ž. ū. – žemės ūkis).

Po lietuviškų sutrumpinimų, padarytų nurodytais būdais, dedamas taškas. Tokiu būdu padaryti tarptautiniai sutrumpinimai vartojami be taško, pvz.: min – minutė, km – kilometras, cm – centimetras, a – aras, l, L – litras.

3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo, pvz.: b-vė – bendrovė, b-ka – biblioteka, v-ba – valdyba, m-kla – mokykla, s-ga – sąjunga, m-ja – ministerija, a-ja – akademija. Po šių žodžio galą turinčių sutrumpinimų taškas nededamas.

Taip trumpinami įstaigų ir organizacijų pavadinimai, kurie baigiasi balse. Bet pasitaiko tokiu būdu sutrumpintų šio tipo pavadinimų ir turinčių gale priebalsę (s), pvz.: k-tas – komitetas, i-tas – institutas, u-tas – universitetas. Taip trumpinti neskatinama, nes apskritai šis trumpinimo būdas mažai naudojamas ir iš vartosenos traukiasi. Geriau rašyti gimn. – gimnazija (ne g-ja), saviv. – savivaldybė (ne s-bė), inst. – institutas (ne i-tas), akad. – akademija (ne a-ja ar ak-ja (deja, jau ir taip rašoma), fak. – kakultetas (ne f-tas).

4. Trumpinant žodžių grupes bei junginius, kiekvienas žodis trumpinamas ir po kiekvieno pirmaisiais dviem būdais sutrumpinto žodžio dedamas taškas, pvz.: š. m. – šių metų, t. y. – tai yra, m. m. – mokslo metai, l. e. p. – laikinai einantis pareigas, pr. m. e. – prieš mūsų erą, pr. Kr. – prieš Kristų.

Pastaba. Žodžių junginių sutrumpinimų negalima rašyti su pasvirusiu brūkšniu, turi būti š. m., ne š/m (šių metų), p. d., ne p/d (pašto dėžutė). Pasvirusiu brūkšniu žymimas dviejų žodžių santykis, pvz.: m/sek. (metrų per sekundę), cnt/ha (centnerių iš hektaro), arba du lygiaverčiai dalykai, pvz.: tel./faks. (telefonas ir faksas), 130/80 (arterinio kraujospūdžio dydžiai, kuriuos reikia tarti „šimtas trisdešimt ir aštuoniasdešimt“).

5. Specialiojoje literatūroje vartojama ir kitaip sudarytų sutrumpinimų. Tada jie pateikiami straipsnio (ar leidinio) gale arba paaiškinami tekste.

II. Pavadinimų raidinių santrumpų sudarymas

Dažnai keliažodžiai valstybių, organizacijų, įstaigų ir kitokie pavadinimai yra trumpinami. Sudaromos vadinamosios santrumpos. Ir jos sudaromos ne bet kaip, bet pagal vartosenoje įsigalėjusią ir kalbininkų patvirtintą taisyklę. Ši taisyklė skamba taip: „Keliažodžiai pavadinimai, tiek tikriniai, tiek bendriniai, trumpinami visus savarankiškus žodžius žymint pirmosiomis didžiosiomis raidėmis; tarnybiniai žodžiai praleidžiami, pvz.: SNO, JT (Jungtinės Tautos), JAV, LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė), LPS (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis), KAD (Krašto apsaugos departamentas), MA (Mokslų akademija). Taškas nerašomas nei po atskirų raidžių, nei santrumpos gale“. (Žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, 2-asis pataisytas fotografuotinis leidimas, Vilnius, 1992. Šis leidinys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 pripažintas norminiu.)

Kada cituojamas ar minimas šaltinis yra Lietuvos ypatingajame archyve ar Kauno apskrities archyve, tai pakartotinai minėdami šių įstaigų pavadinimus, rašome pagal taisyklę sudarytas nesudėtingas ir gana aiškias jų santrumpas: LYA, KAA. Bet jei cituojamas ar minimas šaltinis yra Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus tautosakos archyve, tai oficialaus šio archyvo pavadinimo santrumpa, padaryta pagal nurodytą taisyklę, bus labai ilga, gremėzdiška: LMAMIESTA. Būtina santrumpą trumpinti. Tai daryti galima, nes tai nėra oficialaus įstaigos pavadinimo, bet jos skyriaus padalinio pavadinimo santrumpa. Tik trumpinant negalima išmesti žodžio, nurodančio konkrečią šaltinio buvimo vietą. Toks žodis šiame pavadinime yra archyvas (A). Pažymimųjų žodžių, kurie aiškina, kieno tas archyvas, kam jis priklauso ar kam pavaldus, galima mažinti, paliekant jų tik tiek, kad pakaktų šį archyvą išskirti iš kitų. Tad galimi įvairūs variantai: LMAMIA (Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto archyvas), MAMIFA (Lietuvos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos archyvas), MIESTA (Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus tautosakos archyvas) ir kiti. Nė viena iš šių santrumpų nėra išsami, kiekvienoje kas nors praleista, nenurodyta, bet visose yra išlaikytas žodis archyvas (A) – šaltinio buvimo vieta. Autorius gali pasirinkti bet kurią iš šių santrumpų (ar susidaryti dar kitokią), bet, svarbiausia, kad ji straipsnyje ar knygoje visur būtų pavartota ta pati ir tekste paaiškinta pirmąkart parašius pilną įstaigos pavadinimą (skliausteliuose po žodžio toliau).

Painu sudarinėti ir literatūros kūrinių pavadinimų santrumpas, kada kūrinio pavadinimas ilgas, sakinio formos. Tai būdinga senajai literatūrai, rašytiniems istorijos šaltiniams. Čia būtina žinoti, kad kūrinių pavadinimų santrumpose turi atsispindėti kūrinio autorius (jei jis yra) arba redaktorius, sudarytojas ir kūrinio pavadinimas, pvz.: MK (Mažvydo Katekizmas), ŠLI (Šapokos Lietuvos istorija). Autoriaus (redaktoriaus, sudarytojo) rašoma pirmoji pavardės raidė, o kūrinio – nusistovėjusi ar pirmą kartą sudaryta santrumpa. Paprastai tokia santrumpa padaroma trumpinant kūrinio pavadinimą. Taip iš gana ilgo M. Mažvydo kūrinio pavadinimo teliko tik pirmasis žodis Katekizmas (K). Panašiai ir A. Juškos „Svodbinė rėda Veluonyčiu lietuviu, surašyta par Antaną Juškevičę 1870 metuose“ pasidarė tik Svodbinė rėda, kurios raidinė santrumpa yra SR. Bet atsižvelgiant į reikalavimą nurodyti autorių, prieš kūrinio pavadinimo santrumpą SR prirašoma autoriaus pavardės pirmoji raidė J ir gaunama pakankamai informatyvi ir patogi santrumpa JSR (Juškos Svodbinė rėda). Santrumpa SR, be autoriaus nuorodos J, netiksli ir nevartotina. Tokiu būdu sudaryta ir santrumpa JLD – „Lietuviškos dainos. Užrašytos Antano Juškos ir išleistos Jono Juškos“.

Pastaba. Kartais atskiromis didžiosiomis raidėmis pažymimi sudurtinio ar priešdėlinio žodžio dėmenys, pvz.: HE (hidroelektrinė), HAE (hidroakumuliatorinė elektrinė), UTB (ultratrumposios bangos), SDP (socialdemokratų partija), LTV (Lietuvos televizija), TBA (tarpbibliotekinis abonementas), arba žodis sutrumpinamas dviem didžiosiomis raidėmis, pvz.: LST (Lietuvos standartas). Toks santrumpų sudarymo variantas taip pat aptartas minėtame Kalbos komisijos aprobuotame leidinyje (žr. p. 73–74). Jis papildo pagrindinę taisyklę, praplečia jos galimybes aiškesnėms santrumpoms sudaryti. Pavyzdžiui, sudarant vietos mokyklų archyvų pavadinimų santrumpas, be įprastinių bendrųjų santrumpų VMA (vidurinės mokyklos archyvas), GA (gimnazijos archyvas), galimos ir santrumpos PGA (progimnazijos archyvas), PTA (politechnikumo archyvas). Panašiai galima sudarinėti ir daugelio kitokių įstaigų pavadinimų, kuriuose yra neaiškiõs nelietuviškos semantikos sudurtinių bei priešdėlinių žodžių, santrumpas.

Žodžio sutrumpinimo ar raidinės santrumpos tinkamumą ir patogumą lemia ne tik taisyklės žinojimas, bet ir gebėjimas kūrybiškai ją taikyti praktikoje.

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt