ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

2001 12 21

Monografija apie Žiobiškį

"Versmės" leidykla, leidžianti kraštotyros monografijų seriją "Lietuvos valsčiai", išleido dar vieną, pačią stambiausią ir didžiausią savo apimtimi monografiją "Žiobiškis". Ji skirta Lietuvos tūkstantmečiui, Žiobiškio parapijos 200 metų jubiliejui bei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui paminėti.

Mums, rokiškėnams, labai džiugu, kad tai jau antroji knyga apie mūsų kraštą. 1998 m. buvo išleista knyga "Obeliai. Kriaunos". Šioms monografijoms medžiaga rinkta vykdant Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kompleksines ekspedicijas. Joms vadovavo nenuilstantis kraštotyrininkas, savo krašto mylėtojas ir etninės kultūros puoselėtojas Venantas Mačiekus. 1997 m. liepos mėn. nemaža grupė entuziastų per beveik dvi savaites Žiobiškio parapijos kaimuose surinko vertingos etnografinės, istorinės, dokumentinės medžiagos, užrašė atsiminimų, tautosakos.

Knygoje, turinčioje daugiau kaip tūkstantį puslapių, daugiausia dėmesio skiriama skyriui "Praeitis". Ypatingai malonu, kad pagaliau pavyko išversti ir pateikti plačiajai visuomenei susipažinti su lenkų archeologo L.Kšivickio vykdyto Moškėnų piliakalnio tyrinėjimo medžiaga. Monografijos vertę padidino K. Misiaus parengtas didelis dokumentų ir kitų šaltinių apie Žiobiškį ir jo apylinkes pluoštas, taip pat žymesnių giminių ir šeimų aprašymas pasirėmus senomis metrikų knygomis. Daug vietos skirta tragiškiausiems įvykiams - pirmajai sovietinei okupacijai, karo metams ir pokario rezistencijai bei tremčiai. Šie įvykiai atskleidžiami remiantis archyviniais dokumentais, bylomis, tų įvykių liudininkų pasakojimais bei prisiminimais ir svarbiausia, paties autoriaus, knygos sudarytojo patirtais išgyvenimais, nes tai jo gimtosios vietos ir apylinkės. Jis pats, daugelio tuometinių įvykių liudininkas, gerai pažinojo į to meto įvykių sūkurius įtrauktus žmones.

Žymiai mažiau dėmesio skirta šio krašto sovietiniams metams ir įvykiams atspindėti. Tikriausiai jie nėra tokie tolimi ir nežinomi. Tų metų užmiršti neleidžia mūsų, krašto muziejaus darbuotojų, vykdomos kompleksinės ekspedicijos po Rokiškio krašto apylinkes.

Kitas knygos dalis sudaro skyriai "Etninė kultūra", "Kalba", "Tautosaka". Žiobiškėnų buitį, papročius, tradicijas vaizdžiai aprašė kelios dešimtys vietinių gyventojų, taip pat žymūs Lietuvos mokslininkai ir kraštotyrininkai.

Įdomi istoriniu požiūriu K.Misiaus surinkta medžiaga apie lietuviškus užrašus Žiobiškio kapinėse ir šventoriuje iki lietuvių spaudos draudimo panaikinimo, t.y. iki 1904 m. Tyrinėjant šiuos įrašus galime atsekti, kaip formavosi lietuvių bendrinė rašyba, įskaityti būdingus tarmiškumus. Nuotaikingas vyriausio iš garsios, kelių kartų muzikantų atstovo, Petro Bajoriūno pasakojimas apie muzikavimą ir muzikantus aplinkiniuose kaimuose.

Straipsnius šiai  knygai rašė didelis autorių kolektyvas. Gerai, kad pateiktos trumpos autorių biografijos. Jos rodo, kad autorių išsilavinimas labai skirtingas. Tai nėra didelis minusas, greičiau tuo ir įdomesnė knyga, kad straipsnius rašė ne tik profesionalai, bet ir pradedantieji bei mėgėjai.

Šią vasarą didelė grupė kraštotyrininkų tęsė dar sovietiniais metais pradėtą darbą - Panemunėlio apylinkėse rinko medžiagą būsimai knygai apie šį buvusį valsčių. Tai garsus kraštas tuo, kad XlX a. pabaigoje dėka kunigo Jono Katelės iniciatyvos ir pasišventimo tapo raštingu, čia įvyko pirmasis slaptas vaidinimas, iš šio krašto kilo ir vėliau tapo žymūs atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos veikėjai - Juozas Kubilius, Juozas Tūbelis, Marcelė Kubiliūtė. Visi laukiame ir tikimės, kad būsimoji knyga taps dar vienu mūsų kraštą reprezentuojančiu leidiniu.

Muziejaus direktorės pavaduotojas mokslo reikalams

                                                        Algis Kazulėnas